Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1255-430/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-02
Bylos Nr.: e2A-1255-430/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Ieškovas: R. P., T. P.
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE, Lietuvoje

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1255-430/2024Teisminio proceso Nr.2-68-3-01327-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir T. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ dėl kompensacijos priteisimo už kito gyvenamojo būsto nuomą, tretysis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. P. ir T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Mano būstas Vilnius“ 23 100 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 107,13 kv. m. šešių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuo 2019 m. gegužės 21 d. nuosavybės teise priklauso ieškovams. 2020 m. birželio 30 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu įgriuvo ieškovams priklausančio buto lubos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius, reaguodamas į įvykusią avariją, atliko patikrinimą ir 2020 m. liepos 23 d. priėmė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-135/20(2.9.2.8-BŪS), kuriuo atsakovė buvo įpareigota imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta namo stogo medinių konstrukcijų, stogo dangos, perdangos sijų, konstrukcijų pažaidų plitimo padarinių ir perdangos griūties Bute Nr. 6, taip pat atsakovei nurodyta skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; taip pat nurodė, sustabdyti buto Nr. 6 naudojimą ir remonto darbus iki šio akte nurodytų reikalavimų dėl skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo; taip pat įpareigojo atsakovę įvertinti avaringumo požymius turinčias, visas puvinio pažeistas perdangos medines sijas ir kitas stogo konstrukcijas ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. A51-/20(3.3.2.26E-BŪS) nustatyta, kad atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies (namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama, vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Kadangi atsakovė vengė tvarkyti (duomenys neskelbtini) namo ir buto lubas, ieškovai prašo atlyginti jiems nuostolius dėl atsakovės neteisėto neveikimo. Pažymėjo, kad atsakovė namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų (stogo) neremontavo, laikė, jog nėra jos kaltės dėl 2020 m. birželio 30 d. gyvenamajame name įvykusios avarijos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu jau buvo tenkintas ieškovų ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš atsakovės 150,00 Eur už antstolio paslaugas, 13.778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13.989,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas nepakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl 13.778,12 Eur nuostolių už kito gyvenamojo būsto nuomą priteisimo.

4. Ieškovai pažymėjo, kad patikslinto ieškinio pateikimo dieną, namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogas ir Buto lubos nėra sutvarkytos, nors prievolė sutvarkyti namo stogą ir Buto lubas išliko, t. y. atsakovė privalėjo užtikrinti, kad bendro naudojimo konstrukcijos atitiktų STR reikalavimus, tačiau atsakovas nepaisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus nurodymų, nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo nutarties ir neatliko jokių veiksmų. Dėl šios priežasties ieškovai su dviem nepilnamečiais vaikais yra priversti nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės neveikimas turi įtakos ieškovų šeimos gyvenimo kokybei, nes jie priversti nuomotis kitą gyvenamąją vietą, dėl ko yra patiriamos ženklios finansinės išlaidos. Ieškovai nurodė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo bei kaltė. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) įrodo teisės aktuose įtvirtintos daugiabučio administratoriaus pareigų nevykdymas. Priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės nuostolių atsiradimo yra tiesioginis - aktu buvo uždrausta bute atlikti bet kokius remonto darbus, dėl avarinės namo stogo ir perdangos sijų būklės, kurios priežastis buvo savalaikis atsakovės pareigų nevykdymas. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto skyriaus Aktą ir Raštą, kuriuose konstatuota, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kad laiku atliktų namo stogo remontą, todėl yra jos kaltė dėl patirtų nuostolių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė prašė priteisti jos (šeimos) patirtus nuostolius už kito būsto nuomą už laikotarpį nuo 2022-03-16 iki 2024-02-09 (bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino prašomą priteisi sumą, patekdami bankinių pavedimų kopijas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

6. Nurodė, kad ieškovai nuostolius kildina iš 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės sprendime civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022 nustatytų aplinkybių, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ankstesnėje byloje: 1) Buto lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir pačių ieškovų vykdyti darbai - skersinės Buto pertvaros tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo (patalpos numeris neįskaitomas, žr. Ekspertizės akto 20 pav.) išmontavimas; 2) neįmanoma nustatyti kad 2020 m. birželio 30 d. Bute lubos įlūžo dėl Namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens, nenustačius tikslaus vandens „kelio“ nuo nesandarių stogo vietų iki tos vietos, kurioje įvyko puvimas; 3) Puviniui susiformuoti ir vystytis įtakos turėjo aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos sąlygos palėpėje), taip pat, apsunkintos lūžusios sijos džiūvimo sąlygos (lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei pro stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai). Akivaizdu, jog šios aplinkybės ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo siejamos su atsakovės kokiu nors pareigų nevykdymu, taip pat, bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, ko pasėkoje, nėra laikytinas atsakingu už tokio pobūdžio žalos kilimą, kadangi atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

