- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-1153-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32610-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei T. S. (T. S.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės T. S.:
1) 4 100,89 Eur negrąžinto kredito;
2) 303,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos;
3) 36,78 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos;
4) 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
5) 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-05-30);
6) 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
8) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-b5jgccng (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4 560,96 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 800,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 30 proc.) ir 492,48 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų sutartis 2020 m. kovo 1 d. pradinio kreditoriaus siųstu pranešimu vienašališkai nutraukta, atsakovė 4 100,49 Eur vartojimo kredito negrąžino. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingų asmenų skolas, tarp jų ir į atsakovo skolą. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių į jo skolą perleidimą.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. vasario 9 d. sprendimu už akių nusprendė:
1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. lapkričio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-b5jgccng bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 30 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas;
2) priteisti iš atsakovės T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 4 100,89 Eur negrąžinto kredito;
3) 303,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.);
4) 36,78 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.);
5) 30 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 30 d., nuo pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. REF-b5jgccng tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti;
6) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 440,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
7) 201,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovės įsiskolinimo suma sudarė 4 100,89 Eur negrąžintos paskolos (kredito) ir ieškovės paskaičiuotų mokėtinų 303,06 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų. Atsakovė su ieškovu ir/ar pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 100,89 Eur negrąžintos paskolos ir 303,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas taip pat priteisė 36,78 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
6. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo taip pat 876,35 Eur dydžio nuostolius (negautas pajamas), apskaičiuotas kaip atsakovo nesumokėtas pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., 30 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4 100,89 Eur sumos nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties grafiko pabaigos (2023 m. gegužės 30 d.), 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių reikalavimų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais. Šalys sutartyje susitarė dėl mokėtinos metinės palūkanų normos – 30 proc., palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis. Bylos duomenimis, šalys sutartimi kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. gegužės 30 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (3 800,40 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė nuostolių (negautų pajamų, negautų pelno palūkanų forma) faktą. Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo. Todėl teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas skaičiuoti 30 proc. procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 4 100,89 Eur, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi ir jų dydis negali viršyti 3 800,40 Eur dydžio. Aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio finansavimo sumos grąžinimo, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.
8. Atsižvelgdamas į tai teismas reikalavimą priteisti negautas pajamas tenkino iš dalies, priteisė 30 procentų dydžio negautų pajamų metinės palūkanos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skaičiuojamo nuo 2020 m. kovo 1 d. iki faktinio šios sumos grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki sulygto termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. gegužės 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 30 proc. palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuotinas kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Sprendime nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 30 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 30 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove (vartotoja) buvo aptarta individualiai, kad vartotojai buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji, be 30 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (30 proc.) kompensuojamąsias palūkanas.
10. Teismas taip pat vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Remdamasis šia nuostata bei kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatavo, kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytų 30 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.) dydį, todėl ši nuostata laikytina nesąžininga ir negaliojančia nuo Kredito sutarties sudarymo momento.
11. Šių motyvų pagrindu reikalavimas priteisti 30 proc. palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos buvo atmestas.
12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo:
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir priteisti 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
Žemesnės instancijos teismas
2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) ir priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-30);
3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 241 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;
5) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
6) priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliantė nesutinka dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Visų pirma, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame Sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
14. Apeliantė remiasi Sutarties 1.8. p. ir 1.31 p. ir nurodo, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Jeigu atsakovė laiku ir nustatytais terminais būtų padengusi vienuoliktą 163,96 Eur mėnesinę įmoką, tai ja ji būtų padengusi 52,24 Eur kredito, 102,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 9,12 Eur Sutarties administravimo mokesčio. Dėl šios priežasties sekančių įmokų mokėjimo palūkanos būtų skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies: dvyliktai įmokai nuo 4 051,50 Eur, tryliktai įmokai nuo 3 997,95 Eur, keturioliktai įmokai nuo 3 943,06 Eur ir t. t. Taigi Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (3 800,40 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
15. Negrąžinta kredito dalis nuo dešimtos įmokos sumokėjimo dienos nekinto ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė toliau nemoka įmokų, be to, šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 30 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Tas pats pasakytina ir dėl fiksuotos negautų pajamų (nuostolių) sumos (876,35 Eur).
16. Nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantė taip pat pasisako dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykio. Teismas reikalavimą dėl 30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms ir/arba netesyboms, kurių dydis neva negalėjo viršyti Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Su šiais motyvais nesutiktina, kadangi apeliantė nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, be to, teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų patiriamų nuostolių, kuriuos apeliantė nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.
18. Apeliaciniame skunde taip pat pasisakoma dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Taigi, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Lietuvos banko Finansų priežiūros institucija yra išaiškinusi, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini Vartojimo kredito įstatymų 11 str. 8 d. ribojimai. Teismas nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.
19. Pasisakydama dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
22. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018-11-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-b5jgccng, kuria atsakovei buvo suteiktas 4 560,96 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui, sutarties termino pabaiga 2023-05-30, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 800,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 30,00 proc.) ir 492,48 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, sutartis 2020-03-01 pradinio kreditoriaus siųstu pranešimu vienašališkai nutraukta.
23. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės 2020-03-03 sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 ir 2020-04-02 bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingų asmenų skolas, tarp jų ir į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020-04-06 pranešimu.
24. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti
1) 4 100,89 Eur negrąžinto kredito;
2) 303,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos;
3) 36,78 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos;
4) 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
5) 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-05-30);
6) 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
25. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, nusprendė:
Žemesnės instancijos teismas
1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. lapkričio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-b5jgccng bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 30 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas;
2) priteisti 4 100,89 Eur negrąžinto kredito;
Žemesnės instancijos teismas
3) 303,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.);
4) 36,78 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.);
Žemesnės instancijos teismas
5) 30 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 30 d., nuo pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. REF-b5jgccng tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti;
6) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 440,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
7) 201,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pakeisti sprendimą už akių ir:
1) priteisti 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
2) priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-30);
3) priteisti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 241 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos
27. Apeliaciniame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, tačiau priteisti 30 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-05-30, nuo pagal 2018-11-30 sudarytą sutartį Nr. REF-b5jgccng tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
28. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
30. Akcentuotina, jog 2020-03-01 sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai (mokėjusi įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jai nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (4 100,89 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 876,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (4 100,89 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-01) iki ieškinio parengimo dienos priteisimo. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (4 100,89 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas. Dėl išdėstytų aplinkybių šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, (ne)priteisimo
31. Kaip minėta, vienas iš apeliantės reikalavimų buvo priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-30). Apylinkės teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 30 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020-03-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-05-30, nuo pagal 2018-11-30 sudarytą sutartį Nr. REF-b5jgccng tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti.
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas). Aptariamu atveju tai reiškia, jog jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Kredito sutartį, tai ieškovė būtų gavusi 284,36 Eur palūkanų. Visgi, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų piniginių prievolių (nemokėjo kasmėnesinių įmokų), dėl ko pradinė kreditorė Kredito sutartį nutraukė 2020-04-11.
34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas suformulavo šios nutarties 28 punkte nurodytą teisės taikymo taisyklę.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovei nebūtų skaičiuojamos nuo visos 4 560,96 Eur kredito sumos, būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, ir ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Vilniaus apygardos teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-685-934/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-669-577/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-364-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-560/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-375-275/2021).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Kredito sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei Kredito sutarties termino pabaigos (2023-05-30), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 4 100,89 Eur kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
37. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 30 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2023-05-30), tenkino iš dalies, paskaičiuodamas nuo pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. REF-b5jgccng tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurios skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties pasibaigimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, (ne)pagrįstumo
38. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 100,89 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apylinkės teismas aptarto ieškovės reikalavimo netenkino motyvuodamas tuo, kad aptartas reikalavimas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 daliai, teismas, be to, pripažino tokią Sutarties nustatą nesąžininga ir negaliojančia ab initio.
39. Byloje nustatyta, kad Kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020-03-01. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 4 100,89 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino, Sutarties bendrosios dalies sąlygą 6.1 pripažino nesąžininga ir negaliojančia, taigi šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir teisinio rezultato byloje nelemia. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
43. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atitinkamai, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.