Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-498-733/2018 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl naujų įrodymų

6. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.

8. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius duomenis – fotolentelę su 4 nuotraukomis. Prašė šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais duomenimis. Paaiškino, jog šių įrodymų teismui pateikti anksčiau teismui negalėjo, nes tik po ginčijamo sprendimo priėmimo jis persikėlė į naujus namus.

9. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog ieškovas šiuos įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė su jais susipažino, turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, mano, kad ieškovo pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. T., iš G. T. priteistas 170 Eur per mėnesį išlaikymas sūnui. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-750/2016 šalys taikos sutartimi susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. T. bendravimo tvarkos.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą motyvuodamas tuo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. tapo žinoma, jog atsakovė smurtavo prieš vaiką, kad ne jai, o ieškovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociškai ir psichologiškai saugesnę aplinką, jog vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti jam gyvenant su tėvu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo nustatyta esminių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

16. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

17. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

18. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nustatyta, jog mama vartojo fizinį smurtą prieš vaiką, ir tai yra esminė aplinkybė, dėl kurios vaiko gyvenamoji vieta turi būti keičiama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo argumentais.

20. Atsakovė S. T. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-635/2017 pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (trys nusikaltimų epizodai), jai paskirta subendrinta bausmė – 753,20 Eur bauda už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio mėn. savo gyvenamajame name, kambaryje sudavė vieną kartą rykšte mažamečiam sūnui L. T. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą; be to, ji 2017 m. balandžio 23 d. vakare savo gyvenamajame bute, kambaryje sudavė vieną kartą rykšte mažamečiam sūnui L. T. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą; be to, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. liepos 31 d. savo gyvenamajame name, o nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. savo gyvenamajame bute, kambaryje sudavė nenustatytą skaičių smūgių ranka ir ne mažiau kaip du smūgius rykšte mažamečiam sūnui L. T. į sėdmenis, taip nukentėjusiajam dėl jo psichikos sutrikimo – reakcijos į stiprų stresą –- sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pat šiol vaikas gyvena su motina (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ar VAT neinicijavo jokių procesų, kad vaikas būtų paimtas iš, anot ieškovo, jam nesaugios aplinkos. Atsakovė siekė pakeisti savo netinkamą elgesį ir tai patvirtina jos lankyti mokymai, t. y. pozityvios tėvystės mokymai ((duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 5 d. raštas), seminarai 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 10 d. „Laiminga šeima – laimingi vaikai“, 2017 m. lapkričio 20 d. paskaita „Kaip kalbėtis su vaikais, kad mus išgirstų“ (Švietimo pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 10 d. raštas). Duomenų, jog atsakovė po 2017 m. rugsėjo 13 d. būtų prieš vaiką vartojusi fizinį smurtą, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis). Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

21. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 matyti, jog nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė prieš vaiką vartojo smurtą, t. y. pliaukštelėjo vaikui per užpakalį. VAT nurodė, jog smurto prieš vaiką aplinkybių nenustatyta. Šios faktinės aplinkybės nurodytos įsiteisėjusiam teismo sprendime (CPK 18 straipsnis). Todėl laikytina, kad aplinkybė dėl fizinio smurto vartojimo prieš vaiką nėra nauja, dėl jos buvo aiškinamasi sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl atsakovės smurto vartojimo prieš savo vaiką, nepateikta. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaikui gyventi su motina tapo nesaugu dėl jos vartojamo fizinio smurto.

22. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės psichinė sveikata nėra gera, nes ji sirgo depresija, vaikui su ja nesaugu. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovė neginčijo fakto, jog ji sirgo depresija po nėštumo, tačiau teigė, kad dabar ji yra sveika. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šiuos teiginius, 2018 m. vasario 8 d. išsiuntė prašymą UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrui dėl duomenų apie atsakovės sveikatos būklę pateikimo. UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras 2018 m. vasario 12 d. į bylą pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog atsakovė yra Psichikos sveikatos centro apskaitoje. Jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas, kaip atsirandantis postnataliniu periodu. Paskutinį kartą lankėsi 2016 m. kovo 15 d. Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes matyti, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu duomenų, jog atsakovė sirgtų depresija ar kita psichine liga, nenustatyta.

23. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nurodė, kad ieškovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociškai ir psichologiškai saugesnę aplinką, kad vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti jam gyvenant su tėvu. Ši aplinkybė vertinta kaip esminė sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog neteisingai vertintos faktinės aplinkybės, nes vaikas nėra išreiškęs noro pakeisti savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

24. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

26. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiam vaikui L. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta 2018 m. birželio 7–29 dienomis teismo psichologijos ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. 103MS-114/2018), tuo metu vaikas buvo šešerių metų. Nė viena iš šalių ekspertizės išvadų neginčijo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Joje nurodyta, kad ekspertizės metu gauti duomenys netiesiogiai rodo, jog prioritetą vaikas teikia savo tėvui, su juo siejantis prieraišumo ryšys saugesnis. Liudviko santykis su mama emociškai reikšmingas, tačiau mažiau saugus ir darnus. Teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo spręsti vaiko norą gyventi su tėvu. Šioje ekspertizėje taip pat buvo nurodyta, kad L. T. pagal savo amžių, išsivystymo lygį ir individualius psichologinius ypatumus dar nėra pakankamai brandus, kad galėtų išreikšti asmeninę, savarankiškai suformuluotą nuomonę bei norus byloje aktualiais klausimais. Duomenų, kad L. T. būtų daroma vieno iš tėvų ar kitų asmenų įtaka dėl jo pasirinkimo, su kuo gyventi, nenustatyta. Nenustatyta, jog L. T. tėvas formuotų vaikui neigiamą požiūrį į motiną. Taip pat nenustatyta, kad L. T. mama formuotų vaikui neigiamą požiūrį į tėvą. Su abiem tėvais L. T. sieja stiprus emocinis ryšys. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų išvadoje nurodyta, jog abiejų tėvų asmenybiniai ypatumai papildo vieni kitus ir gali padėti skatinti harmoningą vaiko raidą. Duomenų, kad vaikui būtų negerai šiuo metu gyvenant su mama, byloje nėra. VAT skyrius Šilutės rajone pateikė byloje 2018 m. rugsėjo 25 d. išvadą Nr. 5SD-1286, kurioje nurodė, kad vadovaujantis specialistų išvadomis, susipažinus su procesiniais dokumentais, vadovaujantis prioritetine vaiko teise į saugią aplinką, į tai, kad vaikas nuolat maksimaliai bendravo su tėvu ir jam nėra svetima jo gyvenamoji aplinka, asmenys, gyvenantys kartu su vaiko tėvu, vaikui yra susiformavę pastovūs emociniai ryšiai su abiem tėvais, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas šiuo metu nepažeistų vaiko interesų. Tačiau institucija nenurodė, jog vaiko noras gyventi su motina pasikeitė.

27. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta vaiką apklausti specializuotame vaiko apklausos kambaryje. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu šalys nusprendė bylą užbaigti taikos sutartimi ir buvo nuspręsta vaiko neapklausinėti. Vėliau tėvai atsisakė sudaryti taikos sutartį, nes nesutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o jų noras – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais pagal Lietuvos įstatymus negalėjo būti tenkinamas. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant dėl santuokos nutraukimo, nuspręsta pakartotinai vaiko neapklausinėti, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir jo psichologiškai daugiau netraumuoti. Vertinant esminių aplinkybių pasikeitimą per vaiko interesų prizmę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vaikas išreiškia kategorišką poziciją dėl jo gyvenimo su tėvu. Iš byloje esančių duomenų ir pačių tėvų paaiškinimų matyti, jog L. T. yra vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų.