7. Atsakovė pažymėjo, jog 2022 m. lapkričio 8 d. atliko statinio apžiūrą name, kurio metu buvo nustatyta, jog rekomenduojama atlikti sijų statybinius tyrinėjimus, pagal gautas išvadas imtasi tolimesnių veiksmų. 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovė atliko Namo Techninės būklės įvertinimą ir parengė išvadas, kurio rengimo pagrindas: „gavus statinio naudotojo nusiskundimų, kad pastato dalies (buto Nr. 6 plote stogo ir perdangos konstrukcijos) techninė būklė neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinio reikalavimams (STR 1.04.04:2017, 74 ir 91 p.)”. Statybos inžinierius I. M. nustatė, kad pagal esamą pastogės naudojimo (nenaudojimo) paskirtį, III a. lubų perdangai rekomenduojama atlikti kapitalinį remontą (Statybos įstatymo 27 str., 4 d.), jo metu keisti visas (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) medines sijas (19 vnt., 5,10 m3). Pažymėjo, kad gavus statybos inžinieriaus I. M. parengtą aktą, atsakovė atliko veiksmus: parengė projektavimo užduotį, atlikto projektavimo kompanijų konkursą ir organizuoja darbų atlikimą bei deda maksimalias pastangas, siekiant atlikti remonto darbus. Nurodė, kad LAT 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 pažymėjo, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Taigi, nėra pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnyje nuostatą „griežtąją atsakomybę“ – atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.). Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, jei nukentėjusiam asmeniui žala kilo dėl jo paties kaltų veiksmų, civilinė atsakomybė apskritai netaikoma. Pasak atsakovės, būtent ieškovų veiksmai - pertvarų išardymas lėmė avarijos atsiradimą, tai patvirtino Ekspertizės aktas, todėl atsakovei nekyla civilinė atsakomybė. Pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovai iki avarijos gyveno Bute, priešingai iš byloje esančių įrodymų (nuotraukų), matyti, kad Butas buvo apleistas ir reikalaujantis remonto. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovams buvo būtinybė nuomotis kitą butą. Teigė, kad yra visiškai nepagrįstas poreikis keturių asmenų šeimai nuomotis 100 kv. m. butą, ieškovams pakaktų ir 60,96 kv. m. bute. Be to, byloje nėra įrodymų (neskaitant bankinių pervedimų), kad ieškovai faktiškai gyvena tariamai nuomojamame bute. Taigi, ieškovai veikė savo rizika, sudarę nuomos sutartį už atitinkamą kainą ir reikalaujamas žalos dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Eksperto išvada, kad skersinės pertvaros tarp patalpų 6¬4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo išmontavimas, į kurią ir rėmėsi lūžusi sija, buvo viena iš priežasčių lėmusių buto lubų įgriuvimą 2020 m. birželio 30 d. Atsakovė teigė, kad vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį, be to, I. M. techniniame būklės įvertinimo akte nurodyta bendra išvada apie Namo sijas, kurios, nėra sulūžusios. Tuo tarpu, šioje byloje yra nagrinėjamas konkretus atvejis – konkrečios sijos lūžimas ir teismo ekspertas konstatavo, kad konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškovės R. P. naudai 23 100 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. vasario 9 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1101,10 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškovo T. P. naudai 4930,21 Eur atstovavimo ir 952 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 5882,21 Eur.

9. Pirmosios byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę tikslu išsiaiškinti priežastis, lėmusias buto, (duomenys neskelbtini), lubų įgriuvimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje apteiktą ekspertizės aktą, konstatavo, kad kilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumo, kadangi pats ekspertas pripažino, kad jam nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Todėl ekspertas rėmėsi ankstesniais duomenimis, dėl kurių jau yra pasisakę teismai ir jų sprendimai yra įsiteisėję (CPK 18 str.). Teismas, išanalizavęs ekspertizės akto turinį ir eksperto išvadas santykyje su bylos duomenimis, nustatė, kad ekspertizės išvados prieštarauja tiek savivaldybės specialisto, tiek antstolio, tiek eksperto S. M. konstatuotoms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos iš karto po įvykio, atlikus objektyvų buto Nr. 6 tyrimą ir įvertinus faktinę padėtį. Tuo tarpu S. S. apsiribojo į bylą pateiktais anksčiau atliktuose tyrimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurių ekspertas apžiūros metu faktiškai negalėjo patikrinti; įvertinta ir tai, kad jis ekspertizę atliko po pakankamai ilgo laiko tarpo, praėjus trims metams. Nurodytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, suponuoja teismui išvadą, kad S. S. tyrimas nėra atliktas išsamiai ir visapusiškai, todėl teismas šio eksperto išvadas vertino kaip nepakankamai objektyvias ir išsamias, taip pat pažymėjo, kad eksperto išvados nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų 2020 m. birželio 30 d. įvykio priežasčių – perdangos sijos avarinės būklės (daugiau kaip 25 proc. sijos paveikta puvinio), kurią lėmė nesandarus pastato stogas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ekspertas S. S., atsakydamas į 7 klausimą, padarė išvadą, jog lubos bute įlūžo lūžus puvinio paveiktai sijai prieš tai pašalinus skersinę buto pertvarą, į kurią rėmėsi lūžusi sija, kuri buvo avarinės būklės; tokio pobūdžio išvada sudaro pagrindą teismui spręsti, kad sija buvo avarinės būklės ir tą jos būklę sąlygojo ne pertvaros pašalinimas, bet nesandarus pastato stogas, dėl ko sija supuvo (25 proc.) ir neteko laikančios galios. Ta aplinkybė, kad stogas buvo nesandarus, yra konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-494-545-2022 ir teismas ją vertina kaip prejudicinį faktą šioje byloje (CPK 18 str., CPK 182 straipsnio 2 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, kad iš S. S. ekspertizės akto paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ankstesnėje byloje, o būtent, kad buto lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai - skersinės buto pertvaros tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo išmontavimas, tačiau vertindamas eksperto išvadą, santykyje tiek su šioje byloje nustatytomis, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis sprendė, kad buto lubų įgriuvimą sąlygojo nesandarus pastato stogas, dėl ko sija supuvo ir prarado laikančiąją galią. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek antstolis, tiek savivaldybės specialistas iš karto po įvykio surašė faktinių aplinkybių konstatavimo ir patikrinimo aktus, kuriuose ieškovų veiksmų neteisėtumo nenustatė, be to, nėra ir duomenų, kad statybos inspekcija būtų nustačiusi, jog ieškovai išgriovė laikančias namo konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eksperto S. S. išvada, jog neįmanoma nustatyti, kad 2020 m. birželio 30 d. bute lubos įlūžo dėl namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens, akivaizdžiai prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ypač įvertinant faktą, kad ekspertui S. S. nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio faktiniai duomenys suponuoja pagrindą spręsti, kad eksperto S. S. išvada, jog lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai – prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės specialistas 2023 m. gegužės 30 d. atliko fizinį patalpų patikrinimą ir nustatė, kad stogo danga nėra sandari, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai paneigia eksperto S. S. išvadas apie tai, kad konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eksperto S. S. išvados nepaneigia nei pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022, nei apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340-2022 nustatyto prejudicinio fakto, kad labiausiai tikėtina lubų įgriuvimo priežastis yra nesandarus pastato, S. M. g. 10, stogas, todėl drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija. Pažymėjo, kad būtent dėl nurodytos aplinkybės teismai konstatavo atsakovės kaltę dėl atsiradusios žalos ir jos padarinių. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija įsiteisėjusių teismų sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, siekdama ne tik perkelti savo atsakomybę dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio ieškovams, bet ir suteikti „antrą galimybę“ atsakovei, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio priežasčių ir atsakingo už jį asmens, nors dėl šių aplinkybių jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas. Todėl, teismas vadovavosi įsiteisėjusiose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir jų šioje byloje nekvestionavo (CPK 18 str.).

12. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir prejudicinę reikšmę turinčių teismų sprendimų argumentus, teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog pertvara buvo pašalinta, savaime nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoto fakto, kad perdangos sija buvo paveikta puvinio ir ji buvo avarinės būklės, ir būtent dėl nesandaraus pastato stogo nurodyta sija drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo. Pabrėžė, kad nurodyta perdangos sija jau buvo avarinės būklės ir paveikta puvinio dėl drėgmės dar iki vidinės pertvaros išmontavimo, ir šiuo konkrečiu atveju neaktualu, ar ji atliko lubų perdangos atraminę paskirtį, esmė – sija neteko laikančios galios ir lūžo, nes buvo paveikta puvinio dėl nesandaraus namo stogo. Pažymėjo, kad teismas negali ignoruoti S. M. ekspertizės akte nustatytų faktų, kad perdangos sijos supuvimo priežastimi buvo pro nesandarų stogą nuolat patenkantis vanduo (medinės konstrukcijos nuolat veikiamos vandeniu – pūva). Ekspertas konstatavo, kad daugiau galimų perdangos įgriuvimo priežasčių nenustatyta. Taigi šių faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog lubų įgriuvimą lėmė pertvaros išardymas, vertintini kaip siekis nukreipti dėmesį nuo jos tiesioginių pareigų netinkamo vykdymo ir perkelti naštą ieškovams.

13. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės argumentus, kuriais ji ginčija savo, kaip namo administratorės, pareigas ir atsakomybę dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio, pažymėjo, kad Statybos techninis reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir Statybos įstatymo nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina administratoriaus ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybę už namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą name. Atkreipė dėmesį, kad administratoriaus pareigas detalizuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (2022-12-29 nutarimo Nr. 1331 redakcija), kurių 7.7 papunktyje nurodyta, kad administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, - privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodomais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose remtis nėra teisinio pagrindo, kadangi jų ratio decidendi nėra tapačios šiais bylai, kadangi jose suformuota taisyklė, jog vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų, tuo tarpu ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl stogo konstrukcijos, kuri yra matomoje ir pasiekiamoje vietoje. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, jog sprendžiant dėl atsakovės teiginių, kad ji kaip administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, atsižvelgtina į apeliacinės instancijos teismo 2022-10-04 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1692-340/2022 konstatuotas aplinkybes apie tai, kad nėra duomenų, jog Namo techninės priežiūros aktas būtų ginčijamas, akto išvados būtų panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad defektų tarp buto ir palėpės esančios pertvaros, dėl kurių pertvara įgriuvo, atsakovė neturėjo galimybės pastebėti. Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje pabrėžė, kad norminiai aktai įpareigoja administratorių nuolat stebėti namo pagrindinių konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinių konstrukcijų ir pan. techninę būklę, detaliai apžiūrėti ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad avarija įvyko dėl drėgmės poveikio perdangai ir sijai per nesandarų namo stogą, sutiktina, kad už avariją ir jos pasekmes atsako atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai įstatymo ir kitų norminių aktų nustatytas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nenuginčijo nei savo pareigų, reglamentuotų teisės aktais, nei jų netinkamo vykdymo nustatyto tiek šioje, tiek ankstesnėje byloje.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iki šiol neatliko jokių namo avarinės būklės likvidavimo darbų. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2023 m. birželio mėn. raštas, 2024 m. sausio 18 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei tai, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kokie konkretūs darbai šiai dienai yra atlikti šalinant namo avarinę būklę, pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, kad rengė projektą, tačiau jo teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad atsakovė nevykdo savo, kaip Namo administratoriaus funkcijų, kurios apibrėžtos Reglamente, Nuostatose, Statybos įstatyme, nes ji iki šiol neatliko jokių veiksmų namo avarinei būklei likviduoti; taigi iki šiol egzistuoja avarijų tikimybė, kuri kelia grėsmę gyventojų saugumui.

