Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) N. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

10. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. buvo nuolat užliejamas iš viršaus; aiškina, jog po užliejimo visada buvo kviečiami namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ darbuotojai, kurie nustatydavo, kad užliejimai įvykdavo būtent iš pareiškėjos buto. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog užliejimai vykdavo būtent iš bendro naudojimo patalpų ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pažymi, kad pareiškėja niekada neįsileisdavo UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų. Be to, pasak suinteresuoto asmens, nei pareiškėja, nei jos atstovai bylos nagrinėjimo metu nekėlė versijos, kad užpylimas įvyko iš bendrų patalpų. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad ta aplinkybė, jog vonios patalpa atsakovei priklauso bendrosios nuosavybės teise su kitu asmeniu, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.

11. Taip pat suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad byla dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse buvo nagrinėjama labai ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs civilinės bylos Nr. e2-366-868/2023 nagrinėjimą 2023 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus beveik 18 mėnesių nuo bylos sustabdymo, atsižvelgė į suinteresuoto asmens interesus, be kita ko, į tai, kad suinteresuoto asmens butas buvo reguliariai užliejamas vandeniu iš pareiškėjos buto.

12. Suinteresuotas asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

13. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023, ieškovės J. A. ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės N. R. 2 366,92 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės J. A. naudai.

14. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-262-1187/2024, tenkino apeliantės (ieškovės) J. A. apeliacinį skundą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą pakeitė dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 27 Eur žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovės priteisė 431 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

15. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

16. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

18. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

19. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

20. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

21. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

22. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 sužinojo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., kai apie proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą pareiškėją informavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškėjai paskirta advokatė, rengusi kasacinį skundą byloje. Kita vertus, šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų. Be to, pareiškėjos išvardinti pagrindai (kitos bendraturtės neįtraukimas, atstovo įgaliojimų pasibaigimas ir kito atstovo pareiškėjai nepaskyrimas) egzistavo jau bylos nagrinėjimo metu, o vien ta aplinkybė, kad skirtingi pareiškėjos atstovai skirtingai vertina nurodytų aplinkybių įtaką proceso teisėtumui, negali būti laikoma pagrindu skaičiuoti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nuo pareiškėjos atstovo pasikeitimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nuo 2024 m. rugpjūčio 10-15 d., nes šio termino eiga prasidėjo priėmus ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimas buvo įteiktas asmeniškai dar 2023 m. lapkričio 6 d., todėl kritiškai vertintina pareiškėjos pozicija, jog apie iš jos priteistą žalos atlyginimą ji sužinojo tik gavusi antstolės raginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

24. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad terminas yra praleistas dėl rimtų priežasčių, susijusių su pareiškėjos psichinės sveikatos būkle, dėl kurios pareiškėja negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja 2024 m. liepos 26 d. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose konkrečiose srityse, tačiau jos teisė kreiptis į teismą (asmeniškai ar per atstovą) teismo sprendimu nebuvo apribota. Pažymėtina, kad pati pareiškėja laikėsi tokios pozicijos šioje byloje pateiktame atskirajame skunde dėl teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo buvo atsisakyta priimti kaip paduotą neveiksnaus aktualioje srityje asmens bei asmens, kurio atstovas nėra tinkamai įgaliotas atstovauti pareiškėjai. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-3020-661/2024, tenkinęs pareiškėjos atskirąjį skundą. Be to, pareiškėja sugebėjo savarankiškai kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jai būtų paskirtas advokatas kasaciniam skundui civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 surašyti. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad pareiškėjos sveikatos būklė negali būti laikoma rimta priežastimi jos praleistam terminui atnaujinti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

25. Pareiškėja teigia, kad teismo proceso metu ji nebuvo tinkamai atstovaujama. Iš esmės pareiškėja remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kad proceso metu ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Teismo vertinimu, su šiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti.

