- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-629-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00068-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, Valstybei
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-629-280/2015
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00068-2015-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-423-731/2015 pagal antstolio Sigito O. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybei (Lietuvos Respublikai), atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai, pakeisti skolininką vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis Sigitas O. G. prašė pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161, iš skolininko I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į skolininką – valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą VMI prie LR FM, kodas 188659752. Pareiškime nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161 jis vykdė Utenos apskrities VPK Visagino PK 2012-06-13 nutarimą dėl 14,48 EUR baudos išieškojimo iš skolininko I. Š., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nustačius, kad skolininkas I. Š. 2012-08-02 mirė, 2013-03-13 patvarkymu Nr. SV-261 vykdomoji byla Nr. 0168/12/01161 buvo nutraukta LR CPK 629 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Nutrauktoje vykdomojoje byloje buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos 43,65 EUR, kurios iš mirusio skolininko nebuvo išieškotos. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis nustačius, kad šiame registre nėra įregistruota palikėjo (testatoriaus) I. Š. testamentų ir palikimo priėmimo faktų, antstolio 2014-04-02 patvarkymu Nr. R2-237, mirusio skolininko I. Š., nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pasiūlyta perimti VMI prie LR FM. 2015 m. sausio 26 d. antstolio kontoroje gautas VMI 2015-01-23 raštas Nr. (28.8.-08-4)-RNA-1821, kuriuo antstoliui buvo pranešta, kad valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo VMI, paveldėjo 2012-08-02 mirusio I. Š. turtą. Kartu buvo pateikta 2015-01-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopija. Todėl vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161, išieškant vykdymo išlaidas, atsirado pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, pakeitė skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161, iš skolininko I. Š. į skolininką Valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išaiškino teisių perėmėjui, kad jam visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.
Teismas iš 2015-01-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimo nustatė, kad I. Š. turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad nors skolininkui mirus, vykdomoji byla buvo baigta, tačiau užbaigus vykdomąją bylą antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip Valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimu patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu (žeme) susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, todėl teismas darė išvadą, kad tinkama Valstybės atstovė tokioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba ir skolininką pakeitė į Valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2015-05-18 gavo dvi identiškas nutartis dėl skolininko pakeitimo į valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau dviem skirtingais numeriais – Nr. 2-423-731/2015 bei Nr. 2-491-723/2015, todėl nurodė, jog duomenų neatitikimas galėtų būti šalinamas pagal CPK 276 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Apeliantas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, todėl pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos teises teikti atsiliepimą, prašymus. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje valstybę laiko skolininku. Valstybė paveldėjo bešeimininkį turtą – žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nepaveldėjo I. Š. asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, šiuo atveju – mirusiajam skirtos baudos. Valstybė negali paveldėti su asmeniu susijusios baudos. Tokiu atveju nėra pagrindo laikyti valstybę pasibaigusiame vykdymo procese skolininku, o tuo pačiu ir ateityje antstoliui siekti vykdymo išlaidų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdymo procesas pabaigtas nesant galimybės valstybei toliau paveldėti teises ir prievoles, bei į tai, kad antstolis, pabaigęs šį procesą ir siekdamas prisiteisti vykdymo išlaidas, iš esmės siekė atnaujinti vykdymo procesą paduodamas prašymą pakeisti skolininką.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymėjo nesutinkantis su teismo išvada, jog antstolis turi teisę reikalauti vykdymo išlaidų, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba iki šios civilinės bylos iškėlimo neturėjo jokios informacijos apie vykdomąją bylą, vykdymo procese jokių veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti ir neturėjo nieko bendro su antstolio patirtomis vykdymo išlaidomis.
Pareiškėjas antstolis Sigitas O. G. atsiliepimu prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Antstolis nurodė, kad vykdydamas priverstinį baudos išieškojimą, patyrė išlaidų, kurios jam turi būti atlygintos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, nėra. Antstolis, grąžinęs neįvykdytą Utenos apskrities VPK Visagino PK 2012-04-26 nutarimą dėl baudos išieškojimo išieškotojui, įgijo teisę į patirtų vykdymo išlaidų išieškojimą. Patvarkymas grąžinti vykdomąjį dokumentą negali būti traktuojamas kaip bylos užbaigimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios dalies. I. Š. palikimas yra perėjęs valstybei. Palikimą sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). VMI nurodė sutinkanti su teismo pozicija, kad užbaigus vykdomąją bylą, antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skolininkas I. Š. mirė ir jo turtą – žemės sklypą – paveldėjo valstybė (b. l. 16-17), vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161 iš skolininko I. Š. pakeitė į skolininką Valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad valstybė paveldėjusi bešeimininkį turtą, neperėmė asmeninių turtinių ir neturtinių I. Š. prievolių, todėl negali būti traktuojama skolininku, vykdymo procesas jau pasibaigęs, o Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo nieko bendro su vykdomąja byla, todėl neturi pareigos mokėti vykdymo išlaidų.
Pirmiausia, pažymėtina, kad bešeimininkio turto perėmimas ir turto paveldėjimas yra du skirtingi pagrindai, kuriais valstybė gali įgyti turtą, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo valstybę paveldėjus bešeimininkį turtą.
Nagrinėjamu atveju niekam laiku nesikreipus dėl skolininko I. Š. palikimo priėmimo, I. Š. priklausiusį turtą – žemės sklypą, esantį Pilviškių k., Vilniaus r., pagal įstatymą paveldėjo valstybė (CK 5.62 str.).
Antstolis Sigitas O. G., nustatęs, jog skolininkas mirė, priėmė patvarkymą vykdomąją bylą Nr. 0168/12/01161 nutraukti ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui (vykd. b. Nr. Nr. 0168/12/01161, b. l. 11). CPK 632 str. 1 d. 2 p. numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui, išskyrus CPK 611 str. 4 d. atvejus. CPK 611 str. 4 d. įtvirtina, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Taigi, šiuo atveju apeliantas nepagrįstai nurodo vykdomąją bylą esant užbaigtą, nors vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos.
Teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog su asmeniu susijusios prievolės, be kita ko ir administracinė bauda, nėra paveldimos, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne prievolės sumokėti administracinę baudą perėjimas, o su tuo susiję procesiniai klausimai. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų.
Remiantis paveldėjimo teisės normomis, darytina išvada, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161 pakeitė skolininką , I. Š. į jo teisių perėmėją valstybę tik išieškomų vykdymo išlaidų dalyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).
Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių –kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, tačiau antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta.
CPK 610 str. 1d. numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Kadangi skolininkas mirė – vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad yra pagrindas pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161 skolininką I. Š. į jo teisių perėmėją valstybę.
Teismas papildomai pažymi, jog apeliantas nepagrįstai nurodo teismą suklydus nurodant bylos procesinį numerį. Iš bylos medžiagos ir apelianto pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo išsiųstos dvi nutartys dviejose skirtingose bylose dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00070 bei Nr. 0168/12/01161, todėl šiose nutartyse nurodyti bylų numeriai taip pat skiriasi.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos procesines teises teikti atsiliepimą, prašymus, neišsprendė prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti. Pranešimas, nutartis ir priedai Nacionalinei žemės tarnybai buvo įteikti 2015-04-17 (b. l. 35-38), todėl atsiliepimą suinteresuotas asmuo turėjo pateikti iki 2015-05-04 (nes paskutinė termino diena 2015-05-01 buvo nedarbo diena). Prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo Nacionalinė žemės tarnyba paruošė tik 2015-05-05, o teisme jis gautas 2015-05-11 (b. l. 41), t. y. praleidus nustatytą terminą. Suinteresuotas asmuo, net ir būdamas valstybės institucija, privalo tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o šios prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo neigiamos pasekmės tenka pačiam asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese buvo pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį tenkinti (596 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.