Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Atsakovas L. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-2b99p6my, kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui 700 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 497,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39 proc.) ir 189 Eur administravimo mokestį. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2020 m. vasario 21 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. vasario 21 d. vienašališkai nutraukė sutartį vadovaudamasis sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Faktiškai reikalavimo teisės ieškovei buvo perduotos 2020 m. balandžio 2 d. bylų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. vasario 21 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek metinė palūkanų norma (39 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

20. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 21 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 110,22 Eur, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 497,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 21 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 21 d.) sudarytų 387,50 Eur (497,72 Eur -110,22 Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 387,50 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 21 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 4 d.), kurių suma yra 129,91 Eur (11,96 Eur + 12,34 Eur + 12,75 Eur + 13,16 Eur + 13,59 Eur + 14,03 Eur + 14,48 Eur + 14,96 Eur + 15,44 Eur + 7,20 Eur (15,94 Eur :31 d. x 14 d.)), taip pat 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties ankstesniame punkte.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 966,38 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje

24. Pakeitus skundžiamą sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 144 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių sumažino bylinėjimosi išlaidas iki 122,40 Eur, motyvuodamas, kad ieškinys tenkintas iš dalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 144 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje

25. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovė negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, tačiau tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui), ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-2b99p6my bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų ir 00 ct) negrąžinto kredito, 110,22 Eur (vieną šimtą dešimt eurų ir 22 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 26,25 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 25 ct) administravimo mokesčio, 129,91 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 91 ct) negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 21 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 4 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. vasario 21 d. – 655,83 Eur; 2020 m. kovo 21 d. – 643,87 Eur; 2020 m. balandžio 21 d. – 631,53 Eur; 2020 m. gegužės 21 d. – 618,78 Eur; 2020 m. birželio 21 d. – 605,62 Eur; 2020 m. liepos 21 d. – 592,03 Eur; 2020 m. rugpjūčio 21 d. – 578,00 Eur; 2020 m. rugsėjo 21 d. – 563,52 Eur; 2020 m. spalio 21 d. – 548,56 Eur; 2020 m. lapkričio 21 d. – 533,12 Eur; 2020 m. gruodžio 21 d. – 517,18 Eur; 2021 m. sausio 21 d. – 500,72 Eur; 2021 m. vasario 21 d. – 483,72 Eur; 2021 m. kovo 21 d. – 466,17 Eur; 2021 m. balandžio 21 d. – 448,05 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 429,34 Eur; 2021 m. birželio 21 d. – 410,02 Eur; 2021 m. liepos 21 d. – 390,08 Eur; 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 369,49 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 348,23 Eur; 2021 m. spalio 21 d. – 326,28 Eur; 2021 m. lapkričio 21 d. – 303,61 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 280,21 Eur; 2022 m. sausio 21 d. – 256,05 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 231,10 Eur; 2022 m. kovo 21 d. – 205,34 Eur; 2022 m. balandžio 21 d. – 178,74 Eur; 2022 m. gegužės 21 d. – 151,28 Eur; 2022 m. birželio 21 d. – 122,93 Eur; 2022 m. liepos 21 d. – 93,66 Eur; 2022 m. rugpjūčio 21 d. – 63,43 Eur; 2022 m. rugsėjo 21 d. – 32,22 Eur), 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (966,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. B. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.