Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Teisme parodė, kad beveik nevartoja alkoholio, bet tą dieną buvo gerokai apsvaigęs, iš to vakaro nelabai ką atsimena. Kai perskaitė parodymus, po truputį prisiminė, kad nukentėjusįjį iš matymo pažinojo. Grįžo iš komandiruotės, buvo seniai nematęs tėčio, norėjo jam pranešti žinią, kad jo mergina laukiasi, bet taip to ir nepasakė. Kartu su tėčiu pavartojo alkoholio. Kartu buvo ir mama, kurią vėliau palydėjo. Vėliau jam mama ir pasakojo, kas nutiko. Kai peržiūrėjo vaizdo medžiagą, matė, kad nukentėjusysis ėjo į jo namą. Po to, kai po įvykio ėjo atgal, mano, kad jau tada suprato, ką padarė. Atsimena, kad po to įvykio, kitą rytą atsikėlė, palindo po dušu ir pas jį atvyko policijos pareigūnai. Ryte pastebėjo žymes ant savo rankų. Kai pareigūnai pasakė, kas įvyko, suprato, ką padarė. Viskas įvyko per alkoholį. Sutinka, kad galėjo nukentėjusiajam padaryti tokius sužalojimus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Neturėjo galimybės po įvykio susitikti su nukentėjusiuoju, nes buvo sulaikytas. Dėl civilinio ieškinio neprieštarauja ir su juo sutinka. Jeigu jam bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis neturės galimybės atlyginti žalą. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Sodros civiliniais ieškiniais sutinka. Jo šeimoje smurto apraiškų nebuvo, tėvai susipykdavo žodžiais. Dirbdamas užsienyje, retai grįždavo į Lietuvą, tačiau visada grįždavo pas tėtį. Jo draugė yra lietuvė, bet ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turėtų galimybę susirasti darbą ir Lietuvoje, po Naujųjų Metų turėjo išsilaikyti autokrautuvo vairuotojo teises. Jo deklaruota gyvenamoji vieta – pas tėčio brolio žmoną. Pas tėvą negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos, nes tėtis irgi buvo išvykęs dirbti į užsienį. Jeigu liks gyventi Lietuvoje, gyvens pas tėvą.

Kadangi kaltinamasis M. G. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjai, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo M. G. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. G. (V. G.) iš matymo pažįstamas vaikinas (nuo 27 iki 28 metų amžiaus, apie 178 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos rūbais) trenkė kumščiais, nuo kurių šis prarado sąmonę ir nugriuvo. Kiek smūgių buvo suduota, V. G. negalėjo pasakyti. Užpuolusio asmens tapatybė įvykio vietoje nenustatyta. 2022 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje V. G. nustatyti daugybiniai veido ir galvos sumušimai, žandikaulio lūžis ir sąmonės netekimas. Medikų buvo nukreiptas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (1 t., b.l. 1-4.)

Nukentėjusysis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laisvu laiku dirba UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu ir išvežioja maistą. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16.20 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie minėto namo laiptinės, turėjo tikslą įeiti į laiptinę ir nunešti užsakymą. Į kokį butą turėjo pristatyti užsakymą, neatsimena, tačiau pamena, kad į 8-ą aukštą. Eidamas prie laiptinės, pamatė du stovinčius asmenis: vyrą ir moterį. Į tuos asmenis nekreipė dėmesio. Priartėjus prie minėtų laiptinės durų, jį tas vyriškis susistabdė. To vyriškio neatpažino ir jam pasirodė, kad mato pirmą kartą. Susistabdęs vyriškis su juo pasisveikino, klausė, ką čia daro. Jam atsakė, kad akivaizdu, jog dirba, kadangi su savimi nešasi didelį šiltkrepšį. Jis vis artėjo prie jo, nesilaikė atstumo. Juto, kad asmuo yra apsvaigęs, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šis jam pradėjo kalbėti apie kažkokią skolą, tačiau jis nesuprato, ko šis iš jo nori, kadangi jis su tuo asmeniu nieko bendro finansiškai turėjęs nėra. Šis nuo jo neatstojo, dėl ko jis supratęs, kad čia gali geruoju nesibaigti, nuėjo ir kampe pasidėjo savo krepšį ir norėjo su juo pasikalbėti. Tas asmuo ir toliau prie jo artėjo, buvo agresyvus, ką tiksliai šis jam nurodė, jis negali atsakyti, kadangi to jau neatsimena, tačiau šis jį kažkaip įžeidinėjo, o jis tik norėjo, kad greičiau jis atstotų. Ir iš kažkur išdygo jo draugas, kurio taip pat nepažįsta. Jie pasisveikino, jo draugas stovėjo šalia jų. Ir jis tuo metu norėjo nueiti, sakė, kad eina, nes neturi laiko. Ir staiga, kai sukosi ar norėjo suktis link dešinės pusės, kur