Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-50-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-27
Bylos Nr.: e2A-50-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00270-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: T. R.

Kategorijos

2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-50-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00270-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.4; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių priteisimo ir pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – atsakovas, apeliantas) 6 416,92 Eur nuostolių ir 3 000 Eur neturtinės žalos, iš viso 9 416,92 Eur; 2) įpareigoti atsakovą A. K. netrukdyti ir leisti ieškovui T. R. naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą „Dėl V. U. privačios žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-6758-41 (toliau – Įsakymas), kuriuo 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino į 9 naujus žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 238-1, Nr. 238-2, Nr. 238-3, Nr. 238-4, Nr. 238-5, Nr. 238-6, Nr. 238-7, Nr. 238-8, Nr. 238-9. Žemės sklypui Nr. 238-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,2050 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Įsakymu taip pat buvo nustatyti šie servitutai: teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) – žemės sklype Nr. 328-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 91 m² plote, Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 323 m² plote, žemės sklype Nr. 328-6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 199 m² plote, žemės sklype Nr. 328-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1050 m² plote; kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) - žemės sklype Nr. 328-8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 430 m² plote, žemės sklype Nr. 328-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1050 m² plote; garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote. Aukščiau nurodytas Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2050 ha, adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (426/1025 dalys) ir atsakovui (599/1025 dalys). Atsakovas jam priklausančią Žemės sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise įgijo 2014 m. lapkričio 7 d. pastato bei Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad „Pirkėjas garantuoja ir pareiškia, kad jam yra žinoma apie Žemės sklypui nustatytus servitutus, nurodytus šios sutarties 1.1.2 punkte, priede Nr. 1 bei priede Nr. 2, pirkėjas dėl jų apimties ir išsidėstymo jokių pretenzijų neturi ir sutinka pirkti Daiktą Nr. 2 (Žemės sklypo dalis) esant minėtiems servitutams“. Ieškovas Žemės sklypo 426/1025 dalis asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2020 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4718 pagrindu. Ieškovas notariškai patvirtinto 2022 m. gegužės 9 d. įgaliojimo pagrindu, be kita ko, įgaliojo G. Š. (toliau – Įgaliotinis) tvarkyti visus reikalus, susijusius su ieškovui priklausančia Žemės sklypo dalimi. Įgaliotinis prašė atsakovo netrukdyti naudotis atsakovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu, kaip nurodyta Įsakyme, Sutartyje ir Nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau atsakovas visus prašymus ignoravo. Įgaliotinis ieškovo vardu kreipėsi į advokatę, kuri 2021 m. birželio 11 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pasirašyti pridedamą sutikimą dėl prisijungimo prie vandens gręžinio ir pilnos jo eksploatacijos. Nesulaukęs jokio atsakymo, ketindamas Žemės sklype pradėti statybas ir negalėdamas naudotis vandens gręžiniu, ieškovas kreipėsi į Įgaliotinį, kad šis vandenį, kuris reikalingas gyvenamojo namo statybos darbams, imtų (tiektų) iš netoliese esančio upelio. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. dėl to, kad atsakovas neleidžia prisijungti ir naudotis jo Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu ir kad ieškovo sklypo dalyje namo statybai reikalingo vandens kiekio tiekimui ieškovas turėjo samdyti Įgaliotinį vandens tiekimo užtikrinimui iš kito šaltinio, ieškovas patyrė iš viso 3 549,16 Eur išlaidų (nuostolių) bei 677,6 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su pretenzijų rašymu ir siuntimu atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesureagavo į minėtą 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenziją, ieškovas ir toliau buvo priverstas patirti papildomas išlaidas dėl vandens tiekimo iš kitų šaltinių ir nuo minėtos pretenzijos dienos iki 2022 m. gruodžio 30 d. papildomai patyrė 2 190,16 Eur išlaidų. Šiuo atveju atsakovas sąmoningai užsuko vandens gręžinio čiaupą. Būtent dėl tokių neteisėtų ir kaltų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė žalą (nuostolius) išlaidų pavidalu, iš viso 6 416,92 Eur. Dėl nuolatinio atsakovo konfliktiško elgesio neleidžiant prisijungti prie vandens gręžinio, baimės, kad užsitęs ieškovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje ieškovo organizuojamos namo statybos, ieškovo papildomų pastangų ir išlaidų, kurias galėjo panaudoti kitoms reikmėms, išleidimo vandens tiekimo užtikrinimui iš kito šaltinio, ieškovas patyrė papildomus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos įvertino 3 000 Eur suma.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nesikreipė į jį dėl faktinio prisijungimo, o advokatė sutikimą siuntė ne tuo adresu. Įgaliotinis vieną kartą prašė atsakovo netrukdyti naudotis atsakovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu, kaip nurodyta Įsakyme, Sutartyje ir Nekilnojamojo turto registro išraše. Iš atsakovo nebuvo gautas joks atsakymas, nes advokatė nesikreipė į atsakovą, o nusiuntė savo kreipimąsi klaidingu adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2424-647/2023 ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą A. K. netrukdyti ir leisti ieškovui T. R. naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 416,92 Eur sumą nuostoliams atlyginti, taip pat 1 283,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. lapkričio 3 d. išrašo matyti, jog Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti servitutai – garantuoti prisijungimą prie sklype numatyto vandens gręžinio; teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas - Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-6758-41. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi galimybės prisijungti prie atsakovo Žemės sklypo dalyje esančio vandens gręžinio, kadangi to neleidžia padaryti atsakovas, teigdamas, kad nėra vandens tiekėjas ir prisijungimui reikalingas naujas projektas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad jo sode esančiu vandeniu niekam nedraudžia naudotis, pats namo nestatė ir nežino, kokie vamzdynai ir kur buvo išvedžioti. Teismas sprendė, kad šie atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog vandens gręžinys yra už tvoros atsakovo sklype, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nustatyta, kad iš ieškovo sklype esančio krano vanduo nebėga, o atkasus požeminius vamzdžius matyti išsišakojimai nuo atsakovo sklypo iki šulinio gatvėje bei į šoninius kaimyninius sklypus. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas pažymėjo, kad vamzdžiai buvo išvedžioti nuo atsakovo katilinės į dar 6 sklypus ir iki 2018 m. vandens tiekimas vyko, to nepaneigė ir pats atsakovas. Be to, atsakovas, pasirašydamas Sutartį, buvo informuotas apie taikomus ribojimus ir nustatytus servitutus, šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir teismo posėdžio metu. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats išvedžiojo vamzdynus nuo atsakovo namo iki gatvėje esančio šulinio, nuo kurio vėliau išvestos atšakos į kaimyninius žemės sklypus. Siurblys buvo pastatytas būtent atsakovo katilinėje, todėl Įsakymo pagrindu ir Sutartyje buvo nustatytas vienas iš servitutų – garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas elgiasi neteisėtai, o jo veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip Žemės sklypo bendrasavininko, teises naudotis vandens gręžiniu, todėl būtina užkirsti kelią neteisėtų veiksmų tąsai išvengiant realios žalos ieškovo teisėms ateityje atsiradimo. Atsakovas ne tik kad neleidžia ieškovui naudotis servitutu nustatytu vandens gręžiniu, bet ir panaikino vamzdį, kuriuo turėjo tekėti vanduo į šulinį, kuris vėliau pasiskirsto į kaimyninius sklypus, todėl teismas įpareigojo atsakovą A. K. netrukdyti ir leisti ieškovui T. R. naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigojo atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 Žemės sklypo dalyje.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolių atsiradimą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas turi pareigą leisti ieškovui prisijungti ir naudotis atsakovo sklype esančiu gręžiniu, tačiau tyčia užsuko vandens gręžinio čiaupą. Ieškovui vykdant statybas, darbuotojai vandenį nešiojosi iš greta esančio upelio, todėl patirtos išlaidos sudaro 5 739,32 Eur. Dėl prašymų ignoravimo ieškovas kreipėsi į teisininkus su prašymu parengti pretenziją atsakovui, dėl ko patyrė dar 677,60 Eur papildomų išlaidų, todėl bendra ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 6 416,92 Eur. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį, tik deklaratyviai nurodė, jog su ieškiniu ir nuostolių dydžiu nesutinka, nes vandeniu naudotis niekam nedraudžia. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo patirtų nuostolių dydį (pateiktos sąskaitos-faktūros, apmokėjimą už pretenzijos parengimą įrodantys dokumentai), todėl vertino, kad ieškovas prašomų priteisti nuostolių dydį įrodė ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6 416,92 Eur sumą nuostoliams atlyginti.

