Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ainei Strumskytei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei M. P. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo ir išlaikymo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pagal atsakovės M. P. patikslintą priešieškinį ieškovui A. P. dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaikų tėvo dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išdėstant ją sekančiai:

1.1. A. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais T. P. ir K. P., pasiimdamas juos iš M. P. gyvenamosios vietos lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais, išskyrus 1.2. punkte nustatytą K. P. taikytiną 12 mėnesių pereinamojo laikotarpio išlygą.

1.2. A. P. ir K. P. bendravimui nustatomas 12 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio pradžia yra po teismo sprendimo dienos einančio sekančio kalendorinio mėnesio pirmoji diena.

1.2.1. Pereinamojo laikotarpio pirmoje pusėje, apimančioje pirmus 6 mėnesius, tais mėnesiais kuriais A. P. pagal 1.1 punktą turi teisę pasiimti vaikus iš M. P. gyvenamosios vietos, su K. P. A. P. bendrauja pirmąsias septynias mėnesio dienas, septintąją dieną K. P. yra grąžinamas į M. P. gyvenamąją vietą.

1.2.2. Pereinamojo laikotarpio antroje pusėje, apimančioje paskutinius 6 mėnesius, tais mėnesiais kuriais A. P. pagal 1.1 punktą turi teisę pasiimti vaikus iš M. P. gyvenamosios vietos, su K. P. A. P. bendrauja pirmąsias keturiolika dienų, keturioliktą dieną K. P. yra grąžinamas į M. P. gyvenamąją vietą.

1.3. Pirmą bendravimo dieną A. P. pasiima nepilnamečius vaikus T. P. ir K. P. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pas vaikų motiną M. P.:

- kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, A. P. vaikus pasiima tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, vaikus pasiima tarp 17.00–18.00 val.

- kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.

1.4. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir/ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga. Tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus. Jeigu vaikas, būdamas pas tėvą suserga, vaikas grąžinamas gyventi pas motiną, kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku.

1.5. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams.

1.6. Nepilnamečių vaikų buvimo A. P. gyvenamojoje vietoje metu A. P. įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius.

1.7. Nepilnamečių vaikų buvimo M. P. gyvenamojoje vietoje metu M. P. įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius.

1.8. Nepilnamečių vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei į esamas aplinkybes.

1.9. Jeigu vienas iš tėvų dėl ligos negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.3 ir 1.7 punktuose, kitas tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų. Šiuo atveju susirgęs tėvas, negalintis vykdyti prievolių, numatytų 1.3 ir 1.7 punktuose, apie tai nedelsiant turi informuoti kitą tėvą, kuris per įmanomai trumpiausią laiką nuo pranešimo gavimo turi pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais. Šiame punkte numatytu atveju išlaidos, susijusios su vaikų sveikata, mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.) tenka tam iš tėvų, pas kurį vaikai apgyvendinami laikotarpiui iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais, ir nereikalaujant išlaikymo vaikams iš sergančiojo tėvo.

1.10. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina, o Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas.

1.11. Vaikai savo gimimo dienas švenčia to tėvo namuose, pas kurį tuo metu jiems tenka gyventi, suteikiant kiekvienam iš tėvų teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jeigu to pageidauja vaikas.

1.12. Kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė dalyvauti ir kitose vaikų šventėse, vykstančiose ne tėvų namuose (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.).

2.1. Pereinamojo laikotarpio pirmoje pusėje, apimančioje pirmus 6 mėnesius, A. P. privalo teikti K. P. 245 eurų dydžio išlaikymą per mėnesį.

2.2. Pereinamojo laikotarpio antroje pusėje, apimančioje paskutinius 6 mėnesius, A. P. privalo teikti K. P. 164 eurų dydžio išlaikymą per mėnesį.

2.3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš M. P.;

2.4. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš A. P..

