- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-2328-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14958-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. Š. veiksmų ir prašo panaikinti antstolio 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S18-23075 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0178/10/01471.
Pareiškėja nurodė, jog antstolio 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymas Nr. S18-23075 dėl skolininko L. M. vykdomajame procese pakeitimo yra neteisėtas nuo priėmimo dienos, kadangi vykdomojoje byloje vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Teigia, kad administracinė bauda išieškoma sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytomis taisyklėmis ir išieškojimas gali būti nukreipiamas į pažeidėjo asmeninį turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Ši norma reglamentuoja tik išieškojimo tvarką, remiantis ja negali būti sprendžiama dėl pareigos perėjimo teisių perėmėjui. Pareigos perėjimo galimybę apsprendžia pareigos teisinė prigimtis.
Pareiškėja nurodo, kad iš skolininko buvo vykdomas baudos, paskirtos administracinėje byloje, išieškojimas, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnį vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Dėl šios priežasties asmeninės prievolės baigiasi, nubaustajam mirus. L. M. pareiga sumokėti baudą į valstybės ar savivaldybės biudžetą kilo iš jo priešingų teisei veiksmų – administracinio teisės pažeidimo. Pareiga sumokėti baudą nėra sutartinis ar deliktinis įsiskolinimas ir susijusi ne su L. M. turtu, o tik su jo asmeniu. Atsižvelgiant į tai, pareigos perėjimas šiame teisiniame santykyje negalimas.
Pažymėjo, jog administracinė bauda kaip palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, tai atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nėra teisinio pagrindo perkelti įpėdiniui vykdymo išlaidų apmokėjimą. Įstatymo norma, numatanti antstolio teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą, nėra absoliuti. Ne kiekvienas reikalavimas, kylantis iš teisės, turi būti patenkintas, todėl teigtina, kad antstolis savo rizika vykdo išieškojimą ir gali negauti planuojamų pajamų. Vykdymo išlaidos nėra išlaidos tiesiogine prasme, tai yra apskaičiuotas atlyginimas už tam tikrus vykdymo veiksmus, nuo kurių kokybės, intensyvumo ir operatyvumo priklauso rezultatas.
Antstolis D. Š. 2018 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S18-28118 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą. Skundžiamu patvarkymu antstolis nusprendė mirusį skolininką L. M. vykdomojoje byloje Nr.0178/10/01471 dėl antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti į teisių ir pareigų perėmėją V. K., t. y. vykdymo proceso šalį antstolis keičia tik dalyje dėl būtinųjų bei faktinių vykdymo išlaidų išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų atmetė.
Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo. Skolininkui mirus, antstolis pagrįstai išsprendė skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, todėl vykdymo išlaidas privalo atlyginti skolininko teisių perėmėja. Nurodė, jog už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievolė, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamas 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymas Nr. S18-23075 priimtas dėl antstolio patirtų vykdomo išlaidų, o ne dėl baudos išieškojimo.
Konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog antstolis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi priimti sprendimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnis), nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju patvarkymas priimtas ne dėl baudos, o dėl vykdymo išlaidų, kurias patyrė antstolis, išieškojimo, o tokių pagrįstų išlaidų atlyginimą antstoliui garantuoja įstatymas. Antstoliui nesuteikta teisė vertinti išduoto vykdomojo dokumento, kurio pagrindu turi būti atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą ar piktnaudžiavimą procesu, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, jog antstolis, priimdamas patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, veikė teisėtai, tinkamai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, nesprendė klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
L. M. baustas administracine tvarka. Nuobauda susijusi su pažeidėjo asmeniu ir negali būti paveldima, tokia prievolė laikoma asmenine;
vykdymo išlaidų atlyginimas neatsiejamas nuo materialinių teisių ir pareigų, kurias perima paveldėtojas. Šiuo atveju, jeigu nėra paveldimos teisės ir pareigos susijusios su administracinės nuobaudos mokėjimu, tai neturi būti paveldima ir pareiga atlyginti vykdymo išlaidas;
pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo gauti atlyginimą už tai. Teisė į antstolio atlyginimą nėra absoliuti.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius esminius argumentus:
išieškojimas dėl administracinės baudos pradėtas teisėtai, vykdant priverstinį išieškojimą buvo patirtos išlaidos, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, nagrinėjamu atveju nėra;
atsižvelgiant į tai, kad skolininkas mirė, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Pažymėjo, jog vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01471 sudaro tik būtinosios ir faktinės vykdymo išlaidos, kurių suma yra 121,91 Eur.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, skolininką pakeičiant jo teisių ir pareigų perėmėju.
Byloje nustatyta, jog antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/10/01471, pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. A2.1.-3195/576/2010 dėl 72,41 Eur baudos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojo valstybės naudai. Patikrinęs Gyventojų registro duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas L. M. 2017 m. rugpjūčio 13 d. mirė. Testamentų registro išrašo duomenimis, 2017 m. rugsėjo 11 d. įregistruotas L. M. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmė V. K.. Antstolis 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S18-23064 apskaičiavo vykdymo išlaidas, nustatė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01471 sudaro 127,91 Eur. Antstolis 2018 m. balandžio 16 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S18-23075, kuriuo mirusį skolininką L. M. vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01471 dėl antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo pakeitė į teisių perėmėją V. K..
Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, jo pertvarkymas ir pan.), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio.
Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja ir paveldėjimo teisės normos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą; jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016).
Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Remiantis paveldėjimo teisės normomis, darytina išvada, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/0147 pakeistas skolininkas L. M. į jo teisių perėmėją V. K. tik išieškomų vykdymo išlaidų dalyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors šiuo atveju vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinių baudų, kurių sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, išieškojimu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas vykdomosiose bylose buvo pareikštas ne dėl baudų sumokėjimo, o tik dėl vykdymo išlaidų, kurios, kaip turtinė prievolė, gali būti paveldimos, atlyginimo, todėl antstolis, mirus skolininkui, pagrįstai siekia šias išlaidas išieškoti iš skolininko teisių perėmėjo, šiuo konkrečiu atveju – apeliantės V. K..
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, tačiau antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Kadangi skolininkas mirė – vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas reglamentuoja išieškotojo sumokėtų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko ir grąžinimo išieškotojui klausimą tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, tačiau jokiu būdu neįpareigoja antstolio nutraukti vykdomąją bylą. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas nedraudžia vykdymo išlaidų, kurių išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos nepadengia, išieškojimo iš skolininko, o šiam mirus – iš jo teisių perėmėjo.
Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). Toks vykdymo išlaidų išieškojimo reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos išieškomos nenutraukiant vykdomosios bylos. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Remiantis išdėstytu vertinama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.