Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės Terezos Gerasimovič atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.3. Vykdomojoje byloje pakeistas pradinis skolininkas į jo teisių perėmėją pareiškėją tik išieškomų vykdymo išlaidų dalyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

10.4. Nepaisant to, kad ginčo bylos vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos, kurios sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, išieškojimu, kreditorinis reikalavimas pareiškėjai buvo pareikštas ne dėl baudos sumokėjimo, o dėl vykdymo išlaidų, kurios, kaip turtinė prievolė, gali būti paveldimos, atlyginimo, todėl suinteresuotas asmuo, mirus pradiniam skolininkui, pagrįstai siekia šias išlaidas išieškoti iš pradinio skolininko teisių perėmėjo – pareiškėjos. Antstolė pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydama priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolės teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, ginčo atveju nėra. Kadangi pradinis skolininkas mirė, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėja.

10.6. Atskirojo skundo argumentų pagrįstumui patvirtinti aktuali teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1839-340/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2328-803/2018.

11.1. Vadovaudamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). Toks vykdymo išlaidų išieškojimo reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos išieškomos nenutraukiant vykdomosios bylos. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą.

11.2. CPK nenumato antstolio teisės vykdomąją bylą atnaujinti po to, kai priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo. CPK 610 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, todėl antstolis turi teisę išieškoti vykdymo išlaidas, kol vykdomoji byla nėra nutraukta, o priėmęs patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą, antstolis nebegali priimti patvarkymo atnaujinti vykdomąją bylą tam, kad išieškotų iš skolininko vykdymo išlaidas. Ginčo atveju neigiamų pasekmių, t. y. vykdymo išlaidų neapmokėjimo rizika tenka antstolei.

11.3. Ginčo atveju vykdomoji byla sustabdyta nebuvo ir antstolė negalėjo atnaujinti vykdomosios bylos vykdymo išlaidų išieškojimui.

11.4. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai remiasi atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi, kaip galima spręsti iš atskirajame skunde nurodytų bylų faktinių aplinkybių aprašymo, mirus skolininkui vykdymo išlaidos buvo išieškomos iš įpėdinių nenutraukus vykdomųjų bylų. Ginčo atveju vykdomoji byla prieš pateikiant reikalavimą pradinio skolininko teisių ir pareigų perėmėjai pareiškėjai buvo nutraukta. Atskirajame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje yra pabrėžiama, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas reglamentuoja išieškotojo sumokėtų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko ir grąžinimo išieškotojui klausimą tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, tačiau jokiu būdu neįpareigoja antstolio nutraukti vykdomąją bylą. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Toks vykdymo išlaidų išieškojimo reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos išieškomos nenutraukiant vykdomosios bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, nutraukus vykdomąją bylą ir po vykdomosios bylos nutraukimo pakeitus skolininką į valstybę.

13. Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

14. Remiantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).

17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0045/08/00810 medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0045/08/00810 pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2008 m. spalio 27 d. pateiktą vykdyti 2008 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. N250870 dėl 450 Lt (130,33 Eur) skolos (administracinės nuobaudos) išieškojimo iš pradinio skolininko valstybės naudai.

18. Išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0045/08/00810 iš pradinio skolininko buvo vykdytas iki jo mirties. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0045/08/00810 pateiktų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų nustatyta, jog pradinis skolininkas mirė 2018 m. liepos 26 d. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, antstolė 2019 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-45-19594, kuriuo, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0045/08/00810.

19. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui.

20. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradėta iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis), priimdamas patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tais atvejais, kai skolininko pareiga pagal jos prigimtį galėtų pereiti įpėdiniams, antstolis turi būti surinkęs pakankamai duomenų, liudijančių, kad miręs skolininkas neturi įpėdinių ir jo turto niekas nepaveldėjo, kadangi turtinių prievolių paveldimumas yra preziumuojamas pagal įstatymą (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

21. Tačiau, nesant mirusio asmens teisių perėmėjo, negalimas skolininko turtinės pareigos perėjimas, nepriklausomai nuo to, jog pagal savo prigimtį tokia pareiga yra paveldima. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Teismų praktikoje išsakyta nuomonė, kad mirus skolininkui, kurio pareiga pagal prigimtį paveldima, jei antstolis nustato šį skolininką neturėjus turto, galimas vykdomosios bylos užbaigimas grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Žr. pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1107-123/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1045-622/2009, 2009 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-429-123/2009), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant pakankamai duomenų apie tai, kad skolininko turto niekas nepaveldėjo, t. y. universalus skolininko teisių perėmimas neįvyko, vykdomoji byla turėtų būti užbaigiama ją nutraukiant, kadangi vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui nesant galimybės vėliau jį pateikti vykdyti iš naujo nėra prasmingas.

22. Vadovaujantis CK 5.2 straipsniu, paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pareina valstybei. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, palikėjo įpėdiniais pagal įstatymą laikytini ne tik palikėjo vaikai ar sutuoktinis, bet ir kiti asmenys – palikėjo tėvai, seneliai, broliai, seserys ir kt.

23. Vykdomojoje byloje Nr. 0045/08/00810 (tomas II, lapas 93) esantys duomenys patvirtina, kad antstolė kreipėsi į Testamentų registro tvarkytoją dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Gavusi atsakymą, kad nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, antstolė 2019 m. gegužės 15 d. priėmė dėl to patvarkymą Nr. S-19-45-9685, o 2019 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-45-19594, kuriuo, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0045/08/00810 (tomas II, lapas 104).

24. 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-20-45-6383 „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ pradinis skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0045/08/00810 pakeistas jo teisių perėmėja – pareiškėja dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2020 m. balandžio 27 d. pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-45-6384, nurodant, kad likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 360,53 Eur. Antstolė 2020 m. balandžio 27 d. priėmė patvarkymu Nr. S-20-45-6382 „Dėl kreditorinio reikalavimo“ įpareigojusi pareiškėją apmokėti 360,53 Eur likusią neišieškotą vykdymo išlaidų sumą.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog antstolė, siekdama išieškoti vykdymo išlaidas, turėjo pakeisti mirusį pradinį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja – valstybe, ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

26. Pagal CPK 629 straipsnio 2 dalį vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos, o vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 630 straipsnio 3 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta nutraukus vykdomąją bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla buvo laikoma baigta 2019 m. spalio 9 d. priėmus patvarkymą Nr. S-19-45-19594, nebuvo teisinio pagrindo priimti 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-45-6383 „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“.

28. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog vykdymo išlaidos išieškomos nenutraukiant vykdomosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, pažymi, kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punktą vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Toks vykdymo išlaidų išieškojimo reglamentavimas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog vykdymo išlaidos išieškomos nenutraukus vykdomosios bylos. Tik pakeitus mirusį pradinį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja pareiškėja, buvo galima spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą, o nutraukus vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai nebeatliekami.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog antstolė, nutraukusi vykdomąją bylą Nr. 0045/08/00810, nepagrįstai vykdomojoje byloje priėmė 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-45-6383 „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“, 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-45-6382 „Dėl kreditorinio reikalavimo“ bei 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-45-6384, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą juos panaikinti.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1839-340/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2328-803/2018 yra priimtos skirtingomis faktinėms aplinkybėms, tai yra vykdymo išlaidos buvo išieškomos ir įpėdinių nenutraukus vykdomųjų bylų. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to teismų išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.