Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-99-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-15
Bylos Nr.: e2A-99-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02011-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-99-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02011-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6234-1125/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valentis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Valentis“ ieškovei 8 717,37 Eur skolą, 627,65 Eur netesybų ir 3 073,46 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė pagamino ir perdavė atsakovei pakavimo dėžutes už 8 717,37 Eur, o pagal Sutarties 1.5 punktą atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove už gautas prekes per 60 kalendorinių dienų. Galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2018 m. kovo 3 d. Atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi 8 717,37 Eur už ieškovės pagamintą produkciją. Pagal Sutarties 1.6 punktą atsakovė privalo mokėti joje nustatytus 0,04 procentų dydžio delspinigius už dieną, skaičiuojant nuo vėluojamos mokėti sumos, todėl delspinigių sumą 2023 m. vasario 9 d. sudaro 627,65 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų prevencijos įstatymas) 3 straipsniu, atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos skaičiuojamos 8 procentų metinės palūkanos, todėl atsakovei už pradelstą apmokėti laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) skaičiuotinos 8 procentų metinės palūkanos už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos, kurias sudaro 3 073,46 Eur.

3. Atsakovė UAB „Valentis“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2017 metais ji organizavo privatų konkursą, kurio metu buvo ieškoma gamintojo – partnerio, kuris pagal atsakovės reikalavimus jos produktams gamintų dėžutes ir etiketes. Farmacijos preparatų įpakavimui yra taikomi patvirtinti normatyvai, todėl konkurso metu gamintojams buvo nurodyti konkretūs produktų įpakavimo reikalavimai. Iš visų atsakovei pateiktų pasiūlymų ieškovė pateikė pasiūlymą, kurio kaina buvo mažiausia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo pasiūlyme patvirtino, jog yra pajėgi pagaminti gaminius pagal atsakovės reikalavimus, ir pasiūlė mažiausią kainą, šalys sudarė Sutartį. Pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal suderintą maketą pagaminti ir perduoti atsakovei pakuotes, o atsakovė įsipareigojo priimti šią produkciją ir sumokėti ieškovei už jos gamybą sutartą kainą (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, jog reikalavimai ir techninės sąlygos produkcijos gamybai yra suderinami kiekvieno užsakymo metu atskirai tarp šalių. Gaminio dizainas išsiunčiamas atsakovei patvirtinti per 3 darbo dienas nuo dienos, kai ieškovė gavo gaminio dizainą, jeigu vienu metu gautų dizainų kiekis neviršija 5. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties Priede Nr.1 buvo nurodyti reikalavimai ir techninės sąlygos atsakovės produktų gamybai. Ieškovės gaminama produkcija nuolatos turėjo defektų, t. y. kas trečias užsakymas neatitiko Sutarties reikalavimų. Ieškovė įvertinusi, jog objektyviai negali įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2018 m. kovo 20 d. pranešimu nutraukė šalių sudarytą Sutartį nuo 2018 m. balandžio 19 d. Ieškovė su ieškiniu dėl neatsiskaitymo už produkciją kreipėsi į teismą beveik po 5 metų.