buvo jo krepšys, pajuto vieną labai stiprų smūgį į galvos sritį, dešinę pusę, po ko jam aptemo akyse ir jis krito ant žemės, bet kritimo jau neatsimena. Mano, kad krito, kadangi po to stojosi. Kas vyko po to, jis neatsimena. Pamena tik tiek, kad po kažkurio laiko, bandė lyg stotis ir jo galvoje buvo mintys, kas čia atsitiko ir kaip nunešti klientui maistą. Kas vyko jam atsistojus ar kiek jam gulinčiam buvo suduota smūgių, jis nurodyti negali, neatsimena, jam buvo aptemę akyse. Ar jį dar gulintį mušė, nurodyti negali. Kažkuriuo metu jam atsistojus, jį nešiojo į visas puses, nesuprato, kur yra ir ką daro. Pamena, kad po to kažkuriam laikui buvo praradęs sąmonę. Po to atsistojo, pamena, kad jau kažkuriuo metu stovėjo ir pasiėmęs krepšį dar sugebėjo nunešti maistą klientui. O tik nunešęs maistą klientui, nusileidęs į apačią, paskambino į policiją. Jos laukė savo automobilyje. To asmens jau nebematė. Sėdėdamas automobilyje, bandė atkurti, kas įvyko. Po įvykio bėgo kraujas iš burnos ertmės, taip pat labai skauda veidą (nosis, prie kairiojo antakio, prie dešiniojo antakio, kaktos sritis), galvą (prie dešinės ausies, aukščiau dešinėje pusėje link pakaušio, prie kairės ausies), taip pat kairįjį petį, alkūnes, kelius, todėl mano, kad jam įvykio metu buvo suduota daug daugiau smūgių. Po įvykio medikų buvo pristatytas į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kur jį apžiūrėjo, padarė visus tyrimus ir nustatė kairės pusės žandikaulio lūžį. Po to tą pačią dieną buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jį iš karto norėjo paguldyti į ligoninę, tačiau nieko su savimi neturėjo, todėl sutarė, kad parą pasigydys ambulatoriškai ir į gydymo įstaigą atvyks 2022 m. lapkričio 14 d. Jam žandikaulio lūžio operacija buvo atlikta 2022 m. lapkričio 16 d. Nedarbingumas jam išduotas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. Po įvykio, sekmadienį, gulėdamas namuose, prisiminė, kad jį sumušęs asmuo jam yra žinomas. Prisiminė, kad jo vardas M. Tą asmenį žinojo prie dešimtmetį, jų jokie tarpusavio santykiai niekuomet nesiejo, tačiau būdami vaikai, jie turėjo bendrų draugų. Kadangi su tuo asmeniu niekuomet jokių ryšių nepalaikė, jų jokie piniginiai reikalai negalėjo sieti. Viskas, ką apie tą asmenį žinojo, tai jo vardą. Kadangi daug metų praėjo, įvykio metu jo iš karto neatpažino, tik vėliau prisiminė (1 t., b.l. 41-44).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint V. G. veidą, dešinėje pusėje, kaktos srityje matomas nubrozdinimas, kraujosruva. Prie viršutinės ir apatinės lūpos matomi patinimai, kraujosruvos. Galvos srityje, arčiau dešinės ausies, matomas patinimas, guzas. Toliau apžiūrima asmens dešinė ranka, ant alkūnės matomas nubrozdinimas, kraujosruva. Ant kairės rankos matomų sužalojimų nėra. Toliau apžiūrima asmens kairė koja, kurios kelio kairėje pusėje, matomi nubrozdinimai. Ant dešinės kojos matomų sužalojimų nėra. Daugiau pas V. G. akivaizdžių sužalojimų nepastebėta (1 t., b.l. 113-118).

Specialisto išvadoje Nr. G 1350/2022 (03) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. G. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su dauginėmis sumušimo žymėmis veido ir galvos srityse, poodine kraujosruva ir su minkštųjų audinių sutinimu veido srityje, išsidėsčiusia akies voko ir periokulinės bei lūpos ir burnos ertmės srityse su kairio apatinio žandikaulio kampo lūžiu per 38 dantį, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės ir kairio kelio srityse. Visi sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus galvos ir veido sritis, o odos nubrozdinimai dešinės alkūnės ir kelio srityse galėjo gautis nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. lapkričio 12 d., 16.41 val., (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose med. dokumentuose nurodytos dauginės sumušimo žymės galvos ir veido srityse, kurios gavosi nuo daugybinių tiesioginių kontaktų su kietais bukais daiktais paveikus galvos ir veido sritis. Galvos sumušimo pasekoje padarytas apatinio žandikaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl V. G. padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 134-135).

