- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- eB2-623-826/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „Intermarinas“, M. V.
- Pareiškėjas
- kreditorės UAB, „PayRay Bank“
- Kreditorius
- UAB „PayRay Bank“
sekretoriaujant S. J. ir J. R., dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PayRay Bank“ įgaliotam atstovui A. Z., suinteresuoto asmens BUAB „Intermarinas“ atstovės nemokumo administratorės UAB „AdMinus“ įgaliotam asmeniui D. Z., suinteresuoto asmens M. V. (M. V.) atstovui advokatui A. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos kreditorės UAB „PayRay Bank“ pareiškimą dėl BUAB „Intermarinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje BUAB „Intermarinas“ nemokumo administratorė UAB „AdMinus“, M. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Intermarinas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „AdMinus“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 17 d.
2. 2022 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2022 m. lapkričio 29 d., 2022 m. gruodžio 13 d., 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. birželio 6 d. ir 2024 m. kovo 26 d. nutartimis patvirtintas (patikslintas) BUAB „Intermarinas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
3. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Intermarinas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. liepos 23 d.
4. 2024 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtinta UAB „Intermarinas“ galutinė ataskaita.
Šalies argumentai
5. 2024 m. liepos 25 d. pareiškėja kreditorė UAB „PayRay“ pateikė teismui pareiškimą, jį patikslino 2024 m. rugsėjo 18 d. prašydama pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir pripažinti, kad tyčinį bankrotą sukėlė vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius M. V. :
5.1. Kreditorė pareiškime nurodo, kad bankroto administratorė neįvykdė teismo jai nustatytos pareigos patikrinti BUAB „Intermarinas“ (toliau – Bendrovė) įvykdytus sandorius dėl prisiimtų įsipareigojimų ir turto perleidimo, Bendrovės pavadinimo pakeitimo, darbuotojų perkėlimo į kitą įmonę ir kitų pagrindų dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kreditorės vertinimu, visa Bendrovės veikla ir dalis turto buvo perkelta į UAB „Maviga Group“ ir į su ja per dalyvius susijusias UAB „Maviga PRO“ ir UAB „Artiga LT“, o visi įsipareigojimai liko bendrovėje. Be to, Bendrovės pavadinimas iki 2022 m. sausio 20 d. buvo UAB „Maviga“, o po to ji pervadinta į UAB „Intermarinas“, kurios vienintelis akcininkas yra M. V., esantis ir kitų paminėtų bendrovių akcininku, jis po kelių dienų po įmonės pavadinimo pakeitimo inicijavo Bendrovės nemokumo bylos iškėlimą. Be to, UAB „Maviga group“ oficialioje svetainėje nurodo, kad ji yra tarptautinė laivų ir industrijos projektų statybos įmonė, kuri specializuojasi laivų remonto, pramoninės ir civilinės statybos sektoriuje, t. y. vykdo tą pačią veiklą, kurią vykdė ir Bendrovė. Ta pačia veikla užsiima ir UAB „Maviga PRO“.
5.2. Kreditorė nurodo, kad UAB „Maviga Group“ svetainėje nurodo, jog turi virš 600 darbuotojų, nors, remiantis viešais duomenimis, iki 2024 m. sausio 1 d. joje dirbo tik 5 darbuotojai, dėl to galima daryti pagrįstą prielaidą, kad į UAB „Maviga Group“ buvo perkelta 180 atleistų Bendrovės darbuotojų.
5.3. UAB „Maviga Group“ buvo perleistas ir Bendrovės automobilis „Maserati Levante“, kuris iki šiol turi vardinius valstybinius numerius, be to, UAB „Maviga Group“ buvo perleisti ir kiti automobiliai, t. y. „Mercedez-Benz“, GLA180 ir „Volvo V40“. Visos šios transporto priemonės parduotos arba perleistos už mažesnę nei likutinė balansinė vertę, joms neatliktas turto vertinimas, kuriuo būtų nustatyta rinkos kaina. UAB „Artiga LT“ už mažesnę nei likutinė balansinė vertę buvo perleisti 6 Bendrovės lizinguojami komercinės paskirties lengvieji automobiliai. Šie duomenys patvirtina, kad visas Bendrovės ilgalaikis turtas buvo perleistas susijusioms įmonėms, siekiant užtikrinti nemokios Bendrovės veiklos tęstinumą.