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje apie tai, kad ji inicijavo po įvykio gyventojų susirinkimą, informavo juos dėl projekto parengimo stogo darbams atlikti, tačiau gyventojai 2022 m. lapkričio mėnesį prašė stabdyti darbus, - prieštarauja teisiniam reguliavimui: Reglamento 33, 47 ir 96 punktams, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.7 p. (2022-12-29 nutarimo Nr. 1331 redakcija). Pažymėjo, kad įstatyminis reguliavimas yra pakankamai aiškus, konkretizuotas ir nedviprasmiškas, dėl ko atsakovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti iš nurodytų teisės aktų jai kylančias pareigas ir savo atsakomybės ribas. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės būsto skyrius atsakovei 2023 m. birželio 19 d. surašė administracinių nusižengimų̨ protokolą̨, kuris įsiteisėjo ir administratorius sumokėjo protokole nurodytą baudą, tačiau atsakovė ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, perdangos ir sijų.

16. Teismo vertinimu, atsakovės pasirinkta gynybinė versija yra visiškai paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: S. M. išvada, Savivaldybės raštais ir aktais, taip pat šalių paaiškinimais. Pažymėjo, kad ieškovai ginčo butu negali naudotis nuo 2020 m. birželio 30 d. iki šiol, nors tai yra jų nuosavybė. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad atsakovė nuo 2020 m. birželio mėn. nesiėmė jokių veiksmų, sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, perdangos ir sijų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovams nėra saugu naudotis jiems prikalsiančiu turtu, juolab, kad jie turi mažamečių vaikų, todėl visiškai pateisinamas ieškovų elgesį, o būtent, jog jie yra priversti nuomotis kitą būstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovai nuomojasi būstą, nuomos mokestis per mėnesį - 1050 Eur. Ieškovai pateikė bankinių pavedimų kopijas, pagrindžias jų patirtas išlaidas dėl kito būsto nuomos, o būtent už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. vasario 9 d. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad butu yra neįmanoma naudotis, yra atjungta elektra, dujos, savivaldybė uždraudė butą eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad ieškovas yra kaltas dėl įvykio ir jam kyla pareiga remontuoti perdangas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus statybos veiksmus, dėl ko būtų surašytas savavališkos statybos aktas ar pan. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų prižiūrėti pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, todėl atsakovei kaip namo administratorei kyla atsakomybė už 2020 m. birželio 30 d. įvykį. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. balandžio 5 d. atliko patikrinimą vietoje faktinių duomenų ir įpareigojo administratorių imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir avarinės būklės pašalinimui. Byloje konstatuota, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų siekiant likviduoti avarinę buto būklę, dėl ko ieškovai patyrė nuostolius dėl kito buto nuomos; dėl šių nuostolių už ankstesnius laikotarpius jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais sprendimais. Atkreipė dėmesį, jog išanalizavus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus santykyje su nacionalinės teisės, Europos Konvencijos ir jos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad ieškovų teisė naudotis jiems priklausančia nuosavybe (gyvenamuoju būstu) nepagristai ir nepateisinamai ilgą laiką (beveik 4 metai) yra ne tik, kad varžoma, bet ir pažeidžiama dėl atsakovės nepakankamo veikimo.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas CK 6.263 str., 6.249 str. 1 d., 6.247 str. ir 6.251 str. 1 d. pagrindais priteisė iš atsakovės ieškovės (mokėjimo nurodymai liudija, jog ji mokėjo už kito būsto nuomą) naudai 23 100 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. vasario 9 d. (bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino prašomą priteisi sumą, patekdami bankinių pavedimų kopijas) už kito gyvenamojo būsto nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. S. S. ekspertizės akto išvados paneigia S. M. ekspertizės akto išvadų pagrįstumą. Kadangi S. M. ekspertizės akto nepagrįstų išvadų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje nustatytos neteisingos faktinės aplinkybės dėl buto lubų griūties priežasčių ir atsakingo už šią griūtį asmens. Atsakovė pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl civilinio proceso atnaujinimo. To pasekoje buvo užvesta civilinė byla Nr. eA2-2233-905/2024, kurioje prašymas buvo atmestas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi, bet 2024-04-10 atskiruoju skundu ši nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris jokio sprendimo dėl proceso atnaujinimo dar nėra priėmęs. Šios procesinės aplinkybės yra ypač svarbios, nes jei civilinėje byloje dėl civilinio proceso atnaujinimo bus priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas atnaujinti procesą ir pakeisti 2022 m. kovo 30 d. sprendimą bei ieškovų ieškinį dėl nuostolių už nuomą atmesti, tai šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas prieštaraus atnaujintoje byloje priimtam sprendimui. Pirmos instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-453-845/2024 iki tol, kol civilinėje byloje Nr. eA2-2233-1125/2024 bus priimtas galutinis (įsiteisėjęs) teismo sprendimas, tačiau nepagrįstai netenkino šio atsakovės prašymo.