4. Atsakovė 2018 m. kovo 2 d. sumokėjo ieškovei 14 825,50 Eur už ieškovės pagal Sutartį pagamintą produkciją. Atsakovė minėta data apmokėjo penkias ieškovės sąskaitas, kurias ji pateikė teismui kartu su ieškiniu. 2017 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011375, kurios suma su PVM 3 318,57 Eur, apmokėta. 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011455, kurios suma su PVM 5 826,38 Eur, ieškovė teigimu, jos neapmokėta suma yra 1 972,71 Eur, tačiau ieškovė nutylėjo, jog pagal šią sąskaitą pristatytos širdies lašų „Valentis 40 ml“ dėžutės (kiekis 306 700 vnt.) buvo nekokybiškos. Atsakovė turėjo teisę nepriimti visos siuntos, tačiau dėl turimų įsipareigojimų buvo priversta pasilikti dalį nekokybiškos produkcijos (kiekis 103 842 vnt.), kad nepatirtų dar didesnių nuostolių. Atsakovė perdavė, o ieškovė atsiėmė dalį produkcijos (kiekis 202 857 vnt.) ir išrašė 2018 m. vasario 6 d. kreditinę sąskaitą Nr. 9000603 3 853,67 Eur sumos su PVM. Taigi šiuo atveju mokėtina suma ir buvo 1 972,71 Eur su PVM, o ne pirmiau paminėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 5 826,38 Eur suma. Atsakovė šią sąskaitą apmokėjo 2018 m. kovo 2 d. pavedimu. Už 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420, kurios suma 1 577,97 Eur, nebuvo atsiskaityta, kadangi ieškovė pagal šią sąskaitą pateikė nekokybišką produkciją atsakovei, dėl šios priežasties ieškovei buvo pateikta 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovės pretenzija. 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011441, kurios suma 316,23 Eur, apmokėta. Už 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011476, kurios suma 1 005,20 Eur, su ieškove nebuvo atsiskaityta, kadangi ieškovė net du kartus pateikė nekokybiškus gaminius, dėl šių priežasčių atsakovė ieškovei pateikė dvi 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 3 d. pretenzijas. 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011508, kurios suma 1 126,87 Eur, apmokėta. 2018 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011556, kurios suma 2 098,41 Eur, apmokėta. Atsakovė sumokėjo ieškovei 6 134,20 Eur pagal ieškovės sąskaitas, tuo tarpu ieškovės pateikta produkcija 2 583,17 Eur sumos buvo nekokybiška, todėl už ją mokėta nebuvo. Sutarties 1.6 punkte buvo nurodyta, jog pirmąsias 60 vėlavimo dienų skaičiuotini 0,02 procentų dydžio delspinigiai, o nuo 60 vėlavimo dienos skaičiuotini 0,04 procentai dydžio delspinigiai. Ieškovė delspinigius (180 dienų) apskaičiavo pagal 0,04 procentų delspinigių dydį, todėl netinkamai apskaičiavo delspinigius, jie turėtų būti sumažinti iki 523,26 Eur. Ieškovė nepagrįstai reikalauja tiek palūkanų 3 073,46 Eur, tiek netesybų 627,65 Eur. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, todėl ir ši ieškinio dalis nepagrįsta.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad yra apmokėjusi ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Šalys 2017 m. gruodžio 31 d. buvo suderinusios tarpusavio skolas ir pasirašiusios tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola ieškovei buvo 40 884,48 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. buvusio atsakovės įsiskolinimo ieškovei, t. y. 40 884,48 Eur įskaitant ir atsakovės nurodomo 2018 m. kovo 2 d. pavedimo sumą, t. y. 14 825,25 Eur, ieškovei tebuvo sumokėta tik 29 685,86 Eur, todėl likusi nesumokėta suma – 11 198,62 Eur. Atsakovės į bylą pateiktas 2018 m. kovo 2 d. pavedimas, kurios sumą sudaro 14 825,25 Eur, nepagrindžia, kad ieškiniu reikalaujama suma pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas buvo apmokėta atsakovės pateiktu mokėjimo pavedimu. Priešingai, šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas ir ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškiniu reikalaujama suma nebuvo sumokėta. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateiktomis pretenzijomis, pagal kurias PVM sąskaitos faktūros 2017 m. gruodžio 13 d. Nr. MTL8011420 ir 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. MTL8011476 liko neapmokėtos. Šalys, sudarydamos Sutartį, jos priede Nr. 1 susitarė dėl spalvos nuokrypio. Atsižvelgusi į atsakovės pateiktą 2017 m. gruodžio 19 d. pretenziją dėl produkcijos spalvos pagal 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420 ieškovė patikrino neatitiktį ir nustatė, kad pagamintos produkcijos partija susideda iš 3-jų skirtingų partijų. Visų partijų pantone atitinka sutarties sąlygas, t. y. delta E iki 3“. Atsižvelgusi į atsakovės 2018 m. sausio 3 d. pretenziją dėl produkcijos spalvos pagal 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011476 ieškovė patikrino ir nustatė, kad pagamintos produkcijos spalva neperžengia delta 3 normos ribų pagal pantonų paletę. Atsakovės pretenzijos nepagrįstos, produkcija, už kurią pateiktos dvi pirmiau paminėtos PVM sąskaitos faktūros, atitiko šalių sudarytos Sutarties priedo Nr. 1 sąlygas.