Liudytoja K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. paryčiais iš (duomenys neskelbtini) grįžo jos sūnus M. G., kuris laikinai apsistojo pas savo tėvą D. R.. Ryte, kokia tai buvo valanda nurodyti negali, paskambino sūnus ir paprašė, kad ji atvyktų pas tėvą, kadangi norėjo pasimatyti. Ji ir atvyko minėtu adresu. Namuose buvo trise: ji, jos sūnus ir jo tėtis. Būdami namuose, visi vartojo alkoholį, kartu išgėrė 1 litrą degtinės. Iki jos atvykimo sūnus alkoholį vartojo su savo tėvu ir jiedu jau buvo gan stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Sūnus elgėsi tvarkingai, nebuvo agresyvus, su ja bendravo gražiai. Pati taip pat jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Apie 16.00 val. ji jau ruošėsi eiti namo, sūnus pasakė, kad ją palydės namo ir grįždamas planavo nueiti į greitojo maisto restoraną „McDonald‘s“ parsinešti maisto, kad su tėvu galėtų pavalgyti. Ji išėjo pirmesnė ir atsistojo prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės. Jai iš paskos išėjo ir jos sūnus, kuris atsistojo šalia. Jie dėl kažkokios priežasties truputį pastovėjo. Jie nieko nelaukė. Gal rūkė cigaretę. Ji turėjo tikslą eiti namo, o sūnus norėjo ją palydėti. Jiems bestovint su sūnumi prie minėto namo laiptinės, pamatė link tos pačios laiptinės ateinantį jaunuolį, kuris buvo su maisto krepšiu, to asmens net neįsidėmėjo, jį matė pirmą kartą. Sūnus iš karto priėjo prie to asmens ir klausė: „gal mums atvežei pavalgyti?“. Jaunuolis atsakė: „ką, ką?“. Jos sūnus jam dar kartą pakartojo: „ar tai mums atvežei pavalgyti?“. Kas vyko toliau, ji tiksliai nurodyti negalėjo. Vienas ant kito kažką pradėjo sakyti, nieko nesuprato, viskas įvyko labai netikėtai. Jos sūnus su tuo jaunuoliu kiek tolėliau nuo laiptinės susirėmė krūtinėmis ir tas jaunuolis, pasidėjęs savo krepšį šone, priėjo prie jos sūnaus. Kas kuriam sudavė pirmas, ji nematė, matė, kad jos sūnus kažkurios savo rankos kumščiu sudavė tam jaunuoliui kažkur į veido sritį, kur tiksliai, nematė. Matė, kad tas jaunuolis po suduoto smūgio iš karto krito ant žemės. Ji labai išsigando, prašė, kad sūnus baigtų. Sūnus jos neklausė ir vis sakė, kad: „mama, eik namo, viskas bus gerai“, „mama, eik namo“. Daugiau kitų smūgių nematė, kadangi kaip sūnus pasakė, taip ir padarė, pradėjo eiti gatve namo. Nueidama dar matė, kad sūnus su tuo asmeniu toliau stumdosi, tačiau kuris ką ten darė, tikrai nematė. Labai išsigando ir vykdė sūnaus nurodymą eiti namo, apie pagalbos iškvietimą nepagalvojo. Ji su sūnumi apie tai daugiau nekalbėjo, susitikę nebuvo. Taip pat konflikto metu matė pro šalį einantį sūnaus draugą, kadangi jie pasispaudė rankomis. Šis lyg ir viską stebėjo, tačiau, kas tas draugas, ji nežino, jį pirmą kartą matė. Ji negalėjo pasakyti, kodėl vykusio konflikto metu, ji nieko nedarė. Ji buvo šoko būsenoje. Taip pat ji manė, kad viskas bus gerai (1 t., b.l. 69-72).

Liudytojas D. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d., paryčiais, jo sūnus M. G. parvažiavo pas jį į namus. Sūnus grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, kad sūnus parvažiuos taip greitai, jo mama K. G. buvo minėjusi, kad sūnus parvažiuos tik po poros savaičių. Sūnui parvykus, jiedu iš karto pradėjo vartoti alkoholį – degtinę. Jie išgėrė nepilnai du butelius. Vėliau, jau dienos metu, prie jų prisijungė sūnaus motina K. G. ir toliau visi kartu vartojo alkoholį. Pamena, kad dienos metu nuėjo pamiegoti, kuri tai buvo valanda, nurodyti negali. Ką tuo metu, kol miegojo, veikė jo sūnus su savo motina, jis nežino. Sekančią dieną toliau su sūnumi namuose dviese vartojo alkoholį ir jis jam prasitarė, kad kažkokiam asmeniui (lyg maisto išvežiotojui) praėjusią dieną porą kartų davė į galvą, kadangi šis įžeidė jo motiną. Jis sūnui nieko neatsakė, kadangi davė, tai davė, jau viskas po laiko. Jis negalvojo, kad ten kažkas baisaus atsitiko. Daugiau jokios aplinkybės, susijusios su šiuo įvykiu, jam nėra žinomos. Jis su K. G. apie tą konfliktą taip pat nekalbėjo. Minėtas butas priklauso jo motinai. Visą gyvenimą savo sūnų augino vienas. Sūnus minėtu adresu neregistruotas, kadangi jis jo taip niekada ir nebuvo priregistravęs. Sūnus paskutiniu metu dirbo komandiruotėse užsienyje: (duomenys neskelbtini). Jam sekėsi gerai. Jis su sūnumi sutaria labai gerai, jis, visuomet sugrįžęs į Klaipėdą, namuose, kur gyvena, yra laukiamas. Sūnus alkoholį įprastai labai retai vartoja, daugiau sportuoja. Jis nėra pastebėjęs, kad sūnus, pavartojęs alkoholio, būtų tapęs agresyvesnis (1 t., b.l. 77-80).

Liudytojas M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16.20 val., ėjo gatve pro (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį ir netikėtai pamatė prie to namo du stovinčius asmenis. Atsisuko į minėtus asmenis ir pamatė M. G., prie kurio priėjo tiesiog pasisveikinti. M. G. nėra jo draugas, jis tiesiog yra pažįstamas asmuo iš vaikystės, kartu ėjo į (duomenys neskelbtini), tačiau klasiokai niekada nebuvo. M. G. nebuvo matęs jau seniai, jie jokių ryšių nepalaiko, jie susitikti nesitarė, sutiko jį netikėtai. Šalia M. G. stovinčio asmens jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Jam priėjus prie jo ir to asmens, su M. G. pasisveikino ir jis jam nurodė, kad truputį palauktų. Pasakė, kad gerai, stovėjo šalia, tačiau nusisuko, kadangi jam suskambo telefonas. Kai priėjo prie minėtų asmenų, jiedu nieko nekalbėjo tarpusavyje, gal nutilo jam priėjus, nežino. Pradėjus kalbėti telefonu ir tik jam atsisukus į juos, pamatė, kad minėti asmenys mušasi. Matė, kad M. G. suduoda keletą smūgių tam prie jo stovėjusiam asmeniui į galvos sritį. Kur konkrečiai sudavė, jis nežino, nematė. Matė, kad minėtas asmuo krenta ant žemės. Matė, kad buvo suduota keletą smūgių, bet tikrai negali ir neįvardins kiek. Nematė, kad minėtas asmuo būtų sudavęs smūgių M. G.. Kiek pamena, minėtas asmuo po suduotų smūgių krito ant žemės vieną kartą. Jam nukritus ant žemės, iškrito jo telefonas, kurį M. G. paėmė, padavė jam į rankas, kad šis nesudužtų. Tuomet padėjo jam atsikelti ir tam asmeniui atidavė jo telefoną. Minėtam asmeniui padėjo atsikelti ne dėl to, kad šis pats to padaryti negalėtų, bet dėl to, kad pamatė, jog M. G. padeda, tai padėjo ir jis. Minėtas asmuo jam pasirodė neblaivus, kadangi jis svirduliavo, sunkiai save vedė. Tas asmuo jam neatrodė sužalotas, neatsimena, kad jam būtų bėgęs kraujas, kaip ir sakė, jis jam atrodė girtas. Nepastebėjo, kad M. G. būtų buvęs neblaivus. Pamena, kad prie to daugiabučio pastato pirmame aukšte buvo kirpykla, iš kurios išlindo kelios kirpėjos ar tai tos kirpyklos lankytojos ir kažką pasakė. Pasakė, kad viskas, niekas čia nebesimuša. Aplinkui taip pat matė, kad buvo daug praeivių, važiavo transporto priemonės, kadangi gatvė judri. Jei gerai atsimena, tas su M. G. buvęs asmuo, buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kadangi po įvykio, šis pasiėmė nuo žemės savo krepšį ir nuėjo į tą daugiabutį pastatą. Ir jie su M. G. daugiau nieko nepakalbėjo, atsisveikino ir jis išėjo. M. G. nieko jam dėl šio įvykio nepasakė. Po įvykio taip pat daugiau su M. G. nebendravo, susitikę nebuvo. Nežino, dėl kokios priežasties tie asmenys konfliktavo, dėl ko M. G. tam asmeniui sudavė. Į įvykį nesikišo, kadangi čia yra ne jo reikalas (1 t., b.l. 89-92).

Liudytoja L. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. lankėsi pas savo seserį grožio salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atliko manikiūro paslaugas. Baigusios su seserimi nutarė išeiti į lauką parūkyti. Koks buvo laikas, nurodyti negali, tačiau galėjo būti apie 16.30 val. Joms išėjus į lauką, pamatė tris jaunuolius. Vienas iš jaunuolių gulėjo ant žemės ir jau kėlėsi, o kiti du stovėjo šalia. Jei gerai atsimena, vienas iš jaunuolių tam gulinčiam bandė padėti. Tų asmenų apibūdinti negali, jau neatsimena, tačiau tai buvo jauni vaikinai. Būnant kirpykloje jokio triukšmo ar lauke vyksiančio konflikto ji negirdėjo. Apie tai sužinojo tik išėjusi į lauką. Ant žemės gulintis jaunuolis atrodė sužalotas, jis labai svirduliavo, kuomet bandė stotis, matėsi, kad jam sunku. Po to pasimatė, kad ir jo veidas sužalotas, bėgo kraujas. Iš karto su seserimi paklausė, ar reikalinga iškviesti greitąją bei policiją. Kažkas iš tų asmenų atsakė, kad nereikia. Tas nukentėjęs asmuo nurodė, kad nereikia, nes jau pagalbą iškvietė jo sesuo. Dar teiravosi ar tikrai. Sakė, kad tikrai. Tas stovėjęs asmuo, kuris, kaip spėja, tą gulintį jaunuolį ir mušė, nurodė, kad viską jie jau išsiaiškino, kadangi tas sumuštas asmuo jį apvogė. Pasakė, kad jie daugiau nesimuštų, ir viskas tuo ir baigėsi, jos su sese nuėjo savo reikalais. Joms stovint lauke, tie asmenys daugiau nieko tarpusavyje nebesiaiškino, jokio jau konflikto tarp jų nevyko. Kirpykla įsikūrusi prie daugiabučio namo, kur yra didelis žmonių judėjimas bei judri gatvė, dėl ko mano, kad įvykį turėjo matyti daugiau asmenų. Kuomet stovėjo lauke, pro šalį ėjo daugiau asmenų, tačiau aplink tuos asmenis kitų sustojusių asmenų nematė (1 t., b.l. 99-102).