8. Teismas pažymėjo, kad nėra abejonių, jog ieškovas patyrė nepatogumų negalėdamas naudotis vandens gręžiniu, tačiau prašomos neturtinės žalos dydžio nedetalizuoja, t. y. nepateikia jokių duomenų, kaip pasireiškia emociniai išgyvenimai, ar buvo vartojami kokie nors vaistai, ar patyrė jo garbę ir orumą žeminantį elgesį, ar buvo kitaip pažeistos įstatymų saugomos vertybės. Atsakovo teigimu, ieškovo T. R. jis nėra niekada matęs, visus statybos reikalus tvarko liudytojas G. Š.. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina ieškovo T. R. suteiktas įgaliojimas G. Š., individualia veikla užsiimančio G. Š. sąskaitos-faktūros už atliktus statybos darbus, proceso dalyvių paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo prašymą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo T. R. ieškinį atmesti arba, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas išsamiai neištyrė bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, padarė esminių klaidų, kurios nulėmė nepagrįsto bei neteisingo sprendimo priėmimą. Esminė klaida, kurią padarė teismas, yra susijęs su gręžinio buvimo vieta. Ieškovas byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad gręžinys yra atsakovui priklausančioje (atsakovo valdomoje) Žemės sklypo dalyje. Vis dėlto, remiantis į bylą pateiktais oficialiais rašytiniais dokumentais, gręžinys yra būtent ieškovo Žemės sklypo dalyje. Tai akivaizdžiai matyti iš 2014 m. lapkričio 7 d. Pastato bei žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo išsimokėtinai bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties ir jos priedų, o būtent Žemės sklypo plano M 1:500 (toliau - Planas); Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos M 1:500 (toliau - Schema). Iš Plano ir Schemos akivaizdžiai matyti, jog gręžinys yra būtent ieškovo Žemės sklypo dalyje (į atsakovo valdomą Žemės sklypo dalį patenka tik nedidelė paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalis). Tai patvirtina ir kitas oficialus dokumentas, kuris į bylą nebuvo pateiktas – gręžinio pasas.

9.2. Netinkamas gręžinio vietos nustatymas nulėmė ir neteisingas išvadas, susijusias su servitutu. Tiek ieškovas, tiek teismas daro išvadą, jog atsakovas trukdo ir neleidžia naudotis servitutu, kuris, pagal ieškovą, yra nustatytas atsakovui „asmeninės nuosavybės teise priklausančioje Žemės sklypo dalyje“. Servitutas yra nustatytas Žemės sklypui, o ne konkrečiai atsakovo valdomai Žemės sklypo daliai. Kaip matyti iš Sutarties, joje Žemės sklypu vadinamas būtent visas Žemės sklypas, o atsakovo įsigyjama Žemės sklypo dalis vadinama „Daiktu Nr. 2.“ Kaip matyti iš Sutarties 3.3 punkto, atsakovui yra žinoma apie visam Žemės sklypui nustatytus servitutus (įskaitant ginčo servitutą). Kaip matyti iš Plano ir (ar) Schemos, servituto vieta sutampa su gręžinio vieta, kuri yra ieškovo valdomoje Žemės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, servitutas yra skirtas ne atsakovui, o pačiam ieškovui, t. y. ieškovas, kurio valdomoje Žemės sklypo dalyje yra gręžinys, turi „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) - žemės skl. Nr. 238-2 - 79 m² plote“.