6. Pagal 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011455 ieškovė iš 5 826,38 Eur reikalauja 1 972,71 Eur dalies sumos, nes, kaip nurodoma ieškovės pridėtoje buhalterinėje pažymoje, šios sąskaitos dalis padengta 3 853,67 Eur pagal atsakovės 2018 m. vasario 6 d. kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 853,67 Eur sumos ieškovė neprašo apmokėti. Atsakovė patvirtino, kad 1 972,71 Eur pagal šią sąskaitą turi pareigą sumokėti. Ieškovės prašomi delspinigiai už paskutinių šešių mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos laikotarpį yra pagrįsti, kadangi šis laikotarpis patenka į Sutarties 1.6 punkte nurodytą laikotarpį. Priešingu atveju, jeigu ieškovė reikalautų delspinigių už pirmųjų 180 dienų vėlavimo laikotarpį (kuris preliminariai būtų nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.), kaip skaičiuoja atsakovė, būtų praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovės buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad ieškovė nereikalauja palūkanų už tą vėlavimo laikotarpį, už kurį reikalauja netesybų. Palūkanos reikalaujamos tik už tą laikotarpį, už kurį neprašoma netesybų. Pavyzdžiui, pirmosios PVM sąskaitos faktūros Nr. MTL8011375 apmokėjimo terminas yra iki 2018 m. vasario 9 d., ieškinys pareikštas 2023 m. vasario 9 d., atsakovė vėluoja mokėti metus. Už 4,5 metų vėlavimo laikotarpį prašoma priteisti palūkanas, o už 0,5 metų (paskutines 180 dienų iki ieškinio pateikimo) vėlavimo laikotarpį prašoma priteisti delspinigius. Ieškinio reikalavimuose laikotarpio, už kurį prašoma priteisti palūkanas, nuostoliai neapima nuostolių, už kuriuos reikalaujama netesybų.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nurodė, kad ieškovės į bylą pateikta Peržiūra Nr.1 yra vidinio ieškovės darbuotojų susirašinėjimo dokumentas. Peržiūroje Nr.1 nurodyta, kad B. J. užregistravo atsakovės 2017 m. gruodžio 19 d. pretenziją (gamybos numeris Nr.126248 – Skundas iš kliento), A. J., kuri padarė įrašą „spalva atitinka, nors ir su svyravimais“, bei Š. J. yra ieškovės darbuotojai. Taigi vidinio ieškovės darbuotojų susirašinėjimo (Peržiūra Nr.1) medžiaga niekaip nepatvirtina, jog pagal 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420 atsakovei buvo pateikta kokybiška produkcija ir atsakovė ją priėmė. Nors šalių pasirašytame 2017 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akte ir buvo formaliai įrašyta 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011420, tačiau Peržiūra Nr.1 buvo baigta vėliau, t. y. 2018 m. sausio 2 d. Skolų suderinimo akto pasirašymo metu pati ieškovė dar nagrinėjo atsakovės pateiktą 2017 m. gruodžio 19 d. pretenziją, šios sąskaitos apmokėjimo terminas buvo 2018 m. vasario 1 d. ir atsakovė nebuvo priėmusi šios produkcijos. Ieškovė neįrodė, jog pagal 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420 atsakovei buvo pateikta kokybiška produkcija, už kurią ji turi mokėti. Skolų suderinimo akte yra formaliai įtraukta 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011476, tačiau pagal šią sąskaitą atsakovė ieškovei pateikė pretenziją tik gavusi ir įvertinusi produkciją, t. y. 2018 m. sausio 3 d., šios sąskaitos apmokėjimo terminas buvo 2018 m. vasario 17 d. Ieškovės pateikta produkcija už 2 583,17 Eur (2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011420; 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011476) yra nekokybiška, todėl atsakovė už ją nemokėjo. Ieškovės pateiktame skolų suderinimo akte yra nurodytos sąskaitos nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi už PVM sąskaitas faktūras nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio, t. y. už 2017 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011375; 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011455; 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011508; 2018 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011556. 2018 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011556 yra išrašyta 2 098,41 Eur sumos. Atsižvelgdama į pateiktą ieškovės informaciją, pagal skolų suderinimo aktą ieškovės skola yra 11 198,62 Eur, taip pat neva yra neapmokėta 2018 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011556, bendra neva neapmokėta suma yra 13 297,03 Eur (11 198,62+2 098,41). Pagal ieškovės pateikto procesinio dokumento – dubliko – duomenis, atsakovės skolą jau sudaro 13 297,03 Eur, nors ieškovė ieškiniu reikalauja 8 717,37 Eur skolos. Atsakovė pateikė įrodymus, t. y. 2018 m. kovo 2 d. bankinio pavedimo išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovė apmokėjo ieškovės sąskaitas, kurių bendrą sumą sudaro 6 134,20 Eur už ieškovės pagamintą produkciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės 8 717,37 Eur skolą, 627,65 Eur delspinigių, 3 073,46 Eur palūkanų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 2 279, 42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio skolų suderinimo aktą, į kurį be jokių pastabų įtraukta visa atsakovės skola ieškovei, įvertinęs ginčo PVM sąskaitų faktūrų sumas, jų pasirašymą, dalinį atsakovės atsiskaitymą, pagal ginčo sąskaitas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė fakto, jog ieškovės pateikta produkcija netinkama naudoti. Nors atsakovė įrodinėjo, kad pakuotės buvo grąžintos, tačiau tokių duomenų į bylą neteikė, neteikė konkrečių skaičiavimų, kiek pakuočių, kada buvo grąžinta, kokia jų vertė, kuri turėtų būti išskaityta iš ginčijamos sumos. Atsakovė tik teigė, kad produkcija nekokybiška ir jos negalėjo naudoti. Teismas nurodė, kad tokie atsakovės teiginiai neteikiant įrodymų apie produkcijos grąžinimą, taip pat nesant duomenų, kad nustačius produkcijos defektus buvo laikomasi Sutarties 2.1. punkto, kuriame aptartas mechanizmas, kokia tvarka turi būti sprendžiama dėl netinkamos produkcijos, laikytini atsakovės gynybine pozicija. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakoma dėl tokio ginčo vertinimo (civilinė byla Nr. e2A-554-577/2018), todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas.

10. Pasisakydamas dėl palūkanų ir netesybų teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos Sutarties 1.6. punkto matyti, kad šalys sulygo, jog netesybos už piniginių prievolių nevykdymą – 0,02 procentai už dieną, skaičiuojant nuo vėluojamos mokėti sumos. Nuo šešiasdešimtos vėlavimo dienos delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą mokėti dieną – 0,04 procentų, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo vėluojamos mokėti sumos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, tokiu atveju, kaip ir nurodo ieškovė pagal sutartį, skaičiuotini 0,04 procentai delspinigių, kurie sudaro 627,65 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3 073,46 Eur palūkanų už ketverių su puse metų vėlavimo laikotarpį nuo 2018 m. vasario 9 d. Teismas pažymėjo, kad palūkanas ieškovė skaičiuoja pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, todėl teismas nurodė, kad atsakovei praleidus prievolę mokėti palūkanas ieškovė pagal nurodytą specialų teisės aktą turi teisę į palūkanas. Atsakovė nesutikdama su palūkanų ir delspinigių skaičiavimu nurodė, kad delspinigių suma, kuri yra mažesnė, turėtų būti įskaičiuota į palūkanų sumą, nes dvigubos netesybos negalimos. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės skaičiavimą palūkanų ir delspinigių prašoma už skirtingą laikotarpį – delspinigių už 180 dienų laikotarpį iki kreipimosi į teismą, o palūkanų už ketverių su puse metų laikotarpį, kuris nesutampa su laikotarpiu, už kurį prašoma delspinigių pagal sutartį, todėl atsakovės argumentus atmetė.

