Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-08-13 · Civilinė byla Nr. e2-670-450/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-86-826/2024Nutartis · 2022-06-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. eB2-454-826/2023Nutartis · 2023-02-14Klaipėdos apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-08-13Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-11-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
e2-670-450/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00128-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės PayRay Bank
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-670-450/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00128-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės PayRay Bank atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės PayRay Bank pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Intermarinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Intermarinas“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „AdMinus“ (toliau – ir nemokumo administratorė), nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 17 d.

2. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Intermarinas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – BUAB „Intermarinas“), likvidavimo terminas pratęstas 2024 m. liepos 23 d.; 2024 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtinta galutinė BUAB „Intermarinas“ bankroto ataskaita; 2024 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje paskirtas nagrinėti pareiškimas dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto.

3. 2024 m. liepos 25 d. byloje gautas kreditorės UAB PayRay Bank (toliau – ir pareiškėja) prašymas pripažinti BUAB „Intermarinas“ bankrotą tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB PayRay Bank pareiškimą dėl BUAB „Intermarinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

5. Teismo vertinimu, prašymas pripažinti BUAB „Intermarinas“ bankrotą tyčiniu pateiktas pavėluotai, pasibaigus likvidavimo terminui, patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą ir paskyrus teismo posėdį dėl įmonės veiklos pabaigos. Tai neatitinka bankroto bylos operatyvaus nagrinėjimo principo. BUAB „Imtermarinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atveju, nemokumo administratorė įgytų teisę įgyvendinti savo teises, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 72 straipsnyje, nors įmonės likvidavimo terminas jau pasibaigė, yra paskirstytos bankroto proceso metu gautos lėšos, paskirtas teismo posėdis dėl juridinio asmens veiklos pabaigos. Teismas prašymą BUAB „Intermarinas“ bankrotą pripažinti tyčiniu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

I. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja UAB PayRay Bank atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti prašymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nurodytas atsisakymo priimti nagrinėti pareiškimą teisme pagrindas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nėra tinkamas ir (ar) teisingas, todėl skundžiama nutartis neteisėta. JANĮ nenumato prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo tvarkos.

6.2. JANĮ nenustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi pateikti prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Sisteminė JANĮ nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti pateiktas iki teismas priima sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Be to, įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir teismo iniciatyva.

6.3. Teismui paskyrus posėdį dėl juridinio asmens veiklos pabaigos pripažinimo pasibaigusia, tame pačiame teismo posėdyje gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto pripažinimo tyčiniu atveju papildomai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ar privataus vadovo pareigas apribojimo pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei dėl nutarties pateikimo prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Aplinkybė, kad šioje proceso stadijoje nėra galimas JANĮ 72 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių įgyvendinimas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti bei išnagrinėti pareiškėjos prašymą pagal nemokumo administratorės surinktus duomenis.

6.4. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę įvertinti atsakovės įvykdytus sandorius dėl prisiimtų įsipareigojimų ir turto perleidimo, bendrovės pavadinimo pakeitimo, darbuotojų perkėlimo į kitą įmonę, ar nėra tyčinio bankroto požymių. Ši teismo nutartis nebuvo įvykdyta, nes nė galutinėje bankroto ataskaitoje, nė kreditoriams pateiktose ataskaitose nepateikta įmonės sudarytų sandorių teisinė analizė bei jos vadovų veiksmų, galimai nulėmusių bendrovės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, teisinis įvertinimas. Pareiškėjos vertinimu, yra akivaizdūs veiklos, t. y. darbuotojų bei viso ilgalaikio turto perkėlimo į kitą įmonę požymiai ir šių veiksmų teisėtumas turi būti įvertintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB PayRay Bank prašymą dėl BUAB „Intermarinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovei BUAB „Intermarinas“ iškelta bankroto byla. 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismas patvirtino 404 827,04 Eur dydžio kreditorės UAB PayRay Bank finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi patikslintas BUAB „Intermarinas“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydžis, nurodant, kad kreditorės UAB „PayRay Bank“ 404 827,04 Eur (iš jų 7 827,04 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas yra užtikrintas sutartiniu įkeitimu.

10. 2024 m. liepos 11 d. byloje gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę BUAB „Intermarinas“ bankroto ataskaitą. 2024 m. liepos 23 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymas patenkintas, patvirtinta galutinė BUAB „Intermarinas“ bankroto ataskaita. 2024 m. liepos 24 d. byloje gautas nemokumo administratorės prašymas dėl BUAB „Intermarinas“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto. Teismas šį prašymą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 6 d.