18.2. Nei statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, nei jokie kiti namo administratoriaus veiklą reguliuojantys teisės aktai nenumato atsakovės pareigos tikrinti bendro naudojimo objektus juos ardant. Jei vizualaus apžiūrėjimo metu nėra matomų požymių apie namo defektus, kuriuos reikia taisyti, negalima teigti, jog šių namo defektų neištaisymas yra neteisėtas namo administratoriaus neveikimas. Remiantis S. S. teismo ekspertizės 2 7 išvada, laikytina, kad lubos įlūžo dėl to, kad lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu, į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei pro stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai. Tai parodo, kad atsakovės veiksmuose nebuvo jokio neteisėtumo, nes: vizualiai vykstančio drėkimo proceso šlako viduje pastebėti ir net įtarti objektyviai neįmanoma; aplinkybė, kad iš išorės buvo matomas šlako drėkimas civilinėje byloje nėra nustatyta. S. S. ekspertizės akto 2 2.2.5. punkte nustatyta, jog šlakas yra šilumos izoliacija, todėl akivaizdu, kad atsakovė šio sluoksnio tikrindama namo konstrukcijas ardyti net negali, nes pažeistų šilumos izoliaciją.

18.3. Kalbant apie priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo bei žalos, būtina priminti, kad sprendime ir nutartyje ieškovų žalos priežastimi laikomas atsakovės neveikimas – savalaikiai neatliktas namo stogo remontas, kas sąlygojo perdangos sijos lūžį, avariją, nes perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis laikytina nesandarus namo stogas, dėl kurio drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija. Tačiau S. S. teismo ekspertizės 2 3 – 4 išvados paneigė priežastis, kad dėl Namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens buto lubų sija supuvo, buvimą. Todėl, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir buto lubų įlūžimo negali būti laikomas įrodytu.

18.4. Būtent ieškovai savo neatsargiais veiksmais ir sukėlė sau žalą. Tai pagrindžia teismo ekspertizės 2 3 – 4 išvados apie tai, kad apžiūros metu užfiksuota, kad bute, išmontuotos vidinės pertvaros ir iš dvylikos patalpų padarytos dvi. Vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį. Skersinės pertvaros tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo išmontavimas buvo viena iš priežasčių lėmusių buto lubų įgriuvimą 2020 m. birželio 30 d. Būtent neatsargumu pasireiškė ieškovų veiksmai – buto pertvarų, o ypač pertvaros tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo išardymu, nepatikrinus ar toks išardymas negali nulemti buto lubų griūties. Ieškovai išgriaudami vidines buto pertvaras, o ypač skersines pertvaras tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo, vykdė statybos darbus. Remiantis STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punktu ieškovai, prieš išmontuodami buto pertvaras privalėjo įsitikinti, kad tai nesukels buto lubų griūties ir pertvarų demontavimo metu užtikrinti, kad jos neįgriūtų. Ieškovai šios pareigos nevykdė, todėl už buto lubų įgriuvimą ir jos sukeltas pasekmes – buto nuomos išlaidas yra atsakingi patys, dėl ko atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu. Apeliantės vertinimu, visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo sprendimo išvada, kad neturi reikšmės, jog išardytos pertvaros atliko lubų laikančiąją funkciją, nes sija neteko laikančios galios ir lūžo, dėl puvinio. Priešingai, jei ieškovai statybos darbus - remontą būtų atlikę atidžiai, tai prieš išardydami laikančiąsias konstrukcijas būtų įsitikinę ar tai nelems griūties ir iš to kylančių nemalonių pasekmių, dėl kurių šioje civilinėje byloje kaltina atsakovę.

18.5. Pirmos instancijos teismo motyvai dėl nesirėmimo šioje byloje pateiktu ekspertizės aktu, stokoja adekvataus pakankamo pagrindimo ir prasilenkia su elementaria logika. S. M., atlikdamas teismo ekspertizę, savo tyrime visas nustatytas faktines aplinkybes užfiksavo fotonuotraukomis ir šias aplinkybes aprašė savo ekspertizėje, todėl iš S. M. teismo ekspertizės akto aiškiai matyti kokias faktines aplinkybes šis ekspertas vertino ir pateikė jų ekspertinį vertinimą. Iš S. S. atliktos teismo ekspertizės aiškiai matyti, jog jis, susipažino ir vertino S. M. teismo ekspertizę, o tai reiškia, kad jis įvertino tas pačias aplinkybes, kurias savo ekspertizės akte užfiksavo ir pateikė bei vertino S. M.. Taigi, S. S. rėmėsi visomis buvusių civilinių bylų aplinkybėmis, įskaitant tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi S. M.. Todėl, pirmos instancijos teismas, turėjo savo sprendimo motyvuose nurodyti, kodėl S. S. fizinis nebuvimas namo palėpėje reiškia jo ekspertinio tyrimo trūkumus, nors visus faktinius duomenis S. S. gavo ir įvertino iš paties S. M. teismo ekspertizės akto. Šios aplinkybės, pirmos instancijos teismą turėjo privesti prie priešingų išvadų dėl S. S. ekspertinių išvadų patikimumo, nes jos įrodo, jog S. M. ir S. S. vertino tas pačias faktines aplinkybes. Ta aplinkybė, jog šie ekspertai pateikė skirtingas ekspertines išvadas dėl tų pačių aplinkybių, parodo ne tai, kad ekspertai vertino skirtingas aplinkybes, o tai, jog ekspertai priėjo skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo išvadų. Tačiau, tai tik parodo, jog S. S. ekspertinėmis išvadomis buvo paneigtos S. M. ekspertinės išvados, kurios lyginant su S. S. ekspertizės aktu stokoja ir mokslinio pagrindimo. Taigi, pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai kritiškai vertino S. S. teismo ekspertizę ir išvadas.