11. Pasisakydamas dėl procesinių palūkanų teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Fir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas yra be motyvų. Ieškovė įrodinėjo, jog pagal Sutartį pagamino kokybišką produkciją, už kurią atsakovė privalėjo sumokėti 8 717,37 Eur. Ieškovė su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose nurodyta, jog atsakovė neva neapmokėjo septynių ieškovės PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė visą bylos nagrinėjimo laiką įrodinėjo, jog ieškovės ieškinys turi būti atmestas dviem savarankiškais pagrindais: pirma, atsakovė 2018 m. kovo 2 d. pavedimu apmokėjo 6 134,20 Eur iš 8 717,37 Eur ieškovės ieškiniu reikalaujamos sumos (skolos); antra atsakovė nemokėjo 2 583,17 Eur ieškovei, kadangi ši ieškovės pagaminta produkcija buvo nekokybiška.

12.2. Atsakovė į bylą pateikė 2018 m. kovo 2 d. bankinį pavedimą, kuriuo įrodinėjo, jog ieškovei sumokėjo 14 825,50 Eur sumą, iš kurios 6 134,20 Eur pagal ieškovės nurodytas sąskaitas faktūras: 2017 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011375; 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011455, 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011441, 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011508, 2018 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011556 (toliau – ir ginčo sąskaitos). Atsakovė pateikė įrodymus, jog jos projektų vadovas R. P. 2018 m. kovo 2 d. el. paštu ieškovės projektų vadovei B. J. atsiuntė 14 825,50 Eur pavedimo detalizaciją, kurioje buvo nurodyta, kokias ieškovės PVM sąskaitas faktūras apmoka atsakovė. Atsakovės projektų vadovas R. P. su 2018 m. kovo 2 d. laišku pridėjo dokumentą, kurio pavadinimas yra 2018 m. kovo 2 d. apmokėjimo analitika, jame yra detalizuota, kokios ieškovės sąskaitos yra apmokamos. Minėtoje pavedimo analitikoje yra nurodyta, jog 14 825,50 Eur pavedimu apmokamos ieškovės sąskaitos, kurių bendra suma yra 6 134,20 Eur. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas atsakovės projektų vadovas R. P. patvirtino, jog 2018 m. kovo 2 d. pavedimu buvo apmokėta dalis ieškovės ginčo sąskaitų.

12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl antrojo atsakovės nurodyto nesutikimo su ieškinio pagrindu (produkcijos kokybė) ir konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovės produkcija buvo nekokybiška, tačiau teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl pirmojo nesutikimo su ieškinio pagrindu, jog už dalį produkcijos (6 134,20 Eur) buvo atsiskaityta dar 2018 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismas dėl esminių bylos aplinkybių apskritai nepasisakė. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2018 m. kovo 2 d. pavedimu gavo 14 825,50 Eur mokėjimą iš atsakovės, tačiau nurodė, jog šiuo atsakovės mokėjimu buvo neva apmokėtos kitos ieškovės sąskaitos, kokios tai sąskaitos, ieškovės atstovė nurodyti negalėjo. Ieškovė minėtų sąskaitų, apie kurias užsiminė jos atstovė teismo posėdžio metu, bylai nėra pateikusi. Ieškovės reikalavimas dėl skolos sudarė 8 717,37 Eur, todėl aplinkybė, jog didžioji dalis skolos, t. y. 6 134,20 Eur suma, ieškovei buvo sumokėta dar 2018 m. kovo 2 d., yra esminė byloje.

12.4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių apie jos atliktą nekokybiškos produkcijos grąžinimą ieškovei, kadangi to nenumatė Sutartis. Nėra suprantama, kokių byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, „kad atsakovė įrodinėjo, jog pakuotės buvo grąžintos, tačiau tokių duomenų į bylą neteikė, neteikė konkrečių skaičiavimų kiek pakuočių, kada buvo grąžinta, kokia jų vertė, kuri turėtų būti išskaityta iš ginčijamos sumos, o tiesiog abstrakčiai teigė, kad produkcija nekokybiška ir jos negalėjo naudoti. Teismas pažymėjo, kad tokie atsakovės teiginiai neteikiant įrodymų apie produkcijos grąžinimą, taip pat nesant duomenų, kad nustačius produkcijos defektus buvo laikomasi Sutarties 2.1. punkto, kuriame aptartas mechanizmas, kokia tvarka turi būti sprendžiama dėl netinkamos produkcijos, laikytini atsakovės gynybine pozicija.“ Nagrinėjamu atveju atsakovė gavusi nekokybišką produkciją pagal Sutartį teikė pretenzijas ieškovei. Atsakovė pagal šalių sudarytą Sutartį neturėjo jokios pareigos grąžinti ieškovei nekokybišką produkciją, priešingai būtent ieškovė pagal Sutarties 2 punktą privalėjo per 5 darbo dienas savo lėšomis pakeisti nekokybišką produkciją ir ją utilizuoti, o sunaikinimo dokumentus pareikalavus pateikti atsakovei. Ieškovė patvirtino, jog dalis produkcijos buvo nekokybiška, todėl ir nebuvo prašoma už ją sumokėti. Ieškovė nurodė, jog pagal 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011455 iš atsakovės reikalauja ne 5 826,38 Eur, o tik 1 972,71 Eur. Ieškovė pati patvirtino, jog 2018 m. vasario 6 d. išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą Nr. 9000603, kurios sumą sudarė 3 853,67 Eur, ir atsiėmė nekokybiškos produkcijos dalį, t. y. 202 857 vnt. pagamintos produkcijos, todėl pagal 2017 m. gruodžio 71 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011455 reikalauja tik 1 972,71 Eur sumos. Taigi teismo teiginiai, jog atsakovė nesilaikė Sutartyje 2.1 punkte numatytos nekokybiškos produkcijos mechanizmo, nepagrįsti, kadangi minėta, jog tokią tvarką nustato Sutarties 2 punktas.