Liudytoja D. N. – D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. dirbo savo grožio salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), manikiūrininke. Apie 16.00 val. pas ją buvo atvykusi klientė, jos sesuo, L. P. Jos darbo vieta yra prie lango, kuris yra į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau lango žaliuzės visada uždarytos, dėl ko, kas vyksta lauke, nemato. Apie 16.30 val. su seserimi nutarė pasidaryti pertraukėlę ir išeiti į lauką parūkyti. Išėjusios į lauką, pamatė, kad prie grožio salono, ant kampo, prie pat keliuko buvo trys jaunuoliai, iš kurių vienas klūpėjo ant kelių ir bandė keltis, kiti du stovėjo. Matė, kad vienas iš tų stovėjusių jaunuolių padėjo tam klūpinčiam atsikelti ir kažką, atsisukęs į jį, labai aiškino. Visi jaunuoliai buvo 20-25 metų amžiaus, kitų asmenų bruožų neįsidėmėjo, jų apibūdinti negali, jie nei vienas niekuo neišsiskyrė. Visus tuos jaunuolius matė pirmą kartą. Matė, kad ant kelių klūpantis jaunuolis buvo susiėmęs už burnos, jam iš burnos bėgo kraujas. Joms su sese išlindus iš kirpyklos, tarp tų asmenų jokio konflikto nebevyko, jie nebekonfliktavo. Kai išėjusios pamatė tuos asmenis, iš karto į juos atkreipė dėmesį, kadangi suprato, kad čia tik ką vyko muštynės, kadangi ant kelių klūpantis jaunuolis atrodė sužalotas. Jam ne tik bėgo iš burnos kraujas, tačiau ir labai sunkiai sekėsi atsistoti. Pagalvojo, kad jis labai stipriai sumuštas ar stipriai sumušta jo galva. Jos iš karto pradėjo teirautis, ar reikalinga pagalba, nurodė, kad jie daugiau nebesimuštų. Stovintis jaunuolis, kuris klūpančiam bandė padėti atsistoti, pasakė, kad jie jau viską išsiaiškino, kad pagalba iškviesta bei žadėjo daugiau nemušti to klūpančio jaunuolio. Kadangi viskas vyko pagrindinėje gatvėje, kuri yra labai judvi, ten vaikšto tiek žmonės, tiek ir važiuoja mašinos, mano, kad įvykį turėjo matyti ir daugiau asmenų. Pamena, kad joms su sese išėjus į lauką, netoli tų jaunuolių stovėjo ir dar viena mergina, kuri taip pat apie 20-25 metų amžiaus, bet ji nieko nedarė. Kai jos su sese sužalotam jaunuoliui siūlė iškviesti pagalbą, tas stovintis ir jam padėti bandantis jaunuolis sakė, kad jau viskas išspręsta ir va čia yra to asmens sesuo, kuri jau ir iškvietė pagalbą. Kai klūpantis jaunuolis atsistojo, jos sesė dar kartą jo paklausė, ar tikrai nereikalinga pagalba, jis pamojavo, kad ne. Po to, dar kartą perklausus, jis vėl pamojavo, kad nereikalinga, todėl jos su seserimi išėjo į vidų ir, kas vyko toliau lauke, nebematė. Tęsiant darbą grožio salone, po kažkurio laiko į saloną atėjo tas sužalotas jaunuolis ir pasakė, kad jis pats išsikvietė policiją ir teiravosi, ar galės paliudyti. Jos su sese nurodė, kad galės, tačiau ne daug ką ir matė (1 t., b.l. 107-110).

2022 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo laiptinės, apžiūra. Iš kurios matyti, jog tai 9-ių aukštų gyvenamasis pastatas. Žiūrint nuo kairės, (duomenys neskelbtini) namo, pusės, matomi 3 įėjimai ir viena laiptinė, kuri veda į bendrojo naudojimo laiptinę. Pirmas įėjimas yra į kirpyklą (duomenys neskelbtini). Antras įėjimas veda į grožio saloną (duomenys neskelbtini). Trečias įėjimas veda į grožio saloną (duomenys neskelbtini). Už trečio įėjimo matoma laiptinė į gyvenamąjį namą. Prie laiptinės yra trys laiptai. Dešinėje laiptinės pusėje matomi metaliniai turėklai skirti neįgaliesiems. Namo laiptinės durys yra rakinamos telefonine spyna. Durys metalinės, rudos spalvos. Nuo durų dešiniame kampe matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri priklauso (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, paėjus 15 m link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nurodo V. G., jam buvo suduotas pirmas smūgis. Toliau paėjus, dešinėje pusėje matomos raudonos spalvos dėmės. Grįžus prie laiptinės ir atidarius laiptinės duris, už jų matomos dar vienos baltos spalvos plastikinės durys su stiklu. Patekus į bendrojo naudojimo laiptinę, ant sienos, kairėje pusėje, prie lubų matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b.l. 18-25).

Pateiktame VS (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše fiksuojamas įėjimo į daugiabučio namo laiptinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas. Įraše matoma, kaip 16:13:12 iš daugiabučio išeina ikiteisminio tyrimo metu nustatyta K. G. ir tyrimo metu nustatytas M. G.. Abu asmenys atsistoja prie laiptinės, kalbasi. Netrukus M. G. įeina į laiptinę, lieka stovėti tik K. G.. 16:17:04 M. G. išeina iš daugiabučio ir atsistoja prie laiptinės ir bendrauja su K. G.. 16:17:44 matoma, kaip link tos pačios laiptinės nuo gatvės ateina jaunuolis (Nr. 1, t. y. tyrimo metu nustatytas nukentėjusysis V. G.), kuris vidutinio ūgio ir sudėjimo, tamsiai apsirengęs, ant galvos dėvintis kepurę ir ant peties nešinas maisto krepšiu (galimai greitojo maisto išvežiotojas). Jaunuoliui (Nr. 1) priartėjus prie laiptinės, jis bando praeiti stovinčią K. G. ir M. G. pro šoną, tačiau M. G. prisitraukia prie jaunuolio (Nr. 1) ir, užstodamas kelią, galimai jį užkalbina. Minėtas jaunuolis (Nr. 1) sustoja, tačiau vis bando kūnu trauktis nuo M. G., o šis jaunuolio (Nr. 1) nepraleidžia ir stovėdamas prie durų neleidžia jaunuoliui (Nr. 1) per jas įeiti. 