Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-114-361/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-09
Bylos Nr.
eAN2-114-361/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00175-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
I. Ž.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-114-361/2025
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00175-2025-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.11.3; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. atstovo advokato Vidmanto Žylės (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. vasario 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja S. V., priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-1766-2025, kuriuo I. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 80 Eur baudą už tai, jog ji, 2024 m. gruodžio 10 d., 14.22 val., Dubysos g.–Taikos pr., Klaipėdoje, vairavo automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2025 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. atstovo advokato V. Žylės skundas atmestas ir policijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliantės atstovas apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį I. Ž. nutraukti.

3.1. Teigia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. I. Ž. negalėjo būti nubausta, nes ji nevairavo automobilio ir ranka nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone. Mobiliojo ryšio priemonė kažkuriuo tai momentu (galimai 1 sekundei) buvo I. Ž. rankoje, tačiau ji nedelsiant padėjo telefoną į laisvų rankų įrenginį ir juo nesinaudojo ir 1 min. 25 s trukmės video medžiagoje užfiksuotos aplinkybės tai patvirtina. I. Ž. telefoną įjungė ir pastatė į laisvų rankų įrangą, pritvirtintą specialiame laikiklyje automobilio prietaisų skydelyje. Iki pradėdama važiuoti, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, I. Ž. automobilio nevairavo, o laisvu nuo eismo momentu, policijos pareigūnų įvertintu kaip sustojimą, o ne stovėjimą, užsisegė saugos diržą ir užsiėmė higienos reikmėmis – dažėsi lūpas. Už tai administracinėn atsakomybėn nepatraukta, nors su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų buvo ir daugiau. Todėl daro išvadą, jog I. Ž. veiksmuose nėra aktualaus administracinio nusižengimo objektyviosios pusės, t. y. privalomojo administracinio nusižengimo požymio. Tai patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikiama I. Ž. telefonų skambučių ir SMS išklotinė iš operatoriaus „Telia“, už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 10 d. 14.04 val. iki 4.24 val.

3.2. Pareigūnė, paskyrusi administracinę nuobaudą, pripažino, kad I. Ž. vairuojamas automobilis stovėjo neužvestas. Automobilis, policijos pareigūnų vertinimu, dalyvavo eisme, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatyme numatytos automobilių stovėjimo sąvokos. Šiame įstatyme tokios sąvokos net nėra. Kita vertus, pagal Kelių eismo taisyklių 20 punktą, transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Naudojimasis rankomis suprantamas pagal paskirtį, t. y. telefoniniam ryšiui palaikyti, SMS rašymui ir kita, kas savarankiškai nesuderinama su vairavimo, stovėjimo ar sustojimo sąvokomis, kai transporto priemonės variklis išjungtas ar įjungtas. Todėl I. Ž. veikoje nėra nei neteisėtos veikos, nei kaltės požymių. I. Ž. sąmoningai vykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesukėlė nepatogumų kitiems eismo dalyviams, kurių nebuvo tiek daug, o ir eismas nebuvo intensyvus, todėl nereikalavo iš vairuotojos didesnio atidumo. Telefono perkėlimas iš vienos vietos į kitą, apeliantės atstovo vertinimu, nėra baudžiamas veiksmas. Teismo įžvalgos dėl telefono naudojimo laiko, kad ,,I. Ž. telefoną laiko pakankamai ilgą laiko tarpą (apie 17 sek.), žiūri į telefono ekraną, spaudžia ekraną pirštu“, vertintinos kritiškai, nes naudojimasis mobiliojo ryšio priemone turi pasireikšti konkrečiais veiksmais: nenutrūkstamu bendravimu, žestikuliavimu, SMS žinučių rašymu, foto ar MMS žiūrėjimu, kurie natūraliai užima laiko, atitraukiančio vairuotojo dėmesį nuo intensyvaus eismo. Filmuotoje medžiagoje to nepastebima, nes visi eismo dalyviai pasyviai laukė leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo.

3.3. Neaišku, kodėl skundžiamu nutarimu paskirta bauda padidinta iki 80 Eur, nors administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 60 Eur baudą. Administracinio nusižengimo pavojingumo vertinimas neturėtų skirtis nuo pradinio vertinimo, pavojingumas savaime nepadidėja dėl to, jog skiriasi administracinio nurodymo ir nutarimo surašymo laikas. Policija ir apylinkės teismas visiškai nesivadovavo ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Atsiliepimas

4. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliantės atstovo skundo argumentais nėra pagrindo.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog transporto priemonės variklis buvo išjungtas, vertina kaip nereikšmingą, kadangi transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme. Prie apeliacinio skundo pridedama I. Ž. telefonų skambučių ir SMS išklotinė su operatoriaus „Telia“ teikiamomis paslaugomis, kuri apeliantės atstovo teigimu įrodo, jog I. Ž. nesinaudojo „Telia“ teikiamomis paslaugomis, taip pat neturi reikšmės. Vien tai, jog I. Ž. galimai niekam neskambino ar nerašė SMS žinučių neįrodo, jog ji neatliko kitų veiksmų telefone tokių, kaip pvz. naudojimasis internetu ar panašiai, nes jau vien vaizdu įrašas patvirtina, jog ji telefoną laikė rankoje, į jį žiūrėjo bei spaudė pirštu.