3. Priteisti iš M. P. A. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė M. P. nurodė, jog vaikams geriausia bendravimo tvarka – ta, kuri mažiausiai keičia nusistovėjusią tvarką. Vadovaujantis K. nuomone, tikslinga, kad K. gyvenamoji vieta liktų su ja, kaip ir yra, K. bendrautų, kaip prašo priešieškinyje – savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogomis ir pagal vaiko norą, poreikį. Skyrybos vyko 2018 metais, ir ieškovas nebuvo išpildęs bendravimo tvarkos. Tėvo siūloma bendravimo su K. tvarka negali būti nustatoma, nes K. nenori gyventi su tėčiu. Vaikas nenori, kad būtų nustatytas bendravimo su tėvu tvarkaraštis. Vaikas nenori kraustytis iš vienų namų į kitus. Turi pavyzdį – brolį, kuris kraustosi. K. nori su tėčiu bendrauti tiek, kiek pats nori. Kai T. pradėjo bendrauti pagal 50:50 tvarką, jam reikėjo adaptuotis. Tokia bendravimo tvarka kelia nerimą, įtampą. Kai T. grįžta namo po mėnesio, parą jaučia įtampą. T. išsako norą bendrauti pagal tokią bendravimo tvarką. Tėvas neturi emocinio ryšio su K., santykis yra nutolęs. K. atsisako su juo bendrauti. Tėvas kvietė kovo 21-23 dienas praleisti su juo, bet K. atsisakė. Vaikas atsisako, nes turi savo gyvenimą, savo draugus, jaučiasi suaugęs, pats nori planuoti laiką. Tėvas 2025 metų kovo 8 d. ir 19 d. buvo susitikęs. Tėvas nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo su K. praleido 16 proc. jam laikinosiomis apsaugos priemonėmis skirto laiko. Kaip tėvas organizuoja laiką su K., niekada neatsižvelgia į K. nuomonę. Jis nesijaučia lygiaverčiu. Vieną kartą tėvas su K. važiavo į medžioklę, vėliau matė su tėvu dorojamą žvėrį. Tai jam nepatiko. Šūvis jam nepatiko. Jai išsakė, nežino, ar tėvui pasakė. Vaikas nedrįsta pasakyti savo nuomonės tėčiui, tikriausiai dėl to, kad nėra susiformavęs emocinis ryšys. Vaikas sako, kad su tėvu nenori bendrauti, nes jis jo nesupranta. Po 2019 metų tėvas bendravo su abiem vaikais vienu metu, bet bendravimo tvarkos nesilaikė. 2019 m. pabaigoje išvyko į užsienį, buvo nustatyta bendravimo tvarka. Užsienyje buvo 2 metus. Apie pusę metų tėvas visai su vaikais nebendravo. Po pusmečio pradėjo skambinti vaizdo nuotoliniu būdu. Per tuos du metus tėtis fiziškai su vaikais nebuvo susitikęs. Grįžus iš užsienio, pagal bendravimo tvarką, šešias savaites vaikai turėjo būti pas tėtį, bet K. po keturių savaičių grįžo pas ją. Prieš kelias savaites iki išėjimo K. pradėjo jai skųstis, kad jam pas tėtį negerai, jis turi būti savo kambaryje. 2022 m. tėtis paprašė, kad jis vasarą 4 savaites bendrautų su tėčiu. Kai atėjo laikas bendrauti su tėčiu, K. nevyko, nes sakė, kad nenori, o T. išvyko. Šiuo metu jau vaikas atsisako vykdyti laikiną bendravimo tvarką, tad neaišku, kaip tėvas privers vaiką bendrauti. Tėvas nesidomi mokyklos reikalais, dažnai vyksta į komandiruotes. Dėl pereinamojo laikotarpio – ir šiuo metu neveikia bendravimo tvarka. Pereinamojo laikotarpio metu tuomet reikėtų specialistų išvadų, t. y. ar atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Tėvas išvyksta į komandiruotes, ir tai jau neatitinka bendravimo tvarkos. Dėl bendravimo tvarkos su T. – sutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka. Jis yra 17 metų, pats sprendžia, neprieštarauja vaiko nuomonei. Ji dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje specialiste, 1400 Eur į rankas (gauna šiuo metu didesnes pajamas nei įprastai dėl darbo su projektu). Turi butą registruotą ir automobilį. Vaikai – du. Sveikata – jai yra 30 proc. netektas darbingumas dėl onkologijos. Iš ieškovo nėra ginčo, kad K. reikalinga 325 Eur dydžio suma. Jei K. neitų pas tėvą bendrauti pagal jo siūlomą bendravimo tvarką, ieškovas ir neteiktų reikalingo dydžio išlaikymo. Per devynis mėnesius nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. tėvas nupirko džinsus ir. Nėra paaiškinta, kas perka rūbus ir pan. Dėl menų mokyklos 15 mėn. jie nesusitaria ir ji viena moka. Pvz., vaikas nuo kovo 26 d. eina pas matematikos korepetitorių, ir ji mokėjo, nors kovo mėn. vaikas gyveno pas tėvą. Ji neturi mėnesių, kai vaikas gyvena pas tėvą, kad ji ko nors nepirktų vaikui. Bendravimo su ieškovu nėra – ji jam rašo, jis neatsako. Šiandien dienai vaikas turi dvigubus rūbus. Grįžta T. namo, persiauna tėvo batus, juos pasideda ir nešioja jos nupirktus batus. Ji siūlė dėti bendrus pinigus į atskirą kortelę, iš kurios pirkti, bet ieškovas nesutinka. 2023 metais naudojo jos priemones, o 2024 metais – pas ką vaikas, to ir priemones naudoja. Mokyklos rinkliavas ji apmoka. Ieškovas pas K. buvo tėvų klasės susirinkime. T. klasės susirinkime jis nėra dalyvavęs. Paskutinį kartą ir tėtis dalyvavo trišaliame pokalbyje. T. rinkliavos mažos – mokytojams gėlės, maždaug 30 Eur per mokslo metus. T. važiavo į ekskursiją į Estiją. Buvo atskira rinkliava už bilietus – ji sumokėjo 35 Eur, davė 50 Eur išlaidoms, dar nupirko maisto, gėrimų ir pan. Ieškovas sumokėjo 160 Eur. Už T. moka kiekvieną mėnesį 20 Eur už menų mokyklą. Anksčiau T. lankė psichologo konsultacijas, už kurias ji mokėjo, nors kitais mėnesiais buvo pas tėvą. Vaikui padaryti tėvo kraujo tyrimą reikėjo pirkti vaistus, bet ieškovas per 5 dienas jų nenupirko – nupirko ji. Pas korepetitorių einama kartą per savaitę, kuriam mokama 20 Eur. Jai mokama už T. 122,50 Eur. Kai T. būna pas tėvą, jai išleidžiant 122,50 Eur pakanka. Jei du kartus vaikus nuves į baseiną, tai trečią kartą nuvežtų iš tų 170 Eur išlaikymo, priteistų. T. duoda 5–60 Eur kas mėnesį, kai pas ją gyvena. K. duoda taip pat kišenpinigių. Jos vertinimu, jos ryšys su vaikais yra geras. K. nesutaria su ieškovo podukra, jis jaučiasi, kad yra nepelnytai nubaudžiamas, nes jam sakoma, kad ji yra mergaitė ir jis turi nusileisti. Tėtis visada kritikuoja K. rūbus. Vaikas pergyvena, kad tėčiui nepatiks šie rūbai. Jis nesijaučia lygiaverčiu santykyje su broliu ir tėvu. Su ieškovu bendravimo dėl pirkinių T. nėra. Ji ne kartą rodė iniciatyvą, bet su ja nebendraujama. Ieškovas per daug leidžiasi į asmeniškumus, dalykiško kooperavimosi nėra. Ji vaiką skatina bendrauti. Dėl kovo mėn. ji nurodė K., kad „tu buvai susitaręs susitikti“ ir pan. Meno mokykla 15 Eur T., nežiūrint, kurį mėnesį gyvena. Ji išleidžia, kai T. būna pas ją – ji išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Kovo mėn. ji mokėjo 20 Eur. Gegužės mėnesį ji mokėjo du kartus po 20 Eur, daugiau korepetitorių nebebus. T. 10 klasėje. Vaiko sąskaita ji disponuoja. Dėl K. – ekskursija į kalnus – 500–600 Eur. Nupirko kėdę prie stalo, ausines. Jos siūloma tvarka yra tokia, kokia 2 metus jau vyksta. Dėl atostogų – K. su tėčiu atostogų nepraleidžia arba praleidžia nežymiai. Per visas atostogas vaikas su tėčiu tik kelis kartus. Bendravimo tvarka turi atitikti realybę. Tikėtis, kad ateityje kažkas pasikeis – ji neturi pozityvumo. Pagal laikinąsias – nevyksta.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. kovo 6 d. Skyriuje 2024 m. liepos 8 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d. gauti pranešimai apie galimus nepilnamečio T. P. teisių pažeidimus. SPIS duomenimis, 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. į Skyrių kreipėsi vaiko T. P. motina M. P. nurodė, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo teismo nutartimi patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko tėvas sūnui neperka drabužių, niekur jo nesiveža, kartu su vaiku nepraleidžia laisvalaikio. Vaiko motina nurodė, kad vaiko tėvas nesidomi vaiko ugdymu, neina į vaiko ugdymo įstaigą, nebendradarbiauja su mokytojais (atlikus vaiko situacijos vertinimus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai). Tiek ieškovas, tiek atsakovė fakto, jog nepilnamečio T. P. bendravimas su tėvu pagal nustatytą tvarką vyksta, tačiau nepilnamečio K. P. bendravimas pagal nustatytą tvarką nevyksta. K. P. ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-223/2024 (toliau – Aktas) nurodyta, kad „mamos daromas poveikis neturėjo esminės įtakos K. išsakomai nuomonei bendrauti / gyventi su abiem tėvais. Daroma išvada, kad dėl išgyvenamo lojalumo konflikto berniukas negali išreikšti savarankiškos nuomonės byloje aktualiais klausimais – teigia, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, t. y. ir su mama, ir su tėčiu.” Akte taip pat nurodyta, kad K. P. santykis su motina ir tėvu yra saugiai prieraišus, jų draugijoje vaikas jaučiasi saugiai, atliepia į tėvų fizinį kontaktą, bendrauja ramiai, pozityviai nusiteikęs. K. P. gali išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais neutralioje aplinkoje (išsako norą gyventi su abiem tėvais kartu), tačiau dėl išgyvenamo lojalumo konflikto dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir / ar bendravimo tvarkos nustatymo. Maksimalus bendravimas su abiem tėvais idealiąja sąvokos prasme - vaikų praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaikų gyvenimas po mėnesį su kiekvienu tėvu, jiems būtų stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaikų kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam; abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaikų poreikius; abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikams, o priešingai - papildo vaikų kaip asmenybių formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikams kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su kiekvienu iš tėvų, vaikai bus apgaubti dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai galėtų pagerinti jų emocinę sveikatą. Pažymėtina, kad remiantis byloje esančia informacija vaikai, ne kartą paklausti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodę, kad nori gyventi su abiem. Pažymėta, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata, pasikeitus aplinkybėms, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei tai, jog Skyrius neturi duomenų, kad vaikų tėvas A. P. netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo pareigas, įvertinus vaikų santykį su tėvu bei Akte nurodytą informaciją, kad nepilnametis K. P. būdamas su abiem tėvais jaučiasi saugus, Skyriaus nuomone, turėtų būti nustatyta maksimali vaikų bendravimo su tėvais tvarka. T. P. ir K. P. geriausių interesų užtikrinimui, Skyriaus nuomone, iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas vaikams, atitinkantis vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį.

12. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra teikę ne vieną išvadą. K. nuomonę išklausė visai neseniai. Kyla sunkumų, nes tėvai tarpusavyje nebendrauja. Jiems rekomenduota neįtraukti vaikų dėl kylančių nesutarimų, tačiau tai yra sudėtinga. Abu tėvai bendradarbiauja su specialistais. Dėl bendravimo tvarkos – T. bendravimo tvarka yra vykdoma, jis sako, kad jam tokia bendravimo tvarka tinkama. Dėl K. – bendravimas vyko tik 3 kartus šiais metais. Nustatoma tvarka turėtų būti realiai įgyvendinta. Dėl bendravimo modelio 50:50 – dėl K. apsunkinta ir pereinamasis laikotarpis. Vaikas nurodė, kad norėtų konkrečiai tartis su tėčiu dėl bendravimo tvarkos. Tėvai gyvena netoli vienas kito. K. nori bendrauti su tėčiu, bet ieškovo siūloma tvarka nebūtų realiai įgyvendintina. Bendravimas turėtų būti nustatomas savaitgaliais ir darbo dieną kurią nors. Dėl išlaikymo – išlaikymui turėtų teikti. Šiuo metu vyksta atvejo vadyba dėl K., galbūt bus dedamos pastangos atkurti ryšį. Tarp tėvų kontaktas nevyksta, todėl sunku užtikrinti bendradarbiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtinta M. P. ir A. P. taikos sutartis, pagal kurią: atsakovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikia leidimą M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), motinai, išvežti į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi nepilnamečius vaikus T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnamečių vaikų K. P. ir T. P. bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu A. P. bendravimo tvarką (e. B. L. 24 – 27), 1 tomas);

14. 2023 m. spalio 30 d. psichologės D. R. psichologinio tyrimo išvadoje ir rekomendacijose nurodoma, kad K. P. aiškiai išsako norą likti gyventi su mama; Vaikas išsako norą palaikyti santykį su tėčiu, tačiau sako negalintis pats apsispręsti, kokiu dažnumu, kokiam laikui norėtų pasižadėti svečiuotis tėčio namuose. K. teigia, kad vieno mėnesio gyvenimo tėčio namuose periodas jam yra per ilgas; vaikas išsako emocinį sunkumą šioje tėvų ginčo situacijoje, nes „jaučiasi turintis stoti į vieno iš tėvų pusę“, jam tai per sunku, nes jis „myli abu tėvus“. Pokalbio metu siekiau vaiką nuraminti, teigdama, kad konfliktą turi spręsti patys tėvai, ne vaikai; K. išsako išgyvenantis kaltės jausmą po paskutinio vizito pas Vaikų Teisių Apsaugos tarnybos specialistę, anot K. jis „pasakęs kažką prieš mamą“. Pokalbio metu sakiau, kad Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neturi būti paremtas argumentu, kuris iš tėvų geriau atlieka savo tėvystės/motinystės pareigas. Pateiktos rekomendacijos: priimant sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsižvelgti į vaiko norą palikti gyvenamąją vietą pas mamą, trumpinti (galima dažninti) pasimatymų ir svečiavimosi tvarką pas tėtį; Padėti vaikui atsitraukti nuo atsakomybės spręsti tėvų tarpusavio konfliktą ir skatinti tėvus kuo daugiau tartis tarpusavyje (e. b. l. 90, 4 tomas).

15. 2023 m. lapkričio 13 d. psichologės R. G. – B. pažymoje nurodoma, kad K. aiškiai išsakomą norą nuolatinai gyventi pas mamą su galimybe palaikyti ryšį su tėvu (telefono ryšiu arba pas jį lankytis tada, kada norisi, būti tiek laiko, kiek norisi, su nakvynėmis, bet neilgam (kelioms dienoms arba atostogų metu)); berniuko išgyvenamą stiprų lojalumo konfliktą; K. jaučiamą kaltę dėl savo pasirinkimo gyventi su mama; K. mamos ligą, dėl kurios berniukas stipriai išgyvena, nerimauja; K. apibūdinamą savijautą lankantis pas tėvą (vienišumo, apleistumo jausmas, ryšio su tėvu stoka, nemalonūs jausmai dėl skyrybų temos, kuria dažnai kalbama lankantis pas tėvą); berniuko išreiškiamą norą turėti vieną ramią ir pastovią gyvenamąją vietą, rekomenduota: tėvams stengtis išlaikyti kuo neutralesnes pozicijas vienas kito atžvilgiu, siekiant sumažinti berniuko išgyvenamą kaltę ir stiprų lojalumo konfliktą; nustatant K. bendravimo su tėvais tvarką, atsižvelgti į jo norą nuolatinai gyventi su mama ir pagal poreikį matytis su tėvu, pas jį nakvoti, palaikyti ryšį kitomis berniukui priimtinomis priemonėmis; neapriboti berniuko pasirinkimo grįžti pas mamą ar tėvą, jeigu jis to nori (e. b. l. 92, 4 tomas).

16. 2023 m. rugsėjo 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte fiksuota, kad K. P. sutiko mėnesį laiko gyventi tėvo namuose. Vaikas išsakė, kad motinos dieną norėtų praleisti su motina, tėvo dieną – su tėvu, tačiau savo gimtadienius – su motina <...> (e. b. l. 93-94, 3 tomas).

17. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad K. P. santykis su motina ir tėvu yra saugiai prieraišus, jų draugijoje vaikas jaučiasi saugiai, atliepia į tėvo fizinį kontaktą, bendrauja ramiai, pozityviai nusiteikęs; K. P. gali išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais neutralioje aplinkoje (išsako norą gyventi su abiem tėvais), tačiau dėl išgyvenamo lojalumo konflikto dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo (e. b. l. 69-93, 5 tomas).