18.6. Pirmos instancijos teismas tiek logikos, tiek įrodymų pakankamumo prasme visiškai nepagrįstai priėjo išvados, kad atsakovė atsakinga už buto lubų įlūžimą. Aplinkybės, kad perdangos sijos medinės ir sulūžusi sija turi puvinio, pagrindžia tik tai, kad sija galėjo sulūžti dėl puvinio. Tačiau, čia reikia atkreipti dėmesį į S. S. teismo ekspertizės akto išvadas, jog: konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos. Darant išvadą, kad lūžusios sijos puvinio atsiradimą sąlygojo stogo pažaidos, būtina jas konkrečiai identifikuoti. Tai leistų atmesti kitas sijos puvinio atsiradimo priežastis. Sija galėjo sulūžti ne tik dėl puvinio dėl nesandaraus stogo, bet ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui tokių kaip grybų, vabzdžių poveikio ir pan. Ne gana to, S. M. ekspertizėje nurodo, kad labiausia tikėtina sijos puvimo vietos priežastis dėl nesandaraus stogo į tą vietą patekęs vanduo. Bet kaip matyti, tokią išvadą galima padaryti tik identifikavus ar toks vanduo puvimo vietoje buvo patekęs, t. y. turėjo būti nustatytas konkretus vandens tekėjimo kelias, kad būtų galima identifikuoti kaip konkrečiai vanduo paveikė puvinio paveiktą vietą. Tik tokiu atveju galima atmesti ne ką mažiau tikėtiną ir ne ką mažiau kompetentingo eksperto S. S. nurodytas kitas galimas puvinio atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio logiško ir faktinėmis aplinkybėmis pakankamai pagrįsto pagrindo teigti, kad civilinėje byloje esantys įrodymai kaip nors pagrindžia, jog buto lubos įlūžo būtent dėl S. M. nurodomos priežasties.

19. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas teisingai pastebėjo, kad sprendžiant dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, negalima ignoruoti fakto, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, jog jam nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Teismas, išanalizavęs ekspertizės akto turinį ir eksperto išvadas santykyje su bylos duomenimis, nustatė, kad ekspertizės išvados prieštarauja tiek savivaldybės specialisto, tiek antstolio, tiek eksperto S. M. konstatuotoms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos iš karto po įvykio, atlikus objektyvų buto Nr. 6 tyrimą ir įvertinus faktinę padėtį. Tuo tarpu S. S. apsiribojo į bylą pateiktais anksčiau atliktuose tyrimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurių ekspertas apžiūros metu faktiškai negalėjo patikrinti; įvertintina ir tai, kad jis ekspertizę atliko po pakankamai ilgo laiko tarpo, praėjus trims metams.

19.2. Nors atsakovė teigė, kad iš S. S. ekspertizės akto paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ankstesnėje byloje, o būtent, kad buto lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai - skersinės buto pertvaros tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo išmontavimas, - teismas šiame kontekste pažymėjo, kad vertindamas eksperto išvadą, teismas ją išanalizavo santykyje tiek su šioje byloje nustatytomis, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad tiek antstolis, tiek savivaldybės specialistas iš karto po įvykio surašė faktinių aplinkybių konstatavimo ir patikrinimo aktus, kuriuose Ieškovų veiksmų neteisėtumo nenustatė, be to, nėra ir duomenų, kad statybos inspekcija būtų nustačiusi, jog ieškovai išgriovė laikančias namo konstrukcijas.

19.3. Absurdiška eksperto S. S. išvada, jog neįmanoma nustatyti, kad bute lubos įlūžo dėl namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens; tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja įsiteisėjusių teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių abejonių teismui nekilo, juolab, įvertinant faktą, kad ekspertui S. S. nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Nėra aišku, kokiu pagrindu ekspertas padarė išvadą, jog konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos; pabrėžtina, kad fiziškai ekspertas neatliko pastogės patalpų ir stogo konstrukcijų patikros.

19.4. Be to, savivaldybės specialistas 2023 n, gegužės 30 d. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad vizualiai apžiūrėjus buto Nr. 6 patalpas, šiaurės vakarinėje patalpų dalyje pastebėtas (šalia buto išorinės sienos) drėgmės poveikis (pajuodavimai) ant lubų juodlenčių; dėl nesandarios stogo dangos ir suirusios lauko mūro sienos, medinės perdangos konstrukcijos, buto lubų juodlubės veikiamos drėgmės; palėpėje pastebėta, kad šalia įlūžusios medinės perdangos, gretimos medinės perdangos sijos pažeistos puvinio, matomos dalies perdangos sijų skerspjūvio netektys. Pažymėtina, kad specialistas atliko fizinį patalpų patikrinimą ir nustatė, kad stogo danga nėra sandari; taigi, faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai paneigia eksperto S. S. išvadas apie tai, kad konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos.