12.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į ieškovės pateiktas neatitikties peržiūras, t. y. į vidinių ieškovės darbuotojų susirašinėjimų medžiagą. Atsakovė jokių atsakymų į ieškovei pateiktas pretenzijas dėl jos pagamintos nekokybiškos produkcijos negavo. Teismo cituojami įrodymai, t. y. ieškovės darbuotojų vidinio susirašinėjimo duomenys, niekaip nepatvirtina, jog ieškovė pristatė kokybišką produkciją. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai dėl ieškovės produkcijos nekokybiškumo teismo apskritai net nebuvo vertinti (2023 m. rugpjūčio 17 d. prašymo priedai ir liudytojo R. P. paaiškinimai), kadangi apie juos skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta nebuvo. Teismas darydamas išvadas nenurodė motyvų, kodėl atmetė šiuos įrodymus. Šiuo atveju teismas prieš darydamas išvadas turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tiek rašytinius, tiek liudytojo paaiškinimus, tiek šalių paaiškinimus, ir tik iš jų visumos daryti išvadas. Teismas išvadas padarė neatlikęs visapusiško ir objektyvaus byloje surinktų įrodymų vertinimo.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6234-1125/2023, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šias argumentais:

13.1. Atsakovė pati pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, jos procesinis elgesys neatitinka CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningo procesinių pareigų atlikimo reikalavimų, o apeliaciniame skunde nurodomi elektroniniai laiškai, taip pat abstrakčios fotonuotraukos, kurios nepateiktos bylos nagrinėjimui pasirengimo metu, nepaneigia byloje esančių šalių pasirašytų ir per banką autentifikuotų dokumentų. Bylos nagrinėjimui buvo rengiamasi rašytinių dokumentų būdu. Šiuose dokumentuose šalys raštu išdėstė savo argumentus, turėjo galimybę ir pareigą pateikti visus įrodymus. Ieškovė su ieškiniu ir dubliku pateikė visus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė teikė atsiliepimą ir tripliką, tačiau apeliacinį skundą grindžia ne su atsiliepimu ir tripliku pateiktais dokumentais. Atsakovės dokumentai, pažeidžiant CPK 226 straipsnį, pateikti prieš pat teismo posėdį, pirmosios instancijos teismo buvo priimti ir tiesiogiai išnagrinėti teismo posėdyje.

13.2. Atsakovės pateiktame mokėjimo pavedime, kuriuo pervesta 14 825,50 Eur suma, mokėjimo paskirtis nurodyta ne ta, kurią teigia atsakovė atsiliepime. 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 3 d. pretenzijos niekaip nesusijusios, nes jose rašoma apie skirtingus užsakymus (skirtingi užsakymų numeriai). Atsakovės pridėtose pretenzijose nenurodyta nė viena pagamintų pakuočių neatitiktis šalių sudarytos Sutarties reikalavimams, jokiais tyrimais ir duomenimis nepagrįsti pretenzijose rašomi spalvų neatitikimai, nenurodyta, kokios specifikacijos reikalavimų jie neatitinka, nepateikti produkto kokybės trūkumus įrodantys pavyzdžiai. Atsakovė ieškovės atliktus spalvos patikrinimus, atitiktį šalių sudarytos Sutarties priede Nr. 1 nurodytoms sąlygoms ir jame nurodytiems pantonams vadina vidiniu ieškovės susirašinėjimu. Tačiau jokių argumentų ar įrodymų, jog ieškovės atlikti spalvos atitikimo tyrimai nepagrįsti, nepateikė. Taip pat jokių įrodymų, produkto kokybės trūkumus įrodančių pavyzdžių, kad pagamintos ir pagal PVM sąskaitas faktūras 2017 m. gruodžio 13 d. Nr. MTL8011420 ir 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. MTL8011476 pateiktos dėžutės neatitinka šalių sudarytos Sutarties reikalavimų, į bylą neteikė. Atsakovės teigimu, 2018 m. kovo 2 d. bankinio pavedimo išrašas yra neginčytinas įrodymas, jog ji apmokėjo ginčo sąskaitas, kurių bendra suma yra 6 134,20 Eur, ir daugiau jokių kitų įrodymų dėl to nepateikė. Nors tuo tarpu ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kurios sąskaitos yra neapmokėtos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad neva ieškovė neatsirenka, kurios sąskaitos yra apmokėtos, o tai reiškia, jog atsakovė pripažįsta, kad yra skolinga už nepamokėtas sąskaitas ieškovei.