18. Psichologės D. R. 2025 m. kovo 6 d. išvadoje ir rekomendacijoje nurodoma, kad K. sako norintis palaikyti ryšį su tėčiu, tačiau norėtų turėti laisvą galimybę pasirinkti, kada svečiuotis tėčio namuose ar susitikti su juo, laisvai pasirinkti bendravimo trukmę. K. teigia, kad turėdamas laisvą valią pasirinkti, kada susitikti su tėčiu (ne pagal Teismo nustatytą grafiką), jis galėtų pats pareikšti norą ar priimti tėčio pasiūlymą; K. santykyje su tėčiu dėl ilgai besitęsiančio bendravimo tvarkos nustatymo ginčo ir tėčio būdo ilgą laiką po tėvų skyrybų jaučia emocinį spaudimą bendrauti su juo. Toks ilgą laiką besitęsiantis santykis nepadeda berniukui užmegzti saugaus ryšio su tėčiu, nepadeda jam formuoti oraus, pagarbaus santykio su autoriteto atstovu (tėvas - kaip autoriteto, galios atstovas); K. taip pat nori turėti laisvą valią pasirinkti bendravimo laiką ir trukmę dėl mamos lėtinės ligos aplinkybių. Berniukas teigia, kad mama jam yra labai svarbi ir jis nori, kiek ir kada gali, padėti jai. Atkreipiu dėmesį, kad su mama yra susiformavęs saugiausias berniuko ryšys, todėl leisti berniukui pasirinkti, kada ir kiek padėti mamai sunkesniame ligos etape, psichologiškai berniukui leidžia formuoti savo galėjimo jausmą, emociškai dorotis su jausmais, kylančiais dėl mamos ligos. Teikta rekomendaciją: K. P. yra sąmoningas, pagal amžių ir raidos ypatumus galintis suvokti savo sprendimus. Vaiko išsakyti norai atitinka jo raidos poreikius esamose gyvenimo aplinkybėse (e b. l. 161-162, 6 tomas).

19. 2025 m. balandžio 30 d. su K. P. bendravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, vaikas nurodė, kad <...> jis nenorėtų, kad tėvai tarpusavy susitartų dėl jo ir tėvo bendravimo, vaikas išsakė, kad norėtų, kad tėtis su juo susitartų asmeniškai. Nurodė su tėčiu norintis bendrauti kas antrą savaitgalį, nenorėtų bendrauti darbo dienomis, nes reikia atlikti namų darbus (e. b. l. 111, 8 tomas).

Dėl šalių ginčo dalyko

20. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų nepilnamečių vaikų K. P. ir T. P. bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu A. P., nustatymo bei dėl išlaikymo dydžio (formos) nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl T. P. bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

21. Minėta, kad ieškovas teismui pateiktu ieškiniu (patikslintu), prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaikų tėvo dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išdėstant ją sekančiai:

1.1. A. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais T. P. ir K. P., pasiimdamas juos iš M. P. gyvenamosios vietos lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais, išskyrus 1.2. punkte nustatytą K. P. taikytiną 12 mėnesių pereinamojo laikotarpio išlygą.

1.2. A. P. ir K. P. bendravimui nustatomas 12 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio pradžia yra po teismo sprendimo dienos einančio sekančio kalendorinio mėnesio pirmoji diena.

1.2.1. Pereinamojo laikotarpio pirmoje pusėje, apimančioje pirmus 6 mėnesius, tais mėnesiais kuriais A. P. pagal 1.1 punktą turi teisę pasiimti vaikus iš M. P. gyvenamosios vietos, su K. P. A. P. bendrauja pirmąsias septynias mėnesio dienas, septintąją dieną K. P. yra grąžinamas į M. P. gyvenamąją vietą.

1.2.2. Pereinamojo laikotarpio antroje pusėje, apimančioje paskutinius 6 mėnesius, tais mėnesiais kuriais A. P. pagal 1.1 punktą turi teisę pasiimti vaikus iš M. P. gyvenamosios vietos, su K. P. A. P. bendrauja pirmąsias keturiolika dienų, keturioliktą dieną K. P. yra grąžinamas į M. P. gyvenamąją vietą.

1.3. Pirmą bendravimo dieną A. P. pasiima nepilnamečius vaikus T. P. ir K. P. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pas vaikų motiną M. P.:

- kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, A. P. vaikus pasiima tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, vaikus pasiima tarp 17.00–18.00 val.

- kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.

1.4. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir/ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga. Tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus. Jeigu vaikas, būdamas pas tėvą suserga, vaikas grąžinamas gyventi pas motiną, kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku.

1.5. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams.

1.6. Nepilnamečių vaikų buvimo A. P. gyvenamojoje vietoje metu A. P. įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius.

1.7. Nepilnamečių vaikų buvimo M. P. gyvenamojoje vietoje metu M. P. įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius.

1.8. Nepilnamečių vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei į esamas aplinkybes.

1.9. Jeigu vienas iš tėvų dėl ligos negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.3 ir 1.7 punktuose, kitas tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų. Šiuo atveju susirgęs tėvas, negalintis vykdyti prievolių, numatytų 1.3 ir 1.7 punktuose, apie tai nedelsiant turi informuoti kitą tėvą, kuris per įmanomai trumpiausią laiką nuo pranešimo gavimo turi pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais. Šiame punkte numatytu atveju išlaidos, susijusios su vaikų sveikata, mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.) tenka tam iš tėvų, pas kurį vaikai apgyvendinami laikotarpiui iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais, ir nereikalaujant išlaikymo vaikams iš sergančiojo tėvo.

1.10. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina, o Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas.

1.11. Vaikai savo gimimo dienas švenčia to tėvo namuose, pas kurį tuo metu jiems tenka gyventi, suteikiant kiekvienam iš tėvų teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jeigu to pageidauja vaikas.

1.12. Kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė dalyvauti ir kitose vaikų šventėse, vykstančiose ne tėvų namuose (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.).

22. Dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui T. P., ieškovas prašo nustatyti, kad kai nepilnametis vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš M. P., o tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš A. P..

23. Taigi, pagal ieškovo reiškiamą reikalavimą, išlaikymas konkrečia periodine pinigų suma T. P. nepriteistinas, o išlaikymą teikia kiekvienas iš tėvų, kai vaikas nustatytu metu, pagal bendravimo modelį 50:50, bendrauja su kiekvienu iš tėvų.

24. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaikų tėvo dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išdėstant ją sekančiai: tėvas A. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku T. P. pasiimdamas jį iš M. P. gyvenamosios vietos, lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, o nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais bei su kitomis sąlygomis, tačiau nesutinka su nuostata, kad „jeigu vaikas, būdamas pas tėvą suserga, vaikas grąžinamas gyventi pas motiną, kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku“. Tokiu atveju, anot atsakovės, jeigu vaikas susirgs pas tėvą ir be jokios laiko kompensacijos bus grąžintas pas motiną, motina turės prisiimti papildomą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą. Tai reiškia, kad motina patirs papildomas finansines išlaidas, kurių tėvas nekompensuos, nes pagal ieškovo planą, vaiko ligos atveju mokėjimai būtų vykdomi iš motinos sąskaitos. Be to, tokiu atveju motina patirs ir asmeninių organizacinių nepatogumų – nepaisant to, kad esamas teismo sprendimas numato, jog vaikas turėtų būti prižiūrimas tėvo, motina niekada negalės būti tikra dėl savo užimtumo ar laisvalaikio organizavimo, nes, susirgus vaikui, jo priežiūra išimtinai tektų tik motinai. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečių vaikų T. P. ir K. P. išlaikymo teikimo tvarką.

