- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-06
- Bylos Nr.
- e2-2424-647/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00270-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Rasa Danilekvičiūtė Steponavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo T. R. atstovams advokatui Karoliui Kurapkai, advokato padėjėjai Rasai Danilekvičiūtei Steponavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių priteisimo ir pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo 6 416,92 Eur nuostolių ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos, iš viso 9 416,92 Eur; 2) įpareigoti atsakovą A. K. netrukdyti ir leisti ieškovui T. R. naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą „Dėl V. U. privačios žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-6758-41 (toliau – Įsakymas), kuriuo 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino į naujus 9 žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 238-1, Nr. 238-2, Nr. 238-3, Nr. 238-4, Nr. 238-5, Nr. 238-6, Nr. 238-7, Nr. 238-8, Nr. 238-9. Žemės sklypui Nr. 238-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,2050 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini). Įsakymu taip pat buvo nustatyti šie servitutai: teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijos (tarnaujantis daiktas) – žemės sklype Nr. 328-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 91 m² plote, Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 323 m² plote, žemės sklype Nr. 328-6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 199 m² plote, žemės sklype Nr. 328-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1050 m² plote; kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) - žemės sklype Nr. 328-8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 430 m² plote, žemės sklype Nr. 328-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1050 m² plote; garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote. Aukščiau nurodytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2050 ha, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (426/1025 dalys) ir atsakovui (599/1025 dalys). Atsakovas jam priklausančią Žemės sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise įgijo 2014 m. lapkričio 7 d. pastato bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu. Sutarties 3.3. punkte yra sakoma, kad „Pirkėjas garantuoja ir pareiškia, kad jam yra žinoma apie Žemės sklypui nustatytus servitutus, nurodytus šios sutarties 1.1.2. punkte, priede Nr. 1 bei priede Nr. 2, pirkėjas dėl jų apimties ir išsidėstymo jokių pretenzijų neturi ir sutinka pirkti Daiktą Nr. 2 (Žemės sklypo dalis) esant minėtiems servitutams“. Ieškovas Žemės sklypo 426/1025 dalis asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2020 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4718 pagrindu. Ieškovas notariškai patvirtinto 2022 m. gegužės 9 d. įgaliojimo pagrindu, be kita ko, įgaliojo G. Š. (toliau – Įgaliotinis) tvarkyti visus reikalus, susijusius su ieškovui priklausančia Žemės sklypo dalimi. Įgaliotinis ne vieną kartą prašė atsakovo netrukdyti naudotis atsakovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu, kaip tai yra nurodyta Įsakyme, Sutartyje ir NTR išraše, tačiau atsakovas visus tokius prašymus ignoravo. Įgaliotinis ieškovo vardu kreipėsi į advokatę L. Žukauskaitę, kuri 2021 m. birželio 11 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pasirašyti pridedamą sutikimą dėl prisijungimo prie vandens gręžinio ir pilnos jo eksploatacijos. Nesulaukęs jokio atsakymo, ketindamas Žemės sklype pradėti statybas ir negalėdamas naudoti vandens gręžiniu, ieškovas kreipėsi į Įgaliotinį, kad šis vandenį, kuris reikalingas gyvenamojo namo statybos darbams, imtų (tiektų) iš netoliese esančio upelio. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. dėl to, kad atsakovas neleidžia prisijungti-naudotis jo Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu ir dėl to, kad ieškovo sklypo dalyje namo statybai reikalingo vandens kiekio tiekimui ieškovas turėjo samdyti Įgaliotinį vandens tiekimo užtikinimui iš kito šaltinio, ieškovas patyrė iš viso 3 549,16 Eur išlaidų (nuostolių) ir 677,6 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su pretenzijų rašymu ir siuntimu atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesureagavo į minėtą 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenziją, ieškovas ir toliau buvo priverstas patirti papildomas išlaidas dėl vandens tiekimo iš kitų šaltinių ir nuo minėtos pretenzijos dienos iki 2022 m. gruodžio 30 d. papildomai patyrė 2 190,16 Eur išlaidų. Šiuo atveju atsakovas, žinodamas, kad turi pareigą leisti ieškovui prisijungti ir naudotis jo Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu, sąmoningai užsuko vandens gręžinio čiaupą. Būtent dėl tokių neteisėtų ir kaltų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė minėtą ženklią žalą (nuostolius) išlaidų pavidalu, viso 6 416,92 Eur. Dėl nuolatinio atsakovo konfliktiško elgesio neleidžiant prisijungti prie vandens gręžinio, baimės, kad užsitęs ieškovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje ieškovo organizuojamos namo statybos, ieškovo papildomų pastangų ir išlaidų, kurias galėjo panaudoti kitoms reikmėms, išleidimo vandens tiekimo užtikrinimui iš kito šaltinio, ieškovas patyrė papildomus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovas vertina savo patiriamą emocinį išgyvenimą 3 000 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys neturi jokio pagrindo, nes ieškovas nesikreipė į jį dėl faktinio prisijungimo, o advokatė sutikimą siuntė ne tuo adresu. Įgaliotinis vieną kartą prašė atsakovo netrukdyti naudotis atsakovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje esančiu vandens gręžiniu, kaip tai yra nurodyta Įsakyme, Sutartyje ir NTR išraše.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad šalys bendros dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra nustatyti servitutai garantuoti prisijungimą prie vandens gręžinio, kuris pagal nustatytą naudojimosi tvarką patenka į atsakovo žemės sklypo teritoriją. Tačiau atsakovas naudotis gręžiniu neduoda. Atsakovui buvo siųstos pretenzijos, kviesti policijos pareigūnai, bandoma kalbėtis, kviestas antstolis, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad iš krano vanduo neteka. Atsakovas kranelį užsuka, o ieškovas vykdė statybas ir turėjo neštis vandenį iš šalimais esančio vandens telkinio. Ieškovas prisijungęs prie vandens gręžinio, tačiau vanduo neteka, nes atsakovas užsukęs vandenį. Ieškovas nuostolius pagrindžia byloje pateiktais mokėjimo nurodymais. Nuvykus antstoliui pas atsakovą paaiškėjo, kad vamzdis, per kurį turėjo tekėti vanduo kitiems sklypams yra nupjautas ir užbetonuotas. Dabar galima arba atkasti vamzdžius ir matytųsi, kad vamzdis eina į atsakovo namą, arba atsakovo katilinėje išdaužyti betoną. Gręžinys yra įrengtas, tačiau Registrų centre neįregistruotas. Projektas yra padarytas ir vamzdžiai iškloti legaliai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes niekam nedraudžia naudotis vandeniu, projekto nėra, o pats savo lėšom prijungti prie vandens negali. Pirmiausia turi pasidaryti projektą, kuriame būtų nurodyta, kad jam leidžiama prisijungti prie gręžinio. Žemės sklypą įsigijo 2014 m., žino apie pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas sąlygas dėl nustatytų servitutų. Kad kažkokie vamzdžiai yra pravesti neginčija, tačiau pagal įstatymus jis negali būti tiekėju. Protokole yra užfiksuota, kad vamzdžiai išeina į lauką, o iš lauko gali bet kas prisijungti, nedraudžia. Aiškina, kad garantuoti prisijungimą užtikrina, tačiau tegu daro projektą ir prisijunginėja, nes siurblys turi savo pajėgumą, o be projekto leidžia prisijungti prie savo sodo žarnos. Paaiškino, kad ieškovo iš viso nepažįsta, todėl jokios žalos nepadarė.
6. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. buvo įdarbintas pas G. Š. pagalbiniu darbininku. Reikėjo į objektą iš upelio nešioti vandenį, supilti į kubinę statinę, tai buvo 8-9 dienas per mėnesį. Kodėl objekte nebuvo vandens, nežino.
7. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad prižiūrėjo statybas ir ieškovo teritoriją, rūpinosi medžiagomis, darbininkais ir kilo klausimas su vandeniu. Draugiškai su kaimynu susitarti nepavyko, todėl reikėjo jį nešti iš upelio. Paaiškino, kas su drauge gyveno atsakovo name ir slaugė draugės tetą. Kai ji numirė, nutarė jos didelį namą parduoti atsakovui. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad leistų prisijungti prie vandens. 1 ha žemės padalino į kelis žemės sklypus, o tas gręžinys turėjo aprūpinti 6 žemės sklypus. Įrengdamas gręžinį 2008 m. surinko pinigus iš žmonių, gręžinį įrengė, tačiau ir kita kaimynė neturi vandens, nors pinigus sumokėjo. Galbūt atsakovas laiko pyktį, kadangi už parduotą sklypą neatidavė visų pinigų, todėl turėjo kreiptis į teismą, teisme susitarė taikiai, atsakovas žalą atlygino. Pagal detalų planą gręžinys turėjo būti ieškovo teritorijoje, tačiau patraukė gręžinį apie 5 m., kad reikėtų mažiau vamzdžių įrengimui, o dabar negauna vandens. Buvo pastatytas galingas siurblys ant 6 sklypų, iš atsakovo katilinės nutiesė vamzdžius į šulinį bei padarė kraną pas atsakovą katilinėje. Pagal Viršininko įsakymą sklypas Nr. 2 prijungtas prie sistemos. Kiti du sklypai pasidarė savo gręžinį. Nurodė, kad su antstole pateko į atsakovo katilinę ir paaiškėjo, kad nupjautas vienas vamzdis ir išimta sklendė, kuria tiekiamas vanduo kitiems sklypams. Mėlynas vamzdis ir išeina į inžinerinių tinklų gatvę, kur turi būti padarytas šulinys, o vėliau pasiskirsto gyventojams. Tą mėlyną vamzdį pats savo rankomis tiesė, o sklypo Nr. 8 savininkas, kadangi yra traktorininkas ir taupė lėšas, iškasė griovius vamzdžių tiesimui. Šulinio kol kas neįrenginėjo, nes aplinkui vyko statybos ir nutarė jį iškasti kai daugiau namų pasistatys. Dar 2018 m. kai darė namo pamatus, atsakovas per šlangą davė vandens, o dabar nupjovė vamzdį.
8. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš 5 metus įrenginėjo namui polinius pamatus ir nuo tvoros buvo pajungtas plastmasinis juodas šlangas su kranu, iš kurio ėmė vandenį. Darbų vadovas G. Š. gyveno šalia esančiame name, jis garantavo, kad vanduo saugus, tai iš jo ir gėrė, prausėsi, naudojo remonto darbams. Tačiau jau šią žiemą darė namo apkalimą, tai nebuvo kur rankų nusiplaut, nei vandens, nei šlangos nebebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui T. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 426/1025 dalys, o atsakovui A. K. – 599/1025 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu „Dėl V. U. privačios žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-6758-41, 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino į naujus 9 žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 238-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1097 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,2050 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1092 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1092 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1092 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,2072 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 1 ha, priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. 238-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 1,0475 ha; žemės sklypą Nr. 238-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1050 ha. Įsakymu taip pat buvo nustatyti šie servitutai: teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijos (tarnaujantis daiktas) – žemės sklype Nr. 328-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 91 m² plote, Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 323 m² plote, žemės sklype Nr. 328-6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 199 m² plote, žemės sklype Nr. 328-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1050 m² plote; kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) - žemės sklype Nr. 328-8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 430 m² plote, žemės sklype Nr. 328-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1050 m² plote; garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote. Advokatė Laima Žukauskaitė 2021 m. birželio 11 d. išsiuntė A. K. prašymą informuoti, ar jis sutinka pasirašyti pridedamą sutikimą dėl prisijungimo prie vandens gręžinio ir pilnos jo eksploatacijos. Pastato bei žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo išsimokėtinai bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi A. K. 2014 m. lapkričio 7 d. įsigijo įkeistą pastatą ir 599/1025 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iš I. L., notarinio registro Nr. P1-4787. Byloje esančios sąskaitos faktūros patvirtina vandens nešiojimo iš upelio darbų kainą bei apmokėjimą už darbus pagal kasos pajamų orderius. Advokatas Karolis Kurapka 2022 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė A. K. pretenziją dėl trukdymo naudotis vandens gręžiniu ir patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2023 m. gegužės 23 d. konstatavo faktines aplinkybes protokole Nr. 128-23-2773, kad vienoje iš T. R. statomo namo patalpų yra įrengtas vamzdis su čiaupu ant galo. Konstatuojama, kad užsakovo atstovui atsukus šio vamzdžio čiaupą, vanduo iš čiaupo nebėga. Antstolė Irena Beliačic 2023 m. rugpjūčio 1 d. konstatavo faktines aplinkybes apie A. K. namo patalpoje esančio vandentiekio mazgo esamą būklę. Antstolė Irena Beliačic 2023 m. rugsėjo 8 d. fiksavo žemės kasimo darbus bei atkasus žemes matomus vamzdžius.