16:17:58 minėtas jaunuolis (Nr. 1) staiga apsisuka ir paėjęs maždaug du metrus, dešiniajame kampe pasideda su savimi turėtą krepšį. M. G. nueina jaunuoliui (Nr. 1) iš paskos. Pasidėjęs krepšį, jaunuolis (Nr. 1) atsisuka į M. G. ir jiedu kažką kalbasi. 16:18:11 matoma, kaip M. G. eina vis arčiau minėto jaunuolio (Nr. 1). Jaunuolis (Nr. 1) keletą kartų savo dešine ranka bando M. G. nuo savęs atitolinti, tačiau šis vis artėja. Tuo pačiu jaunuolis (Nr. 1) traukiasi nuo M. G. atbulomis. Abu asmenys stovi tolėliau nuo įėjimo į daugiabutį, kur įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Visą įvykį stebi ir toje pačioje vietoje, kur ir prieš tai, stovi K. G.. Toliau matoma, kaip jaunuolis (Nr. 1) atbulu žingsniu traukiasi nuo M. G., o šis vis artėja prie jaunuolio (Nr. 1). 16:18:20 matoma, kaip prie M. G. ir jaunuolio (Nr. 1) prieina dar vienas asmuo (Nr. 2, t.y. tyrimo metu nustatytas liudytojas M. K.), kuris vidutinio ūgio ir smulkesnio kūno sudėjimo, dėvintis tamsias kelnes bei spalvotą striukę ir su kuriuo M. G. pasisveikina, ir abu asmenys pasispaudžia rankomis bei apsikabina. Jaunuolis (Nr. 1) ir M. G. atsisukę vienas į kitą, viską stebi atėjęs asmuo (Nr. 2). Visi asmenys atsistoja tolėliau nuo laiptinės, dešinėje pusėje, dėl ko matomumas ribotas. 16:18:36 M. G. staiga užsimoja ir, pašokdamas į viršų, savo kaire ranka suduoda smūgį jaunuoliui (Nr. 1) į galvos sritį, kur konkrečiai, įraše nesimato, po ko iš karto jaunuolis nugara krenta ant žemės. Jaunuolio (Nr. 1) nebesimato, matosi tik nuo kritimo jo kojos pakilusios viršų. Toliau, M. G. vėl artinasi prie gulinčio jaunuolio (Nr. 1), pasilenkia prie jo ir nuo 16:18:40 atlieka eilę, viso penkis smūgiavimus savo dešine ranka į jaunuolį (Nr. 1), kurio matomos tik kojos. Iš karto po to, matoma, kaip M. G. neatsitraukia nuo jaunuolio (Nr. 1) ir pasilenkęs jį toliau smūgiuoja, kadangi M. G. kūnas ir rankos juda, tačiau to vaizdo medžiagoje nebesimato, kadangi kameros vaizdas to neapima. 16:18:52 viską stebintis asmuo (Nr. 2) paima M. G. už rankos, lyg bandydamas jį raminti. 16:18:55 M. G. atsitraukia nuo jaunuolio (Nr. 1), o šis raitydamasis bando stotis. Jaunuolis (Nr. 1) stodamasis iš karto krenta ant žemės, po ko greitai vėl stojasi ir bando bėgti tiesiai link pagrindinės gatvės. Įraše matosi, kad jaunuolis (Nr. 1) sunkiai orientuojasi aplinkoje ir, bėgdamas tiesiai, pasuka link dešinės pusės, jam pinasi kojos, po ko vėl krenta ant žemės, tačiau to vaizdas jau neapima. M. G. su asmeniu (Nr. 2) lieka stovėti dešinėje pusėje, o jaunuolis (Nr. 1) atsistojęs blaškosi gatvėje. Vos matoma, kaip jaunuolis (Nr. 1) bėga vėl nuo dešinės link kairės pusės, netoli gatvės. 16:19:12 M. G. vėl prieina prie jaunuolio (Nr. 1) ir 16:19:15 jam suduoda smūgį arba jį pastumia, to vaizdo medžiagoje nesimato, tačiau matoma, kad jaunuolis (Nr. 1) atbulas krenta ant žemės. Iš karto po to, atrodo, kad M. G. jaunuoliui (Nr. 1) suduoda ir daugiau smūgių, kadangi šiek tiek matoma, kad jaunuolis (Nr. 1) krenta ir ant kito šono, matoma tik jo viršutinė kūno dalis. Taip pat dėl to, kad M. G. kūnas juda. Viskas vyksta šalia pagrindinės gatvės. Matoma ir prie M. G. pribėganti K. G., kuri tik priėjusi iš karto pasišalina link dešinės pusės. 16:19:37 matomos tik kojos. M. G. su iš kitos pusės stovinčiu asmeniu (Nr. 2) bando pakelti gulintį jaunuolį (Nr. 1) ir jį galimai pradeda tempti, kadangi matomos tik velkamos jaunuolio kojos. Toliau jaunuolis (Nr. 1) klūpi, o M. G. šalia jo. 16:20:05 jaunuolis (Nr. 1) atsistoja ir visas svirduliuodamas eina link savo pasidėto krepšio. Matosi, kad jaunuoliui labai blogai, pinasi kojos ir jo veidas kruvinas. M. G. daugiau prie jaunuolio (Nr. 1) nesiartina ir lieka stovėti su asmeniu (Nr. 2). 16:20:22 M. G. prieina vėl prie jaunuolio (Nr. 1) ir jam dar kažką kalba, tačiau matoma, kad jaunuolis (Nr. 1) valosi veidą, svirduliuoja, žvalgosi ir į M. G. jau nebekreipia dėmesio. Pažymėtina, kad viso įvykio metu aplink buvo nemažai praeinančių asmenų, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Netrukus jaunuolis (Nr. 1) pasiima savo krepšį ir galimai bando nunešti užsakymą, dėl kurio ir atvyko tuo adresu. Jaunuolis svirduliuoja, užkliūva už laiptų, tačiau nenukrenta ir patenka į laiptinę. M. G. su asmeniu (Nr. 2) lieka stovėti lauke. 16:21:49 M. G. atsisveikina su asmeniu (Nr. 2) ir įeina į laiptinę, kurioje tebėra jaunuolis (Nr. 1). 16:24:54 matoma, kaip iš daugiabučio išeina jaunuolis (Nr. 1) ir nueina link dešinės pusės. Netrukus jaunuolio nebesimato. Kitame vaizdo įraše matomas daugiabučio namo laiptinės vaizdas. 