25. Teismui pateiktu priešieškiniu, dalyje dėl T. P., atsakovė prašo: pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaikų tėvo dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išdėstant ją sekančiai: A. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi T. P. pasiimdamas jį iš M. P. gyvenamosios vietos, lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, o nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymo teikimo tvarką ir ją išdėstyti taip: priteisti iš A. P. sūnaus T. P. išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. P. sąskaitą. Suma kasmet indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka. M. P. paskiriama piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

26. Nustatyta, kad šioje byloje 2023 m. spalio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinai iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nustatyti A. P. ir M. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. P. ir K. P. tvarką, išdėstant ją sekančiai: 1.1. A. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais T. P. ir K. P., pasiimdamas juos iš M. P. gyvenamosios vietos, 2023 m. lapkričio, 2024 bei kitų lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, 2025 bei kitų nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais; 1.2. Pirmą bendravimo dieną A. P. pasiima nepilnamečius vaikus T. P. ir K. P. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pas vaikų motiną M. P.: - kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, A. P. vaikus pasiima tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, vaikus pasiima tarp 17.00–18.00 val.; - kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.; 1.3. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas T. P. negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir/ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga. Tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus. Jeigu K. P., būdamas pas tėvą suserga, vaikas grąžinamas gyventi pas motiną, kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku. Tuo atveju tėvas įpareigojimas kompensuoti/sumokėti vaiko gydymui patirtas išlaidas pagal jų dydį patvirtinančius vaistų įsigijimo kvitus; 1.4. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams; 1.5. Nepilnamečių vaikų buvimo A. P. gyvenamojoje vietoje metu A. P. įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.6. Nepilnamečių vaikų buvimo M. P. gyvenamojoje vietoje metu M. P. įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.7. Nepilnamečių vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei į esamas aplinkybes; 1.8. Jeigu vienas iš tėvų dėl ligos negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.4 ir 1.6 punktuose, kitas tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų. Šiuo atveju susirgęs tėvas, negalintis vykdyti prievolių, numatytų 1.4 ir 1.6 punktuose, apie tai nedelsiant turi informuoti kitą tėvą, kuris per įmanomai trumpiausią laiką nuo pranešimo gavimo turi pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais. Šiame punkte numatytu atveju išlaidos, susijusios su vaikų sveikata, mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.) tenka tam iš tėvų, pas kurį vaikai apgyvendinami laikotarpiui iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais, ir nereikalaujant išlaikymo vaikams iš sergančiojo tėvo; 1.9. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina, o Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas; 1.10. Vaikai savo gimimo dienas švenčia to tėvo namuose, pas kurį tuo metu jiems tenka gyventi, suteikiant kiekvienam iš tėvų teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jeigu to pageidauja vaikas; 1.11. Kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė dalyvauti ir kitose vaikų šventėse, vykstančiose ne tėvų namuose (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.); 2. Laikinai iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo teikimo tvarką: 2.1. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš M. P.; 2.2. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš A. P..

27. Vėliau 2023 m. gruodžio 1 d. šioje byloje priimta nutartimi nutarta: pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1191-329/2023 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – K. P. ir jo tėvo A. P. bendravimo tvarką, nustatant tokią pakeistą bendravimo tvarką – laikinai iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. P. tvarką, išdėstant ją sekančiai: 1. Tėvas A. P. su sūnumi K. P. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 2. tėvas A. P. bendrauja su sūnumi K. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį. Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3. pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1191-329/2023 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – A. P. teikiamo išlaikymo sūnui K. P. tvarką, nustatant, kad nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-1191-329/2023 dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovo A. P. laikino bendravimo su sūnumi T. P. tvarkos nustatymo ir sūnui T. P. laikino išlaikymo teikimo nekeisti.

28. Taigi, nepilnametis T. P. pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. P. tvarką, iš esmės bendrauja nuo 2023 m. spalio 12 d., t. y. jau kiek daugiau kaip 17 mėnesių.

29. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

30. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

32. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

33. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-279-969/2019).

36. Šiuo atveju įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad šalių bendravimas su nepilnamečiu vaiku T. P. iš esmės pagal ieškovo ir atsakovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką (modelį 50:50) jau vyksta apie 17 mėnesių, tai, kad pats nepilnametis T. P. pozityviai vertina tokią bendravimo tvarką, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (pilnamečiu taps po 8 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ir pati atsakovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, laikytina, kad ieškovo siūloma beveik visa bendravimo tvarka su T. P. atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir jo tėvų interesus (artimiausia bendravimo tvarkai, kuria buvo bendraujama pastaruoju metu). Tačiau teismas vertindamas ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, jog prašomos nustatyti bendravimo tarkos 1.4. papunktyje įtvirtinta nuostata, jog “jeigu vaikas, būdamas pas tėvą suserga, vaikas grąžinamas gyventi pas motiną, kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku“, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, nepagrįstai didesnę naštą aptariamu atveju perkeliant nepilnamečio vaiko motinai, todėl ši nuostata šalintina.

37. Kaip jau minėta, jau 17 mėnesių, pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas A. P. neteikia periodinio materialinio išlaikymo T. P. konkrečia iš jo priteista suma, o abu tėvai vadovaujasi teismo nutartyje išdėstyta laikino išlaikymo teikimo tvarka, t. y. tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš M. P.; tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš A. P..

38. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečių vaikų T. P. išlaikymo teikimo tvarką ir ją išdėstyti taip: priteisti iš A. P. sūnaus T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. P. sąskaitą. Suma kasmet indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka. M. P. paskiriama piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad net esant nustatytai laikinai „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkai, iš ieškovo priteistinas išlaikymas, šiuo atveju - 170 Eur kas mėnesį T. P., kurie sudarytų sąlygas vaikų motinai tenkinti visus būtinus vaikų poreikius, įskaitant ir tuos, kurie iškyla nenumatytai, pavyzdžiui, stovyklų mokesčiai, papildomi mokslo metų pradžios paruošiamieji darbai, uniformų pirkimas, meno ar muzikos instrumentų nuoma ar pirkimas, lankant atitinkamus būrelius. Aukščiau minėtoje 2020 metų kasacinio teismo byloje buvo laikoma, kad protinga suma sudaro 175 Eur, todėl ieškovo prašomas 170 Eur dydžio išlaikymas laikytinas adekvačiu ir pagrįstai atitinkančiu vaiko interesus.

39. Formuodamas teismų praktiką, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

40. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek ir atsakovė akcentavo, jog kai vaikas būna pas vieną iš jų, jie visapusiškai vaiką išlaiko, o kai vaikas būną pas kitą iš tėvų, jie vaikui perveda piniginių lėšų ir pan. Teikė teismui išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

