Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė T. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje yra užvestos 7 vykdomosios bylos, kuriose buvo vykdomas priverstinis skolų, t. y. baudų, išieškojimas iš skolininko J. A. išieškotojos valstybės naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis J. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2017-12-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimu, mirusio J. A. turtą – 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo ir 1/2 dalį ūkinių ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė. 2018-02-13 Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. TP1-1078/485049 Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Antstolė T. G. 2018-02-20 priėmė patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-18-45-1466, kuriuo vykdomosiose bylose skolininkas J. A. buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Minėtame patvarkyme antstolė nurodė, kad mirus skolininkui baudų išieškojimas nutraukiamas (CPK 629 str. 1 d. 3 p.), tačiau liko nepadengtos vykdymo išlaidos antstolei T. G., kurios, kaip turtinės prievolės, gali būti paveldėtos. 2018-03-05 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės T. G. 2018-02-20 patvarkymą Nr. S-18-45-1466, kuriuo antstolė T. G. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė mirusį skolininką į valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Antstolė T. G. 2018-03-07 patvarkymu Nr. 3.5.-S004859 pareiškėjo skundo netenkino ir CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-23 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su 2018-03-23 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties motyvai yra neišsamūs, nes nenurodyta, kuo remiantis yra atmetami VĮ Turto banko argumentai dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punkto taikymo šioje byloje bei kokiu pagrindu daroma išvada, kad nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, yra negalima. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad reikalavimas ar pareiga sumokėti baudą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Byloje kilo ginčas dėl to, ar vykdomosios bylos, kuriose vykdomas baudų išieškojimas, mirus skolininkui, gali būti nutrauktos CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindu, jei liko nepadengtos vykdymo išlaidos ir nėra išspręstas šių išlaidų atlyginimo klausimas.Pažymėtina, jog tuo atveju jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. Taigi, antstolis, teisėtai pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors šiuo atveju vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinių baudų, kurių sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, išieškojimu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas vykdomosiose bylose buvo pareikštas ne dėl baudų sumokėjimo, o tik dėl vykdymo išlaidų, kurios, kaip turtinė prievolė, gali būti paveldimos, atlyginimo, todėl antstolė, mirus skolininkui, pagrįstai siekia šias išlaidas išieškoti iš skolininko teisių perėmėjo, šiuo konkrečiu atveju – valstybės. Pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). Toks vykdymo išlaidų išieškojimo reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos išieškomos nenutraukiant vykdomosios bylos. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. Apeliantės nurodomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas, numatantis, kad „Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos“, nepaneigia antstolės teisės į teisėtai pradėto vykdymo proceso metu susidariusių vykdymo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas reglamentuoja išieškotojo sumokėtų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko ir grąžinimo išieškotojui klausimą tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, tačiau jokiu būdu neįpareigoja antstolio nutraukti vykdomąją bylą. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punktas nedraudžia vykdymo išlaidų, kurių išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos nepadengia, išieškojimo iš skolininko, o šiam mirus – iš jo teisių perėmėjo. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad antstolė 2017-08-07 patvarkymu informavo apie vykdomas vykdomąsias bylas ir susidariusias vykdymo išlaidas, tačiau ši informacija buvo pateikta jau praėjus CK 5.63 straipsnyje nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl toks įpėdinio informavimas apie palikėjo skolas nelaikytinas tinkamu. Su šiais atskirojo skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Be to, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkas J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2016-11-28 Turto arešto akto Nr. 3.5.-S036550 bei VĮ Registrų centras 2016-11-28 Pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-16-135138 matyti, jog antstolė parengė turto arešto aktą, kuris buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre 2016-11-28, t. y. nuo skolininko mirties nepraėjus nei mėnesiui (vykdomoji byla Nr. 0045/15/01873, v.b.l. 73-75, 76). Pažymėtina, jog Turto arešto akte buvo išviešintas reikalavimas ? 325,10 Eur vykdymo išlaidos, bei nurodyti turto arešto pagrindai: Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimas Šalčininkų r. apylinkės teismo 2012-11-05 nutarimas Nr. A2.9.-981-419/2012 Šalčininkų r. apylinkės teismo 2013-07-30 nutarimas Nr. A2.9.-465-419/2013 Šalčininkų r. apylinkės teismo 2015-01-26 nutarimas Nr. A2.9-31- 419/2015 Šalčininkų r. apylinkės teismo 2015-06-15 nutarimas Nr. 2.9-805-371/2015 Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK 2015-06-17 nutarimas Nr. 97N-32517681-15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolei nepažeidžiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, areštavus skolininko turtą, įpėdinis apie palikėjo skolas buvo informuotas tinkamai. Šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl apeliantės argumentai, kad įpėdinis – valstybė, apie palikėjo skolas informuotas netinkamai, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų pagrįstumą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.