5.4. 2021 m. balandžio 22 d. kreditorius bankas suteikė Bendrovei 400 tūkst. Eur kredito liniją apyvartiniam kapitalui, t. y. iš esmės kredito lėšos buvo skirtos įmonės komercinei veiklai vykdyti ir palaikyti. 2022 m. sausio 7 d. Bendrovei buvo išmokėta 197 tūkst. Eur kredito suma, tačiau, kaip matyti iš nemokumo administratoriui pateiktų Bendrovės sąskaitų išrašų, prieš pat nemokumo paskelbimą, t. y. 2022 m. sausio 18 d., 120 tūkst. Eur iš gautų kredito lėšų Bendrovė panaudojo kredito daliai UAB „Maviga Group“ grąžinti (7 priedo 4 ir 15 lapai). Šis faktas taip pat prisidėjo prie to, kad Bendrovė, gražinusi kredito dalį susijusiai įmonei, nebeturėjo apyvartinių lėšų toliau vykdyti veiklą ir tai buvo viena iš Bendrovės nemokumo priežasčių.
5.5. Nurodo, kad Bendrovės nemokumas nebuvo tik verslo nesėkmės rezultatas, juolab kad 2021 m. pirmąjį pusmetį veikla buvo pelninga, pelnas sudarė 606 136 Eur, atskaičius sąnaudas – 200 tūkst. Eur, o jau 2021 m. pabaigoje veiklos nuostolis buvo 495 106 Eur, t. y. pagrindinis Bendrovės nuostolis sugeneruotas per 2021 m. antrąjį pusmetį. Be to, lyginant 2021 m. Bendrovės balanso duomenis matyti, kad turtas didėjo palyginti su 2020 m., tačiau daugiau nei 2 kartus didėjo ir įmonės įsipareigojimai. Dėl to manytina, kad nemokumą lėmė ne prarasti užsakymai, o neprotingai vien per 2021 m. antrąjį pusmetį padidinti kaštai ir neprotingas skolinimasis, o Bendrovė sąmoningai buvo prastai valdoma.
5.6. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į kreditorę, kad šį atsisakytų jos kreditui užtikrinti UAB „Artiga LT“ išduoto vekselio. Kreditorė, įvertinusi 2020 m. ir 2021 m. l pusmečio finansinius rezultatus, šį prašymą patenkino ir grąžino vekselį jo davėjui. Grąžinus vekselį, Bendrovės finansiniai rezultatai iš karto labai suprastėjo ir Bendrovė iš klestinčios tapo nemoki, taigi Bendrovės nemokumas iš esmės buvo sukeltas tyčia.
5.7. Pažymi, kad Bendrovė nemokumo administratorei perdavė ne visus dokumentus, nes, perdavus duomenis apie vieną pagrindinių Bendrovės skolininkų Suomijos įmonę Almaco Group OY, nebuvo perduoti 49 676,19 Eur reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Nurodo, kad bendrovės direktoriaus M. V. sąmoningi ir tyčiniai veiksmai didinant įmonės įsipareigojimus, perleidžiant turtą, neperduodant dokumentų, leidžiančių bent iš dalies sumažinti kreditorės nuostolius, lėmė tyčinį Bendrovės bankrotą.
6. Suinteresuotas asmuo BUAB „Intermarinas“ nemokumo administratorė pateiktame atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimas atmestinas, nes nepagrįstas.
Atsiliepimas
6.1. Kreditorė nuo pat bankroto proceso pradžios buvo informuota apie visus bankroto administratorės veiksmus, buvo supažindinta su galutine Bendrovės bankroto ataskaita, kurią patvirtino teismas, tačiau skundo dėl teismo nutarties neteikė ir tik praėjus dienai po to, kai 2024 m. liepos 24 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos, kreditorė pateikė pareiškimą dėl tyčinio bankroto, nors tokia teise galėjo naudotis nuo pat įmonės nemokumo proceso pradžios, juolab kad nemokumo administratorė ne kartą kreditorę informavo, kad patikrinusi įmonės sandorius jokių tyčinio bankroto požymių nenustatė. Bendrovė dėl prastos finansinės padėties ir siekdama mažinti gamybines sąnaudas perdavė lizinguojamus automobilius už kainas, lygias nepadengtoms vertėms. Nustačius, kad dėl automobilių perdavimo už mažesnes kainas nei likutinė balansinė vertė Bendrovei buvo padaryta žala, jos vadovas su nemokumo administratore pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Bendrovės direktorius į Bendrovės sąskaitą pervedė 5 981,52 Eur.
6.2. Nemokumo administratorė pažymi, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, patikrinus sudarytus sandorius nenustatyta mokesčių mokėjimo vengimo požymių, taip pat nenustatyta, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į susijusias įmones. Nenustatyta ir duomenų, kad Bendrovėje dirbę ir dėl bankroto atleisti 180 darbuotojų būtų buvę perkelti į su Bendrove susijusias įmones. Kreditorė teigia, kad iš 2022 m. sausio 7 d. Bendrovei išmokėtos 197 tūkst. Eur kredito sumos 120 tūkst. Eur panaudota kredito daliai UAB „Maviga Group“ grąžinti, tačiau 2022 m. sausio 18 d. į Bendrovės sąskaitą buvo papildomai pervesta 517 104,23 Eur, neskaitant kreditorės suteiktos paskolos. Šios lėšos buvo naudojamos atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, taip pat grąžinta dalis paskolos UAB „Maviga Group“. Taigi Bendrovė buvo pajėgi grąžinti dalį paskolos iš savo uždirbtų lėšų.
