Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą antstolei T. G. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė T. G. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad antstolės kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko J. A.. Vykdant vykdomąsias bylas dėl baudų išieškojimo iš skolininko J. A. ir atlikus užklausą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, buvo nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) Pagrįstais laikomi pareiškėjo pateikti argumentai, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Keičiant vykdomosiose bylose skolininką, nebuvo sprendžiama dėl pareigos sumokėti baudą naujam skolininkui. Mirus skolininkui baudų išieškojimas nutraukiamas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir jos neišieškomos. Tačiau vykdomosios bylose liko nepadengtos vykdymo išlaidos antstolei T. G., kurios, kaip turtinės prievolės, gali būti paveldėtos. Būtent todėl vykdomosiose bylose, išieškant vykdymo išlaidas, atsirado pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese. Nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, tačiau antstolė pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydama priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Susipažinus su VĮ Turto bankas 2018-02-19 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad CK 5.62 straipsnio pagrindu J. A. turtas po jo mirties paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikai. Kadangi skolininko pareiga atlyginti vykdymo išlaidas yra paveldima, o skolininkas mirė - vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Kadangi nustatyta, kad valstybė paveldėjo skolininko turtą, reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo tinkamas ir laiku išviešintas, todėl Lietuvos Respublika privalo, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės, padengti vykdymo išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad buvo pagrindas pakeisti vykdomosiose bylose mirusį skolininką į jo teisių perėmėją Lietuvos Respubliką - dalyje dėl neapmokėtų vykdymo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš kartu su pareiškėjo skundu pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančios informacijos matyti, kad antstolės T. G. kontoroje yra užvestos 7 vykdomosios bylos, kuriose buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš skolininko J. A. išieškotojos valstybės naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis J. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, mirusio J. A. turtą - 1/2 dalį pastato gyvenamojo namo ir 1/2 dalį ūkinių ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., paveldėjo valstybė. 2018 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Antstolė T. G. 2018 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomosiose bylose skolininkas J. A. buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.

Pareiškėjas su priimtu 2018 m. vasario 20 d. patvarkymu nesutinka.

Teismas sutinka su skunde išdėstyta pozicija, kad pareiga sumokėti paskirtą administracinę baudą yra nepaveldima, todėl ji negali būti perkelta mirusiojo asmens, kuriam paskirta bauda, teisių perėmėjams. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. 307 straipsnio norma, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 671 straipsnio norma numato, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Byloje nustatyta, kad antstolė T. G. vykdė priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybės naudai. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Taigi, tiek antstolei, tiek ir pareiškėjui, kuris atstovauja valstybei, yra žinoma, jog reikalavimas ar pareiga sumokėti baudą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, ir dėl to ginčo byloje nėra.

CPK 629 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Minėta, kad baudos sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, tačiau pareiškėjas neteisus teigdamas, kad tiek vykdomosios bylos dėl administracinių baudų, tiek dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turėjo būti nutrauktos.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jos teisių perėmėjas, šiuo konkrečiu atveju – valstybė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad reikalavimas vykdomosiose bylose buvo pareikštas ne dėl baudos sumokėjimo, o tik dėl vykdymo išlaidų, kurias antstolė, pradėjusi vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko teisių perėmėjo. Tas pačias aplinkybes savo patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, nurodė ir antstolė.

Antstolė dar 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Turto bankui dėl mirusio skolininko turto paveldėjimo, informavo valstybės institucijas apie vykdomas vykdomąsias bylas, užvestas skolininko atžvilgiu, ir susidariusias vykdymo išlaidas. Teismo vertinimu, toks įpėdinio informavimas apie palikėjo skolas laikytinas tinkamu. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie antstolės kreditorinį reikalavimą dėl 325,10 Eur vykdymo išlaidų.

Be to, valstybė, esant CK 5.62 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, neturi teisės pasirinkti priimti palikimą ar jo nepriimti, nes palikimas pereina valstybei paveldėjimo teise nepriklausomai nuo jos valios. Dėl turto perėjimo paveldėjimo teise valstybei negresia jokie neigiami finansiniai padariniai, nes pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2011). Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje nėra kliūčių pakeisti mirusį skolininką į valstybę, kuriai perėjo palikimas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolė, spręsdama skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl 2018 m. vasario 20 d. patvarkymo dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-18-45-1466 naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, nagrinėję skundus dėl antstolio veiksmų analogiškose bylose, žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-629-280/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-451-569/2015, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-116-267/2018.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

VĮ Turto banko skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.