Dėl prevencinio ieškinio taikymo sąlygų
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai).
12. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 35 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 32 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas, be kita ko, ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. K. netrukdyti ir leisti ieškovui T. R. naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, nors ir suvokdamas ieškovo teisę prisijungti prie vandens gręžinio, sąmoningai neleidžia to padaryti, kai tuo tarpu atsakovas teigia niekada nedraudęs niekam naudotis jo sklype esančiu vandeniu, tačiau ieškovas prie vandens galės prisijungti tik kai bus atliktas projektas, leidžiantis tai padaryti.
14. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. 599/1025 dalis žemės sklypo įsigijo 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad pirkėjas (A. K.) garantuoja ir pareiškia, kad jam yra žinoma apie Žemės sklypui nustatytus servitutus, nurodytus šios sutarties 1.1.2. punkte, priede Nr. 1 bei priede Nr. 2, pirkėjas dėl jų apimties ir išsidėstymo jokių pretenzijų neturi ir sutinka pirkti Daiktą Nr. 2 (žemės sklypo dalis) esant minėtiems servitutams. Prie Sutarties pridėtas žemės sklypo planas bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema. Servitutinė teritorija plane pažymėta indeksais S1 (teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis)) 323 m² ploto ir S2 (garantuoti prisijungimą prie sklype numatyto vandens gręžinio) 79 m² ploto.
15. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutas, būdamas teisė į svetimą daiktą, yra nustatomas konkretaus asmens (viešpataujančiojo daikto savininko) naudai. Tai lemia ir servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (CK 4.114 straipsnio 1 dalis), o tuo atveju, jei servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu (CK 4.114 straipsnio 2 dalis).
16. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. lapkričio 3 d. išrašo matyti, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti servitutai – garantuoti prisijungimą prie sklype numatyto vandens gręžinio; teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas - Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-6758-41. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi galimybės prisijungti prie atsakovo žemės sklype esančio vandens gręžinio, kadangi to neleidžia padaryti atsakovas teigdamas, kad nėra vandens tiekėjas ir prisijungimui reikalingas naujas projektas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad jo sode esančiu vandeniu niekam nedraudžia naudotis, pats namo nestatė ir nežino, kokie vamzdynai kur buvo išvedžioti. Šie atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad vandens gręžinys yra už tvoros atsakovo sklype, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nustatyta, kad iš ieškovo sklype esančio krano vanduo nebėga, o atkasus požeminius vamzdžius matyti išsišakojimai nuo atsakovo sklypo iki šulinio gatvėje bei į šoninius kaimyninius sklypus. Liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad vamzdžiai buvo išvedžioti nuo atsakovo katilinės į dar 6 sklypus ir iki 2018 m. vandens tiekimas vyko, to nepaneigė ir pats atsakovas. Be to, atsakovas, pasirašydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo informuotas apie žemės sklypui taikomus ribojimus ir nustatytus servitutus, šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir teismo posėdžio metu. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats išvedžiojo vamzdynus nuo atsakovo namo iki gatvėje esančio šulinio, nuo kurio vėliau išvestos atšakos į kaimyninius žemės sklypus. Siurblys buvo pastatytas būtent atsakovo katilinėje, todėl Įsakymo pagrindu ir pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatytas vienas iš servitutų – garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio.
17. Išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus bei išklausęs proceso šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, kad atsakovas elgiasi neteisėtai, o jo veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo bendrasavininko teises naudotis vandens gręžiniu, todėl būtina užkirsti kelią neteisėtų veiksmų tąsai išvengiant realios žalos ieškovo teisėms ateityje atsiradimo. Atsakovas ne tik kad neleidžia ieškovui naudotis servitutu nustatytu vandens gręžiniu, bet ir panaikino vamzdį, kuriuo turėjo tekėti vanduo į šulinį, kuris vėliau pasiskirsto į kaimyninius sklypus, todėl teismas įpareigoja atsakovą A. K. netrukdyti ir leisti ieškovui T. R. naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje.
Dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo
18. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolių atsiradimą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas turi pareigą leisti ieškovui prisijungti ir naudotis atsakovo žemės sklype esančiu gręžiniu, tačiau tyčia užsuko vandens gręžinio čiaupą. Ieškovui vykdant statybas, darbuotojai vandenį nešiojosi iš greta esančio upelio, todėl patirtos išlaidos sudaro 5 739,32 Eur. Dėl prašymų ignoravimo ieškovas kreipėsi į teisininkus su prašymu parengti pretenziją atsakovui, dėl ko patyrė dar 677,60 Eur papildomų išlaidų, todėl bendra ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 6 416,92 Eur.
20. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
21. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdami su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį).
22. Nagrinėtinu atveju, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį, tik deklaratyviai nurodė, jog su ieškiniu ir nuostolių dydžiu nesutinka, nes vandeniu naudotis niekam nedraudžia. Pažymėtina, kad atsakovui buvo siūloma pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, tačiau atsakovas nusprendė civilinę bylą vesti savarankiškai.
23. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo patirtų nuostolių dydį (pateiktos sąskaitos faktūros, apmokėjimą už pretenzijos parengimą įrodantys dokumentai), todėl laikytina, kad ieškovas prašomų priteisti nuostolių dydį įrodė.
24. Remiantis išdėstytu, atsakovui iš esmės įrodymų dėl nuostolių dydžio paneigimo nepateikus, įvertinus nuostolių atsiradimo aplinkybes, nėra pagrindo ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo netenkinti pilna apimtimi. Ieškovui iš atsakovo priteistina 6 416,92 Eur suma nuostoliams atlyginti, remiantis byloje pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimais, dėl kurių esminių prieštaravimų iš atsakovo pusės nebuvo.
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo tyčinio elgesio, vengimo geranoriško bendradarbiavimo patyrė emocinius išgyvenimus, kuriuos įvertina 3 000,00 Eur suma. Kaip buvo minėta anksčiau, teismas, vertindamas padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia į tam tikrus kriterijus. Nėra abejonių, jog ieškovas patyrė nepatogumų negalėdamas naudotis vandens gręžiniu, tačiau prašomos neturtinės žalos dydžio niekaip nedetalizuoja, t. y. nepateikia jokių duomenų, kaip pasireiškia emociniai išgyvenimai, ar buvo vartojami kokie nors vaistai, ar patyrė jo garbę ir orumą žeminantį elgesį, ar buvo kitaip pažeistos įstatymų saugomos vertybės. Atsakovo teigimu, ieškovo T. R. jis nėra niekada matęs, visus statybos reikalus tvarko liudytojas G. Š. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina byloje esantys įrodymai: ieškovo T. R. suteiktas įgaliojimas G. Š., individualia veikla užsiimančio G. Š. sąskaitos faktūros už atliktus statybos darbus, proceso dalyvių paaiškinimai teismo posėdžio metu.
27. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo prašymą dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kurie patvirtina, jog jis patyrė iš viso 1 916,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (321,00 Eur žyminis mokestis, 635,25 Eur antstoliui R. Vižainiškiui, 200,00 Eur antstolei I. Beliačic, 760,00 Eur advokato pagalbos išlaidos). Buvo patenkinti 67 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 283,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).
29. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 6,64 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo T. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), netrukdyti ir leisti ieškovui T. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudotis 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6758-41 nustatytu servitutu „garantuoti prisijungimą prie pastatyto vandens gręžinio (tarnaujantis daiktas) – Žemės sklype Nr. 328-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 79 m² plote“, tai yra įpareigoti atsakovą netrukdyti ir leisti ieškovui naudotis vandens gręžiniu, esančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 599/1025 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo T. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 6 416,92 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 92 ct) sumą nuostoliams atlyginti.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo T. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1 283,89 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.