Utenos apylinkės teismo nutartis

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio S. O. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybei (Lietuvos Respublikai), atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai, pakeisti skolininką vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininko I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į skolininką – valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą VMI prie LR FM, kodas 188659752. Pareiškime nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis vykdė Utenos apskrities VPK Visagino PK 2012-06-13 nutarimą dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. Š., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nustačius, kad skolininkas I. Š. (duomenys neskelbtini) mirė, 2013-03-13 patvarkymu Nr. SV-261 vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta LR CPK 629 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Nutrauktoje vykdomojoje byloje buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos 43,65 Eur, kurios iš mirusio skolininko nebuvo išieškotos. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis nustačius, kad šiame registre nėra įregistruota palikėjo (testatoriaus) I. Š. testamentų ir palikimo priėmimo faktų, antstolio 2014-04-02 patvarkymu Nr. R2-237, mirusio skolininko I. Š., nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pasiūlyta perimti VMI prie LR FM. 2015 m. sausio 26 d. antstolio kontoroje gautas VMI 2015-01-23 raštas Nr. (28.8.-08-4)-RNA-1821, kuriuo antstoliui buvo pranešta, kad valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo VMI, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio I. Š. turtą. Kartu buvo pateikta 2015-01-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopija. Todėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškant vykdymo išlaidas, atsirado pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesinių teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 1, 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir yra pagrindas tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Tam reikalingos dvi sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialinio teisinio santykio; 2) pasitraukusiojo subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas pakeičiant išieškotoją ar skolininką, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola ar kitais įstatymų numatytais atvejais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio S. O. G. kontoroje buvo vykdomas Utenos apskrities VPK Visagino PK 2012-06-13 nutarimą dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. Š., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, nustatęs, kad skolininkas I. Š., (duomenys neskelbtini) mirė, 2013-03-13 patvarkymu Nr. SV-261 vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11). Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį matyti, kad I. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10). Iš 2015-01-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimo, matyti, kad I. Š. turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise perėjo valstybei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 13-14). Vykdymo išlaidos šioje vykdomojoje byloje sudarė 43,65 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15).

Pagal CPK 632 str. 1 p. vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju nors vykdomoji byla yra baigta, tačiau užbaigus vykdomąją bylą antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje aiškindamas CK penktosios knygos, LR žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. ir Bešeimininkio, konfiskuoto, Valstybės paveldėto, į Valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, 45 p. nuostatas, jų tarpusavio santykį, išaiškino, kad tuo atveju, kai Valstybė paveldi žemę, palikimo priėmimo procedūrą atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, atsižvelgiant į tai, jog Valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu (CK 5.62 str. 3 d.), turi pareigą kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) ir gauti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus (CK 5.66 str. 2 d.). Tik tada, kai palikimas nustatyta tvarka yra priimtas (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), mokesčių inspekcija perduoda palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra paveldėta žemė tolimesniems su paveldėtu turtu susijusiems veiksmams atlikti (įregistruoti paveldėtą turtą Valstybės vardu, esant būtinybei, organizuoti pardavimo procedūras ir kt.). Taigi, Valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip Valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimu patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu (žeme) susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant procesinio teisių perėmimo, Valstybei paveldėjus žemę ir iš turto vykdant išieškojimą, klausimus. Jeigu civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas procesinio teisių perėmimo, Valstybei paveldėjus žemę, nekyla ginčo dėl Valstybės kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, t. y. palikimas Valstybės vardu yra priimtas ir neginčijamas jo priėmimo teisėtumas ir (ar) pagrįstumas, tai, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir Taisyklių 45 punkto nuostatas, darytina išvada, kad tinkama Valstybės atstovė tokioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2014, 2015-03-13 Vyriausybės nutarimas Nr.259).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas antstolio prašymas, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. skolininkas I. Š. pakeistinas į valstybę - Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927.

Teisių perėmėjui išaiškintina, kad jam visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininko I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), į skolininką Valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927.

Išaiškinti teisių perėmėjui, kad jam visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.