13.3. Atsakovės teismui pateiktas elektroninis laiškas neįrodo, kad jame buvo 2018 m. kovo 2 d. atlikto 14 825,50 Eur mokėjimo pavedimo detalizacija. Atsakovės teikiami elektroninių laiškų siuntimai nepatvirtinta, jog toks elektroninis laiškas su tokio turinio priedu (EXCELL lentelė, be datos, nepasirašyta ją sudariusio asmens) ieškovės darbuotojos buvo gautas. Ir apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kokias teisines aplinkybes šie jos dokumentai gali pagrįsti. Ieškovė teismui pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuris pagrindžia, kad po 2018 m. kovo 2 d. pavedimo, kuriuo atsakovė teigia apmokėjusi 14 825,25 Eur už ieškinyje nuodytas sąskaitas, atsakovė atliko atitinkamus mokėjimus ir mokėjimuose nurodė paskirtį, už kurias ieškovės sąskaitas šiais mokėjimais apmoka. Šiuose atsakovės mokėjimuose buvo aiškiai nurodyta, kad jais apmokamos ne ginčo sąskaitos. Šios mokėjimo sumos ir buvo užskaitytos už atsakovės mokėjimų paskirtyje nurodomas sąskaitas. Kitų mokėjimų iš atsakovės ieškovė negavo. Ieškovės pateiktas šalių pasirašytas 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, 2018 m. ieškovės banko sąskaitos išrašai, apimantys pirmiau paminėtą laikotarpį, taip pat pateiktos 2018 metų PVM sąskaitos faktūros pagrindžia, kad 2017 m. gruodžio 31 d. buvusi skola sudarė 40 884,48 Eur (į kurią įeina ir ieškinyje nurodytų sąskaitų suma), nebuvo apmokėta atsakovės nurodomu 2018 m. kovo 2 d. mokėjimo pavedimu. Tik po šių ieškovės dokumentų pateikimo atsakovė bylai pateikė elektroninį laišką, kuriame neva buvo apeliacinio skundo 25 punkte nuodyta EXCELL lentelė.

13.4. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės ir ieškovės įrodymų visumą dėl atsakovės atsisakymo mokėti pagal dvi ieškinio sąskaitas, t. y. pagal 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420 ir 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011476, neva dėl prekių neatitikimo, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog pagal šias sąskaitas pateiktos prekės neatitiko sutarties reikalavimų ir kad atsakovė jų nepanaudojo pagal paskirtį. Šalių sudarytos Sutarties 2.3 punktas nustatė, kad, pateikiant pretenziją, klientas (atsakovė) privalo nurodyti konkrečius produkto trūkumus ir reikalavimus gamintojui (ieškovei), pateikti produkto kokybės trūkumus įrodančius pavyzdžius ir identifikavimo žymėjimą, paletės ir gofro taros etiketę, nekokybiškos produkcijos nuotraukas. Sutarties 2.1 punktas nustatė, jeigu dėl nekokybiškos produkcijos klientas (atsakovė) patiria nuostolių, jis išrašo gamintojui (ieškovei) sąskaitą, į kurią įtraukia visas faktiškai patirtas, dokumentais pagrįstas tiesiogines kliento išlaidas. Sutarties 1.8 punktas nustatė, kad produkcija laikoma priimta, jeigu atitinka užsakymą, kiekį, nurodytą krovinį lydinčiuose dokumentuose ir kliento atstovas pasirašė krovinio važtaraštyje. Visų ieškinyje pateiktų sąskaitų krovinio važtaraščiai pasirašyti atsakovės atsakingo asmens, ginčo dėl to nėra. Su dviem pirmiau paminėtomis ieškinio sąskaitomis susijusios ir abi pretenzijos neatitinka Sutarties 2.3 punkto reikalavimų, nepateikti pavyzdžiai, identifikavimo žymėjimas, pretenzijose nurodomi spalvos neatitikimai nekonkretūs, nė vienoje pretenzijoje nenurodyta, kaip produkcija neatitinka sutarties sąlygų, pretenzijose nurodomi pontonai skiriasi nuo šalių sudarytos Sutarties priede Nr. 1 nurodytų sąlygų apie pontonus. Pretenzijų teiginiai apie spalvų nevienodumą abstraktūs, formaliai, be jokios būtinybės brokuojamas visas kiekis, nenurodant jokio pagrindo. Atsakovė apeliaciniu skundu patvirtina, kad jokių nuostolių dėl to nepatyrė, o produkcija pas ieškovę nesugrįžo.

13.5. Bet kuriuo atveju, jeigu ieškovė, nesutikdama su nurodomais abstrakčiais trūkumais, produkcijos iš atsakovės nepaėmė ir neutilizavo, atsakovė, jeigu nurodytos produkcijos nepanaudojo, tai turėjo pati ją utilizuoti. Tokie popierinių dėžučių kiekiai (virš 50 tūkstančių vaistų pakuočių) su atsakovės logotipais ir kitais duomenimis, vaistų pavadinimais, paprastai į šiukšlių konteinerį neišmetami, turėjo būti utilizavimo dokumentai. Taip pat tuo atveju, jeigu produkciją ieškovė būtų atsiėmusi, pas atsakovę turėtų būti tokio grąžinimo dokumentai, perdavimo–priėmimo aktai, pasirašyti abiejų šalių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pretenzijų abstraktumą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog produkcijos, už kurią nesutiko mokėti, nepanaudojo. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateikto suderinimo akto duomenis, ar pirminius buhalterinius dokumentus. Atsakovė pasirašydama skolų suderinimo aktą turėjo patikrinti ir patikrino, kurią skolą ir pagal kokius pirminius buhalterinius dokumentus pripažįsta.