6.3. Kreditorės teiginiai, kad Bendrovės nemokumą nulėmė ne prarasti užsakymai, neprotingas skolinimasis ir padidintos išlaidos per 2021 metus, yra nepagrįsta, nes Bendrovės veikla pradėjo blogėti jau nuo 2019 m. Be to, teiginys, jog Bendrovė neprotingai skolinosi, neatitinka tikrovės, kadangi 2021–2022 metais paskolos sutarčių nebuvo sudaryta, išskyrus sutartį su pačia kreditore. Kreditorė teigia, kad Bendrovės veikla pradėjo staiga prastėti po to, kai kreditorė grąžino UAB „Artiga LT“ vekselį, išduotą Bendrovės įsipareigojimams užtikrinti, tačiau pati kreditorė, grąžinusi įsipareigojimų užtikrinimo priemonę, neįvertino Bendrovės finansinių rezultatų nuo 2019 m., kurie jau tada pradėjo blogėti, o rėmėsi tik 2021 m. I pusmečio duomenimis.
6.4. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad administratorei buvo perduoti ne visi dokumentai, pagrindžiantys reikalavimo teises į vieną iš pagrindinių skolininkų, t. y. perduoti duomenys apie skolą, tačiau nebuvo perduoti jokie dokumentai, pagrindžiantys šių reikalavimų pagrįstumą, t. y. darbų perdavimo–priėmimo aktai ir pan. Nemokumo administratorė kreditorės prašymu parengė 249 lapų bylą, kurioje yra visa turima informacija, susijusi su vienu iš pagrindinių Bendrovės skolininkų Suomijos įmone Almaco Group OY. Pareiškėjo minimus dokumentus Bendrovės atstovas perdavė administratoriui, šis juos perdavė kreditorei. Dokumentus sudarė PVM sąskaitos faktūros, kuriose yra nurodoma, kad jos yra ir darbų atlikimo–priėmimo aktai. Be to, buvo persiųstas ir bendrovės buvusio vadovo paaiškinimas.
6.5. Kreditorė, neginčijusi teismo patvirtintos galutinės nemokumo ataskaitos, o inicijuodama įrodymais nepagrįstą tyčinio bankroto procesą, neteisėtai vilkina nemokumo procedūras. Kreditorė siekia išimtinai tik savo interesų patenkinimo ir žalos atlyginimo gavimo iš Bendrovės vadovo, bet nepaiso ir kreditorių interesų.
7. Suinteresuoto asmens M. V. atstovas advokatas A. D. pateiktame atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditorės pareiškimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo yra nepagrįstas, be to, paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nes šia teise ji pasinaudojo jau po to, kai teismo nutartimi buvo patvirtina galutinė bankroto ataskaita.
7.1. Pareiškėja nė karto neteikė skundų dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, nesinaudojo teise prašyti teismo leisti atlikti Bendrovės dokumentų patikrinimą. Pareiškėja siekia vilkinti Bendrovės bankroto procesą, dėl to jai skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms. Pareiškimas nepagrįstas jokiais įrodymais, o tik prielaidomis. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nėra galimybių nustatyti, jog Bendrovės nemokumas ar finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo Bendrovės valdymo, t. y. pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja tyčinio bankroto sąlygos.
7.2. Pažymėjo, kad Bendrovės pavadinimas nuo 2022 m. sausio 20 d. buvo pakeistas Bendrovei planuojant užsiimti įvairesne veikla, tačiau netrukus paaiškėjo, kad įmonė turi finansinių sunkumų, dėl to kreditoriai buvo informuoti apie tai ir buvo siekiama su jais sudaryti susitarimus dėl pagalbos. Pareiškėjos teiginiai, jog Bendrovės veikla perkelta į susijusią įmonę UAB „Maviga Group“, UAB „Maviga PRO“, UAB „Artiga LT“, yra nepagrįsti. UAB „Maviga Group“ įregistruota 2020 m. sausio 14 d., jos veikla yra paslaugų, konsultacijų teikimas, ji niekada nevykdė laivų remonto darbų, statybos, personalo nuomos veiklos, t. y. veiklos, kuria užsiėmė Bendrovė. UAB „Maviga PRO“ įregistruota 2021 m. liepos 28 d., užsiima produkcijos kokybės bandymais ir analize, gyvenamųjų pastatų statyba, įmonė yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. UAB „Artiga LT“ veikla yra orientuota į Nyderlandų rinką, jos viena iš akcininkių yra Nyderlandų bendrovė ir jokia forma nėra perėmusi Bendrovės veiklos.
