Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daigai“ dėl nuostolių, įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigai“ priešieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 3 d. ieškovė UAB „Tamga“ (toliau – ir užsakovas) su atsakove UAB „Daigai“ (toliau – ir vykdytojas) sudarė Gamybos sutartį, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atspausdinti gaminius, o užsakovas įsipareigojo priimti atspausdintus gaminius ir už juos sumokėti pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 2.1 punktas). Vadovaujantis šia sutartimi ieškovė iš atsakovės pirko maišelius raugintiems kopūstams 1 kg (175x240x90 mm): 2014 m. liepos 30 d. 81 150 vnt. pagal 19 762,63 Lt sumos PVM sąskaitą-faktūrą LDC Nr.163039; 2014 m. rugsėjo 22 d. 100 000 vnt. pagal 22 385 Lt (6 483,14 Eur) sumos PVM sąskaitą-faktūrą LDC Nr.163188; 2014 m. spalio 14 d. 24 900 vnt. pagal 5 573,87 Lt (1 614,30 Eur) sumos PVM sąskaitą-faktūrą LDC Nr.163267. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 22 d. įsigijusi maišelius, juos pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.TMG00961 pardavė ūkininkui A. V. už 7 534,46 Eur. 2014 m. spalio 10 d. A. V. ir UAB „Tamga“ surašė Netinkamos kokybės nustatymo aktą, kuriame nurodė, kad ūkininkui A. V. 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. TMG 00961 parduoti 100 000 vnt. polietileninių maišelių „Kaimiški rauginti kopūstai 1 kg“ yra netinkamos kokybės (leidžia skystį per siūles, matosi plėvelės sluoksniavimasis ir nekokybiškai sulydytos siūlės), yra netinkami naudoti pagal paskirtį. Pagal 2014 m. lapkričio 25 d. kreditinę sąskaitą Nr. 201428 atsakovė ginčo maišeliams suteikė ieškovei 30 proc. (t. y. 1 944,94 Eur) nuolaidą. 2014 m. lapkričio 28 d. ieškovė sąskaitą Nr. 163188 iš dalies apmokėjo, t. y. pervedė atsakovei 1 737,72 Eur. 2014 m. spalio 1 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktus, kuriais buvo užskaityta 255,47 Eur atsakovės UAB „Daigai“ skola ieškovei. 2015 m. vasario 5 d. ūkininkas A. V. ieškovei UAB „Tamga“ pateikė pretenziją dėl prekių, įsigytų iš UAB „Tamga“ pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TMG00961, kokybės, ir nurodė, jog 60 000 vnt. buvo sugadinta kartu su įpakuota produkcija, o 40 000 vnt. gražinama. Tą pačią dieną ūkininko A. V. ūkis išrašė Debetinę sąskaitą-faktūrą AV Nr.1 ieškovei UAB „Tamga“ dėl 100 000 vnt. maišelių kopūstams grąžinimo (7 534,46 Eur). 2015 m. vasario 11 d. ieškovė atsakovei išrašė Debetinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DMG 0002 dėl 100 000 vnt. ginčo maišelių grąžinimo pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LDC Nr. 163188 ir kreipėsi į teismą dėl 1 737,72 Eur nuostolių ir 255,47 Eur skolos iš atsakovės priteisimo bei įpareigojimo priimti iš ieškovės parduotus 100 000 vnt. nekokybiškų maišelių. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl skolos ir delspinigių iš ieškovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.Taigi, šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytoje Gamybos sutartyje kokybės reikalavimai nėra aptarti. Apeliantės teigimu, dalies maišelių siūlės galėjo neatlaikyti apkrovos užpildant maišelius rankiniu būdu ir vėliau juos transportuojant, o atsakovė nebuvo informuota dėl konkrečių maišelių naudojimo sąlygų ir siūlių tvirtumo. Pažymėtina, kad informacija apie gaminio naudojimą (1 kilogramo raugintų kopūstų įpakavimui) atsakovei buvo žinoma. Akivaizdu, jog tokios produkcijos pakavimui svarbu, kad maišelių siūlės nepraleistų skysčio, o įrodymų, kad skystis galėjo tekėti per siūles būtent dėl pakavimo būdo, įrodymų apie atskleistus prekės naudojimo ribojimus, apeliantė nepateikė. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovė prisiėmė riziką, kad atsakovės pagamintų maišelių siūlės gali neatlaikyti specifinių naudojimo sąlygų ir pradėti leisti skystį, yra nepagrįsti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).Apeliantė, įvertinusi 2014 m. spalio 10 d. Netinkamos kokybės nustatymo akte nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad jei trūkumai buvo akivaizdūs, ieškovė, priimdama maišelius, kaip srities profesionalė juos turėjo pastebėti be specialaus tyrimo, todėl atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už galimus maišelių trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių motyvų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodė, jog akte užfiksuoti trūkumai nustatyti atlikus bandymus, todėl spręsti, kad trūkumus buvo galima nustatyti vizualiai apžiūrėjus nėra pagrindo. Visgi, sutiktina, kad sutartyje aptarti ieškovės įsipareigojimai, susiję su gaminių patikrinimu yra svarbūs ginčo nagrinėjimui. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).Šalių pasirašytos sutarties 3.6 punkte numatyta, kad užsakovas (ieškovė) įsipareigoja Gaminių priėmimo metu patikrinti jų kiekį ir kokybę, o nustačiusi Gaminių kiekio, kokybės trūkumus, privalo nedelsiant informuoti Vykdytoją ir inicijuoti šalių įgaliotų atstovų gaminių patikrinimą. Nesant realios galimybės pateikti trūkstamą/netinkamų Gaminių kiekį Vykdytojas turi teisę atitinkamai sumažinti Gaminių kainą. Pagal Sutarties 3.7 punktą - Vykdytojas neatsako už pradėtus naudoti Gaminius ir Gaminius, kurių pakuotė Užsakovo sandėlyje buvo pažeista, kokybę, taip pat tuo atveju, jei Gaminiai sandėlyje buvo laikomi netinkamose sąlygose: patalpos temperatūra turi būti 18-22°C.Ieškovė akcentuoja, jog trūkumai paaiškėjo tik gaminius pradėjus naudoti, tačiau net neįrodinėja, kad jų priėmimo metu (ar vėliau – iki perdavimo tretiesiems asmnims) vykdė savo sutartinę pareigą patikrinti gaminių kokybę. Paminėtos sutarties nuostatos nenumato kokybės tikrinimo būdo, tačiau leidžia daryti išvadą, kad kokybė turi būti patikrinta iki gaminių naudojimo. Ieškovės, byloje apklaustų liudytojų nurodytas bandymų būdas (į maišelius pilamas vanduo, dedami kopūstai) nereikalauja nei specialių žinių, nei ypatingų sąlygų, todėl argumentas, kad gaminių trūkumai galėjo būti nustatyti tik juos pradėjus naudoti nelaikytinas pagrįstu. Šios pareigos nevykdymas, taip pat vėlesni ieškovės veiksmai (kurie bus aptarti vėliau) apsunkino galimybę nustatyti, ar į bylą pateikiami įrodymai yra susiję būtent su atsakovės nekokybiška produkcija.Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė nuotraukas, neva patvirtinančias faktą, kad atsakovės perduota produkcija buvo nekokybiška. Atsakovei patamsinus ieškovės pateiktą nuotrauką (1 t., e. b. l. 22) ir pagerinus kontrastą (kartu su apeliaciniu skundu pateiktas papildomas įrodymas), išryškėjo ant pakuotės su raugintais kopūstais nurodytas tinkamumo naudoti terminas – „240314“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta tik 2014 m. liepos 3 d., šis įrodymas paneigia faktą, kad nuotraukoje užfiksuota nekokybiška pakuotė yra pagaminta ir ieškovei perduota pagal atsakovės išrašytą 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl šių aplinkybių, taip pat dėl apeliantės pastebėjimų apie nuotraukose esančios bei atsakovės gamintos pakuotės dizaino skirtumų, nieko nepasisakė, t. y. jų nepaneigė. Reikšminga ir tai, kad 2017 m. balandžio 6 d. teismui pateiktame prašyme dėl dokumentų prijungimo ūkininkas A. V. nurodė, jog ūkyje kiekvieno maišelio sunaudojimo apskaita nėra vedama, o ginčo dėl to, kad 2014 metais jis naudojosi ir kitų gamintojų paslaugomis, nėra. Liudytojas A. V. akcentavo tai, kad pretenziją ieškovei parašė ir grąžino nepanaudotus maišelius po to, kai prekybos tinklas „Iki“ grąžino 50 tonų kopūstų maišeliuose, tačiau byloje nėra duomenų, kada toks grąžinimas buvo atliktas.Į bylą taip pat nepateikti įrodymai apie tai, kad 2014 m. spalio 10 d. su ūkininku A. V. pasirašiusi Netinkamos kokybės nustatymo aktą, ieškovė raštu reiškė pretenzijas atsakovei. Ieškovės atstovas (įmonės vadovas G. T.) teigė, kad po akto surašymo atsakovei atvežė keturias dėžes maišelių, atsakovės atstovai pylė vandenį ir pripažino broką, tačiau raštu tai nebuvo fiksuota. Pažymėtina, kad šalys yra juridiniai asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2011, kt.). Nesant paminėtų rašytinių duomenų, nėra galimybės nustatyti nekokybiškos produkcijos fakto ir kiekio. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad kitam ūkininkui perduotą nekokybišką produkciją atsakovė pripažino ir vietoje brokuotos produkcijos pagamino tinkamus maišelius, leidžia abejoti ieškovės teiginiu, kad ir šiuo atveju atsakovė pripažino prekių trūkumus. Kita vertus, ieškovė net neįrodinėjo, kad reikalavo nekokybiškus maišelius pakeisti tinkamais, konkretaus pasiekto susitarimo (kurio buvimą atsakovė apskritai neigia) nesuformulavo. Faktas, kad 2014 m. spalio 10 d. išaiškėjus prekių brokui, ieškovės atstovas keturias dėžes maišelių vežė atsakovei, leidžia daryti išvadą, jog ūkininkas juos jau buvo perdavęs ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su netinkamos produkcijos kokybės nustatymu, yra prieštaringos. Ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. spalio mėnesį atsakovės atstovai buvo atvykę į vietą, kur maišeliai buvo naudoti ir patys įsitikino gaminių netinkama kokybe; surašytas netinkamos kokybės konstatavimo aktas. Toks aktas su ieškiniu nebuvo pateiktas. Kaip minėta, iš vėliau pateikto 2014 m. spalio 10 d. akto matyti, kad jį pasirašė ūkininkas A. V. ir ieškovės vadovas. Ieškovė pakeitė poziciją ir nurodė, kad su produkcija ieškovės atstovai vyko pas atsakovę. Pažymėtina, kad liudytojas A. V. teisme akcentavo pretenzijos pateikimo ieškovei faktą, o Netinkamos kokybės akto pasirašymo neprisiminė, nurodė, kad iki atsakovės vadovo atvykimo maišelių gamintojas jam nebuvo žinomas (nors Akte jis paminėtas). Įvertinus šias aplinkybes, minėtus argumentus dėl ieškovės pateiktų nuotraukų vertinimo, galiausiai vėlesnius ieškovės veiksmus (2014 m. spalio 14 d. ieškovės atliktą naują maišelių kopūstams užsakymą (atlygintinį), 2014 m. lapkričio 10 d. Tarpusavio skolų užskaitymo akto, į kurį be jokių pastabų įtraukta visa ieškovės skola atsakovei pagal ginčo PVM sąskaitą-faktūrą suma, pasirašymą, 2014 m. lapkričio 28 d. dalinį ieškovės atsiskaitymą pagal ginčo sąskaitą), darytina išvada, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovės patiekta produkcija nekokybiška (netinkama naudoti). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovės pagamintos prekės (ginčo maišeliai) buvo netinkamos kokybės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai sumokėtą atsakovei 1 737,72 Eur sumą bei įpareigoti atsakovę pagal debetinę sąskaitą priimti iš ieškovės pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LDC 163188 parduotus 100 000 vnt. maišelių, negalėjo būti tenkinamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo dalis, susijusi su patenkintu ieškinio reikalavimu, yra pagrįsta ir tenkintina, o skundžiama pirmosios intsancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, naikintina.Kaip minėta, skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimas dėl 255,47 Eur įsiskolinimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 255,47 Eur įsiskolinimo sumos priteisimo atmestas, o ieškovė apeliacinio skundo nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.Skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei liko skolinga 2 545,01 Eur sumą už ginčo maišelius pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LDC 163188 (6 483,14 Eur (sąskaitos suma) - 1 944,94 Eur (30 proc. nuolaida) - 1 737,72 Eur (ieškovės apmokėta suma) - 255,47 Eur (užskaityta atsakovės skola)). Šios skolos, taip pat priešieškiniu prašomų delspinigių paskaičiavimo pagal Sutarties 4 dalies 4.4.1 ir 4.6 punktus (0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (180 dienų)) ieškovė neginčijo, todėl nepripažinus fakto, kad atsakovės pagaminta produkcija buvo netinkamos kokybės, yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimus dėl 2 545,01 Eur skolos, 916,20 Eur delspinigių, 8,05 proc. procesines palūkanų priteisimo (CK 6.38 straipsnis, 6.71 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).Kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės UAB „Daigai“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas bei atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 1 737,72 Eur nuostolių priteisimo ir įpareigojimo priimti parduotus 100 000 vnt. maišelių atmestini, o priešieškinis tenkinamas, iš ieškovės atsakovei priteistina 2 545,01 Eur skolos, 916,20 Eur delspinigių, 8,05 proc. procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patyrė 2 655,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (1t., e. b. l. 107, 8-15, 2 t., e. b. l. 36-39), todėl atmetus ieškinį, ši suma atsakovei priteisiama iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Už apeliacinį skundą atsakovė UAB Daigai“ sumokėjo 117 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 479,16 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti, todėl patenkinus apeliacinį skundą, 596,16 Eur priteisiama iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis bei iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 1 737,72 Eur nuostolių priteisimo ir įpareigojimo priimti prekes atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tamga“ (j. a. k. 303050965) atsakovei UAB „Daigai“ (j.a.k. 120734497) 2 545,01 Eur skolą, 916,20 Eur delspinigių, iš viso 3 461,21 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 21 ct), 8,05 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 3 461,21 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. birželio 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tamga“ (j. a. k. 303050965) atsakovei UAB „Daigai“ (j. a. k. 120734497) 3 251,22 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.