9.3. Atsakovui nėra suprantama, kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškė tariamai neteisėti jo veiksmai, t. y. tariamas neleidimas ir trukdymas pasinaudoti servitutu ir (ar) gręžiniu. Gręžinys (o iš esmės ir servitutas) yra ieškovo valdomoje Žemės sklypo dalyje. Vadinasi, ieškovas gali prisijungti tiesiogiai nuo jo valdomoje Žemės sklypo dalyje esančio gręžinio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų ieškovo negalėjimą prisijungti nuo jo valdomoje Žemės sklypo dalyje esančio gręžinio. Atsakovas jokio čiaupo, kranelio ir (ar) vandens neužsukinėjo, jokių vamzdžių nepjovė ir neužbetonavo, jokių sklendžių neišiminėjo. Byloje nėra įrodymų, kad minėti dalykai apskritai egzistavo atsakovui įsigyjant Žemės sklypo dalį, ar kad nurodytus veiksmus būtų atlikęs atsakovas. Be to, vienu atveju ieškovas kalba apie užsuktą čiaupą (kranelį) (iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo jokio čiaupo (kranelio) apskritai nematyti), o kitu - apie nupjautus (užbetonuotus) vamzdžius ir (ar) išimtas sklendes. Sprendimas iš esmės grindžiamas tik liudytojo G. Š., kuris turi tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi (jis pagal įgaliojimą atstovauja ieškovą ir išrašinėjo sąskaitas ieškovo tėvui už vandenį), teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie yra klaidingi ir prieštaringi (liudytojas nurodo, jog kažkoks vamzdis išeina į inžinerinių tinklų gatvę, kur turi būti padarytas šulinys, iš kurio pasiskirsto vanduo, tačiau taip pat pripažįsta šulinio neįrengęs; vienu atveju kalbama apie vamzdžių nuo atsakovo katilinės į 6 žemės sklypus išvedžiojimą, o kitu – apie vamzdžių išvedžiojimą nuo atsakovo namo iki gatvėje esančio šulinio, nuo kurio jau eina atšakos į kaimyninius sklypus).

9.4. Tinkamas ginčo situacijos įvertinimas reikalauja specialių žinių, susijusių su ieškovo galimybe prisijungti prie gręžinio, o taip pat ir su ieškovo bei atsakovo dėl to turimais atlikti veiksmais ir t. t. Byloje turėjo būti apklaustas gręžinį ir kitą su juo susijusią įrangą įrenginėjusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Melkerlita“ atstovas ar kitas specialių žinių turintis asmuo. Pats ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių su gręžiniu, jo įrengimu, jo vieta, gręžinio vamzdyno (vandentiekio) išsidėstymu ir t. t. susijusios techninės ir (ar) kitokios dokumentacijos. Visa byla paremta tik vieno liudytojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Byloje turime situaciją, kai gręžinys (ir servitutas) yra ieškovo valdomoje Žemės sklypo dalyje, tačiau būtent atsakovas kaltinamas trukdymu ir neleidimu juo naudotis. Jokio servituto atsakovo name (jo katilinėje) nėra.

9.5. Atsakovas iki šiol nesuvokia, kokiu būdu pasireiškė jo trukdymas ir neleidimas prisijungti prie gręžinio (nes servitutas numato garantuoti prisijungimą prie gręžinio), ir kaip jis turėtų įvykdyti sprendimą (jei jis būtų paliktas galioti). Tam, kad ieškovas galėtų prisijungti prie gręžinio ir gauti iš jo vandenį, turi būti atlikta tam tikrų veiksmų visuma (prisijungimui prie gręžinio reikia specialių žinių, susijusių tiek su techniniu prisijungimu vamzdynų pagalba, tiek su siurblio valdymo įrenginio sureguliavimu, tiek su atitinkamos projektinės dokumentacijos parengimu ir kt.). Ieškovas siekia sudaryti įspūdį, tarsi visas ieškovo prisijungimas prie gręžinio neva priklauso vien tik nuo atsakovo. Visos šios aplinkybės byloje net nebuvo tirtos, o teismas vadovavosi prieštaringais ieškovo teiginiais, todėl ir buvo neatskleista bylos esmė. Be to, byloje liko neįvertinta ir kita aplinkybė, susijusi su teisine ieškovo galimybe prisijungti prie gręžinio, o būtent faktu, jog, remiantis kartu su ieškiniu pateiktu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, ieškovo statomam gyvenamajam namui nuo 2020 m. sausio 13 d. yra įregistruota savavališka statyba. Jei savavališka statyba vis dar egzistuoja, keltinas klausimas, ar ieškovas apskritai gali vykdyti kokius nors statybos darbus.

9.6. Reikalavimas priteisti nuostolius reiškia civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymą. Vadinasi, turi būti įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Šiuo atveju neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, taip pat kyla klausimas, ar ieškovas galėjo vykdyti kokius nors statybos darbus, kuriems atlikti reikėjo vandens.

9.7. Atsakovas nėra gavęs 2021 m. birželio 11 d. prašymo. Kaip matyti iš minėto prašymo turinio, jis buvo adresuotas atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas negyvena nuo 2014 m. lapkričio 24 d., kai deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikia įrodymų, kad atsakovas minėtą prašymą gavo ir (ar) apie jį žinojo. Ieškovo įgaliotinis G. Š. nė karto į jį nesikreipė dėl klausimų, susijusių su gręžiniu ar jo vandens naudojimu. Jei Įgaliotinis būtų tą padaręs, atsakovas būtų leidęs jam pasinaudoti laistymo žarna (kaip kad darydavo anksčiau), kad nereikėtų nešioti vandens iš upelio.

9.8. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, atsakovas elektroniniu laišku sureagavo į 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenziją. Ieškovas nesureagavo į atsakovo elektroninį laišką, kuriuo atsakovas pasiūlė susitikti ir pasišnekėti (galint tarpininkauti ieškovo advokatams), o nusprendė viską spręsti teisminiu keliu.

9.9. Atsakovui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, o pačiam ieškovui nevykdžius bendradarbiavimo pareigos, ieškovo patirti nuostoliai atitenka pačiam ieškovui. Be to, atsakovui kelia abejonių ir pats ieškovo nurodomų nuostolių dydis bei pagrįstumas. Ieškovas nurodo, jog patyrė 5 739,32 Eur nuostolių dėl vandens nešiojimo (vežimo). Į šią nuostolių sumą ieškovas įtraukia ir 160,16 Eur mokesčių sumą, numatytą 2022 m. spalio 31 d. sąskaitoje-faktūroje GYT 0001910. Kokie tai mokesčiai ir kaip jie susiję su vandens nešiojimu, nėra aišku. Kaip matyti iš nurodytos sąskaitos-faktūros (bendra suma 1 040,16 Eur) bei ir 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitos-faktūros GYT 00020 (bendra suma 1 150 Eur), vandens nešiojimas (vežimas) yra sujungtas kartu su rangovo atliktais darbais (tujų sodinimu, tujų laistymu, pado po katilu betonavimu, valymo įrenginių betonavimu, valymo įrenginių pripildymo vandeniu ir kt.). Ieškovas prašo priteisti visas šiose sąskaitose nurodytas sumas, t. y. prašo atsakovo sumokėti ne tik už vandens nešiojimą (vežimą), bet ir už kitus jo atliktus darbus. Be to, remiantis ieškovo į bylą pateiktais kasos pajamų orderiais, pavyzdžiui, 2022 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderiu Nr. KG 00030 (600 Eur), apmokėta tik dalis 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitos-faktūros Nr. GYT 00011 (1 167 Eur, įskaitant 520 Eur už vandens nešiojimą). Nėra aišku, kodėl ieškovas apskritai pasirinko būtent tokį apsirūpinimo vandenimi mechanizmą. Ieškovas, vietoje to, kad rankiniu būdu nešiotų vandenį kibirais, galėjo tiesiog pajungti siurblį ir per žarnas apsirūpinti upelio vandeniu, kas būtų ir ekonomiška, ir patogu.

9.10. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pridėtų įrodymų, visos sąskaitos-faktūros, darbų atlikimo aktai, kasos pajamų orderiai yra skirti ne ieškovui, o kitam asmeniui – A. R.. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad A. R. tikrai yra ieškovo tėvas; ieškovas atsiskaitė su A. R.; A. R. perleido reikalavimo teisę ieškovui, kaip kad nurodoma ieškinyje.

9.11. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, nesikreipė į jį dėl vandens, todėl ieškovo už 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenzijos parengimą patirtos išlaidos nebuvo būtinos ir ieškovas jas patyrė veikdamas savo rizika.

Atsiliepimas

10. Ieškovas T. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apelianto teiginiai apie vandens gręžinio buvimo vietą, neva jis yra ieškovo sklypo dalyje, yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje buvo aiškinamasi aplinkybė, kieno Žemės sklypo dalyje yra vandens gręžinys. Aplinkybę, kad gręžinys yra ieškovo pusėje, apeliantas įrodinėjo iš esmės tais pačiais įrodymais ir argumentais, kaip ir apeliaciniame skunde, t. y. Žemės sklypo planu M 1:500 ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema. Ieškovas neneigia, kad vandens gręžinys pagal pateiktus Žemės sklypo planus turėtų būti ieškovo pusėje, tačiau pagal faktą vandens gręžinys yra visai kitoje vietoje, nei kad nurodytas Plane ir Schemoje. Bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad kuomet buvo įrengiamas gręžinys, jis keliais metrais buvo patrauktas į kitą vietą, nei nurodyta minėtuose dokumentuose. Kai buvo įrengiamas gręžinys, tikrinant vandens lygį, buvo nustatyta, kad toje vietoje, kur buvo numatyta pagal Žemės sklypo planą gręžti gręžinį, yra mažai vandens, o patraukus gręžinį į kitą vietą vandens lygis buvo žymiai didesnis. Gręžinio įrengimo metu Žemės sklypas buvo vientisas ir jame nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vandens gręžinys yra atsakovo Žemės sklypo pusėje, kuri yra dar aptverta ir tvora. Tą patvirtina byloje pateiktas antstolio R. V. 2023 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2773. Minėtame protokole yra užfiksuota, kad už metalinės tvoros kyšo metalinis vamzdis, kuris yra vandens gręžinys, ir jis randasi apelianto Žemės sklypo dalyje. Tiriant pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė ir patvirtino žodžiu, jog antstolio užfiksuota iš Žemės sklypo kyšantis metalinis vamzdis yra vandens gręžinio vieta, ir nurodė, kad šis metalinis vamzdis yra jo sklypo pusėje. Aplinkybę, jog vandens gręžinys yra apelianto Žemės sklypo dalyje, patvirtina ir jo paties teiktas vandens gręžinio pasas, kuris jam buvo atiduotas, kuomet jis nusipirko Žemės sklypą su namu. Jei vandens gręžinys būtų ieškovo valdomajam Žemės sklypo dalyje, tokiu atveju ir vandens gręžinio pasas būtų pas ieškovą.

10.2. Bylos nagrinėjimo metu apelianto gynybinė pozicija dėl draudimo ieškovui prisijungti prie vandens gręžinio nebuvo paremta tuo aspektu, kad jis negali jam uždrausti prisijungti prie ginčo objekto, nes jis yra neva ieškovo valdomoje Žemės sklypo dalyje. Tai, kad apeliantas nurodė, jog ieškovas prie vandens gręžinio turėtų jungtis vadovaujantis projektu, liudija, kad jis faktiškai sudaro ieškovui kliūtis naudotis nustatytu servitutu. Prisijungimo projektas prie vandens gręžinio buvo pateiktas į bylą ir jame aiškiai parodyta vamzdynų prisijungimo schema prie gręžinio. Kadangi apeliantas panaikino ieškovo liudytojo G. Š. padarytus prisijungimo vamzdynus, kad vanduo iš gręžinio tekėtų į apelianto namą, o iš jo kitiems gyventojams, todėl šiuo metu ieškovas turi teisę jungtis prie vandens gręžinio pagal patvirtintą prisijungimo planą (projektą), ką jis ir nori daryti, o apeliantas jam sudaro kliūtis. Ieškovas taip pat pažymi, kad įsirengti atskiro gręžinio nėra galimybės. Tą patvirtina byloje teikiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 19 d. raštas, iš kurio matyti, kad tos pačios teritorijos gyventoja D. K., kuri taip pat negauna vandens iš apelianto, kreipėsi į minėtą instituciją su prašymu dėl gėlo požeminio vandens gavybos (žvalgybos) gręžiniui projektuoti įrengimo Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). D. K. gavo šį raštą, kuriuo jos prašymas buvo netenkintas, kadangi jame nurodyta, jog ji turėtų jungtis prie kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. to paties gręžinio, esančio apelianto Žemės sklypo dalyje.

10.3. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neneigė aplinkybių, kad yra išvedžioti vamzdžiai po žeme, kurie patvirtina, jog iki atsakovui įsigyjant namą vandens tekėjimo sistema jau buvo sumontuota, vandeniu ieškovas galėjo naudotis, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių apeliantas nusprendė, jog ieškovas vandeniu negalės naudotis, ir tokiu būdu pažeidė pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą įpareigojimą dėl servituto, t. y. garantuoti prisijungimą prie numatyto Žemės sklype vandens gręžinio.