7.3. Nurodo, kad Bendrovės darbuotojai buvo ne perkelti, o atleisti, be to, jie visi dirbo Bendrovėje bankroto bylos iškėlimo metu, o teiginiai, jog vien tai, jog UAB „Maviga Group“ interneto puslapyje yra nurodyta informacija apie tai, kad įmonė turi daugiau nei 600 darbuotojų, rodo, kad UAB „Maviga Group“ perėmė Bendrovės darbuotojus, yra deklaratyvaus pobūdžio. UAB „Maviga Group“ interneto puslapyje nurodyta informacija yra surinkta iš visų įmonių (tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių), kurios yra susijusios su UAB „Maviga Group“ (kur UAB „Maviga Group“ turi akcijų ar jos akcininkai turi tose įmonėse akcijų ir pan.). UAB „Maviga PRO“ pagrindinė veikla – darbuotojų įdarbinimas (laikinojo įdarbinimo veikla), būtent vykdydama šią veiklą bendrovė šiuo metu ir turi 252 darbuotojus. Be to, įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie Bendrovės darbuotojų įdarbinimą susijusiose įmonėse, nerado ir nemokumo administratorė, atlikusi Bendrovės patikrinimą.
7.4. Dėl pareiškėjos argumento, kad Bendrovės turtas – automobiliai – buvo perduoti susijusios įmonės už mažesnę nei likutinė balansinė vertę, nurodo, kad administratorei nustačius, jog dėl turto perdavimo už mažesnę sumą buvo padaryta žala, Bendrovės direktorius šią žalą įmonei padengė ir su nemokumo administratore sudarė taikos sutartį. Be to, visos transporto priemonės perdavimo metu priklausė lizingo davėjams „Luminor Lizingas“ ir UAB „Swedbank lizingas“. Dalis automobilių buvo perleista už mažesnę nei balansinė vertę, nes jų rinkos kaina dėl nusidėvėjimo ir intensyvaus eksploatavimo buvo mažesnė, o dalis automobilių buvo parduoti už didesnę nei balansinė vertę, nes jų rinkos kaina atitinkamai buvo didesnė. Transporto priemones perėmę asmenys įsipareigojo vykdyti jau esamas lizingo sutartis, būtent dėl to Bendrovė nepatyrė lizingo sutarčių nutraukimo nuostolių.
7.5. Pareiškėjos 2021 m. balandžio 22 d. suteiktas 400 tūkst. Eur kreditas buvo naudojamas Bendrovės komercinei veiklai vykdyti, be to, šią paskolą pareiškėja Bendrovei suteikė įvertinusi finansinius duomenis. Dalis šios sumos – 120 tūkst. Eur buvo grąžinta paskolą Bendrovei suteikusiai UAB „Maviga Group“, nes paskolos grąžinimo terminas buvo suėjęs, taip pat iš šios sumos apmokėtos einamosios sąskaitos ir atlyginimai darbuotojams.
7.6. M. V. pateikė nemokumo administratorei visus dokumentus, susijusias su Bendrovės skolininke Suomijos įmone Almaco Group OY. Pateikti dokumentai pagrindžia tai, kad Suomijos įmonė liko skolinga Bendrovei 189 191,39 Eur. Visi šie duomenys buvo žinomi ir pareiškėjai. 2021 metų II pusmetį paaiškėjo, jog Suomijos įmonės Almaco Group OY projektas nėra vykdomas taip sėkmingai, kaip buvo planuojama, – paaiškėjo, kad klientas Almaco Group OY pateikė klaidingą dokumentaciją, darbų vykdymo metu keitė brėžinius, keitėsi darbų kiekiai (visi darbų kiekiai išaugo dvigubai). Bendrovės atstovai siekė, kad būtų perskaičiuotas projekto biudžetas, tačiau klientas Almaco Group OY atsisakė bendradarbiauti ir būtent dėl šio kliento Bendrovė patyrė nuostolių. 2022 metų sausio mėnesį Bendrovei tapo žinoma, kad planuotas projektas (bendra vertė apie 2,9 mln. Eur) Vokietijoje nebebus vykdomas, kadangi projekto rengėjai laivų statyklai MV Werften buvo iškelta bankroto byla. Taigi, Bendrovė negavo planuotų pajamų iš šio projekto ir negalėjo bent iš dalies padengti nuostolių, atsiradusių dėl kliento Almaco Group OY.
7.7. Pareiškėjas priėmė sprendimą grąžinti UAB „Artiga LT“ išduotą vekselį. Pareiškėjas yra savo vykdomos veiklos profesionalas, įvertino visus jam pateiktus finansinius dokumentus, neprašė Bendrovės papildomai pagrįsti UAB „Artiga LT“ vekselio grąžinimo prašymo pagrįstumo. Pareiškėjui buvo pateikti visi Bendrovės planuojami vykdyti projektai, pirkimai, Bendrovė vykdė veiklą ir tikėjo savo vykdomų projektų sėkmingumu.