41. Šiame sprendime jau minėta, kad tokia išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. P. teikimo tvarka, pagal kurią tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš M. P. ir tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš A. P., trunka jau 17 mėnesių. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad per minėtą laikotarpį, abu tėvai yra nupirkę sūnui savo rūbus, avalynę, kuriuos vaikas nešioja, kai gyvena pas vieną iš tėvų, įvairius jam reikalingus daiktus. Taip pat nustatyta, kad atsakovė moka už T. lankomą Meno mokyklą 15 Eur/mėn., tačiau ieškovas sumoka už T. naudojamo telefoninio ryšio paslaugas apie 22 Eur/mėn. Nors šalims per minėtą laikotarpį nebendraujant ir kilo tam tikrų nesusipratimų (dėl vitamino D įgijimo, dėl korepetitoriaus paslaugų apmokėjimo ir pan.), bet šios išlaidos laikytinos nežymiomis. Nors šalys skirtingai akcentuoja kas daugiau, o kas mažiau prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau teismo vertinimu, visapusiškai įvertinus visą bylos medžiagą, bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nepilnamečiui sūnui T. P. teikia visapusišką materialinį išlaikymą. Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad vaiko teisių pažeidimų dėl išlaikymo teikimo T., per minėtą laikotarpį nebuvo nustatyta. Kaip žinia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaranti 122,50 Eur. Atsakovė patvirtino, kad minėta išmoka disponuoja ji, kadangi T. P. gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Teismo vertinimu, tam tikros nežymios išlaidos, gali būti dengiamos ir iš šios išmokos, kuri skirta tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Taip pat teismo vertinimu, detalių atsakovės paaiškinimų metu, nebuvo atskleista kokioms gi konkrečioms išlaidoms, būtų naudojamas atsakovės prašomas iš ieškovo priteisti išlaikymas nepilnamečiui sūnui T.. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jei būtų priteistas išlaikymas galėtų sūnų daugiau kartų nusivežti pavyzdžiui į baseiną, neteikia pagrindo išvadai, kad esamoje sitaucijoje, išlaikymas nepilnamečiui sūnui T. iš ieškovo turi būti priteisiamas. Teismo vertinimu, kiekvienu atveju yra itin svarbu individualizuoti situaciją. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad šalys pagal 50:50 modeliu pagrįstą bendravimo tvarką su T. P. gyvena jau 17 mėnesių, minėtą laikotarpį ieškovas neteikia sūnui T. periodinio išlaikymo mokamo kas mėnesį konkrečia pinigų suma, o tiek tėtis, tiek ir mama sūnų išlaiko pagal principą – vaiką išlaiko tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas. Nors sutiktina, kad šalių bendravimas yra apsunkintas, tačiau per visą minėtą laikotarpį dėl T. išlaikymo nebuvo fiksuota jokių vaiko teisių pažeidimų, abu tėvai stengiasi T. aprūpinti visais jam reikalimngais daiktais, teikia visapusišką išlaikymą. Ir nors, kaip minėta, pasitaikė, tam tikrų nesusipratimų, tačiau jie nelaikytini žymiais. Abu tėvai per nurodytą laikotarpį yra nupirkę jam reikalingus rūbus, avalynę, įvairius daiktus ir pan. Iki T. pilnametystės yra likę kiek mažiau nei 8 mėnesiai. Teismo vertinimu, šioje individualioje sitaucijoje, išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko T. poreikių tenkinimu, priteisimas iš ieškovo pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei reikštų tėvų teisių ir pareigų disbalansą. Įvertinus visas individualias bylos aplinkybes, spręstina, jog yra pagrindas šioje dalyje patenkinti ieškovo reiškiamą reikalavimą ir nustatyti, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas T. P. būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiui vaikui T. P. išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš M. P.; tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas T. P. būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiui vaikui T. P. išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš A. P..

42. Šioje dalyje ieškinio reikalavimą patenkinus, priešieškinio reikalavimas - pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymo teikimo tvarką ir ją išdėstyti taip: priteisti iš A. P. sūnaus T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. P. sąskaitą. Suma kasmet indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka. M. P. paskiriama piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, netenkitinas.

Dėl K. P. bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

43. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu (patikslintu), prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaikų tėvo dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nepilnamečio sūnaus K. P. atžvilgiu nustatyti tokią bendravimo tvarką kaip ir sūnaus T. atžvilgiu, tik nustatant 12 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, pagal kurį pereinamojo laikotarpio pirmoje pusėje, apimančioje pirmus 6 mėnesius, tais mėnesiais kuriais A. P. pagal 1.1 punktą turi teisę pasiimti vaikus iš M. P. gyvenamosios vietos, su K. P. A. P. bendrauja pirmąsias septynias mėnesio dienas, septintąją dieną K. P. yra grąžinamas į M. P. gyvenamąją vietą; pereinamojo laikotarpio antroje pusėje, apimančioje paskutinius 6 mėnesius, tais mėnesiais kuriais A. P. pagal 1.1 punktą turi teisę pasiimti vaikus iš M. P. gyvenamosios vietos, su K. P. A. P. bendrauja pirmąsias keturiolika dienų, keturioliktą dieną K. P. yra grąžinamas į M. P. gyvenamąją vietą.

44. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, priešieškiniu prašo nustatyti tokią nepilnamečio sūnaus K. P. bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu: tėvas A. P. su nepilnamečiu sūnumi K. P. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

45. Iš byloje esančių duomenų seka, kad nors iš pradžių K. P. reiškęs norą bendrauti su tėvu pagal tokią bendravimo tvarką, pagal kurią bendrauja ir jo brolis T. (50:50), vėliau nurodė, kad taip bendrauti nenori. Dėl to, įvertinus ir kitus duomenis, buvo keičiamos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės K. P. atžvilgiu, nustatant, kad 1. Tėvas A. P. su sūnumi K. P. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 2. Tėvas A. P. bendrauja su sūnumi K. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį. Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1191-329/2023 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – A. P. teikiamo išlaikymo sūnui K. P. tvarką, nustatant, kad nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

46. Tačiau nuo šios nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo (2023 m. gruodžio 1 d.), ieškovas su K. bendraudavo tik epizodiškai. Ieškovas įrodinėjo, kad sūnus K. yra įtakojamas atsakovės. Tam buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė, kuri nepatvirtinto ieškovo įrodinėjamos aplinkybės. Ekspertizės akte iš esmės pasisakyta, kad nepilnametis šalių sūnus K. patiria lojalumo konfliktą, dėl ko negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos/bendravimo tvarkos. Nors ieškovas aplinkybę dėl vaiko nuomonės įtakojimo įrodinėjo ir garso įrašu, susirašinėjimo medžiaga ir kita, tačiau teismo vertinimu, šie duomenys taip pat neįrodo, kad vaiko nuomonė buvo/yra įtakojama. Teismo vertinimu, šie duomenys papildo ekspertų išdėstytą išvadą dėl vaiko patiriamo lojalumo konflikto, kas tėvų ginčo fone, dar labiau apsunkina vaiko galimybes išsakyti aiškią poziciją. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad emocinio ryšio su sūnumi K. jis neturi. Jo teigimu, ryšį atstatyti yra sunku ir dėl dviejų metų nesimatymo, kai mama su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Savo ryšį su K. vertina 5 balais (10 balų skalėje) (formalus bendravimas). Šiais metais su K. matėsi tris kartus. Nepaisant to, prašo nustatyti intensyvesnę bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią pusę metų nepertraukiamai bendrautų 7 dienas per mėnesį, antrą pusę metų – nepertraukiamai 14 dienų per mėnesį, po 12 mėnesių – nepertraukiamai kas antrą mėnesį.

47. Nepilnamečio K. nuomonė bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyta keletą kartų. Paskutinį kartą, t. y. 2025 m. balandžio 30 d. K. nurodė, kad <...> jis nenorėtų, kad tėvai tarpusavy susitartų dėl jo ir tėvo bendravimo, vaikas išsakė, kad norėtų, kad tėtis su juo susitartų asmeniškai. Nurodė su tėčiu norintis bendrauti kas antrą savaitgalį, nenorėtų bendrauti darbo dienomis, nes reikia atlikti namų darbus.