10.4. Kaip pats patvirtina ir apeliantas, jis pirkdamas sklypą žinojo apie tai, kad sklype yra servitutas, matė ir žinojo, jog perkamame name vandentiekis sumontuotas taip, jog iš vandens gręžinio vanduo pirma bėga į atsakovo namą, o po to jis per įrengtus vamzdžius nuteka kitiems namams. Apeliantas, siekdamas užkirsti tokio vandens tekėjimo kelią, demontavo name įmontuotus vamzdžius, ir tokiu būdu vanduo dabar nebegali tekėti ieškovui. Visos apelianto pateiktos interpretacijos dėl Žemės sklypo ir servituto yra nepagrįstos, nes faktiškai apeliantas, pirkdamas Žemės sklypą su jame esančiu pastatu, prisiėmė įsipareigojimą garantuoti prisijungimą prie vandens gręžinio, esančio jo sklypo dalyje, todėl turi laikytis prisiimto įsipareigojimo, tačiau piktybiškai to nedaro.

10.5. Apeliantas ignoruoja byloje esančius įrodymus, kurie ne tik patvirtina aplinkybes dėl gręžinio vietos, t. y. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet ir nepagrįstai teigia, kad byloje nėra pateikta projekto dėl prisijungimo prie vandens gręžinio. Byloje šis projektas buvo pateiktas ir su juo apeliantas buvo susipažinęs. Šis projektas patvirtina ne tik ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su vandens gręžinio naudojimu (prisijungimu), bet ir pajungiamų vamzdžių schemą į vandens gręžinį. Byloje esantis antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina, kad atkasus žemę joje buvo matomi vamzdžiai, kurių kryptis matoma į apelianto sklypą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas patvirtino, kad jo Žemės sklypo dalyje yra minėti vamzdžiai, tačiau deklaratyviai teigė, kad nežino, kas tai per vamzdžiai. G. Š. pats vykdė apelianto įsigyto objekto statybas, t. y. tiek namo, tiek vandentiekio įrengimą, kadangi jis ten pats gyveno. G. Š. turi statybos aukštąjį išsilavinimą, kitus kvalifikacinius dokumentus, todėl šiuos statybinius darbus turėjo galimybę pats atlikti. Iki apeliantui įsigyjant Žemės sklypą su namu, jame liudytojas G. Š. buvo įrengęs vandens tekėjimo sistemą, t. y. vanduo iš gręžinio tekėjo į šiuo metu apeliantui priklausantį namą, o vėliau iš jo namo vanduo nutiestais vamzdžiais galėjo tekėti kietiems gyventojams, kurie prisidėjo finansiškai prie vandens gręžinio įrengimo. Apeliantas, kai buvo įsigytas namas, vandeniu naudotis davė ieškovui ir kitiems gyventojams, tačiau po to, kai liudytojo G. Š. naudai buvo laimėta teisminė byla prieš apeliantą, jis, keršydamas ieškovui, nusprendė užsukti name įrengtą vandens čiaupą, kuriuo galima buvo reguliuoti vandens pratekėjimą kitiems gyventojams. Prasidėjus šiai teisminei bylai, paaiškėjo, kad apeliantas netgi panaikino vamzdžius, kuriais galėjo tekėti vanduo kitiems gyventojams, tarp jų ir ieškovui. Byloje užfiksuotos aplinkybės, jog į apelianto sklypą nuo ieškovo sklypo įeina matomi vamzdžiai, kas patvirtina, jog vandens tekėjimo sistema buvo įrengta ir vandeniu buvo galima naudotis, kol apeliantas nepanaikino įrengtų vamzdynų.

10.6. G. Š. atsakovo įsigytame name įrengė vandens tekėjimą kitiems gyventojams. Šiame name buvo sumontuoti vamzdžiai ir papildomas kranelis, kurio pagalba buvo galima reguliuoti vandens tekėjimą iš vandens gręžinio į kitų gyventojų namus (vamzdynus). Ieškovas ieškinyje ir teigė, kad kuomet prasidėjo konfliktai su apeliantu, jis „priklausant nuo jo nuotaikos“ vandenį tai duodavo, tai ne, t. y. tą jis padaryti galėjo užsukdamas ar atsukdamas kranelį, kuris buvo sumontuotas apelianto name. Kai buvo nuvykta į apelianto namą užfiksuoti faktinių aplinkybių, ieškovo liudytojas pamatė, kad kranelis su vamzdžiu, išeinančiu į apelianto grindis, yra panaikintas, t. y. sistema perdaryta taip, kad iš vandens gręžinio tekantis vanduo, kuris turėjo pratekėjimą į atsakovo name įrengtą vamzdį ir galėjo juo tekėti kitiems gyventojams, buvo panaikintas. Todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir buvo užfiksuotos aplinkybės, kokia yra situacija su vamzdžiais šiuo metu. Ieškovas siūlė apeliantui leisti jam pradaužyti namo betonines grindis toje vietoje, kurioje turėtų būti užbetonuotas vamzdis, tačiau apeliantas nesutiko, kadangi žinojo, jog išdaužius betoną būtų rastas tas vamzdis, kuris yra užfiksuotas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Jei apeliantas neturėtų, ko slėpti, jis būtų sutikęs leisti ieškovui atlikti tokius statybos darbus, juolab, kad ieškovas garantavo jam atstatyti išdaužimo vietą į pradinę padėtį.

10.7. Liudytojas G. Š. ieškovui suteikė statybos ir kitas paslaugas, susijusias su namo pastatymu, tačiau jie su liudytoju nėra nei draugai, nei artimi giminaičiai, juos sieja tik darbiniai santykiai. Liudytojas už atliktus darbus gavo sutartą darbo užmokestį ir jis nėra suinteresuotas šia byla. Minėtas asmuo pakviestas liudytoju, kadangi jis žino daug aplinkybių, susijusių su vandens gręžinio įrengimu, vandens tekėjimo sistema ir pan., todėl liudytojas ir paliudijo, kas jam yra žinoma. Apeliantas nepamini, kad bylos aplinkybes paliudytojo kiti liudytojai , t. y. V. K. ir A. P..

10.8. Ieškovas nesutinka, kad ginčo išsprendimas reikalauja specialių žinių ir kad neva turėtų liudytoju būti apklausta UAB „Melkerlita“. Ši įmonė tik įrengė vandens gręžinį, tačiau jie neįrenginėjo vandens tekėjimo sistemos, tą darė pats liudytojas G. Š., kuris buvo apklaustas liudytoju. Be to, pastebėtina, kad apeliantui buvo siūloma pasinaudoti teisininko pagalba, tačiau tą daryti jis atsisakė, o dabar tiesiog norėdamas vilkinti sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą pateikė šį nepagrįstą skundą su tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis.