13.6. Į bylą atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kuriomis ji grindžia argumentus, kad ieškovės pagaminta produkcija buvo nekokybiška, neįrodo, jog šiose fotonuotraukose užfiksuoti ieškovės gaminiai, kadangi nenurodyta fotonuotraukų fiksavimo data nei jų padarymo laikas, nepateikta laikmena, nėra nurodyta fotonuotraukų metaduomenų, nenurodyta, koks prietaisas matosi fotonuotraukose, kokie duomenys juo fiksuoti ir kokia jų reikšmė, nėra aišku, ar prietaisas pridedamas prie dėžutės originalo, ar prie jos fotografijos. Nenurodytas fotonuotraukų autorius. Ieškovė dėžutes pagamino 2017 metais, o atsakovės pridedamos fotonuotraukos į bylą pateiktos 2023 metais. Šios fotonuotraukos nebuvo pateiktos su ieškovei atsakovės siųstomis pretenzijomis. Po penkerių metų teismo posėdžio dieną į bylą pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad nuotraukose užfiksuota ieškovės gaminta produkcija. Šalių sutartiniai pakuočių gamybos santykiai nutrūko 2018 metų pradžioje. Atsakovei dėžutes jau penkerius metus gamina kiti gamintojai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal suderintą maketą pagaminti ir perduoti atsakovei pakuotes (produkciją), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės pagamintą produkciją ir sumokėti ieškovei už jos gamybą sutartą kainą. Šalys minėta data pasirašė ir Sutarties priedą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog šiame priede klientas (atsakovė) nurodo, kokie gamybiniai reikalavimai keliami užsakomiems gaminiams, ir įsipareigoja pateikti gaminių maketus su visa reikalinga informacija, o gamintojas (ieškovė) įsipareigoja klientui (atsakovei) pateikti gaminius, atitinkančius gaminių maketuose nurodytus (ir gamintojo, ir kliento patvirtintus) reikalavimus. Minėtame Sutarties priede taip pat nurodoma, kad klientas (atsakovė) prisiima visą atsakomybę dėl šiame priede bei gaminių maketuose nurodytos informacijos teisingumo bei išsamumo, o gamintojas (ieškovė) preziumuoja, jog gaminių maketuose nenurodyta, ar papildomai nepateikta gaminio specifikos informacija klientui (atsakovei) yra neaktuali. Priede Nr. 1 nurodoma, kad klientas (atsakovė) neturi teisės reikšti pretenzijų gamintojui (ieškovei) dėl gaminio kokybės, jei atitinkami gaminio specifikos reikalavimai nebuvo nurodyti gaminio makete. Be to, minėtame priede nurodomi ir galimi gaminio nuokrypiai.

17. Ieškovė į bylą yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias, ieškovės teigimu, atsakovė nėra atsiskaičiusi, t. y. 2017 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011375, kurios sumą sudaro 3 318,57 Eur ir liko nesumokėta 619,98 Eur dalis; 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011455, kurios sumą sudaro 5 826,38 Eur ir nesumokėta 1 972,71 Eur dalis; 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011420, nesumokėta visa suma 1 577,97 Eur; 2017 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011441, nesumokėta visa suma 316,23 Eur; 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011476, nesumokėta visa suma 1 005,20 Eur; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011508, nesumokėta visa suma 1 126,87 Eur; 2018 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MTL8011556, nesumokėta visa suma 2 098,41 Eur, bendrai pagal paminėtas sąskaitas atsakovės neapmokėtą sumą sudaro 8 717,37 Eur. Atsakovė su ieškovės nurodyta skola nesutiko ir teigė, kad pateikė įrodymus, t. y. 2018 m. kovo 2 d. Luminor banko bankinio pavedimo išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovė apmokėjo ieškovės pirmiau paminėtas sąskaitas, kurių bendrą sumą sudaro 6 134,20 Eur, už ieškovės pagamintą produkciją, teigė, kad už 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420, kurios suma 1 577,97 Eur, nebuvo atsiskaityta, kadangi ieškovė pagal šią sąskaitą pateikė nekokybišką produkciją atsakovei, dėl šios priežasties ieškovei buvo pateikta 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovės pretenzija, teigė, kad už 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011476, kurios suma 1 005,20 Eur, su ieškove nebuvo atsiskaityta, kadangi ieškovė net du kartus pateikė nekokybiškus gaminius, dėl šių priežasčių atsakovė ieškovei pateikė dvi 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 3 d. pretenzijas.

18. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl ieškovės nurodytos skolos dydžio pagal šalių sudarytą Sutartį, ir dėl ieškovės pagamintos produkcijos kokybės.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys yra pasirašiusios 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, kurio bendra sumą sudaro 40 884,48 Eur. Į bylą ieškovė taip pat yra pateikusi 2023 m. vasario 9 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovės neapmokėtą sumą ieškovei sudaro 8 717,37 Eur, priskaičiuota delspinigių sumą sudaro 627,65 Eur, palūkanų sumą sudaro 3 073,46 Eur, iš viso įsiskolinimą sudaro 12 418,48 Eur.

20. Atsakovė į bylą yra pateikusi fotonuotraukas, kuriomis grindžia argumentus, kad ieškovės atsakovei pristatyta produkcija neatitiko Sutarties Nr. 1 priede keliamų reikalavimų. Į bylą taip pat yra pateiktos ir ieškovei siųstos 2017 m. gruodžio 19 d.; 2017 m. gruodžio 14 d.; 2018 m. sausio 3 d.; 2018 m. sausio 30 d. pretenzijos dėl jos netinkamos gaminių kokybės. Pateikti pranešimai siųsti elektroniniu paštu ieškovei apie tai, kad yra siunčiamos pretenzijos, kad yra brokuojama ieškovės pateikta produkcija. Byloje taip pat pateikti ieškovės vertinimai 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. sausio 5 d. dėl atsakovės gautų pretenzijų apie tai, kad ieškovės gaminiai nekokybiškai pagaminti. Ieškovė į bylą pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuris pagrindžia, kad po 2018 m. kovo 2 d. pavedimo, kuriuo atsakovė teigia apmokėjusi 14 825,25 Eur už ieškinyje nuodytas sąskaitas, atsakovė atliko atitinkamus mokėjimus ir mokėjimuose nurodė paskirtį, už kurias ieškovės sąskaitas šiais mokėjimais apmoka. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. kovo 2 d. sudarė dokumentą, pavadinimu „Apmokėjimo analitika“, kuriame nurodoma sąskaitų, kurios buvo gautos iš ieškovės už jos pagamintą produkciją, apmokėjimo tvarka. Minėtas dokumentas išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu 2018 m. kovo 2 d. (į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. DOK-129482). Į bylą taip pat pateikta 2018 m. vasario 6 d. kreditinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendrą sumą sudaro 3 853,67 Eur.

Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvavimo, pagrįstumo

21. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių, kadangi visiškai nepasisakė apie atsakovės 2018 m. kovo 2 d. atliktą 6 134,20 Eur mokėjimą ieškovei ir visas su tuo susijusias aplinkybes; sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė atsakovės įrodymus, susijusius su 2018 m. kovo 2 d. atliktu 6 134,20 Eur mokėjimu; teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovė įrodinėjo nekokybiškos produkcijos grąžinimą ieškovei, nors atsakovė šios aplinkybės pagal šalių sudarytą Sutartį neturėjo įrodyti ir teisme neįrodinėjo; teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė turėjo laikytis Sutarties 2.1 punkte numatytos nekokybiškos produkcijos nustatymo tvarkos, nors nekokybiškos produkcijos nustatymo tvarka nurodyta Sutarties 2, 2.3 punktuose, kurių ir laikėsi atsakovė.

22. Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) įpareigoja teismą siekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įvykdymo, jeigu tai nekenkia bylai tinkamai išnagrinėti. Šie principai galioja visų instancijų teismuose ir proceso stadijose, be kita ko, procesinį sprendimą peržiūrint apeliacinės instancijos teisme. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Šios proceso teisės normos pritaikymas apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime ginčijamas kasaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023).

23. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje T. prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (EŽTT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).

25. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas nuspręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu konkrečiu atveju teismo skundžiamo sprendimo motyvai yra neišsamūs, kadangi sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius, t. y. į esminius faktinius ir teisinius aspektus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės sumokėta 6 134,20 Eur suma ieškovei, nors atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu skolos dydžiu ir teigė, jog dalis ieškovės pateiktų sąskaitų yra apmokėtos, tuo pagrindu teikė įrodymus (2018 m. kovo 2 d. Luminor banko bankinio pavedimo išrašą; 2018 m. kovo 2 d. Apmokėjimo analitika). Teismas šių faktinių aplinkybių nenustatinėjo ir skundžiame sprendime visiškai apie tai nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tarp šalių kilusio ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovei už jos pagamintus gaminius neatsiskaitė pagal 2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011420, kurios suma 1 577,97 Eur, ir 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011476, kurios suma 1 005,20 Eur. Nagrinėjamu atveju dėl paminėtų atsakovės neapmokėtų sąskaitų byloje taip pat kilo ginčas, kadangi atsakovė teigė, jog pagal minėtas sąskaitas ieškovės pagaminta produkcija neatitiko šalių sudarytoje Sutartyje nurodytų kokybės standartų, todėl ji neturėjo pareigos pagal jas atsikaityti su ieškove. Grįsdama savo teiginius atsakovė į bylą teikė įrodymus (fotonuotraukas, pretenzijas ir kita). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių ir skundžiamame sprendime nepasisakė šiuo aspektu. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kodėl šalys sudarė 2018 m. vasario 6 d. kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendrą sumą sudaro 3 853,67 Eur, ir kokie duomenys patvirtina tai, kad atsakovė, ieškovės teigimu, jai yra skolinga 1 972,71 Eur, nors pagal 2017 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTL8011455 nurodoma 5 826,38 Eur.

27. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, įvertinanti įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi ir kt. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė ir neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių visumos, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė argumentų dėl kurių atmetė atsakovės įrodymus ir kt.

28. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į paminėtą kasacinio teismo praktiką, į nustatytas ir aptartas bylos faktines aplinkybes nusprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o tai sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Aptartą situaciją lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės prašoma priteisi skola ir jos dydžiu iš atsakovės, nors tokią pareigą turėjo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas faktiškai įrodymų tyrimo ir vertinimo anksčiau nurodytais aspektais neatliko, ginčijamame sprendime dėl to iš esmės nepateikė motyvuotų ir pagrįstų išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus ginčo klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka).

29. Dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat dėl atsiliepime į skundą nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes byla gražintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo padarė nenustatęs ir neištyręs visų bylos faktinių aplinkybių, neatlikęs byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismo motyvai yra neišsamūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 185 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

31. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuos klausimus turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisVilija Valantienė