16:21:06 matoma, kaip jaunuolis (Nr. 1) įeina į laiptinę galimai pristatyti užsakymo, dėl kurio atvyko šiuo adresu. Užėjęs į laiptinę, jis nueina tiesiai. Įraše toliau matoma, kaip 16:22:01 į laiptinės vidų įeina M. G., kuris atrodo, kad ieško įėjusio jaunuolio (Nr. 1), kadangi pirmiausia jis nueina už kairėje pusėje esančio kampo, tuomet apsisuka ir nueina link dešinėje pusėje esančių durų, kurias staiga pradaro, pasižiūri ir uždaro ir po ko greitu žingsniu nueina tiesiai. Ir jo nebesimato. 16:24:49 fiksuojamas iš laiptinės išeinantis jaunuolis (Nr. 1) (1 t., b.l. 192-195).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2022/11/12 16:33:28 policijos ekipažas stovi priešais daugiabutį pastatą. Tik prasidėjus vaizdo įrašui girdima, kaip policijos pareigūnas klausia, „kur buvote konkrečiai sumuštas, galite parodyti“. Girdimas jaunuolio balsas, asmens nesimato, jis mini, kad ten, kur daugiabutis, yra įėjimas ir kamera tame įėjime. Jaunuolis nurodo, kad tas asmuo yra policijai žinomas. Pareigūnė klausia, ar jis nuėjo į tą įėjimą. Jaunuolis nurodo, kad nežino, kur jis nuėjo, bet jis taip mano. Taip pat nurodo, kad tiesiog norėjo nunešti maistą žmogui, kuris jį užsisakė. Pareigūnė klausia, prieš kiek laiko čia viskas įvyko. Jaunuolis nurodo, kad prieš keletą minučių. Pareigūnė klausia, kiek jam metų. Jaunuolis nurodo, kad jis galimai už jį jaunesnis. Pareigūnai domisi, kaip atrodė asmuo. Jaunuolis nurodo, kad panašaus kaip jo ūgio ir sudėjimo, buvo apsirengęs juodai, visas su treningais. Jaunuolis nurodo, kad jis jam iš oro pradėjo, netikėtas smūgis į galvą buvo ir ten jau viskas. Pareigūnas klausia, kokių plaukų buvo tas asmuo. Jaunuolis nurodo, kad trumpai kirptų plaukų, tačiau šis buvo su kepure ar be, nurodyti negali. Pareigūnas prašo jaunuolio prisistatyti. Šis nurodo esantis V. G.. Pareigūnas jaunuolio teiraujasi, kad jis buvo minėjęs, jog jį sumušęs asmuo yra jam žinomas. V. G. nurodo, kad tą asmenį iš labai seniai žino, iš tų laikų, kai dar buvo jauniklis, mokyklos laikų, tiesiog gal rajone yra kartu buvę ir tiek. V. G. nurodo, kad tas asmuo jam tikrai matytas, jis Klaipėdoje augęs. Pareigūnas klausia, gal jaunuolis pažįsta to asmens kokius draugus ar nutuokia, kur jis galėtų gyventi. V. G. rodo į daugiabutį ir sako, kad jis čia kažkur ir turėtų gyventi. Kitame įraše fiksuojama, kaip policijos pareigūnas prašo V. G. parodyti konkrečią vietą, kur jis buvo sumuštas. V. G. sako, kad visur skauda ir rodo savo veido sritį, kad skauda kairiajame šone, dešiniajame, toliau žandikaulio sritis. Pareigūnas klausia, kiek jam smūgių buvo suduota. V. G. nurodo, kad daug, žiauriai daug. Taip pat nurodo, kad pirmasis smūgis buvo į galvą netikėtas ir prajungė ir jis vos atsistojo, svirduliavo. Pareigūnas klausia, ar prieš tai buvo kažkoks apsižodžiavimas, konfliktas. V. G. nurodo, kad nieko, jis jam nei žodžio nepasakė, jis tiesiog norėjo eiti dirbti toliau. Pareigūnas klausia, ar nieko tas asmuo neatėmė. V. G. nurodo, kad nieko neatėmė, viską turi. Pareigūnas paklausia, ar mušė tik rankomis. V. G. nurodo, kad gal, jis nežino, gal spardė, bet tiesiog gavo pirminį smūgį į galvą, netikėtai. Vaizdo įraše matoma, kad jaunuolio veido sritis kruvina. Pareigūnas prašo parodyti, kur viskas konkrečiai vyko, klausia, ar prie įėjimo. V. G. nurodo, kad ne, viskas vyko lauke. Ir jiedu su pareigūnu nueina apžiūrėti vietos. V. G. parodo įvykio vietą. Matoma, kad įvykio vieta yra priešais kirpyklą, kuri įrengta daugiabučio pastato pirmame aukšte. V. G. nurodo, kad viskas čia įvyko ir žiūrėdamas į žemę, sako, kad gal dar čia savo nuskilusį dantį ras. Pareigūnas klausia, ar jaunuolis buvo nukritęs, praradęs sąmonę. V. G. sako, kad kai gauni stiprų smūgį, tada susvirduliuoji ir jau aplinkoje nebesiorientuoji. Įrašo pabaigoje dar girdima, kaip policijos pareigūnas V. G. klausia, ar numano, koks to asmens vardas. V. G. nurodo, kad nežino. Pareigūnas klausia, bet ar atpažintų tą asmenį. V. G. nurodo, kad atpažintų. Kitame įrašo faile matoma, kaip pareigūnas jaunuolio klausia, ar jis buvo vienas. V. G. nurodo, kad vienas, bet vėliau kažkoks jo draugas priėjo prie jo pasisveikinti. Ir tuomet nurodo, kad tiesiog iš oro gavo. Pareigūnas klausia, ar jaunuolis neatsimena, ar buvo nukritęs. V. G. nurodo, kad jis buvo nukritęs ant žemės. Pareigūnas klausia, ar su kojomis nespardė. V. G. nurodo, kad nežino, negali pasakyti. Netrukus vaizdo medžiagoje matoma, kaip atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai (toliau - GMP), V. G. nueina apžiūrai. Įsėdęs į GMP, jaunuolis atsakinėja į medikės klausimus. Ji klausia, su kuo jaunuolis buvo mušamas. V. G. nurodo, kad su rankomis. Medikė apžiūri V. G. galvos sritį. Medikė klausia, kur sudavė. Jaunuolis rodo, kad ir čia, ir čia ir čia, visur gumbulai. Taip pat rodo žandikaulio sritį, kad dantis nuskilęs. Medikė klausia, ar nepykina, ar jaunuolis nebuvo praradęs sąmonės. V. G. nurodo, kad kai tą pirminį smūgį gavo buvo apsvaigęs, dar kažką sako, bet nesigirdi (2 t., b.l. 1-4).

BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kita.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo M. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo V. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų K. G., D. R., M. K., L. P., D. N. – D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. G 1350/2022 bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje, prie daugiabučio namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ne mažiau kaip septynis kartus sudavė kumščiais V. G. į veido ir galvos sritį, dėl ko pastarasis krito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su dauginėmis sumušimo žymėmis veido ir galvos srityse, poodinę kraujosruvą ir su minkštųjų audinių sutinimu veido srityje, išsidėsčiusią akies voko ir periokulinės bei lūpos ir burnos ertmės srityse su kairio apatinio žandikaulio kampo lūžiu per 38 dantį, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės ir kairio kelio srityse. Dėl galvos sumušimo pasekoje padaryto apatinio žandikaulio lūžio V. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto šioje byloje taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. G. idealiąja sutaptimi padarė du tyčinius nusikaltimus (vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, o kitą – apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai) ir nors anksčiau kaltinamasis buvo tris kartus teistas, tačiau jo ankstesnės nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, paskutiniai du teismų procesiniai sprendimai buvo priimti už M. G. padarytus baudžiamuosius nusižengimus, o pirmasis nuosprendis priimtas tuo metu, kai kaltinamasis buvo nepilnametis. Byloje duomenų, jog M. G. linkęs smurtauti ar anksčiau darė pažeidimus, nukreiptus į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, jog šioje byloje tiriami kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atsitiktiniai ir įtakoti didelio apsvaigimo nuo alkoholio. Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, kaip teismui nurodė posėdžio metu, turi draugę, kuri laukiasi jo vaiko. Kaltinamasis viso proceso metu prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, tvirtino, jog alkoholio vartojimas jam nebūdingas, nurodė, kad Lietuvoje ketina įgyti autokrautuvo vairuotojo teises bei dirbdamas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai M. G. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toliau jo neizoliuojant jo nuo visuomenės, o taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, o paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė kaltinamajam M. G. civilinį ieškinį dėl 1526,69 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. G. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b.l. 142-146). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė kaltinamajam M. G. civilinį ieškinį dėl 445,09 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. G. išmokėtą ligos išmoką, pastarojo nedarbingumo dėl patirto sveikatos sutrikdymo laikotarpiu (1 t., b.l. 164-165). Kaltinamasis M. G. su šiais civiliniais ieškiniais sutiko ir jų dydžiui prieštaravimo nereiškė. Ieškiniai pagrįsti rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais ieškovų patirtą žalą, todėl kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl nukentėjusiojo V. G. nesunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos sutrikdymo, ieškiniai tenkinami visiškai, nurodyto dydžio žalas ieškovėms priteisiant iš kaltinamojo M. G..

Nukentėjusysis V. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. G. jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog dėl kaltinamojo tyčinio, nepaaiškinamo smurtinio elgesio įvykio metu patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl ateities ir sukeltų pasekmių. Nukentėjusįjį ypatingai žeidžia ta aplinkybė, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš asmenį, kuris kaltinamajam nieko blogo nėra padaręs. Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą būtina atkreipti dėmesį į padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, motyvus. V. G. patirta neturtinė žala pasireiškė ne tik fiziniu skausmu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, bet ir tuo, kad jis vieną savaitę gulėjo ligoninėje, patyrė nemalonius jausmus ir blogumą kėlė anestezija, jis vieną mėnesį negalėjo normaliai valgyti bei kalbėti. Prarado darbą, nes darbo pobūdis (vadybininkas) yra susijęs su aktyviu bendravimu su klientais. Dėl negalėjimo tinkamai vykdyti savo darbinių funkcijų, buvo atleistas. Jis iki šiol nešioja dantų plokštelę, kuri yra nepatogi ir kliudo pilnavertiškam gyvenimui. Plokštelę turi išimti sekančią savaitę, kas vėl kels nepatogius jausmus ir skausmą. Be to, po patirto sužalojimo jam buvo nuskeltas priekinis dantis, dėl ko jis jaučia nepatogumus, jam reikės dantį gydyti arba dėti implantą, kas sukels nepatogumus ir papildomas išlaidas. Po patirto sužalojimo ir plokštelės nešiojimo pradėjo klibėti ir galiniai dantys. Jų taisyti nėra galimybės, kol nebus išimta plokštelė. Tai vėl sukels eilę nepatogumų ir išgyvenimų.