4.2. Nors I. Ž. automobilis buvo sustojęs, tačiau sustojo važiuojamojoje dalyje, vykstant eismui. Transporto priemonės sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje nėra prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja viešajame eisme. Paskirta I. Ž. nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimus, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina jos kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad policija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja apeliantės atstovas, nereiškia, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. KET 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Elgdamasis priešingai, vairuotojas atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia jo dėmesį nuo vairavimo, dėl to jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip kelia grėsmę eismo saugumui.

8. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi pagal KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vairuotojui yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, AN2-274-873/2023, AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-229-485/2023, AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-155-361/2023, AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.).

9. Iš byloje policijos pateikto vaizdo įrašo gerai matyti, kad I. Ž. mobiliojo ryšio telefonu naudojosi ranka, laikydama jį automobilio vairo lygmenyje. Nors tuo metu I. Ž. vairuojamas automobilis stovėjo, tačiau ji dalyvavo viešajame eisme – stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, prieš sankryžą ir kartu su kitais automobiliais laukė leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti prieš sankryžą sustojęs I. Ž. vairuojamas automobilis, nuo šio įrašo 00.00.01 val. iki 00.00.18 val. – ji paima ir rankose prieš save laiko mobiliojo ryšio priemonę – telefoną, įrašo 00.00.27 val. – užsisega saugos diržą, o 00.01.17 val. – pajuda iš vietos. Toks I. Ž. sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, nėra prilyginamas stovėjimui Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 punkte pateiktos transporto priemonės stovėjimo apibrėžimo prasme (Transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.) I. Ž. vairuojama transporto priemonė, nors ir sustojusi, toliau nepertraukiamai dalyvavo viešajame eisme.

10. Be to, aplinkybė, jog I. Ž. vairuojamo automobilio variklis išsijungė po to, kai ji sustojo važiuojamoje kelio dalyje dėl įmontuotos automobilyje Start/Stop funkcijos, savaime nereiškia, jog tuo metu ji galėjo naudotis mobiliuoju telefonu rankomis. I. Ž. automobiliu toliau faktiškai dalyvavo eisme, o ne stovėjo su išjungtu varikliu. Tai, kad ji po naudojimosi mobiliuoju telefonu (paima telefoną ranka, žiūri iš arti į jo ekraną, įstato į laikiklį) iki pajudėjo iš sustojimo vietos, dar dažėsi lūpas, prisisegė saugos diržą, taipogi savaime nešalina jos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tokios veikos pavojingumo. Apygardos teismas pastebi, jog minėta Start/Stop funkcija automobilyje įsijungia tik vairuotojui visiškai sustojus ir laikant koja nuspaustą stabdžio pedalą. Taigi, tokiu būdu sustojusi I. Ž., ne tik naudojosi telefonu rankomis, tačiau tuo pat metu objektyviai dar turėjo koja laikyti nuspaustą stabdžio pedalą. Todėl nukreipusi dėmesį į mobilųjį telefoną, ji neabejotinai kėlė grėsmę eismo saugumui, nes atliko tokį su transporto priemonės vairavimu nesusijusį veiksmą, kartu sudarydama sąlygas atsitiktinai pajudėti automobiliui.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės atstovo argumentus, jog I. Ž. naudojimasis mobiliojo ryšio priemone turėjo pasireikšti konkrečiais veiksmais: nenutrūkstamu bendravimu, žestikuliavimu, SMS žinučių rašymu, foto ar MMS žiūrėjimu, kurie natūraliai užima ne mažai laiko, atitraukiančio vairuotojo dėmesį nuo intensyvaus eismo. Tai, jog automobilyje yra įmontuota laisvų rankų įranga, įrodomosios reikšmės neturi, nes mobiliojo ryšio telefono paėmimo į ranką priežastis vairuojant – nėra svarbi. Atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip – juo perjungiama muzika, naršoma po mobiliojo ryšio telefono nustatymus ir pan. Todėl apeliantės atstovo nurodoma išklotinė iš „Telia“ jokios įrodomosios reikšmės neturi. Pareigūnai tokių duomenų iš operatorės pagrįstai neužklausė ir nevertino. Policijos pareigūnų vaizdo įraše užfiksuota KET pažeidimo aplinkybe pagrindo netikėti nėra, nes pažeidimas užfiksuotas aiškiai, pareigūnams stebint visus prieš sankryžą sustojusius automobilius ir jų vairuotojus.

12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. I. Ž. policijos paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda, didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda, individualizuota tinkamai, skirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę (per pastaruosius 5 metus 2 kartus bausta už ANK 417 straipsnio pažeidimus, baudos sumokėtos, viena administracinė nuobauda galiojanti), teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją keisti nėra pagrindo. Tai, jog I. Ž. nepasinaudojo galimybe susimokėti mažesnę baudą – į administracinio nusižengimo protokolą įrašytu administraciniu nurodymu pasiūlyta susimokėti minimalią sankcijoje numatytą 60 Eur baudą, savaime nereiškia, jog vėliau, policijos nutarimu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, jai skirta 80 Eur bauda yra neadekvati administracinio nusižengimo ir jos asmenybės pavojingumui. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys