- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-116-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4160-344/20167 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, kreipėsi į antstolę E. M. skundu, prašydama panaikinti 2017 m. spalio 19 d. antstolės patvarkymą, kuriuo skolininkė J. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką. Pareiškėja nurodė, jog, mirus skolininkei J. Š., kreditoriniai reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnį turėjo būti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o šiuo atveju nei antstolė, nei kreditoriai kreditorinių reikalavimų nustatyta tvarka nepareiškė. Skolininkės turto areštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išviešintas nebuvo. Kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, jis negali būti įgyvendintas, todėl antstolės patvarkymas dėl mirusios skolininkės pakeitimo į Lietuvos Respubliką yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2. Antstolė E. M. 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S3g-62769 atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, jog CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nebuvo praleistas, nes skolininkė J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolės reikalavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pareikštas 2014 m. rugsėjo 24 d. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus Valstybės paveldėtu turtu rūpinosi VMI prie LR FM , o ne VĮ Turto bankas, todėl antstolė neturėjo nei pareigos, nei įstatymo numatyto pagrindo 2014 metais reikalavimą pareikšti ir VĮ Turto bankas, kuri Valstybei atstovauja tik nuo 2015 m. kovo 13 d. Kadangi antstolė 2014 m. rugsėjo 24 d. reikalavimą pareiškė tinkamam įpėdiniui per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, antstolės 2017 m. spalio 19 d. patvarkymas dėl skolininkės pakeitimo jos teisių perėmėja yra pagrįstas ir teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundo dėl antstolės E. M. veiksmų netenkino.
4. Byloje teismas nustatė, jog mirusios skolininkės J. Š. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Antstolė E. M. kreditorinį reikalavimą dėl 2 764,39 Lt (800,62 Eur) vykdymo išlaidų pareiškė Valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujančiai Lietuvos Respublikai paveldėjimo santykiuose, 2014 m. rugsėjo 24 d., t. y. nepraleidusi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Kreditorinis reikalavimas pareikštas raštu ir nepraleidus įstatymo nustatyto termino, t. y. atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas, todėl antstolė E. M. turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą patvarkymą dėl skolininkės J. Š. pakeitimo jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika. Atsižvelgęs į tai, kad antstolės kreditorinis reikalavimas pareikštas tinkamai ir laiku, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog nebuvo išviešintas skolininkės turto areštas, neturi jokios teisinės reikšmės ir nepaneigia, jog skundžiamas patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja VĮ Turto bankas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. spalio 19 d. antstolės patvarkymą, kuriuo skolininkė J. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė įsitikinusi, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. VMI prie LR FM antstolės E. M. pateiktame 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 nėra pateikta informacija apie vykdomą baudos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo išvada apie tai, kad antstolė tinkamai informavo VMI prie LF FM apie skolininko pakeitimą minėtoje vykdomojoje byloje, yra nepagrįsta.
5.2. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad J. Š. priklausęs turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo J. Š. turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Be to, po skolininkės mirties per 3 mėnesių laikotarpį nebuvo pareikštas kreditorinis reikalavimas remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais dėl 173,77 Eur baudos. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nebuvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas. Antstolės E. M. patvarkymas, priimtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo, yra nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai.
5.3. Apeliantė mano, kad pareiga sumokėti paskirtą administracinę baudą yra nepaveldima, todėl ji negali būti perkelta mirusio asmens, kuriam paskirta bauda, perėmėjams, šiuo atveju valstybei.
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. spalio 19 d. antstolės patvarkymą, kuriuo skolininkė J. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-09-24 antstolės siųstame rašte nurodytos vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas, o vykdymo išlaidos nėra nurodytos. Mano, kad mirus skolininkei J. Š. administracinių baudų išieškojimas turėjo būti nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas išieškojimas dėl administracinės baudos, ir į tai, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo J. Š. turtas, negali būti pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį), nepateikus reikalavimo dėl vykdymo išlaidų įstatymo nustatyta tvarka. Turto arešto aktų registro išrašo kopija patvirtina, kad J. Š. priklausęs turtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškant administracinę baudą) nebuvo išviešintas viešajame registre, o antstolė 2014-09-24 raštu Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 neinformavo VMI prie FM apie patirtas vykdymo išlaidas išieškant administracines baudas, tarp jų ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2014-05-26 vykdomąjį dokumentą Nr. AKN-7 dėl 173,77 Eur (600 Lt) baudos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskiruosius skundus antstolė E. M. prašo atmesti atskiruosius skundus ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantėms yra žinoma, jog reikalavimas ar pareiga sumokėti baudą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui ir dėl to ginčo nėra. Iš 2014-09-24 rašto turinio akivaizdu, kad reikalavimas buvo pareikštas ne dėl 173,77 Eur baudos sumokėjimo vykdomojoje byloje, o tik dėl antstolės vykdymo eigoje patirtų vykdymo išlaidų. CPK 610 str. 1 d. numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko, kadangi skolininkė mirė, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jos teisių perėmėjas, šiuo konkrečiu atveju – valstybė. VMI prie LR FM atskirojo skundo teiginys, kad antstolė 2017-10-19 patvarkymu vykdomojoje byloje pakeitė mirusią skolininkę į valstybę dėl baudos už administracinius pažeidimus išieškojimo, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių ir paties skundžiamo antstolės procesinio dokumento turinio ir esmės.
7.2. Antstolė pastebi, kad abi apeliantės atstovauja tai pačiai valstybei, tarpusavyje nesutaria ir savo atskiruosiuose skunduose prieštarauja viena kitai. Mirusi skolininkė dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2017-10-19 patvarkymais buvo pakeista ne tik šitoje vykdomojoje byloje, bet ir kitose dviejose vykdomosiose bylose, tačiau pareiškėjos, atstovaujančios valstybei, šitose vykdomosiose bylose antstolės veiksmų per įstatyme įtvirtintą terminą neskundė. Šiuo konkrečiu atveju turto areštas ir jo išviešinimas šitoje vykdomojoje byloje visiškai nėra aktualus ar reikšmingas, nes visi išieškotojai ir jų naudai vykdomo išieškojimo sumos buvo išvardytos 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709. Tai, kad 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 nebuvo nurodytos kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai susidariusios vykdymo išlaidos, o nurodyta bendra vykdymo išlaidų suma, taip pat niekaip nesuvaržė skolininkės teisių ir pareigų perėmėjos – valstybės apsisprendimo priimti palikimą ar jo nepriimti, nes informacija apie susidariusias vykdymo išlaidas buvo pakankama ir visiškai aiški. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad už palikėjo skolas yra atsakinga paveldėtą turtą priėmusi valstybė, o ne konkreti jai atstovaujanti institucija.
7.3. Tikrasis paveldėtojas yra valstybė, turinti visą informaciją apie mirusio asmens skolas ir kreditorius, o pareiškėjos yra tik valstybės įgaliotos institucijos valstybės vardu atlikti atitinkamus veiksmus. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, informacijos apie mirusio skolininko skolas ir kreditorius išviešinimas antstolių informacinėje sistemoje tiesioginiam mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – yra visiškai tinkamas ir atitinkantis CK 5.63 straipsnio tikslus.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, kad VĮ Turto bankas nesutinka su skundžiama nutartimi ir, susipažinęs su VMI prie LR FM atskiruoju skundu, pritaria nurodytiems argumentams dėl nutarties neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundžiamas antstolės patvarkymas pakeisti skolininką jo teisių perėmėja (valstybe) vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Atskirieji skundai iš esmės grindžiami esminiu argumentu, kad šioje vykdomojoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas per CK 5.63 str. nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi nebuvo areštuotas mirusiai skolininkei priklausęs turtas. Su tokia apeliančių pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Apeliantė VMI prie LR FM nurodo, kad antstolės 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 nurodytos tik vykdomosios bylos, kuriose išieškomos skolos UAB „Akmenės energija“ naudai, kai kuriose bylose nurodyta, jog išieškomos ir 5 proc. metinės palūkanos, bei išieškomos administracinių baudų sumos, bet vykdymo išlaidos nenurodytos. Apeliantė VĮ Turto bankas atskirajame skunde teigia, jog antstolė 2014-0924 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 apskritai nėra VMI prie LR FM pateikusi informacijos apie vykdomą baudos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos apeliančių argumentus visiškai paneigia 2014-09-24 rašto Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 turinys, kuriame antstolė informavo VMI prie LR FM apie skolininkės J. Š. mirtį ir prašė spręsti skolininkės turto paveldėjimo klausimą, o taip pat pareiškė 2 764,39 Lt (800,62 Eur) reikalavimą dėl vykdymo išlaidų, kurios susidarė vykdant vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininkės J. Š., tarp jų ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas apeliančių dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju reikalavimas buvo pareikštas ne dėl 173,77 Eur baudos sumokėjimo vykdomojoje byloje, o tik dėl antstolės vykdymo eigoje patirtų vykdymo išlaidų.
12. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad, nors abi apeliantės atstovauja tai pačiai valstybei, savo atskiruosiuose skunduose pateikia prieštaringas pozicijas. VMI prie LR FM atskirajame skunde teigia, kad antstolė informavo VMI prie FM dėl mirusios skolininkės turto paveldėjimo, užvestas jos kontoroje vykdomąsias bylas ir pareiškė reikalavimą, tačiau reikalavimą dėl vykdymo išlaidų pareiškė tik vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo UAB „Akmenės energija“ naudai, bet ne baudos išieškojimo vykdomosiose bylose, tarp kurių ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas savo atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog antstolė 2014-09-24 rašte nurodė vykdomąsias bylas, kuriose išieškomos skolos UAB „Akmenės energija“ naudai ir baudos, paskirtos Administracinės komisijos, bet vykdymo išlaidos šitame antstolės reikalavime apskritai nenurodytos. Iš 2014-09-24 rašto turinio akivaizdu, kad, nors vykdymo išlaidos pagal kiekvieną konkrečią vykdomąją bylą nėra nurodytos, nurodyta bendra pagal visas vykdomąsias bylas susidariusi 2 764,39 Lt (800,62 Eur) vykdymo išlaidų suma.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskiruosiuose skunduose išdėstyta pozicija, kad pareiga sumokėti paskirtą administracinę baudą yra nepaveldima, todėl ji negali būti perkelta mirusiojo asmens, kuriam paskirta bauda, teisių perėmėjams. Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. 307 str. norma, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 671 str. norma numato, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Byloje nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2014-05-26 nutarimo pagrindu dėl 600 Lt (173,77 Eur) baudos išieškojimo iš skolininkės J. Š. išieškotojos Valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Taigi, tiek antstolei, tiek ir abiem apeliantėms, kurios atstovauja valstybei, yra žinoma, jog reikalavimas ar pareiga sumokėti baudą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, ir dėl to ginčo byloje nėra.
14. CPK 629 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Minėta, kad baudos sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, tačiau neteisios apeliantės teigdamos, kad tiek vykdomoji byla dėl administracinės baudos, tiek dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turėjo būti nutraukta. Nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusią skolininkę į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jos teisių perėmėjas, šiuo konkrečiu atveju – valstybė (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2S-451-569/2015). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas ne dėl baudos sumokėjimo, o tik dėl vykdymo išlaidų, kurias antstolė, pradėjusi vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininkės teisių perėmėjo.
15. Atskiruosiuose skunduose apeliantės kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimus, teigdamos, kad šioje vykdomojoje byloje nebuvo areštuotas skolininkės turtas ir arešto aktas nebuvo išviešintas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, todėl per CK 5.63 str. nustatytą terminą įpėdiniui nebuvo pareikštas reikalavimas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apeliantės nepagrįstai suabsoliutino turto areštą ir jo išviešinimo faktą, nes visi išieškotojai ir jų naudai vykdomos išieškojimo sumos nurodytos 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709, atskirai nurodant ir susidariusią vykdymo išlaidų sumą. Tai, kad 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709 nebuvo nurodytos kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai susidariusios vykdymo išlaidos, o nurodyta bendra 2 764,39 Lt (800,62 Eur) vykdymo išlaidų suma, taip pat niekaip nesuvaržė skolininkės teisių ir pareigų perėmėjos valstybės apsisprendimo priimti ar ne palikimą teisės, nes informacija apie susidariusias vykdymo išlaidas buvo pakankama ir aiški.
16. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Šis terminas nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Taigi teismų praktikoje pabrėžiama, kad iki palikimo priėmimo palikėjo įpėdiniai turėtų būti informuoti apie palikėjo skolas tam, kad galėtų realizuoti savo teises, apsispręsti dėl palikimo priėmimo, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar kreditoriaus bei jo įgaliojo asmens pasirinktas informavimo būdas atitiko tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas CK 5.63 straipsnyje įtvirtindamas trijų mėnesių terminą palikėjo kreditoriams pareikšti savo reikalavimus. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 str. nustatytos tvarkos ir terminų reikšmę, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 inter alia (be kita ko) yra nurodęs, kad bet koks informavimas apie mirusio skolininko skolas ir kreditorius, tarp jų ir bet koks išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė dar 2014-09-24 rašte Nr. 0009/03/08546/S3d-44709, adresuotame Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mirusio skolininko turto paveldėjimo ir reikalavimo pareiškimo, informavo valstybės instituciją, kuri tuo metu buvo atsakinga už palikimo priėmimą, apie vykdomas vykdomąsias bylas, užvestas skolininkės atžvilgiu, ir susidariusias vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks įpėdinio informavimas apie palikėjo skolas laikytinas tinkamu. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie antstolės E. M. kreditorinį reikalavimą dėl 2 764,39 Lt (800,62 Eur) vykdymo išlaidų.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų pagrįstumą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.