7.8. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma tvarkingai, mokesčių administratorius nėra atlikęs mokestinio patikrinimo ar nustatęs mokesčių vengimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pripažinta, kad UAB „Intermarinas“ pasibaigė likvidavimu dėl bankroto, patvirtintas nepatenkintų kreditorių reikalavimų, kurių suma 1 507 507,66 Eur, sąrašas.
Pareiškimas netenkinamas.
Dėl taikytino teisinio reguliavimo
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi), taip pat tai, jog pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl šiuo metu likviduotos dėl bankroto UAB „Intermarinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos JANĮ nuostatos.
Dėl bendrovės nemokumo momento
11. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes, tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
12. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
13. Iš byloje esančių ir bankroto bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Intermarinas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. birželio 1 d., t. y. įregistruota pavadinimu UAB „Maviga“, tačiau 2022 m. sausio 20 d. pakeitė pavadinimą į UAB „Intermarinas“. Iš kreditorės teismui pateikto 2021 m. birželio 30 d. balanso (t. 9, b. l. 34) nustatyta, kad Bendrovės turtas (1 539 631 Eur) viršijo jos mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (771 624 Eur). Teismo posėdžio metu Bendrovės nemokumo administratorė nurodė, kad įmonė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškimą dėl tyčinio bankroto pateikusi kreditorė, nurodžiusi, kad 400 tūkst. Eur kreditą Bendrovei suteikė įvertinusi 2020 m. ir 2021 m. I pusmečio veiklos rezultatus, nors, kaip nurodė nemokumo administratorė, įmonės veikla pradėjo blogėti 2019 m. pabaigoje. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatyta, kad 2021 m. pabaigoje įmonė turėjo turto už 1 386 802 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 2 416 350 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo turimą įmonės turtą. Iš nemokumo administratorės pagal įmonės finansinius dokumentus sudarytos ir teismui pateiktos bei patvirtintos 2019–2022 m. pelno (nuostolių) kitimo ataskaitos nustatyta, kad įmonės turto ir įsipareigojimų pokyčiai per 2021 m. buvo esminiai, pelnas tapo minusinis (t. 8, b. l. 78). 2021 m. lapkričio 26 d. Bendrovė sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią jai buvo išdėstytas 78 862,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2022 m. lapkričio 25 d. Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 34 535 Eur. Į bylą nėra pateikta ankstesnių nei 2021 m. metų finansinės atskaitomybės dokumentų, jų nepateikė ir kreditorė, įrodinėjanti įmonės tyčinio bankroto sąlygas, todėl apie įmonės nemokumą teismas sprendžia iš teismui pateiktų duomenų ir nemokumo administratorės paaiškinimų bei jos pateiktų finansinės analizės dokumentų. Bankroto bylos iškėlimo metu Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, likvidaus turto taip pat, jos turimą turtą sudarė debitorių skolos.
14. Taigi įsipareigojimai kreditoriams, nurodyti 2021 m. balanse, nesumažėjo ir viršijo bendrovės turimo turto vertę. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. 2022 m. balandžio 20 d. Bendrovės direktorius priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis 2021 m. antrąjį pusmetį: Bendrovė neapmokėdavo dalies sąskaitų, dėl to kreditoriai vėliau kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo, tų pačių kreditorių finansiniai įsipareigojimai yra patvirtinti ir Bendrovės bankroto byloje. Iš nemokumo administratorės pateiktos ataskaitos bei jos ir Bendrovės direktoriaus atstovo paaiškinimų matyti, kad esminės priežastys, lėmusios įmonės nemokumą, buvo prarasti užsakymai bei nevykdomos sutartys su Suomijos ir Vokietijos bendrovėmis, į kurias Bendrovė investavo apyvartines lėšas, mokėjo darbus atlikusiems darbuotojams atlyginimus, tačiau pajamų negavo. Taigi, teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, nusprendžia, kad likviduota UAB „Intermarinas“ 2021 m. pabaigoje atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką, o buvusiam jos vadovui M. V. atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą, kas ir buvo padaryta (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Priešingų argumentų dėl įmonės nemokumo momento ir juos pagrindžiančių įrodymų teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
Dėl tyčinio bankroto
16. Prieš pasisakant dėl pareiškėjos prašymo pripažinti likviduotos UAB „Intermarinas“ bankrotą tyčiniu argumentų, pažymėtina, kad, vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑597/2013).
17. Civilinis procesas, inter alia (liet. be kita ko), grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).
18. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviam, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 straipsnis). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis Nr. e2-1466-464/2015).
19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
20. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas taip pat pažymėta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).
Dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo
21. Pareiškime nurodoma, kad įmonės bankrotą lėmė neprotingas skolinimasis, prabangių automobilių įsigijimas, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad didžiausia Bendrovės skola – būtent pareiškėjos UAB „PayRay Bank“ 2021 m. balandžio 22 d. suteiktas 400 tūkst. Eur kreditas. 2022 m. sausio 6 d. Bendrovė grąžino į Kreditorės sąskaitą 197 tūkst. Eur, tačiau jau kitą dieną bankas (kreditorius) šią sumą pervedė atgal į Bendrovės sąskaitą. Bendrovė taip pat buvo sudariusi 2021 m. liepos 20 d. paskolos sutartį dėl 200 tūkst. Eur su UAB „MVG Holding“, paskolos grąžinimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d., ši įmonė 2022 m. sausio 18 d. išsiuntė Bendrovei priminimą dėl paskolos grąžinimo. Nors kreditorė teigia, kad daliai UAB „MVG Holding“ grąžinto kredito buvo panaudotos kreditorės suteikto kredito lėšos, tačiau iš nemokumo administratorės teismui pateikto Bendrovės sąskaitos išrašo, kurio laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 18 d., matyti, kad per šį laikotarpį, be banko Bendrovei grąžintų 197 tūkst. Eur, buvo pervesta 517 104,23 Eur. Kreditorei nepateikus duomenų apie šių lėšų panaudojimą priešingai Bendrovės interesams, sutiktina su nemokumo administratorės, atlikusios Bendrovės finansinę analizę ir sandorių patikrinimą, teiginiu, kad Bendrovė tuo metu dar buvo pajėgi grąžinti dalį paskolos iš savo uždirbtų lėšų, kurios buvo naudojamos ir atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV ir kitais tiekėjais.
22. Pareiškėja nurodo ir tai, kad blogas įmonės valdymas pasireiškė ir tuo, kad buvo įsigyti prabangūs automobiliai, tačiau šio savo argumento ir kaip tai susiję su įmonės bankrotu pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos nustatytos aplinkybės, kad tuo metu kai bendrovė įsigijo ginčo automobilius, bendrovės finansinė situacija buvo gera, bendrovė tokius sandorius sudaryti galėjo, todėl darytina išvada, kad paminėtų automobilių įsigijimas nebuvo susijęs su bendrovės privedimu prie bankroto.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su kreditorės teiginiu, kad Bendrovė neprotingai skolinosi, įsigijo prabangius automobilius ir tai lėmė tyčinį įmonės privedimą prie bankroto (CPK 185 straipsnis).
24. Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad įmonės nemokumą lėmė iš esmės verslo nesėkmė projektuose su Suomijos ir Vokietijos įmonėmis, kurios neatsiskaitė už darbus, nesumokėjo atlyginimų jose dirbusiems Bendrovės darbuotojams. Nemokumo administratorė, patikrinusi įmonės sandorius ir neradusi jokių tyčinio bankroto požymių, nurodė, kad Bendrovė projektuose su Suomijos ir Vokietijos įmonėmis naudojo apyvartines lėšas, o pajamų negavo, dėl to jos įsiskolinimai išaugo, o Bendrovės direktorius kreipėsi į teismą inicijuodamas nemokumo bylos iškėlimą. Pažymėtina ir tai, kad visi nemokumo administratorės atlikti veiksmai buvo aprašyti ataskaitose, pateiktose kreditoriams susipažinti, skundų negauta, ataskaitos patvirtintos Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, kurios yra įsiteisėjusios. Be to, kaip nurodė nemokumo administratorė, kreditorė UAB „PayRay Bank“ turėjo visas galimybes susipažinti su įmonės nemokumo medžiaga, atliktų patikrinimų rezultatais, tačiau į ją su tokiu prašymu nesikreipė. Tokių aplinkybių neginčijo ir pareiškėja, dėl to teismui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių tyčinio bankroto aplinkybes, o priešingoms šalims pateikus kreditorės teiginius paneigiančius duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad Bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ar kad sudarytais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės direktorius sąmoningai blogai valdė bendrovę (veikimu ar neveikimu), dėl ko bendrovei buvo iškelta nemokumo byla.
25. Kreditorė UAB „PayRay bank“ prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu dėl turto pardavimo susijusioms įmonėms už mažesnę nei rinkos kainą ir dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį, kai įsipareigojimai liko Bendrovėje, t. y., kreditorės nuomone, egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose numatyti pagrindai pripažinti UAB „Itermarinas“ bankrotą tyčiniu.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo
26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.