48. Vertindamas ieškovo reikalavimą šioje dalyje, teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog ieškovo prašoma nustatyti jo ir sūnaus K. bendravimo tvarka yra nepagrįsta ir neatitinkanti nei realios situacijos, nei nepilnamečio sūnaus interesų.

49. Teismas sutinka, kad bendravimo tvarka turi būti nustatoma pagal esamą situaciją, t. y. svarbu nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai įgyvendinama.

50. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

51. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Vaiko interesų svarba pabrėžiama Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai), o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius.

52. Byloje nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad ieškovo prašoma nustatyti jo ir sūnaus K. bendravimo tvarka bus įgyvendinama. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu esančią situaciją, net neturint duomenų apie konkrečiais atliekamus ieškovo veiksmus ryšiui su sūnumi K. sustiprinti (pats ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, kokiomis priemonėmis jis siektų atkurti bendravimą su K.), ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka būtų neįvykdoma. Ieškovas nurodė, kad bendravo su psichologe, kuri pasiūlė suteikti sūnui daugiau laisvės, nespausti. Toks požiūris atitinka ir pačio K. dėstoma poziciją, tačiau tai neįrodo, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka būtų realiai įvykdoma.

53. Pastebėtina, kad pats vaikas nurodo norintis sus tėčiu bendrauti kas antrą savaitgalį, tiek K., tiek ir tėtis akcentuoja, kad darbo dienomis bendravimas netikslingas dėl vaiko užimtumo (atliekamų namų darbų ir pan.).

54. Nors teismas teismo posėdžio metu ir siekė išsiaiškinti dėl galimybės aptarti platesnę/išsamesnę bendravimo tvarką, jei būtų tenkinamas atsakovės reikalavimas, tačiau atsakovė vertino, jog nėra pagrindo nustatyti platesnę tvarką, nes ji atitinka realią situaciją (atsakovės teigimu, praeitais metais K. su tėčiu vasarą buvo išvykęs tik 3 dienas). Ieškovas gi nurodė, kad bendravimas su K. vyksta, susitikimo datas derinantis tiesiogiai su K.. Ieškovas kaip tarpinį variantą mato tik tokį, kad bendravimas su K. galėtų vykti nepertraukiamai bent savaitę.

55. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kitą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, išaiškino, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

57. Šiuo atveju įvertinus šalių konfliktinius santykius, tai, kad abipusiu susitarimu šalys reikšmingų susitarimų nepasiekia, o teismo vertinimu tiek ieškovo, tiek atsakovės siūloma bendravimo tvarka su sūnumi K. ne visiškai atitinka nepilnamečio vaiko K. interesus, todėl nustatytina atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kaip labiau atitinkanti nepilnamečio vaiko K. interesus, tačiau ji šiek tiek koreguotina.

58. Įvertinus pačio nepilnamečio vaiko išsakytą poziciją (tiek dėl noro bendrauti tik savaitgaliais, derinti individualiai ir pan.), ieškovo išsakytą poziciją, kad bendravimą/susitikimus su K. jis derina tiesiogiai su vaiku, jo amžių, individualią situaciją, spręstina, jog šiuo metu tiek nepilnamečio šalių vaiko K., tiek ir ieškovo interesus atitiktų sekanti bendravimo tvarka:

tėvas A. P. su sūnumi K. P. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

59. Teismas vertina, kad tokia nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų bendravimo tvarka atitiks šiuo metu esančią situaciją bei sudarys sąlygas ieškovui tiesiogiai su vaiku tartis dėl bendravimo ir kitu, teismo sprendime nenustatytu laiku (atostogų metu ir pan.) (kaip kad ieškovo teigimu vyko ir iki sprendimo priėmimo bei kaip nurodė pageidaujantis nepilnametis šalių vaikas K.).

60. Teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų tvarka nustatoma, pagal aplinkybes esančias sprendimo priėmimo metu, tačiau sprendimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų neįgauna res judicata galios, kas reiškia, kad pasikeitus aplinkybėms, galima į teismą kreiptis pakartotinai.

61. Nustačius paminėtą nepilnamečio šalių vaiko K. P. bendravimo tvarką su ieškovu, spręstinas klausimas dėl atsakovės priešieškiniu reiškiamo reikalavimo - pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko K. P. išlaikymo teikimo tvarką ir ją išdėstyti taip: priteisti iš A. P. sūnaus K. P. išlaikymui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. P. sąskaitą. Suma kasmet indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka. M. P. paskiriama piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

62. Atsakovė dalyje dėl šio reikalavimo nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nepilnamečiui vaikui gyvenant su ja, jai tenka didesnė išlaidų dalis. Teismui pateikta nepilnamečio vaiko K. poreikių lentele įrodinėja padidėjusius vaiko poreikius (945 Eur/mėn.).

63. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019, buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.2. p. šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų tėvas A. P. teiks nepilnamečiams vaikams po 150 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismo šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis K. P. iš ieškovo priteistas 270 Eur laikinas išlaikymas.

64. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba padidėjo vaikų poreikiai.

65. Šioje byloje sprendžiamas išlaikymo dydžio padidinimas P. nuo 150 Eur (išlaikymo dydis sutartas abiejų šalių bendru sutarimu) iki 325 Eur, kuomet nuo priteisto išlaikymo praėjo šešeri metai, t. y. vaiko amžius padidėjo nuo 7 iki 13 metų.

66. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

67. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

68. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

69. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

70. Akivaizdu, kad nepilnamečiui vaikui augant (vaikui šiuo metu yra 13 metų), jo poreikiai yra pasikeitę, todėl turėtų didėti ir jo išlaikymo išlaidos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalyje nustatytas MMA sudaro 1038 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur, kas, kaip minėta, teismų praktikoje taip pat laikoma orientaciniu dydžiu sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams.

71. Kaip minėta, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

72. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

73. Pažymėtina, kad atsakovės prašoma priteisti suma atitinka teismų praktikoje įtvirtintos kriterijus (neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos) ir jos nereikia įrodinėti. Iš ieškovo formuluoto reikalavimo seka, kad ieškovas reikalavimą, dėl pereinamuoju bendravimo su K. laiku teiktino išlaikymo dydžio, taip pat grindė tokia suma. Teismo posėdžio metu ieškovas šią aplinkybę patvirtino, kas reiškia, jog ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio nėra, buvo tik ginčas dėl jo teikimo formos pagal teismo nustatytą bendravimo tvarkos modelį, tačiau šis klausimas šiuo sprendimu išspręstas, ieškovo ieškinio, dalyje dėl prašomos nustatyti K. P. bendravimo tvarkos, netenkinus.

74. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

75. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

76. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių seka, kad ieškovas dirbantis (atlyginimas 2000 Eur atskaičius mokesčius). Turi (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), namą (duomenys neskelbtini), automobilių neturi. Išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Yra sveikas.

77. Atsakovė dirbanti (atlyginimas 1400 Eur atskaičius mokesčius), turi butą ir automobilį. Išlaiko du nepilnamečius vaikus. Nustatytas 30 proc. netektas darbingumas.

78. Įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra kiek geresnė, tačiau jis turi viena išlaikytine daugiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010.

79. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti ir pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko K. P. išlaikymo teikimo tvarką ir priteisti iš ieškovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. P. po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 7 d. (priešieškinio pateikimo teismui) iki jo pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina M. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

80. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar vaikų poreikiai (CK 3.201 straipsnis).

81. Kadangi priešieškinio reikalavimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui K. P. padidinimo buvo patenkinta, atitinkamai ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui K. P., atmestina.

82. Šioje byloje 2023 m. spalio 12 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus šiam sprendimui, naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

84. Ieškovas byloje turėjo 1873,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1300 Eur išlaidos teisinei pagalbai, 105 Eur žyminis mokestis ir 468,40 Eur už apmokėtą teismo ekspertizę. Šioje dalyje teismas pažymi, jog remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

85. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017 31 punktą). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama galimybė nukrypti nuo nurodytos taisyklės, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą po bylos išnagrinėjimo iš esmės gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei asmuo nurodo reikšmingas aplinkybes, kodėl toks prašymas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir jas pagrindžia (įrodo).

86. Iš ieškovo atstovo teismui pateiktų duomenų, susijusių su patirtomis bylinėjimosi išlaidomos teisinei pagalbai seka, kad teismui pateiktos tiek sąskaitos, tiek ir duomenys pagrindžiantys jų apmokėjimą, tačiau vienas apmokėjimas darytas G. F. ir šis apmokėjimas pateiktas kitoje teisme nagrinėjamoje byloje (e2-23-374/2025), kas teikia pagrindą išvadai, kad galimai šis mokėjimas buvo teismui pateiktas per klaidą ir jis nepatvirtina, kad ieškovas apmokėjo atstovo vieną išrašytą sąskaitą 100 Eur sumai, todėl spręstina, kad ieškovo įrodytomis išlaidomis teisinei pagalbai yra 1200 Eur. Taigi, šiuo atveju teismas spręs dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo, apie kurias patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. ieškovo atstovo sprendimo paskelbimo dieną teismui pateiktų duomenų (mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 100 Eur teisinių paslaugų apmokėjimą) apie apmokėtas 100 Eur teisines paslaugas, pagrindu negali būti priteisiamos šios 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, nes šie duomenys nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o nurodyta šių duomenų nepateikimo priežastis – apsirikimas, negali būti laikoma reikšminga aplinkybe, įrodančia, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti šių duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

87. Atsakovė turėjo 2865 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2720 Eur išlaidos teisinei pagalbai ir 145 Eur žyminis mokestis.

88. Ieškovas reiškė viso du reikalavimus, t. y. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir dėl išlaikymo jiems teikimo nustatymo. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su T. P. nustatymo ir išlaikymo teikimo formos T. P. priteisimo/nustatymo. Teismas netenkino ieškinio reikalavimų, susijusių su K. P.. Taigi, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 proc.

89. Iš priešieškiniu reiškiamų reikalavimų teismas patenkino reikalavimus, susijusius su K. P., t. y. dėl K. P. bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo K. P. padidinimo. Vertindamas priešieškinio reikalavimą dėl T. P. bendravimo tvarkos nustatymo teismas atkreipia dėmesį, jog pirminiame priešieškinyje atsakovė prašė nustatyti kitokią abiejų vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu. Galutinis, jau aptartas, priešieškinio reikalavimas dėl T. P. bendravimo tvarkos buvo suformuluotas tik 2025 m. vasario 18 d. teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje, nors ieškovas reikalavimą dėl T. P. bendravimo tvarkos reiškė nuo 2023 m. spalio 16 d., o atsakovė atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir nustatyti vaikų bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį. Todėl teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, šiame kontekste, sprendžia, kad įvertinus tai, jog priešieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo T. P. priteisimo buvo netenkintas, o priešieškinio reikalavimas dėl T. bendravimo tvarkos buvo pareikštas tik 2025 m. balandžio 18 d., iki tol nesutinkant su ieškovo prašoma nustatyti T. bendravimo tvarka, priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti taip pat 50 proc.

90. Šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

91. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

92. Įvertinus išdėstytą, pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 886,70 Eur (1773,40 Eur x 0,5). Taip pat pagal patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 1432,50 Eur (2865 Eur x 0,5). Kadangi ieškovas ir atsakovė dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų turi priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl įskaičius šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistinos 545,80 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (1432,50 Eur – 886,70 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 259–270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaiko tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, išdėstant ją sekančiai:

1.1. A. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku T. P., pasiimdamas jį iš M. P. gyvenamosios vietos lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais.

1.2. Pirmą bendravimo dieną A. P. pasiima nepilnametį vaiką T. P. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pas vaikų motiną M. P.:

- kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, A. P. vaiką pasiima tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, vaiką pasiima tarp 17.00–18.00 val.

- kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikas yra grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.

1.3. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir/ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga. Tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus.

1.4. Tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaiko teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaiko ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaiku, pilnai atsako už vaiko priežiūrą, jo saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaiko interesams.

1.6. Nepilnamečio vaiko T. P. buvimo A. P. gyvenamojoje vietoje metu A. P. įsipareigoja rūpintis vaiko fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaiko poreikius.

1.7. Nepilnamečio vaiko T. P. buvimo M. P. gyvenamojoje vietoje metu M. P. įsipareigoja rūpintis vaiko fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaiko išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaiko poreikius.

1.8. Nepilnamečio vaiko T. P. buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaiku T. P. be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą, vaiko norą bei į esamas aplinkybes.

1.9. Jeigu vienas iš tėvų dėl ligos negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.3 ir 1.7 punktuose, kitas tėvas įsipareigoja užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų. Šiuo atveju susirgęs tėvas, negalintis vykdyti prievolių, numatytų 1.3 ir 1.7 punktuose, apie tai nedelsiant turi informuoti kitą tėvą, kuris per įmanomai trumpiausią laiką nuo pranešimo gavimo turi pasiimti vaiką iš jo buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais. Šiame punkte numatytu atveju išlaidos, susijusios su vaiko sveikata, mityba, poilsiu, tvarkinga vaiko išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.) tenka tam iš tėvų, pas kurį vaikas apgyvendinami laikotarpiui iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaiku, ir nereikalaujant išlaikymo vaikui iš sergančiojo tėvo.

1.10. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku T. P. bendraus motina, o Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaiku T. P. bendraus tėvas.

1.11. Vaikas T. P. savo gimimo dieną švenčia to tėvo namuose, pas kurį tuo metu jiems tenka gyventi, suteikiant kiekvienam iš tėvų teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jeigu to pageidauja vaikas.

1.12. Kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė dalyvauti ir kitose vaiko T. P. šventėse, vykstančiose ne tėvų namuose (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.).

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo teikimo tvarką ir ją išdėstyti taip:

1.1. tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas T. P. būna tėvo A. P. gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiui vaikui T. P. išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš M. P.;

1.2. tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas būna motinos M. P. gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiui vaikui T. P. išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikui iš A. P..

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu nustatytą skyrium gyvenančio vaikų tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, išdėstant ją sekančiai:

tėvas A. P. su sūnumi K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo teikimo tvarką ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki jo pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. P. sąskaitą. Suma kasmet indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriama piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 545,80 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

2023 m. spalio 12 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su išlaikymo teikimu nepilnamečiams vaikams panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, likusiose dalyse – nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.