26. Iš civilinės bylos Nr. e2-366-868/2023 (buvęs bylos Nr. e2-1779-868/2022) duomenų nustatyta, kad teismas 2022 m. kovo 25 d. atskirąja nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl pareiškėjos (atsakovės byloje) pripažinimo neveiksnia. Ta pačia nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl kreipimosi į teismą ir, atitinkamai, sprendimo dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia, įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėja buvo atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatės, kuri neprieštaravo, kad teismas inicijuotų kreipimąsi dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia procedūrų. Ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad per protingą terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-818-987/2023 nėra išnagrinėta, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą. 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 ieškovės J. A. ieškinys atsakovei N. R. tenkintas.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-214-987/2024 (buvęs bylos Nr. e2YT-818-987/2023), pareiškėja pripažinta: 1) ribotai veiksnia turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 3) neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018; 2021 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021).

29. Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos/globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018; 2021 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

30. Šiuo atveju pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia konkrečiose turtinių ir neturtinių santykių srityse, išvardintose šios nutarties 27 punkte. Teismo sprendimu, kuriuo pareiškėja pripažinta neveiksnia, jai niekaip nebuvo apribota teisė kreiptis į teismą, ginti savo interesus teisme ar sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo teisme. Akcentuotina, kad ši aplinkybė konstatuota ir minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-3020-661/2024 (žiūrėti šios nutarties 24 punktą). Be to, pačios pareiškėjos veiksmai (kreipimasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo) taip pat patvirtina, kad pareiškėjos psichinė būklė netrukdė/netrukdo jai aktyviai ginti savo interesus teisme. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatytų sričių, kuriose asmuo yra pripažintas neveiksniu, sąrašas, negali būti aiškinamas plečiamai. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo manyti, kad civilinės bylos Nr. e2-366-868/2023 nagrinėjimo metu pareiškėjos psichinės sveikatos būklė neleido jai dalyvauti procese (atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji jame dalyvavo tiek asmeniškai, tiek per atstovus), nes jei pareiškėjos sveikatos būklė būtų trukdžiusi jai dalyvauti civiliniame procese, pareiškėja būtų pripažinta neveiksnia ir šioje teisinių santykių srityje.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

31. Pareiškėja taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą bendraatsakove V. S.. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023.

32. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

33. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2021 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

34. Šiuo atveju byloje buvo konstatuota, kad suinteresuoto asmens J. A. (ieškovės) butas buvo ne kartą užlietas iš virš šio buto esančio, atsakovei priklausančio buto. Atsakovė teisminio proceso metu ginčijo ieškinio pagrįstumą, teigdama, kad užliejimai įvykdavo ne iš atsakovės buto, o iš aukščiau atsakovės butų esančių butų, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti atsakovė į bylą nepateikė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po užliejimų atsakovė neįsileisdavo avarinės tarnybos darbuotojų ir kitų asmenų, galinčių nustatyti užliejimo priežastį, į jai priklausantį butą. Šią aplinkybę paliudijo ir ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės darbuotojai. Viso proceso metu pareiškėja neteikė argumentų, kad užliejimas įvyko iš jos ir V. S. bendrai valdomų patalpų. Šiuos argumentus pareiškėja nurodė tik po to, kai buvo priimtas pareiškėjai nepalankus teismo sprendimas; be to, minėti argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, t. y. pareiškėja ir prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, jog užpylimo šaltinis buvo ne jos butas, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais.

35. Kita vertus, proceso įstatymo nuostatos nustato, kad tik ieškovas procese turi dispoziciją spręsti, ką traukti atsakovu (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju, net jei ir būtų nustatyta, kad užliejimas įvyko iš bendros pareiškėjos ir kito asmens nuosavybės, jų, kaip bendraturčių, civilinė atsakomybė būtų solidari, o vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi net ir tuo atveju, jei užliejimas būtų įvykęs iš bendrų patalpų (priklausančių pareiškėjai su kitais asmenimis), suinteresuotas asmuo J. A. galėjo reikšti ieškinio reikalavimus tiek pareiškėjai, tiek kitiems minėtiems asmenimis, tiek bendrai. Tuo tarpu pareiškėja, manydama, kad užliejimas įvyko iš bendrų patalpų, galėjo/gali reikšti regreso reikalavimą jos nurodomai bendraturtei (CK 6.9 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, jog byloje yra padaryta teisės taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

36. Taigi, reziumuojant, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

37. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjos prašymo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (be to, pareiškėja prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš viso nepateikė); suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taip pat nepateikė, todėl jos jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės) J. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-366-868/2023 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.