19.5. Akivaizdu, kad eksperto S. S. išvados nepaneigia nei pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022, nei apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340-2022 nustatytos išvados, kad labiausiai tikėtina lubų įgriuvimo priežastis yra nesandarus pastato, (duomenys neskelbtini), stogas, todėl drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija; tai yra prejudicinis faktas. Būtent dėl nurodytos aplinkybės teismai konstatavo atsakovės kaltę dėl atsiradusios žalos ir jos padarinių. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija įsiteisėjusių teismų sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, siekdama ne tik perkelti savo atsakomybę dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio ieškovams, bet ir suteikti „antrą galimybę“ atsakovei, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl įvykio priežasčių ir atsakingo už jį asmens, nors dėl šių aplinkybių jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkinus ieškovų ieškinį, iš apeliantės UAB „Mano Būstas Vilnius“ priteista 23 100 Eur ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. vasario 9 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad byloje esantys įrodymai bei įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovė nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų prižiūrėti pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, todėl atsakovei kaip namo administratorei kyla atsakomybė už 2020 m. birželio 30 d. įvykį, kurio metu įgriuvo ieškovams priklausančio buto lubos, dėl ko ieškovai patyrė nuostolius dėl kito buto nuomos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su bylos stabdymu

24. Apeliantės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje, remiantis S. M. ekspertizės akto nepagrįstomis išvadomis, nustatytos neteisingos faktinės aplinkybės, kuriomis kaip turinčiomis prejudincinę reikšmę šiais bylai rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdama į tai atsakovė, pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl civilinio proceso atnaujinimo, kuris buvo atmestas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi, tačiau 2024 m. balandžio 10 d. atskiruoju skundu ši nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti šią bylą, nes tuo atveju jei civilinis procesas minėtoje byloje bus atnaujintas ir ieškovų ieškinys dėl nuostolių priteisimo už nuomą atmestas, tai šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas prieštaraus atnaujintoje byloje priimtam sprendimui.

25. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo bylos stabdymui. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1193-779/2024 atmetė apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimu buvo pirmą kartą tenkintas ieškovų ieškinys dėl nuostolių priteisimo už kito buto nuomą. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad šioje byloje atliktos S. S. ekspertizės aktas ir jame nurodytos išvados negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su ginčo esme

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentų visumą, atkreipia dėmesį, kad apeliantė iš esmės nedetalizavo argumentų, susijusių su išsakoma kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų, įskaitant ir teismo ekspertizės akto išvadas, vertinimui. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, jų vertinimo ir šio pagrindu darytinų išvadų. Tokiu būdu apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų padarytos kitokios išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, nei buvo padarytos skundžiamame sprendime ir ankščiau priimtuose, prejudicinę reikšmę turinčiuose, teismų sprendimuose.

27. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kurie, jos teigimu, pagrindžia, kad ji nėra atsakinga dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio, iš esmės visi jie grindžiami išimtinai S. S. ekspertizės akto išvadomis, visiškai neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė ir išsamiai įvertino bei remdamasis byloje esančiais įrodymais paneigė kiekvieną iš jų. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

28. Teisėjų kolegijos įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, atliko visapusišką byloje esančių įrodymų analizę ir sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Vien dėl to, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir ignoruoja teismo nustatytą kritiką ekspertizės akto išvadoms nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

29. Apeliantė remiasi S. S. teismo ekspertizės 2 7 išvada, kad lubos įlūžo dėl to, kad lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu, į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei pro stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai, tačiau nei statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, nei jokie kiti namo administratoriaus veiklą reguliuojantys teisės aktai nenumato atsakovės pareigos tikrinti bendro naudojimo objektus juos ardant, todėl atsakovės vertinimu, veiksmuose nebuvo jokio neteisėtumo, nes vizualiai vykstančio drėkimo proceso šlako viduje pastebėti ir net įtarti objektyviai neįmanoma. Apeliantė taip pat teigia, kad S. S. teismo ekspertizės 2 3 – 4 išvados paneigė priežastis, kad dėl namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens buto lubų sija supuvo, buvimą. Todėl, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir buto lubų įlūžimo negali būti laikomas įrodytu. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovai patys kalti dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo, kadangi remiantis S. S. ekspertizės 2 3 – 4 išvadomis, bute, išmontuotos vidinės pertvaros ir iš dvylikos patalpų padarytos dvi. Vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį, todėl jei ieškovai statybos darbus – remontą būtų atlikę atidžiai, tai prieš išardydami laikančiąsias konstrukcijas būtų įsitikinę ar tai nelems griūties. Teisėjų kolegija atmeta šiuos tik eksperto S. S. išvadomis paremtus ir byloje esančių įrodymų visumai bei prejudicinėms teismų nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančius argumentus kaip nepaneigiančius jos atsakomybės dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio ir nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

30. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio atliktame antstolio I. G. 2020 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-20-2520 užfiksuota, kad buto lubos ir lubų perdanga medinės; dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija; palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius 2020-07-23 Namo techninės priežiūros patikrinimo aktu (Nr. A357-135/20(2.9.2.8-BŪS), konstatuota, jog atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones namo dalies (namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, nesiėmė veiksmų, kad namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėtina, jog šis aktas nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis. S. M. 2022 m. vasario 1 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22-06 nurodoma, kad labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini) stogas, paaiškinama, kad perdangos sijos supuvimo priežastimi buvo pro nesandarų stogą nuolat patenkantis vanduo (medinės konstrukcijos nuolat veikiamos vandeniu – pūva) dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija; taip pat nurodoma, kad daugiau galimų perdangos įgriuvimo priežasčių nenustatyta. Prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022, apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais laikė apeliantės argumentus, kad ji neturėjo galimybės pastebėti tarp buto ir palėpės esančios pertvaros defektų, dėl kurių pertvara įgriuvo, kadangi byloje konstatuota, kad avarija įvyko dėl drėgmės poveikio perdangai ir sijai per nesandarų namo stogą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad buto lubų įgriuvimą sąlygojo nesandarus pastato stogas, dėl ko sija supuvo ir prarado laikančiąją galią. Pastato stogas negali būti laikomas paslėpta konstrukcija yra atviroje ir matomoje vietoje, todėl sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji neturėjo galimybės šio defekto vizualiai pastebėti ir atlikti jai teisės aktais įtvirtintų pareigų nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, o ypač profesionaliai namo administravimo paslaugas teikiantis asmuo, turi ir gali suvokti, kad esant nesandariam pastato stogui ir pro jį nuolat patenkant vandeniui medinės pastato konstrukcijos neabejotinai pūva ir šios problemos nesprendžiant, ankščiau ar vėliau name galima avarija.

32. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, jog 2020 m. birželio 30 d. įvykį lėmė ieškovų atlikti remonto darbai ir buto vidinių pertvarų išmontavimas, iš 12 buto patalpų padarant 2, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis S. M. ekspertizės aktu kitų galimų perdangos įgriuvimo priežasčių nenustatyta. Pabrėžtina, kad tiek antstolis, tiek savivaldybės specialistas iš karto po įvykio surašė faktinių aplinkybių konstatavimo ir patikrinimo aktus, kuriuose nėra minimos apeliantės nurodomos aplinkybės apie vidinių pertvarų išmontavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei būtų išmontuotos vidinės pertvaros ir tai būtų tikėtina 2020 m. birželio 30 d. įvykio priežastis, šios aplinkybės be abejonės būtų užfiksuotos ir įvertintos tiek antstolio, tiek savivaldybės specialisto. Priešingai, iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus rašto matyti, kad patikrinimo metu specialistas vizualios apžiūros metu nustatė, kad buto patalpoje išardytos medinės nelaikančios pertvaros, konstatuota, kad buto patalpose atliekami paprastojo remonto darbai. Neteisėtų ieškovų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad S. M. ekspertizės akte yra pateiktas ginčo buto planas iš V.B. E. statybinių tyrinėjimų akto (Bylos failas 2, puslapis 32). Iš šio plano matyti, kad V.B. E. statybinių tyrinėjimų metu (2021 m. sausio mėn.) vidinės buto pertvaros yra ir jos nėra išmontuotos tokiu būdu koks užfiksuotas S. S. ekspertizės akte (Bylos failas 3, puslapis 38). Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas S. S. konstatuodamas faktą, kad ginčo bute išmontuotos pertvaros ir iš dvylikos patalpų padarytos dvi, rėmėsi 2022 m. lapkričio 15 d., apžiūros duomenimis, t.y. praėjus daugiau nei dviems metams. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus, daryti vienareikšmiškos išvados, kad įvykio metu bute buvo išmontuotos pertvaros kaip tai nurodoma S. S. ekspertizės akte, nėra teisiniu pagrindo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad perdangos sija jau buvo avarinės būklės ir paveikta puvinio dėl drėgmės dar iki vidinės pertvaros išmontavimo, todėl laikyti, kad ieškovų iki įvykio atlikti paprastojo remonto darbai turėjo įtakos 2020 m. birželio 30 d. nėra teisinio pagrindo.

33. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog tam, kad būtų galima pagrįsti S. M. išvadą, kad labiausiai tikėtina sijos puvimo vietos priežastis dėl nesandaraus stogo į tą vietą patekęs vanduo ir taikyti atsakovei atsakomybę, yra būtina nustatyti konkretų vandens tekėjimo kelią. Šiuo klausimu svarbu akcentuoti, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant būtent ir tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju iš esmės visi byloje esantys įrodymai bei kitose bylose nustatyti prejudiciniai faktai, išskyrus S. S. išvadas, sudaro pagrindą išvadai, kad labiausiai tikėtina sijos puvimo vietos priežastis dėl nesandaraus stogo, už kurio būklę buvo atsakinga atsakovė, į tą vietą patekęs vanduo. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas sprendė, jog byloje pateiktų įrodymų ir specialistų išvadų pakanka tikėtinai įvykio priežasčiai nustatyti ir atsakovės atsakomybės taikymui.

34. Apeliantės vertinimu, pirmos instancijos teismo motyvai dėl nesirėmimo šioje byloje pateiktu ekspertizės aktu, stokoja adekvataus pakankamo pagrindimo ir prasilenkia su elementaria logika. Tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo.

35. Pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

36. Kasacinio teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino byloje atliktos ekspertizės išvados vienareikšmiškai privaloma teismui, o vertino ją kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė nesutikimą su konkrečiomis eksperto išvadų teiginiais, pagrįsdamas juos bylos medžiaga.

37. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S. tyrimas nėra atliktas išsamiai ir visapusiškai, kadangi prieštarauja tiek savivaldybės specialisto, tiek antstolio, tiek eksperto S. M. konstatuotoms aplinkybėms, antra ekspertas neapžiūrėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei neįvertino perdangos būklės pastogėje, o rėmėsi ankstesniais duomenimis, kurių apžiūros metu negalėjo patikrinti ir dėl jų jau yra pasisakę kiti teismai. Be to, išvadą davė po pakankamai ilgo laiko tarpo po įvyko, t. y. praėjus trims metams. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės atsietai nuo visų byloje esančių įrodymų akcentuojamos jai palankios specialisto S. S. išvados nėra pakankamas pagrindas paneigti visus kitus byloje esančius įrodymus ir kitų teismų padarytas išvadas, turinčias prejudicinę reiškmę šiai bylai, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

38. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, Pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1000,47 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, ieškovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,47 Eur (tūkstantį eurų ir 47 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėDainius RinkevičiusVisvaldas Kazakiūnas