28. Vertinant byloje abiejų tėvų finansines galimybes nustatyta, kad jos iš esmės yra panašios. Ieškovas nuo 2015 m. balandžio 28 d. vykdo individualią veiklą. Dirba statybos apdailos darbus. Gauna išmokas už pasėlius. Ieškovo vardu, 2017 m. lapkričio 11 d. duomenimis, įregistruotos keturios transporto priemonės. Atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore ir jos gaunamas darbo užmokestis apie 311,83 Eur per mėnesį. Ji moka kreditą AB SEB bankui už 15 555,55 Eur paskolos suteikimą butui įsigyti. Duomenų, kad kardinaliai vieno iš šalių finansinė padėtis pasikeitė, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Vertinant byloje abiejų tėvų gyvenamąsias sąlygas nustatyta, kad jos iš esmės yra panašios ir po ginčijamo sprendimo priėmimo iš esmės nepakito.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gyveno stacionariame 33 kv. m namelyje. Institucija, teikianti išvadą byloje, 2018 m. vasario 22 d. rašte Nr. (16.12)-1322 nurodė, kad patikrinus jame gyvenimo sąlygas nustatyta, jog aplinka augti vaikui yra tinkama. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo gyvenamoji vieta pasikeitė, jis persikėlė su savo drauge gyventi į 30/100 namo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdo panaudos teise, o 21/100 namo dalis jam priklauso nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad VAT pas jį nebuvo atvykusi ir nepatikrino naujų gyvenimo sąlygų. Remiantis teismui pateiktomis fotonuotraukomis ir duotais paaiškinimais posėdžio metu galima daryti išvadas, jog nepilnamečiam vaikui pas tėvą gyventi sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovas gyvena su kartu su A. V., kuri charakterizuojama teigiamai. Byloje pateiktos jos teigiamos 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos seniūno bei 2017 m. lapkričio 8 d. buvusios darbovietės UAB „Jotama“ bei 2018 m. vasario 2 d. darbovietės UAB „Gilija“ charakteristikos. Byloje apklausta liudytoja A. V. paaiškino, kad su sugyventinio sūnumi sutaria labai gerai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas patvirtino, kad su A. V. laukia šeimos pagausėjimo.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. T. kartu su sūnumi, draugu N. P. gyvena 47,16 kv. m. nuosavame 2 kambarių bute, adresas (duomenys neskelbtini). Antstolės Santos Selezniovienės 2018 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 184-18-17 nurodytos faktinės aplinkybės apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog jis yra tinkamas, jame saugu gyventi vaikui. Šios aplinkybės atitinka VAT išvadą, kurioje nurodyta, kad patikrinus šiame bute gyvenimo sąlygas nustatyta, jog jos atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir yra tinkamos jame gyventi. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šios faktinės aplinkybės nepasikeitė. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad VAT atstovai po ginčijamo sprendimo priėmimo pas ją nebuvo apsilankę. Kaip liudytojas apklaustas N. P. parodė, kad apie pusantrų metų gyvena su atsakove ir jos sūnumi, sutaria gerai.

32. Iš Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. rašto Nr. R2 (U13-23)-65 matyti, kad vaikui nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (socialinė ir emocinė), fonetinis kalbėjimo sutrikimas, vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Buvo siūloma ugdyti pagal ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo programą, teikti logopedo (2 kartus per savaitę), ilgalaikę psichologo, ilgalaikę socialinę pedagoginę pagalbą. Atlikus pakartotinį vertinimą 2019 m. birželio mėn. nustatyta, kad G. T. siūloma ugdyti pagal bendrąsias programas, teikti logopedo (1–2 kartus per savaitę), ilgalaikę psichologo, ilgalaikę socialinę pedagoginę pagalbą. Vertinimą kartoti 2021 m. vasario mėn. (Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 71 „Dėl specialiųjų ugdymo poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo“). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes matyti, kad vaikui gyventi su motina saugu, jos elgesys nedaro žalingo poveikio sūnaus vystymuisi.

33. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nustatytos esminės aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turi būti keičiama, t. y. nustatoma su tėvu. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų, t. y. dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėjų kolegija nepasisako.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl tėvo galimybių daugiau bendrauti su vaiku. Išaiškintina, jog šalys turi teisę bendru susitarimu pasikeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-750/2016 nustatytą su nepilnamečiu sūnumi L. T. bendravimo tvarką pagal byloje prašytos patvirtinti taikos sutarties sąlygas.

35. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas naikintinas bei klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

38. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinys netenkintinas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme ji turėjo 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100,00 Eur teisinės konsultacijas, 300,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, antstolei 75,00 Eur už 2018 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01257 už faktinių aplinkybių konstatavimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių bei yra pagrįsta, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 975,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

40. Valstybei iš ieškovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliantė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji turėjo 982,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio, 605,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, 302,50 Eur už prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka parengimą, už atstovavimą teismo posėdyje 2019 m. spalio 2 d. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių bei yra pagrįsta, todėl apeliantei iš ieškovo priteistina 982,50 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

43. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. T. iš ieškovo G. T. 975,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus nulį centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei S. T. iš ieškovo G. T. 982,50 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.