10.9. Įrašas apie savavališką statybą niekaip nesusijęs su ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumu, t. y. reikalavimu įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Savavališkos statybos prierašas atsirado dėl to, kad prie namo buvo pastatyta sienelė, kuri, pasirodo, įsiskaičiavo į namo plotą, todėl ją reikėjo nugriauti, ką ieškovas ir padarė.

10.10. Ieškovas mano, kad jis savo ieškinio reikalavimą dėl 5 739,32 Eur nuostolių sumos priteisimo pagrindė ir įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantas savo neteisėtais veiksmais sudarė kliūtis ieškovui naudotis vandens gręžiniu, panaikino vamzdynus, kad vanduo iš gręžinio negalėtų tekėti ieškovui per buvusius sumontuotus vandens vamzdžius ir pan. Kadangi ieškovas vykdė namo statybas, vanduo jam buvo būtinas statybos darbams atlikti. Nesant vandens, ieškovas turėjo spręsti jo gavimo klausimą. Iš pradžių ieškovas bandė vandenį pumpuoti siurblio pagalba iš upelio nutiesiant vandens žarną, tačiau tai buvo nesėkmingas sprendimas, kadangi vandens žarna būdavo nutiesta per važiuojamąją kelio dalį, o kito būdo ją nutiesti nuo upelio nebuvo, todėl važiuojant mašinoms susidarydavo situacija, kad jos užvažiuodavo ant vandens žarnos ir vanduo nebėgdavo. Ieškant sprendimo, buvo nuspręsta samdyti darbininkus, kad jie fiziškai nešiotų vandenį. Apeliantas bando klaidinti teismą dėl išrašytų sąskaitų ir kitų darbų įskaitymų. Byloje pateiktose sąskaitose-faktūrose ir darbų aktuose yra įrašyti prierašai „vandens nešiojimas iš upelio“, numatyta kaina 40 Eur. Tai buvo dienos mokestis, todėl darbininkams už nešiotą vandenį buvo mokama už dieną, t. y kiek dienų dirbta, tiek ir sumokėta, ir tos išlaidos išskirtos atskiru punktu.

10.11. Apeliantas pats teikiamu 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakymu pripažįsta aplinkybę, jog jis sprendžia ieškovo galimybę prisijungti prie vandens gręžinio. Tą patvirtina jo išdėstytas „jei nori prisijungti tai ateina ir šnekasi“. Visa apelianto dėstoma pozicija šiame apeliaciniame skunde, kad neva jis netrukdo naudotis gręžiniu, nes to padaryti negali dėl to, kad vandens gręžinio vieta yra ieškovo Žemės sklypo dalyje, yra paneigiama, ir dar kartą patvirtinama ieškovo išdėstyta aplinkybė, kad ne tik vandens gręžinys yra apelianto Žemės sklypo dalyje, bet ir prisijungimo prie jo klausimą, t. y. leidimą, sprendžia apeliantas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalies, kurioje ieškovo ieškinys buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Bylos šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: atsakovas (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gręžinio pasą, ortofoto žemėlapį ir Žemės sklypo planą, o ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prie atsiliepimo pridėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą, adresuotą D. K., taip pat G. Š. diplomų kopijas. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius ginčo šalims pateikti naujus įrodymus, ieškovas į bylą papildomai pateikė vamzdynų išsidėstymo projektą su paaiškinimais, duomenis, paaiškinančius Nekilnojamojo turto registre atliktą įrašą apie savavališką statybą ieškovo Žemės sklypo dalyje, kasos pajamų orderį, sąskaitas faktūras ir ieškovo gimimo liudijimą.

15. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Kaip matyti iš bylos šalių pateikiamų įrodymų turinio ir pateikiamų dokumentų parengimo datos, ginčo šalių kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, taip pat atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį pateikti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi ginčo šalių papildomai pateikti įrodymai patikslina ginčo šalių argumentus, yra susiję su šioje byloje sprendžiamais klausimais ir gali turėti įtakos teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Šie dokumentai taip pat yra nedidelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčo šalių naujai pateikti įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu „Dėl V. U. privačios žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-6758-41, 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 9 naujus žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 238-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1097 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,2050 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1092 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1092 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1092 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,2072 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 1 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 1,0475 ha; žemės sklypą Nr. 238-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1050 ha.

18. Įsakymo 3 punkte išvardinti nustatyti servitutai, tarp kurių ir servitutas garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote (Įsakymo 3.2 punktas).

19. Ieškovui T. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 426/1025 dalys, o atsakovui A. K. – 599/1025 dalys Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas jam priklausančią Žemės sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2014 m. lapkričio 7 d. pastato bei Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas Žemės sklypo 426/1025 dalis asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2020 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4718 pagrindu.

20. Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovas neleidžia jam prisijungti – naudotis atsakovo Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovo namo statybai ieškovui priklausančioje sklypo dalyje reikalingo vandens kiekio tiekimui ieškovas patyrė išlaidų. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą garantuoti ieškovui prisijungimą prie vandens tiekimo infrastruktūros ir atlyginti dėl atsakovo veiksmų patirtus nuostolius. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad apie vandens tiekimo infrastruktūrą duomenų neturi ir leistų ieškovui ja naudotis, jeigu ieškovas turėtų prisijungimo projektą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovui ir leisti jam naudotis Įsakyme nustatytu servitutu, taip pat priteisė ieškovo prašomos turtinės žalos atlyginimą, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinį atmetė. Atsakovas su teismo sprendimo dalimi, kuria dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinti, nesutinka, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovo reikalavimo leisti naudotis servitutu

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, gręžinys yra ieškovo valdomoje Žemės sklypo dalyje, todėl ieškovas gali prie šio gręžinio prisijungti tiesiogiai, atsakovas šiuo aspektu ieškovo teisių nepažeidžia. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nesutinka su nurodytais argumentais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu išklausęs ginčo šalių ir liudytojų paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad gręžinys yra kitoje vietoje, nei pavaizduota byloje pateiktuose dokumentuose, t. y. atsakovo Žemės sklypo dalyje, ir atsakovas nepagrįstai neleidžia ieškovui naudotis servitutu.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu (prevenciniu ieškiniu), įrodinėjo, kad atsakovas nesilaikė administraciniu aktu – Įsakymu – nustatyto servituto leisti (netrukdyti) ieškovui naudotis atsakovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu, ir atitinkamai prašė teismo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis nurodytu servitutu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai neleidžia ieškovui naudotis servitutu, ir skundžiamu sprendimu tenkino nurodytą ieškovo reikalavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

24. Kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti servitutai – garantuoti prisijungimą prie sklype numatyto vandens gręžinio; teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Šių servitutų įregistravimo pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-6758-41. Kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas A. K. iš I. L. įsigijo pastatą (Daiktą Nr. 1) ir 599/1025 Žemės sklypo dalis (Daiktą Nr. 2), pirkėjas A. K. šia sutartimi garantavo ir pareiškė, kad jam yra žinoma apie Žemės sklypui nustatytus servitutus, taip pat kad jis dėl šių servitutų apimties ir išsidėstymo pretenzijų neturi ir sutinka pirkti sklypą (Daiktą Nr. 2) esant minėtiems servitutams (Sutarties 3.3 punktas). Iš prie Sutarties pridėto Žemės sklypo plano matyti, kad šiame plane indeksu S1 pažymėtas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, o S2 – garantuoti prisijungimą prie sklype numatyto vandens gręžinio. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas, įsigydamas jam priklausančią Žemės sklypo dalį, buvo informuotas apie nustatytus servitutus, tarp jų – ir servitutą garantuoti prisijungimą prie Žemės sklype numatyto vandens gręžinio, ir pretenzijų dėl šių aplinkybių nekilnojamojo turto įsigijimo metu neturėjo.

25. Apeliacinio skundo argumentai, kad gręžinys yra ieškovo Žemės sklypo dalyje, laikytini nepagrįstais. Nors apelianto nurodytas aplinkybes patvirtina Plane ir Schemoje esantys žymėjimai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad faktinė gręžinio vieta visgi yra atsakovo Žemės sklypo dalyje. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įrengiant gręžinį buvo numatyta, jog vanduo kitiems sklypams bus tiekiamas iš atsakovui priklausančios Žemės sklypo dalies. Liudytojas pažymėjo, kad gręžinys pagal detalųjį planą turėjo būti T. R. teritorijoje, tačiau įrengimo metu G. Š. paprašė darbus atliekančių asmenų, kad gręžinys būtų patrauktas arčiau šiuo metu atsakovui priklausančio namo, tokiu būdu patiriant mažiau išlaidų vamzdžiams ir kabeliams. Taigi gręžinys buvo patrauktas 5 metrus į atsakovo namo pusę. Siurblys, iš kurio buvo išvestas vamzdis į gatvėje esantį šulinį, yra atsakovo katilinėje (2023 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 191449618_2-52-3-00270-2023-8_2023.07.20_1 0:39:00-0:42:00). Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad šis liudytojas atstovavo ieškovą pagal įgaliojimą ir iš ieškovo tėvo priėmė apmokėjimą už darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo paaiškinimų patikimumu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad šis liudytojas šiuo metu veikia ieškovo interesais ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuotas faktines aplinkybes aiškinti ieškovui palankiu būdu. Be to, šie liudytojo parodymai iš esmės nuosekliai paaiškina, kodėl atsakovo 2014 m. lapkričio 7 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įtvirtintos jau minėtos nuostatos apie nustatytą servitutą garantuoti prisijungimą prie sklype numatyto vandens gręžinio.

26. Ieškovas į bylą yra pateikęs projektą, kuriame pavaizduota liudytojo G. Š. paaiškinimus atitinkanti vandens tekėjimo iš gręžinio kryptis, taip pat antstolių R. V. ir I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei fotonuotraukas, kuriuose užfiksuota, kad atsakovo Žemės sklype yra vandens gręžinys, jis yra atitvertas tvora; iš ieškovo sklype esančio čiaupo vanduo nebėga, o atkasus požeminius vamzdžius matyti vandens tekėjimo infrastruktūra, vedanti nuo atsakovo sklypo iki gatvėje esančio paskirstymo šulinio, o iš jo – kaimyniniams sklypams. Šių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patikimai pagrindžia, kad vamzdžiai buvo išvedžioti ieškovo nurodytu būdu, t. y. nuo atsakovo namo iki gatvėje esančio šulinio, o iš jo – į kaimyninius žemės sklypus, tarp jų – ir ieškovui, tačiau atsakovas be jokio pagrindo neigia iš esmės tiek 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas apie nustatytą servitutą garantuoti prisijungimą prie vandens gręžinio, tiek savo veiksmais yra nutraukęs vandens tekėjimą ieškovui. Be to, kaip nurodyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, kad atsakovas, o ne ieškovas, turėjo gręžinio pasą, papildomai paneigia apelianto argumentus apie gręžinio buvimą ieškovo Žemės sklypo dalyje.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

29. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia įsitikinti ieškovo argumentų dėl atsakovo veiksmų trukdant ieškovui naudotis servitutu garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovo poziciją. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis Įsakymu nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje.

Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą

30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą. Apelianto teigimu, ieškovas į teisininkus kreipėsi dėl jo paties netinkamo bendradarbiavimo su atsakovu, todėl pretenzijų parengimo išlaidos neturėjo būti priteistos. Be to, ieškovas, prašydamas priteisti vandens nešimo išlaidas, į šias išlaidas įtraukė ir kitus darbus. Apeliantas taip pat pažymi, kad už darbus sumokėjo net ne ieškovas, o A. R.. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad apelianto argumentai nepagrįsti, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo patirtus nuostolius ir jų dydį.

31. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas, pareiškęs ieškinį žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala yra suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

32. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus – trukdymą ieškovui naudotis servitutu. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovo veiksmai nulėmė ieškovo nuostolių atsiradimą. Šiuos nuostolius, kaip nurodė ieškovas, sudaro ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos (677,60 Eur), susidariusios siunčiant atsakovui pretenzijas, ir vandens nešiojimo iš upelio išlaidos (5 739,32 Eur), kurias ieškovas patyrė atsakovui neleidžiant naudotis gręžiniu.