27. Kreditorė teigia, kad dalis Bendrovės lizinguotų komercinės paskirties lengvųjų automobilių buvo perleisti UAB „Artiga LT“, t. y. keturi automobiliai „Dacia Dokker“, du automobiliai „Dacia Duster“, du automobiliai „Škoda Kodiaq Style“ bei „Maserati“, ir kad visi šie automobiliai perleisti už mažesnę nei likutinė balansinė vertę. Visų pirma pažymėtina tai, kad balansinė vertė – tai įmonės, įstaigos ar organizacijos turto piniginė išraiška buhalteriniame balanse, tačiau remiantis anksčiau pacituota įstatymo norma būtina konstatuoti, kad įmonės turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Tačiau kreditorė nepateikė įrodymų apie nurodytų automobilių pardavimą už mažesnę nei rinkos, o ne balansinę kainą (CPK 178 straipsnis). Iš suinteresuoto asmens pateiktų suvestinių bei nemokumo administratorės duomenų, gautų patikrinus Bendrovės sudarytus sandorius, nustatyta, kad įmonei priklausę lizinguojami automobiliai buvo perduoti arba parduoti tretiesiems asmenis, tačiau dalis jų perduota už didesnę nei balansinę kainą, dalis už mažesnę ir kad šiais sandoriais įmonei buvo padaryta 5 981,52 Eur žala. Padarytą žalą Bendrovės direktorius atlygino pagal 2024 m. balandžio 25 d. susitarimą su nemokumo administratore. Be to, perdavus automobilius tretiesiems asmenims, buvo perduoti ir įsipareigojimai pagal lizingo sutartis. Kreditorei neteikiant duomenų, kad automobilių pardavimo kaina buvo iš esmės skirtinga nuo rinkos kainos, Bendrovės direktoriui atlyginus dėl nežymaus kainų skirtumo padarytą žalą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šiais sandoriais buvo esmingai pažeisti įmonės interesai ir kad tai atitinka tyčinio bankroto požymius (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sudaryti sandoriai atitinka verslo logikos ir racionalumo reikalavimus. Nors sandoriai buvo sudaryti su susijusiais asmenimis, tačiau teisės aktai sudaryti tokio pobūdžio sandorius nedraudžia. Teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentu, kad lizinguotų automobilių perdavimas kartu su įsipareigojimais lizingo davėjai įmonei buvo naudingesnis nei lizingo sutarčių nutraukimas (CK 6.574, CPK 185 straipsniai).
Dėl UAB „Intermarinas“ veiklos perkėlimo
28. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu juridinio asmens veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Sprendžiant dėl nurodyto tyčinio bankroto požymio, nepakanka nustatyti vien to, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020).
29. Kreditorė, teigdama, kad įmonės veikla ir dalis turto buvo perkelta į susijusias įmones, nurodo, kad įmonės UAB „Maviga Group“, UAB „Maviga PRO“, UAB „Artiga LT“ užsiima panašia veikla, o jas valdantys asmenys susiję su likviduojama Bendrove. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta: UAB „Maviga Group“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. sausio 13 d., jos veikla nuo įsteigimo iki 2024 m. sausio 1 d. susijusi su finansinių ir teisinių paslaugų teikimu, nuo 2024 m. sausio 1 d. – su automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamąja nuoma (t. 8, b. l. 147); UAB „Maviga PRO“ įregistruota 2021 m. rugpjūčio 2 d., veiklos pobūdis – laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., produkcijos kokybės bandymai ir analizė nuo 2024 m. sausio 17 d., gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d., taip pat registruota kaip laikinojo įdarbinimo įmonė (t. 9, b. l. 56, 58); UAB „Artiga LT“ – pastatų statyba nuo 2019 m. spalio 23 d., laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba nuo 2019 m. balandžio 5 d., laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. spalio 2 d. (t. 9, b. l. 63). LUAB „Intermarinas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. birželio 1 d., iki 2022 m. sausio 20 d. įmonė veikė pavadinimu UAB „Maviga“. Taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad kreditorės nurodytų įmonių veikla yra skirtingo pobūdžio, UAB „Maviga PRO“ užsiėmė laivų ir plūdriųjų konstrukcijų gamyba dar iki Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Nors nurodytos įmonės perėmė iš Bendrovės įsipareigojimus lizingo davėjui už automobilius, tačiau būtent dėl to Bendrovė nepatyrė lizingo sutarčių nutraukimo nuostolių, o dėl automobilių perdavimo už nedaug mažesnę kainą susidariusį skirtumą padengė Bendrovės direktorius. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai, kad nurodytos įmonės perėmė Bendrovės nebaigtas vykdyti su įmonės veikla susijusias sutartis ar reikalavimo teises (CPK 178 straipsnis).
30. Kreditorės teigimu, 180 Bendrovės darbuotojų buvo perkelti į susijusias įmones, nes UAB „Maviga Group“ svetainėje nurodyta, kad įmonėje dirba apie 600 darbuotojų. Visų pirma teismas pažymi, kad pasitvirtinus aplinkybei, kad Bendrovės 180 darbuotojų yra tarp kreditorės nurodytų 600 UAB „Maviga Group“ darbuotojų, būtų galima daryti išvadą, kad juridinio asmens veikla yra perkeliama į kitą juridinį asmenį, tačiau kreditorė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip nurodė nemokumo administratorė ir atsižvelgiant į nemokumo byloje patvirtintus atleidžiamų dėl bankroto darbuotojų kreditorių reikalavimus, matyti, kad Bendrovės darbuotojai buvo susiję darbo santykiais iki pat įmonės nemokumo bylos iškėlimo metu ir atleisti dėl prasidėjusio nemokumo proceso, įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą, jiems iš Garantinio fondo buvo pervesta 163 256,48 Eur. Taigi ši kreditorės nurodyta aplinkybė, nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „Intermarinas“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Tai, kad darbuotojai buvo atleisti dėl nemokumo, kad jų kreditiniai reikalavimai buvo patvirtinti nemokumo byloje, patvirtina faktą, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių nebepajėgė atsiskaityti su darbuotojais, taip pat ir generuoti pajamų.
31. Galiausiais teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 7 115-915/2017).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, kreditorė UAB „PayRay Bank“ nenurodė ir nepagrindė, kad LUAB „Intermarinas“ bankrotas būtų suinteresuoto asmens M. V. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.
Dėl baudos paskyrimo
33. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo M. V., be kita ko, prašė už piktnaudžiavimą teisėmis paskirti pareiškėjai baudą, nes, jo nuomone, kreditorė pavėluotai pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nesąžiningai siekia vilkinti Bendrovės bankroto procedūras, pavėluotai inicijuoja procesą dėl Bendrovės tyčinio bankroto, nors tokiam procesui inicijuoti turėjo daugiau nei 650 kalendorinių dienų. Prašymą pateikė jau po to, kai buvo patvirtina Bendrovės bankroto ataskaita, už kurios patvirtinimą balsavo Bendrovės kreditoriai (patvirtinta 59,38 proc. balsų), ir po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino likviduojamos dėl bankroto Bendrovės galutinę ataskaitą.
34. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
35. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens M. V. pozicija, kad pareiškėja (kreditorė), pateikusi pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis. Kaip nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-670-450/2024, JANĮ normos nenustato proceso stadijos, iki kada gali būti pateiktas pareiškimas juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos priėmimo. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-96-381/2016 teisėjų kolegija išaiškino, kad įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo inicijavimas įstatymo yra ribojamas tam tikra bankroto proceso stadija. Jeigu bankroto procedūra vykdoma teismo tvarka, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu yra pagrindas inicijuoti, tik iki įsiteisėja teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Toks aiškinimas pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, kad, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu ir jokios su įmonės bankroto procesu susijusios procedūros negali būti tęsiamos. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kreditorės pareiškimą atmetus, spręstina dėl suinteresuotų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo M. V. pateikė įrodymus apie patirtas 4 840 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus. Susipažinus su 2024 m. rugsėjo 20 d. teisinių paslaugų suvestine nustatyta, kad į ataskaitą įtraukta suma už atsiliepimą į pareiškimą ir už atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl tyčinio bankroto, tačiau abu atsiliepimai yra iš esmės identiški, nes patikslintas pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra papildytas tik atsakingo asmens už tyčinį bankrotą nurodymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, spręstina dėl išlaidų tik už vieną atsiliepimą į pareiškimą dėl tyčinio bankroto atlyginimo. Atsižvelgiant į aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, atsiliepimas į pareiškimą dėl tyčinio bankroto laikytinas kitu dokumentu, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 p.). Už šį dokumentą maksimali priteistina suma yra 864,40 Eur, kadangi pateiktos išlaidos už atsiliepimo surašymą viršija Rekomendacijų maksimalų dydį, priteistina 864,40 Eur (CPK 98 straipsnis).
38. Byloje vyko du teismo posėdžiai – 2024 m. rugsėjo 23 d. ir rugsėjo 30 d., posėdžių trukmė 3 val. Teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad pasirengimui ir dalyvavimui teismo posėdžiuose skirtos 9 val. Už jas išrašyta 1 125 Eur sąskaita, maksimali priteistina suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose yra 1 944,90 Eur (Rekomendacijų 8.19 p.). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, suinteresuotam asmeniui M. V. priteistina 1 125 Eur už advokato pasirengimą teismo posėdžiuose ir dalyvavimą juose. Iš viso iš kreditorės UAB „PayRay Bank“ suinteresuotam asmeniui M. V. priteistina 1 989,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (864,40 Eur už atsiliepimą į pareiškimą + 1 125 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose).
39. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė savo turėtų išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 ir 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos kreditorės UAB „PayRay Bank“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Priteisti iš kreditorės UAB „PayRay Bank“ suinteresuotam asmeniui M. V. (M. V.) 1 989,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenimis bei nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui įrodymus apie šios pareigos įvykdymą.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.