Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėja V. K. skundu, su vėlesniais paaiškinimais, dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų prašo panaikinti antstolio 2018-04-16 patvarkymą Nr. S18-23075 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0178/10/01471. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsniu ir nurodo, kad antstolio 2018-04-16 patvarkymas Nr. S18-23075 dėl skolininko L. M. vykdomajame procese pakeitimo yra neteisėtas nuo priėmimo dienos, kadangi vykdomojoje byloje vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Teigia, kad antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką;Teigia, kad administracinė bauda išieškoma sutinkamai su CPK nustatytomis taisyklėmis ir išieškojimas gali būti nukreipiamas į pažeidėjo asmeninį turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Tačiau ši norma reglamentuoja tik išieškojimo tvarką, remiantis ja negali būti sprendžiama dėl pareigos perėjimo teisių perėmėjui. Pareigos perėjimo galimybę apsprendžia pareigos teisinė prigimtis;Pareiškėja nurodo, kad iš skolininko buvo vykdomas baudos, paskirtos administracinėje byloje, išieškojimas, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsniu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pagal CPK 629 straipsnį vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Dėl šios priežasties asmeninės prievolės baigiasi, nubaustajam mirus;L. M. pareiga sumokėti baudą į valstybės ar savivaldybės biudžetą kilo iš jo priešingų teisei veiksmų – administracinio teisės pažeidimo. Pareiga sumokėti baudą nėra sutartinis ar deliktinis įsiskolinimas ir susijusi ne su L. M. turtu, o tik su jo asmeniu. Todėl pareigos perėjimas šiame teisiniame santykyje negalimas;Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas numato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, jog mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos;Teigia, kad Klaipėdos apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-1233-265/2017 negali būti pripažinta precedentu, kadangi nėra žinoma, ar Valstybinė mokesčių inspekcija apskundė šią nutartį ir ar buvo peržiūrėta kasacine tvarka;Pareiškėja nurodo, kad nerasta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nutarčių, kuriuose būtų nagrinėjamas analogiškas klausimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš teisių perėmėjo, jeigu skolininkas, kurio prievolė atsirado ne teismo sprendimo pagrindu, miršta, tačiau kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas. Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams;Pareiškėja teigia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nuobaudos administracinėje byloje siejamos su pažeidėjo asmenybe (šiuo atveju – L. M.) ir teisių ir pareigų perkėlimas nėra galimas;Pareiškėja teigia, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėja mano, kad 3-jų mėnesių terminas galioja antstoliui ir sprendimus dėl skolininko vykdomajame procese pakeitimo antstolis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (L. M. mirties diena); Kadangi administracinė bauda kaip palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, tai atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad nėra teisinio pagrindo perkelti įpėdiniui vykdymo išlaidų apmokėjimą; Įstatymo norma, numatanti antstolio teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą, nėra absoliuti. Ne kiekvienas reikalavimas, kylantis iš teisės, turi būti patenkintas, šiuo atveju logiška, kad antstolis savo rizika vykdo išieškojimą ir gali negauti planuojamų pajamų. Vykdymo išlaidos nėra išlaidos tiesiogine prasme, tai yra apskaičiuotas atlyginimas už tam tikrus vykdymo veiksmus, nuo kurių kokybės, intensyvumo ir operatyvumo priklauso rezultatas. Antstolio D. Šidlausko veiksmus vykdomojoje byloje dėl baudos išieškojimo iš L. M. remiantis preliminariąja informacija nėra pagrindo pripažinti tokiais.

2. Antstolis Dainius Šidlauskas 2018-05-08 patvarkymu Nr. S18-28118 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Antstoliui Dainiui Šidlauskui priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.1.-3195-576/2010, išduotas 2010-05-18 dėl 72,41 Eur išieškojimo iš skolininko L. M. 3 eilės išieškotojui valstybei;

2.2. 2018-04-16 patvarkymu miręs skolininkas vykdymo procese pakeistas teisių bei pareigų perėmėja V. K.;

2.3. Pareiškėjos skunde nurodytas teisinis reglamentavimas yra pasikeitęs, ir nuo 2017-07-01 vykdymo proceso šalį pakeičia antstolis patvarkymu;

2.4. Skundžiamu patvarkymu antstolis nusprendė mirusį skolininką L. M. vykdomojoje byloje Nr.0178/10/01471 dėl antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti į teisių pareigų perėmėją V. K., t. y. vykdymo proceso šalį antstolis keičia tik dalyje dėl būtinųjų bei faktinių vykdymo išlaidų išieškojimo;

2.5. Teismų praktikoje pažymima, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, tačiau antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos;

2.6. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patį vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta;

2.7. CPK 610 straipsnio l dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Kadangi skolininkas mirė – vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Pažymėtina, kad antstolio vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr.0178/10/01471 sudaro 121,91 Eur, t. y. tik būtinosios ir faktinės vykdymo išlaidos.

Skundas netenkintinas.

II. Skundo esmė

3. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja nesutinka su antstolio Dainiaus Šidlausko 2018-04-16 patvarkymu Nr. S18-23075 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Pareiškėja nurodo, kad L. M. pareiga sumokėti baudą į valstybės ar savivaldybės biudžetą kilo iš jo priešingų teisei veiksmų – administracinio teisės pažeidimo. Pareiga sumokėti baudą yra susijusi tik su L. M. asmeniu. Todėl pareigos perėjimas šiame teisiniame santykyje negalimas. Pareiškėjos teigimu, administracinė bauda kaip palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, tai atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad nėra teisinio pagrindo perkelti įpėdiniui vykdymo išlaidų apmokėjimą.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/10/01471, pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-05-18 nutarimą Nr. A2.1.-3195/576/2010 dėl 72,41 Eur baudos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojo valstybės naudai (v. b. l. 1-3). Patikrinęs Gyventojų registro duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas L. M. 2017-08-13 mirė (v. b. l. 79). Testamentų registro išrašo duomenimis, 2017-09-11 įregistruotas L. M. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmė V. K. (v. b. l. 88-89). Antstolis 2018-04-16 patvarkymu Nr. S18-23064 apskaičiavo vykdymo išlaidas, nustatė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01471 sudaro 127,91 Eur (v. b. l. 90). Antstolis 2018-04-16 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S18-23075, kuriuo mirusį skolininką L. M. vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01471 dėl antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo pakeitė į teisių perėmėją V. K. (v. b. l. 91).

5. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, numatantis, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. (CPK 596 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.). Taigi pareiškėja, skunde nurodydama, kad nutartimi vykdymo procese išieškotoją ar skolininką pakeičia pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, remiasi CPK 596 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2017-07-01. Nuo 2017-07-01 vykdymo proceso šalį pakeičia antstolis patvarkymu.

6. Teismas iš dalies sutinka su pareiškėja, jog už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievolė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, jog už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, ir ji negali būti paveldima bei perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje 2S-451-569/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1233-265/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamas 2018-04-16 patvarkymas Nr. S18-23075 priimtas dėl antstolio patirtų vykdomo išlaidų, o ne dėl baudos išieškojimo.

7. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Nagrinėjamu atveju teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, nenustatyta. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje 2S-451-569/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1233-265/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1873-912/2018). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo. Skolininkui mirus, antstolis pagrįstai išsprendė skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą bei vykdymo išlaidas privalo atlyginti skolininko teisių perėmėja.

8. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog antstolis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi priimti sprendimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (CK 5.63 straipsnis), nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju patvarkymas priimtas ne dėl baudos, o dėl vykdymo išlaidų, kurias patyrė antstolis, išieškojimo, o tokių pagrįstų išlaidų atlyginimą antstoliui garantuoja įstatymas (žr., 7 punktą). Pažymėtina tai, kad antstoliui nesuteikta teisė vertinti išduoto vykdomojo dokumento, kurio pagrindu turi būti atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pareiškėja taip pat nurodė, jog vykdymo išlaidos iš mirusio skolininko teisių perėmėjo negali būti išieškomos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktą. Tačiau pastarajame punkte reglamentuotas išieškotojos sumokėtų vykdymo išlaidų neišieškojimas mirus skolininkui, kai reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, iš skolininko, bet ne antstolio patirtų vykdymo išlaidų išieškojimas. Pagal bendrąją vykdymo proceso taisyklę, išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1873-912/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog negali būti vykdomas išieškojimas Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punkto pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti.

10. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą ar piktnaudžiavimą procesu, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolis, priimdamas patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, veikė teisėtai, tinkamai, vadovaudamasis CPK nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.