33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių, kadangi turėjo kreiptis į advokatų kontorą dėl pretenzijų atsakovui parengimo ir samdyti darbuotoją, kuris aprūpintų ieškovo sklype statomą objektą vandeniu, patvirtina bylos įrodymų visuma, taigi žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių yra nustatytas. Apelianto argumentai, kad žalos atsiradimą sąlygojo ieškovo nebendradarbiavimas ir kad ieškovas galėjo surasti racionalesnį būdą aprūpinti objektą vandeniu, yra nepagrįsti, kadangi apeliantas nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, aplinkybę, kad apeliantas derybų būdu, tikėtina, nesiekė išspręsti tarp jo ir ieškovo kilusio ginčo, iš esmės patvirtina ir paties apelianto šioje byloje išreikšta pozicija neigti jo sudarytoje Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje šiam sklypui nustatytus servitutus, pateikti bylos medžiagos ir liudytojų parodymų neatitinkančius argumentus dėl vandens gręžinio vietos. Kitų argumentų, turinčių reikšmės žalos faktui ir priežastiniam ryšiui tarp ieškovo patirtos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų nustatyti, apeliaciniame skunde nepateikta, jame iš esmės yra ginčijamas nuostolių dydis.

35. Vertinant byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dydį, matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu į bylą pateikė advokatų profesinės bendrijos „Constat“ 2022 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą – faktūrą bei kasos pajamų orderį, patvirtinančius ieškovo patirtas 677,60 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų sąskaitų (ir atliktų darbų aktų), pagal 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. 00011 už vandens nešiojimą iš upelio buvo patirta 520 Eur išlaidų; pagal 2022 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. 00012 – 360 Eur; pagal 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. 00013 – 260 Eur; pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. 00014 – 360 Eur; pagal 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. 00015 – 49,16 Eur; pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. 00018 – 1 000 Eur. Taigi iš nurodytų sąskaitų, kuriose yra atskirai išskirtos vandens nešiojimo iš upelio išlaidos, matyti, kad už nurodytus darbus buvo sumokėta 2 549,16 Eur.

36. Vis dėlto, kaip pagrįstai teigiama ir apeliaciniame skunde, kitose ieškovo pateiktose sąskaitose – faktūrose, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5 739,32 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už vandens nešiojimą, vandens nešiojimo ir kiti darbai nėra atskirai detalizuoti: 2022 m. liepos 28 d. sąskaitoje Nr. 00017 nurodyta bendra 1 000 Eur suma už pagalbinius darbus vandens nešiojimui iš upelio, polistirolo klijavimui, mūro ir kt. darbams, apskaičiuota taikant 50 Eur atlygį už vieną darbo dieną; 2022 m. spalio 31 d. sąskaitoje Nr. 00019 nurodyta bendra 1 040,16 Eur suma už tujų sodinimą, vandens nešiojimą, valymo įrenginių betonavimą ir kt. darbus, apskaičiuota taikant 80 Eur atlygį už kiekvieną darbo dieną bei pridedant 160,16 Eur mokesčių; 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje Nr. 00020 nurodyta bendra 1 150 Eur suma už vandens vežimą, sienų tinkavimą ir kt. darbus, apskaičiuota taikant 50 Eur atlygį už vieną darbo dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sąskaitos tiksliai neįrodo už vandens nešiojimą iš upelio sumokėtos sumos, kadangi ieškovo nurodytos išlaidos buvo patirtos apmokant ir už kitus darbus.

37. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog už vieną darbo dieną už vandens nešiojimą ieškovas mokėdavo 40 Eur, taip pat į tai, kad tokia suma už vandens nešiojimą nurodyta 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. 00011, 2022 m. sausio 31 d. sąskaitoje Nr. 00012, 2022 m. vasario 28 d. sąskaitoje Nr. 00013, 2022 m. kovo 31 d. sąskaitoje Nr. 00014 ir 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitoje Nr. 00016, nuostolių, patirtų už vandens nešiojimą, dydis pagal minėtas sąskaitas, kuriose šie darbai atskirai neišskirti, nustatytinas 40 Eur užmokestį padauginant iš šiose sąskaitose nurodyto darbo dienų skaičiaus. Tokiu atveju nuostoliai už vandens nešiojimą iš upelio pagal 2022 m. liepos 28 d. sąskaitą Nr. 00017 sudaro 800 Eur (20 d. x 40 Eur); pagal 2022 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. 00019 – 440 Eur (11 d. x 40 Eur); pagal 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. 00020 – 920 Eur (23 d. x 40 Eur); iš viso pagal minėtas sąskaitas – 2 160 Eur.

38. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus apie nuostolių dydį, vertintina, kad ieškovas pagrindė 677,60 Eur teisinių paslaugų išlaidas ir 4 709,16 Eur išlaidas už vandens nešiojimą iš upelio (2 549,16 Eur sumą pagal sąskaitas, kuriose išlaidos už vandens nešiojimą aiškiai išskirtos, ir 2 160 Eur sumą pagal sąskaitas, kuriose išlaidos už vandens nešiojimą neišskirtos, todėl teismo nustatytos taikant 40 Eur užmokesčio dydį už vieną darbo dieną), iš viso 5 386,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistinų nuostolių dydžio atitinkamai pakeistinas, ieškovui iš atsakovo priteisiant ne 6 416,92 Eur sumą nuostoliams atlyginti, o 5 386,76 Eur.

39. Apeliacinio skundo argumentai, kad nurodytas sąskaitas apmokėjo A. R., šiuo atveju teisėjų kolegijos išvadų nekeičia, nes bylos duomenys (gimimo liudijimas) patvirtina, kad A. R. yra ieškovo tėvas, pateiktas sąskaitas apmokėjęs ieškovo interesais. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieškovo sklype statyba galimai vykdoma savavališkai, kadangi, kaip matyti iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų savavališkos statybos akto ir kitų dokumentų, Nekilnojamojo turto registro išraše esanti žyma apie savavališką statybą yra nesusijusi su šia byla, be to, savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, tačiau išsamiai neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtų nuostolių dydį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 916,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios mažinamos proporcingai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinto ieškovo reikalavimo daliai ir ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1 149,75 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos.

44. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 000 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 954 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 15 proc., ieškovui iš atsakovo priteistinos 850 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovo – 143,10 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 706,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.

45. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 386,76 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir septyniasdešimt šešių centų) sumą nuostoliams atlyginti ir 1 149,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 706,90 Eur (septynis šimtus šešis eurus ir devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė