- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-451-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00066-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjosuinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau–VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajonoapylinkės teismo 2015 m. sausio 19d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-18-715/2015 pagal pareiškėjos antstolės E. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė E. M. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką D. M. į jo teisių perėmėją - valstybę. Nurodė, jog antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apskr. vyr. PK Mažeikių r. PK VT EPP 2009-08-27 išduoto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 170 Eur baudos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojo valstybės naudai. 2012-09-12 gautas išrašas apie skolininko D. M. mirtį, Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2015-01-09 duomenimis Mažeikių rajono 3-ajame notarų biure įregistruotas mirusio skolininko palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu faktas. Antstolė nurodė, kad nutraukti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) negali, nes liko 6,77 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos antstolės E. M. prašymą tenkino; pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomų vykdymo išlaidų dalyje, tai yra 6,77 Eur, skolininką D. M. į jo teisių perėmėją Valstybę. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5.62 straipsnio, 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo dėl 6,77 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai tenkino antstolės prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo. Vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 20 ir 307 straipsniais, pripažįstama, kad pareiga sumokėti paskirtą administracinę baudą yra nepaveldima, todėl ji negali būti perkelta mirusiojo asmens, kuriam paskirta bauda, teisių perėmėjams, todėl suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM nesutinka, kad jai yra perėjusi prievolė atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę sumokėti valstybei paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 48 straipsnis reglamentuodamas procesinį teisių perėmimą, numato, jog, kai viena iš ginčijamo ar sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perkėlimas, kt.), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl galimas ir vykdymo procese, kuris yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas.
Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, numatantis, jog antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas, antstolio ar suinteresuoto asmens prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jei miršta fizinis asmuo, reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, perleidžiama ar perkeliama skola, kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamos bylos matyti, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Telšių apskr. vyr. PK Mažeikių r. PK VT EPP 2009-08-27 išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 170 Eur baudos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojos valstybės naudai. 2012 m. rugsėjo 3 d. skolininkas D. M. mirė. Po jo mirties atsiradusį palikimą perėmė valstybė. Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure 2014 m. gruodžio 11 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatyta, kad valstybė, paveldėjusi turtą, atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Nagrinėjamu atveju antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apskr. vyr. PK Mažeikių r. PK VT EPP 2009-08-27 išduotą vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje, kurioje D. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., 272 str. 30² str., padarymą paskirta administracinė bauda 170,88 Eur (590 Lt) valstybės naudai. ATPK 307 straipsnyje numatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Remiantis paveldėjimo teisės normomis, darytina išvada, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė skolininką D. M. į jo teisių perėmėją valstybę tik išieškomų vykdymo išlaidų dalyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių –kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, tačiau antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. CPK 610 str. 1d. numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Kadangi skolininkas mirė – vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad yra pagrindas pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškomų vykdymo išlaidų dalyje (dėl 6,77 Eur) skolininką D. M. į jo teisių perėmėją valstybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese buvo pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį tenkinti ( 596 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.