11. Kreditorė atsakovės bankroto byloje 2024 m. liepos 25 d. pateikė prašymą pripažinti BUAB „Intermarinas“ bankrotą tyčiniu. Skundžiama 2024 m. liepos 25 d. nutartimi teismas pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškimas pateiktas pavėluotai, pasibaigus likvidavimo terminui, patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą ir paskyrus teismo posėdį dėl juridinio asmens veiklos pabaigos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai neatitinka bankroto bylos operatyvaus nagrinėjimo principo, todėl pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

12. JANĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio normos taikomos nagrinėjamoje byloje. Nors įstatyminis bankroto teisinių santykių reglamentavimas 2020 m. pasikeitė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant pareiškimo dėl tyčinio bankroto priėmimo klausimą išlieka aktuali ir pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

13. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis) ir pateikia įsiteisėjusią nutartį prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis). Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14. Nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą: 1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 72 straipsnis).

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad klausimo, ar bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017 24 punktas).

17. Aptartas teisinis reguliavimas ir pacituota teismų praktika vienareikšmiai nustato, kad tik teismas savo procesiniu sprendimu gali pasisakyti dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, o toks procesinis teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu atsisakė priimti argumentuodamas tuo, kad jis yra pateiktas pavėluotai, pasibaigus likvidavimo terminui, patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą ir paskyrus teismo posėdį dėl bendrovės veiklos pabaigos.

19. Tačiau JANĮ normos nenustato proceso stadijos, iki kada gali būti pateiktas pareiškimas juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos priėmimo. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-96-381/2016 teisėjų kolegija išaiškino, kad įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo inicijavimas įstatymo yra ribojamas tam tikra bankroto proceso stadija. Jeigu bankroto procedūra vykdoma teismo tvarka, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu yra pagrindas inicijuoti tik iki įsiteisėja teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Toks aiškinimas pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, kad, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu ir jokios su įmonės bankroto procesu susijusios procedūros negali būti tęsiamos. Šioje bankroto proceso stadijoje atlikti tam tikras procedūras neturi būti jokio teisinio intereso bei poreikio, nes priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos galima tik tuo atveju, kai visos kreditoriams, administratoriui, įmonės savininkams reikšmingos procedūros yra užbaigtos (išspręsti kreditorių reikalavimų tvirtinimo, įmonės sandorių teisėtumo, skolų išieškojimo iš debitorių, įmonei padarytos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, įmonės turto pardavimo ir paskirstymo kreditoriams ir visi kiti klausimai).

20. Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-932-381/2017 22 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-970-381/2018 46 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-326-467/2023 31 punktas). Teisės doktrinoje pažymėta, kad klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos priėmimo (Jokubauskas R., Višinskis V. (2020). Tyčinio bankroto nustatymo procesinės problemos. Jurisprudencija, 27(2), p. 542-543).

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pateiktas pavėluotai – pasibaigus juridinio asmens likvidavimo terminui ir patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą. Tačiau JANĮ nereglamentuojant proceso stadijos, iki kada gali būti pateiktas pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra teisinio pagrindo byloje susiklosčiusią procesinę situaciją vertinti galimu atveju nurodytą pareiškimą nepriimti nagrinėti teisme (kaip nenagrinėtiną teisme). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos, turės galimybę įvertinti bei pasisakyti, ar pareiškimo dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimas nagrinėti teisme (ne)leidžia priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

22. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja JANĮ nuostatas dėl teismo teisės inicijuoti tyčinio bankroto procedūras. JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė inicijuoti tyčinio bankroto procedūras reiškia, kad tik teismas gali nuspręsti naudotis šia teise ar ne, įvertindamas konkrečią situaciją ir aplinkybes.

23. Aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Įstatymų leidėjas, pripažindamas aktyvų teismų vaidmenį JANĮ, šiame procese nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Teismo aktyvumas jokiu būdu negali pažeisti pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų (Višinskis V., Jokubauskas R., „Teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 26, 2 (2019): 442–456). Teismas šia teise gali pasinaudoti, jei, teismo vertinimu, tai yra akivaizdu ir būtina ir joks kitas subjektas, turintis iniciatyvos teisę, šia teise nesinaudoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-467/2023).

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias pareiškimo dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

25. Pareiškėjos atskirąjį skundą patenkinus, jai grąžintinas 2024 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės PayRay Bank prašymo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Intermarinas“ bankrotą tyčiniu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei PayRay Bank, juridinio asmens kodas 304862948, 2024 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3330 sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių Eur) žyminį mokestį.

Teisėja Asta Radzevičienė