Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-11918-1019/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-12
Bylos Nr.: e2-11918-1019/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07479-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Rimeikienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Swedbank“
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: LLOYD’S INSURANCE COMPANY S
Advokatai: Viačeslav Beperšč, Aistė Bartkevičienė

Kategorijos

2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-11918-1019/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07479-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 3.4.2.2.4.; 3.4.2.2.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovui T. K.,atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Viačeslav Beperšč,

trečiųjų asmenų LLOYD’S INSURANCE COMPANY S.A., UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atstovei advokatei Aistei Bartkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – LLOYD’S INSURANCE COMPANY S.A., UADBB „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 6272 Eur dydžio skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo negrąžintos 6 000 Eur skolos sumos, skaičiuojant bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjams A. V. ir K. V. buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjų A. V. ir K. V. bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)”. Teismo nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 10 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta parduoti AB „Swedbank“ naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą už ne mažesnę kaip 90 700 Eur kainą. Paskelbtos varžytynės baigėsi (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamas turtas buvo parduotas už 110 900 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas varžytynių aktas. Kadangi po turto pardavimo hipotekos kreditorei (ieškovei) AB „Swedbank“ buvo pervesta tik 104 342,42 Eur suma, todėl kilus abejonių dėl gautos sumos pagrįstumo buvo kreiptasi į bankroto administratorę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomos informacijos pateikimo, t. y. su prašymu patikslinti, kur buvo panaudota 6557,58 Eur suma – skirtumas tarp gautos sumos už parduotą turtą ir sumos, kuri buvo pervesta hipotekos kreditorei. 2021 m. gegužės 13 d. el. paštu buvo gautas atsakymas, kad jokia papildoma informacija kreditorei nebus teikiama. Po pakartotinio paklausimo, (duomenys neskelbtini) el. paštu buvo gautas varžytynių akto projektas bei turto pardavimo išlaidų sąmata. Ieškovei kilo abejonių dėl turto pardavimo išlaidų sąmatos 4 p. nurodytų išlaidų, t. y. „Už turto apžiūrų organizavimą objekte 6 000 Eur (vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Įvertinus gautus dokumentus, 2021 m. birželio 22 d. įvyko bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. kreditorių susirinkimas dėl lėšų, gautų už turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą išmokėjimo hipotekos kreditorei, bendra mokėjimo suma – 110 342,42 Eur. Dėl šio kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi skundą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo atmestas, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios nutarties bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 18 d. pranešimu kreipėsi į bankroto administratorės civilinę atsakomybę apdraudusią UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl draudiminio įvykio ir šiuo pranešimu buvo prašoma išmokėti AB „Swedbank“ 6000 Eur sumą. Atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Bankroto administratorė (atsakovė) nevykdo kreditorių susirinkimo sprendimo ir taip pažeidžia tiek FABĮ nuostatas, tiek hipotekos kreditorės interesus. Bankroto administratorė (atsakovė) ne tik neteisėtai pasisavino 6000 Eur dydžio hipotekos kreditorei priklausančią sumą, bet net ir teismams konstatavus, kad ši suma pagrįstai turi būti pervesta hipotekos kreditorei, to reikalavimo nevykdo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės ieškinio reikalavimų netenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Jei šioje byloje būtų pripažinta padaryta žala kreditorei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašo teismo pripažinti įvykusias faktines aplinkybes draudiminiu įvykiu bei tikruoju atsakovu, iš kurio turėtų būti priteista žala, turėtų būti pripažinta draudimo bendrovė. Bankroto administratorė, atsižvelgdama į varžytynėse gautą sumą už parduotą nekilnojamą turtą, išmokėjo hipotekos kreditorei 104 342,42 Eur, o sau – 6557,58 Eur kaip administravimo išlaidų apmokėjimą, iš šios sumos 6000 Eur buvo skirta apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas. Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 24 d. gauto pranešimo iš AB „Swedbank“, bankui buvo žinoma ir suprantama, kad administravimo išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto pardavimu, apmokamos pagal faktą, – 6 procentai nuo parduoto turto kainos, ir administratorei atlyginamos faktiškai patirtos išlaidos (turto vertinimas, turto pardavimo organizavimas ir pan.), susijusios su įkeisto turto pardavimu. Teismas, nagrinėdamas bankroto administratorės skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimo, realiai patirtomis bankroto administravimo išlaidomis pripažino 557,58 Eur išlaidas, kurias sudaro: 166,62 Eur išlaidos, susijusios su varžytynių paskelbimu; 250 Eur išlaidos, susijusios su Turto vertinimu; 140,96 Eur išlaidos, susijusios su atitinkamų skelbimų interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinimu. Pripažintų faktiškai patirtų išlaidų suma apskaičiuota neteisingai į šias išlaidas neįtraukus ir neapskaičiavus dalies patirtų išlaidų. Faktiškai patirtomis išlaidomis, neskaičiuojant 6000 Eur sumos už turto apžiūrų organizavimą sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi būti pripažintos ir administratorės patirtos išlaidos. Faktiškai bankroto administratorės patirtos išlaidos, susijusios su K. V. ir A. V. bankroto proceso administravimu, sudaro 6967,48 Eur. Administratorė kreditorei pateikė įrodymus, patvirtinančius faktiškai patirtas ir turto pardavimo sąmatoje nurodytas išlaidų pagrįstumą, – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Eur sumai. Po to, kai įvyko kreditorių susirinkimas (2021 m. birželio 22 d.), bankroto administratorė pervedė kreditorei AB „Swedbank“ – 3505,22 Eur. UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“ teikia bankroto administratorei civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Atsisakymas pripažinti įvykį draudiminiu, nereiškia, kad įvykis iš tiesų nėra draudiminis.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad bankroto administratorė pateikė kreditorei duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo sumokėta 6000 Eur suma už parduodamo Turto apžiūrų organizavimą. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto administratorė (atsakovė) buvo pateikusi skundą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo atmestas, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios nutarties bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi bankroto administratorės kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog bankroto administratorė nepagrindė nurodomų 6000 Eur išlaidų sumos už turto apžiūrą ar pardavimą, todėl ši suma negali ir nebuvo pripažinta kaip bankroto administravimo išlaidos ir negalėjo būti apmokėta FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka. Ši suma turėjo būti išmokėta kreditoriams, tačiau bankroto administratorė to padaryti nesutiko. CK 4.197 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos, kas reiškia hipotekos, bet ne skolinio įsipareigojimo pabaigą. Antra – FABĮ 27 straipsnio 3 dalis numato, kad pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia ir tai nėra siejama su gautų lėšų pervedimu/nepervedimu hipotekos kreditoriui.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, nurodė, kad kreditorė (ieškovė) netinkamai apskaičiavo ir kitas patirtas išlaidas bankroto bylos metu, vykdant turto pardavimą. Pavyzdžiui, skiriasi kreditorės ir administratorės dokumentais pagrįstų išlaidų apskaičiavimas, skelbiant varžytynes. Ieškovės skaičiavimais, įtraukiama į išlaidas suma yra už 6 varžytynes, kurių paskelbimas yra specialioje interneto svetainėje, ir kuris kainuoja 27,77 Eur už vienų varžytynių paskelbimą, tuo tarpu faktiškai buvo paskelbtos 9 varžytynės. Ieškovės visiškai neįvertintos patirtos išlaidos dėl turto vertinimo bei skelbimų paskelbimo viešose interneto svetainėse.

Trečiasis asmuo LLOYD’S INSURANCE COMPANY S.A., atstovaujamas įgalioto atstovo Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad administratorė turėjo prievolę ieškovei sumokėti 110 342,42 Eur, tačiau prievolę įvykdė iš dalies - sumokėjo 104 342,42 Eur. Ieškovės reikalavimas šioje byloje kvalifikuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę – sumokėti skolą. Reikalavimas, trečiojo asmens nuomone, nereiškia civilinės atsakomybės atsakovei taikymo ir negali būti kvalifikuojamas kaip žalos atlyginimas. Administratorė, vykdydama turto pardavimą, gali turėti daugiau išlaidų, nei 6 proc. turto pardavimo pajamų, gali turėti išlaidų, kurių būtinumo ir realumo negali pakankamai pagrįsti, ir tokiais atvejais išlaidos administratorei nekompensuojamos, tačiau ji negali šių išlaidų suma vienašališkai nuspręsti sumažinti kreditoriams mokėtinos sumos. Tai, kad administratorei nėra kompensuojamos per didelės, nepagrįstos ar nebūtinos išlaidos, nereiškia civilinės atsakomybės taikymo. Draudikas nėra atsakingas už atsakovės skolų mokėjimą ir prievolių, nesusijusių su civilinės atsakomybės taikymu, įvykdymą. Draudikas, atstovaujamas įgaliotojo atstovo draudimo brokerio, apdraudė atsakovės, kaip nemokumo administratorės, profesinę civilinę atsakomybę. Ieškovė dar 2021 m. vasario 18 d. teiravosi administratorės apie administravimo išlaidų dydį, tačiau apie parduodamo turto apžiūrų organizavimo išlaidas nebuvo užsiminta. Abejones, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai teikė kokias nors paslaugas, sustiprina ir faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto apžiūras neva organizavo nuo 2019 m. rugsėjo mėn., tačiau sąskaitą už paslaugas pateikė praėjus beveik trejiems metams. Administratorė turto pardavimo administravimo išlaidas pasiskaičiavo ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, o apskaičiuodama 6 proc. nuo turto pardavimo kainos. Atsakovė neteikia įrodymų ir net nepasisako, kokios formos susitarimas buvo sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovės atstovas 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbūs aspektai yra: 1) 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimas – aiškiai nurodyta, kokia suma turi būti pervesta; 2) FABĮ 25 straipsnio 11 dalis – kreditoriui susirinkimo sprendimai privalomi. Bankroto administratorė skundė kreditorių sprendimą pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimą Apygardos teismas paliko nepakeistą. Argumentai dėl 6000 Eur panaudojimo nesusiję su byla. Administratorė nepervedė 6000 Eur kreditoriui, todėl paskaičiavo 6 proc. palūkanas nuo 2021 m. birželio 24 d., nes 2021 birželio 22 d. priimtas sprendimas, turėjo kitą dieną pervesti lėšas. Bankroto byla baigta, bet reikalavimas reiškiamas administratorei, o ne fiziniam asmeniui. Reikalavimas administratorei lieka. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad reikalavimas neva dėl skolos, o ne dėl žalos, todėl draudikas neatsako. Paaiškino, kad atsakovė vykdė fizinio asmens bankroto procedūras, ieškovė buvo pagrindinė kreditorė. Mokumo atkūrimo plane numatytos administratorės išlaidos. Administratorė organizavo turto pardavimą, buvo išrašyta sąskaita už paslaugą, sumokėjo 6000 Eur. Pardavus turtą už 110 000 Eur, atsakovė 104 000 Eur pervedė ieškovei. Ieškovė pakeitė savo nuomonę, kad per daug 6000 Eur išlaidoms. Ieškovė sušaukė dar vieną susirinkimą ir nusprendė, kad per didelės administracinės išlaidos, suabejojo teiktomis paslaugomis ir priėmė sprendimą įpareigoti administratorę pervesti ieškovei 6000 Eur. Sprendimas atsirado po pinigų paskirstymo. Ieškovė šį sprendimą laiko skolos pagrindu. Administratorė veiklą vykdė pagal ieškovės nurodymus. Bet vėliau pakeitė mokumo atkūrimo plane įtvirtintų išlaidų dydį. Nėra skola, nes administratorė vykdė veiklą. Dėl santykių kvalifikavimo – ginčas tarp kreditorės bankroto byloje ir administratorės. Kadangi privalo drausti civilinę atsakomybę, įtrauktas draudikas ir jo tarpininkas draudimo brokeris, nes iš liudijimo matosi, kad brokeris sutinka, jog skundai ir pretenzijos teikiami brokeriui. Gavo atsakymą, kad nedraudiminis įvykis. Net jei kvalifikuoti, kad santykiai ne prievoliniai, o dėl profesinės veiklos – pagrindas atmesti ieškinį, nes formulavo ieškinį kaip skolos priteisimą. Šioje byloje klausimas tik dėl skolos priteisimo pagal ieškovės vienašalį sprendimą, kad yra skola. Buvo 9 varžytynės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškoti pirkėjų ir organizuoti objekto apžiūrą. Paslaugą suteikė, turtas parduotas brangiau nei bankroto byloje tikėtasi. Bankui nepadaryta žala. Jei žala, privalo kreiptis į draudiką. 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo nevykdė, nes neįmanoma įvykdyti, kadangi sumokėtos išlaidos, bankroto bylos pinigai paskirstyti. Bankroto administratorė negavo reikalaujamų pinigų. Sutinka su (duomenys neskelbtini) VAT nutartimi – abejonių nėra, kad pinigai sumokėti. Administratorės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rašytinė sutartis. Kitų teismų sprendimai buvo dėl bankroto bylos, o ne dėl skolos. Konstatavo, kad turi teisę priimti kreditorių susirinkimas sprendimus. Šioje civilinėje byloje turi būti sprendžiama, ar skola, ar žala.

Trečiojo asmens atstovė 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad nemokumo atkūrimo plane administratoriui numatyta teisė į faktiškai patirtas išlaidas – išlaidos ne daugiau kaip 6 proc., turi būti faktiškai patirta – laiku ir tinkamai pateikti įrodymai. Bankas nepakeitė sprendimo – sprendimas buvo iki 6 proc. išlaidų, vėliau pretenzija dėl šios nuostatos įgyvendinimo. 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime nuspręsta dėl išmokėjimo hipotekos kreditorei 110 342,42 Eur. VRAT patvirtino sprendimą, nutartis yra galiojanti ir vykdytina. Neginčija, kad administratorė turi prievolę sumokėti 110 342,42 Eur, bet vykdė iš dalies. Nepilnai įvykdyta piniginė prievolė. Ginčas dėl skolos priteisimo. Atsakovės netinkama pozicija, kad vykdydama pardavimą, galėjo patirti 6 proc. išlaidų. Administratorė gali turėti ir daugiau negu 6 proc., bet nebus atlyginta, gali būti pripažintos išlaidos nebūtinosiomis. Teismai vertino išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Administratorė prisiėmė riziką, neįrodinėjo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė aktyvaus turto pardavimo, nes administratorė dėjo skelbimus. Draudikas nėra atsakingas už administratorės skolas, apdrausta civilinė atsakomybė – jei būtų žala, būtų vertinama, ar draudiminis įvykis. Pagal teismų praktiką yra pareiga pagrįsti administravimo išlaidas. Tokio pagrindimo nebuvo, yra kreditorių susirinkimo sprendimas pervesti didesnę sumą, ką patvirtino ir teismai. Jei žalos santykiai (teismas taiko teisę), administratorės veiksmai nedraudiminiai dėl tyčinių neteisėtų draudėjo veiksmų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo po to, kai kreditorė užklausė administratorės dėl faktinių išlaidų, 2021 m. gegužės 19 d. sąskaita-faktūra, mokėjo po to, kai kreditorė suabejojo išlaidų dydžio pagrįstumu – administratorės veiksmai tyčiniai; nedraudiminis įvykis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi A. V. ir K. V. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)”, bankroto byloje patvirtintas 302 932,64 Eur AB „Swedbank“ (hipotekos kreditorės) reikalavimo suma (99,58 proc. kreditorių balsų). 2021 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo metu nuspręsta parduoti AB „Swedbank“ naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą už ne mažesnę kaip 90 700 Eur kainą. Paskelbtos varžytynės baigėsi (duomenys neskelbtini), nekilnojamas turtas buvo parduotas už 110 900 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas varžytynių aktas. Bylos duomenimis, po turto pardavimo hipotekos kreditorei (ieškovei) AB „Swedbank“ buvo pervesta 104 342,42 Eur suma. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu patikslinti, kur buvo panaudota 6557,58 Eur suma – skirtumas tarp gautos sumos už parduotą turtą ir sumos, kuri buvo pervesta hipotekos kreditorei. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) el. paštu pateikto atsakymo, atsakovė nurodė, kad 6 proc. turto pardavimo sumos, t. y. 6654 Eur, skirta bankroto išlaidoms už turto pardavimą apmokėti. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad po pakartotinio paklausimo, (duomenys neskelbtini) el. paštu buvo gautas varžytynių akto projektas bei turto pardavimo išlaidų sąmata, kurioje už turto apžiūrų organizavimą objekte nurodyta 6000 Eur išlaidų suma (vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Ieškovė, įvertinusi gautus dokumentus, 2021 m. birželio 22 d. įvykusiame bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. kreditorių susirinkime priėmė sprendimą dėl lėšų, gautų už turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), pardavimą išmokėjimo hipotekos kreditorei, bendra mokėjimo suma – 110 342,42 Eur. Dėl šio kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi skundą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 18 d. pranešimu kreipėsi į bankroto administratorės civilinę atsakomybę apdraudusią UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl draudiminio įvykio, prašė išmokėti AB „Swedbank“ 6000 Eur sumą, tačiau išmokėti draudimo išmoką atsisakyta. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų bankroto byla baigta, kreditorės AB „Swedbank“ likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai (189 960,59 Eur) nurašyti. Minėta nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą.

Ieškovės teigimu, bankroto administratorė (atsakovė) nevykdo kreditorių susirinkimo sprendimo ir taip pažeidžia tiek Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nuostatas, tiek hipotekos kreditorės interesus, todėl iš atsakovės priteistina 6000 Eur skola. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jei ginčo santykiai būtų kvalifikuoti pagal civilinės atsakomybės institutą, nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovo reikalavimas šioje byloje kvalifikuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę – sumokėti skolą, nes administratorė turėjo prievolę ieškovui sumokėti 110 342,42 Eur, tačiau prievolę įvykdė iš dalies - sumokėjo 104 342,42 Eur. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad gautas lėšas už parduotą turtą, administratorė paskirstė remiantis Mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane patvirtinta tvarka, gautos lėšos buvo paskirstytos dar iki 2021-06-22 kreditorių susirinkimo sprendimo išmokėti AB „Swedbank“ 110 342,42 Eur sumą priėmimo, taigi priimant sprendimą administratorės žinioje jau nebuvo tokios sumos, kurią savo paties inicijuotu kreditorių susirinkimo sprendimu priėmė kreditorius AB „Swedbank“. Be to, administratorei išmokėta lėšų suma už administravimo išlaidas – 6557,58 Eur, buvo 409,90 Eur mažesnė, nei administratorės faktiškai patirtos išlaidos, kurių bendra suma – 6967,48 Eur.

Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovei (hipotekos kreditorei) fizinių asmenų bankroto byloje neišmokėtos 6000 Eur sumos, kuri, atsakovės (bankroto administratorės) teigimu, buvo skirta apmokėti administravimo išlaidoms, susijusioms su nekilnojamojo turto pardavimu (apžiūromis, jų organizavimų objekte, vykdytomis pasitelkto subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (lot. causa petendi, causa materialis, causa actionis) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Materialiosios teisės požiūriu, ieškinyje pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nagrinėjamo ginčo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių vykdymą (CK 6.38 straipsnis), FABĮ normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus pareigas (FABĮ 25, 27 straipsniai). Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė esant ir visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Pažymėtina, kad teismui nesant saistomam ieškinyje pateikto teisinio santykio kvalifikavimo, teismas ieškinį gali tenkinti (jei manys, kad tam yra pagrindas) kitais pagrindais. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Jei ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau tokiu atveju nėra keičiami nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

Sprendžiant, kokie teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė tarp ginčo šalių, svarbu įvertinti bankroto administratoriaus ir kreditoriaus procesinę padėtį, jų teises ir pareigas bankroto byloje. Bankroto administratorius ir bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra savarankiški bankroto proceso dalyviai, kurių teisių ir pareigų apimtis priklauso nuo jų dalyvavimo įmonės bankroto procese tikslų. Fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Bankroto procese siekiama apsaugoti kreditorių ir skolininko interesus. Kreditoriai nuo kitų bankroto proceso dalyvių skiriasi ypatingu savo ekonominiu suinteresuotumu bankroto proceso eiga ir baigtimi. Todėl kreditorių susirinkimas, kuris yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, yra kompetentingas spręsti visus esminius klausimus, tarp jų – tvirtinti ir keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus fizinio asmens kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 36 punktą; ir kt.).Užtikrinant bankroto proceso tikslų įgyvendinimą esminis vaidmuo tenka bankroto administratoriui. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis bankroto proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kadangi iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Skirtingai nuo kreditorių, bankroto procese siekiančių savo asmeninių turtinių interesų apsaugos, bankroto administratorius gina tiek kiekvieno iš kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus (būdamas vienintelis jo atstovas bankroto procese), siekdamas atitinkamų interesų pusiausvyros; jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą ir skolininko interesų apsaugą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Ginčui aktualaus FABĮ 15 straipsnio nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

FABĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos yra susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtina pareiga vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorė šių įstatyminių pareigų tinkamai nevykdė. Įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi palikta nepakeista, konstatuota, kad kreditorių susirinkimo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas išmokėti hipotekos kreditoriui 110 342,42 Eur sumą yra teisėtas. Teismai nutartyse, kurios turi prejudicinę galią nagrinėjam ginčui (CPK 182 straipsnio 2 punktas), konstatavo, kad bankroto administratorės veiksmai, nevykdant FABĮ jai tiesiogiai pavestų funkcijų ir galimai pasitelkiant turto pardavimo procesui trečiuosius asmenis, sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes kreditorių turtiniams interesams. Dėl ginčo sumos (6000 Eur) pagrįstumo, realaus patyrimo ir dydžio faktų buvo sprendžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šių išlaidų būtinumą, realų patyrimą, dydį bankroto administratorė, kaip ir šioje civilinėje byloje, įrodinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2021 m. gegužės 18 d. sąskaita – faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Eur sumai bei tos pačios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderiu. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorė negali būti laikoma įrodžiusi tokių išlaidų būtinumą, realų patyrimo faktą ir dydį, bankroto administratorės pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė tiek kreditorei, tiek pirmosios instancijos teismui abejonių dėl realaus išlaidų patyrimo ir pagrįstumo, ir negalėjo / negali būti laikomi sudarančiais pakankamą pagrindą tokių išlaidų kompensavimui. Teismų konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorė nėra pateikusi iš esmės jokių dokumentų, kurie leistų kreditorei suprasti, už kokias paslaugas buvo mokėta ir kokie įkainiai buvo numatyti, o vien tai, kad tam tikros sumos yra sumokėtos, neįrodo, kad dėl paslaugų buvo sutarta, jos buvo atliktos ir būtent už jas buvo sumokėta, iš pateiktų duomenų visumos akivaizdu, kad bankroto administratorė nepagrindė nurodomų išlaidų sumos už turto apžiūrą, todėl tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė hipotekos kreditoriaus interesus.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teismų konstatuotų prejudicinių faktų, aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, bankroto administratorei nevykdant kreditorių susirinkimo sprendimo, kuris yra teisėtas, galiojantis ir vykdytinas, išmokėti hipotekos kreditoriui 110 342,42 Eur Turto pardavimo lėšų, ieškovei padaryta 6000 Eur žala.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013).

Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, teikdama bankroto byloje administravimo paslaugas, pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 25 straipsnio 11 dalį (vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus, kurie yra privalomi), 27 straipsnio 3 dalį (kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą), t. y. pardavus Turtą, neišmokėjo hipotekos kreditorei visos priklausančios sumos (110 342,42 Eur), nevykdydama 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo. Atsakovė šioje byloje nurodė bankroto byloje faktiškai patyrusi daugiau administravimo išlaidų nei buvo nustatyta bankroto byloje. Kaip matyti iš 2021-05-13 atsakovės pranešimo ieškovei, bankroto administratorė nurodė, jog bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirta 6654 Eur suma. Nagrinėjant bankroto administratorės skundą dėl 2021-06-22 kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo, teismų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas buvo parduodamas šešiose varžytynėse; Turto pardavimas buvo vykdomas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. apie 1,5 metų; Turtas buvo parduotas tik paskutinėse – šeštose varžytinėse už 110 900 Eur kainą, kuri buvo pilnai sumokėta varžytynių laimėtojo; bankroto administratorė, organizuodama varžytynes ir nekilnojamojo turto pardavimą, realiai patyrė 557,58 Eur išlaidas, kurias sudaro: 166,62 Eur išlaidos, susijusios su varžytynių paskelbimu; 250 Eur išlaidos, susijusios su Turto vertinimu; 140,96 Eur išlaidos, susijusios su atitinkamų skelbimų interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinimu. Teismų konstatuota, kad Turto pardavimo išlaidas pagrindžianti sąmata kreditorei pateikta 2021-05-19. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė teigia, kad patyrė daugiau administravimo išlaidų nei nustatyta bankroto byloje, nes, pasak atsakovės, faktiškai buvo paskelbtos 9 varžytynės (DOK-(duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nustatytas aplinkybes dėl patirtų administravimo išlaidų parduodant Turtą teikdama skundą pateikė pati bankroto administratorė. Duomenų, kodėl šioje byloje teikiami įrodymai ir argumentai nebuvo teikiami bankroto byloje, nėra. Teismas atkreipia, kad šalių ginčas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo buvo sprendžiamas pardavus Turtą, taigi bankroto administratorei neabejotinai turėjo būti žinoma aplinkybė, kiek varžytynių vyko ir kokios išlaidos buvo patirtos. Atsakovė, siekdama pagrįsti didesnes administravimo išlaidas, pateikė apmokėjimą už varžytynes patvirtinančius mokėjimo pavedimus, tačiau teismas pažymi, kad iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, už kokias konkrečiai varžytynes buvo atlikti mokėjimai. Be to, nors atsiliepime atsakovė ir nurodo, kad už Turto vertinimą patyrė ne 250 Eur, kaip konstatuota teismų, o 500 Eur, tačiau nepateikia šių aplinkybių pagrindžiančių įrodymų (pateikta tik 2019-07-09 sąskaita faktūra 250 Eur sumai ir vertinimo ataskaitos). Atsiliepime taip pat teigiama, kad išlaidos, susijusios su atitinkamų skelbimų interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinimu, yra ne 140,96 Eur, o 159,94 Eur, tačiau iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už reklamos paslaugas nėra galimybės nustatyti, ar teiktos paslaugos susijusios su Turto pardavimu. Teismas pažymi, kad iš pateiktos 2019-12-31 AB Lietuvos paštas PVM sąskaitos-faktūros nėra galimybės nustatyti, kokioje byloje šios išlaidos buvo patirtos (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl galimai didesnių patirtų administravimo išlaidų parduodant Turtą, parodo atsakovės netinkamą profesinės veiklos vykdymą.

Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad 6000 Eur už suteiktas paslaugas yra faktiškai sumokėta, patvirtina Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiama dėl bankroto bylos baigimo. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi baigta bankroto byla, nurašyti likę nepatenkinti kreditorių, be kita ko, AB Swedbank – 189 960,59 Eur, kreditoriniai reikalavimai. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas tarp AB „Swedbank“ ir bankroto administratorės dėl jam išmokėtos sumos pardavus hipoteka įkeistą turtą ir administratorės patirtų išlaidų, t. y. 6000 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su ginču dėl administratorės patirtų išlaidų pagrįstumo, neturi įtakos vykdant įstatymo nuostatas dėl bankroto bylos užbaigimo; kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto ginčo CPK nustatyta tvarka, o ne atsisakęs pasirašyti plano įgyvendinimo aktą stabdyti bankroto bylos užbaigimo procesą. Pažymėtina, kad aptariamoje civilinėje byloje faktas dėl 6000 Eur sumokėjimo už suteiktas paslaugas, kuriuo remiasi atsakovė, nebuvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 27 punktas). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad bankroto byla baigta, savaime nereiškia, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti priteisti iš bankroto administratorės 6000 Eur, neišmokėtų bankroto procese. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl bankroto bylos pabaigos, pažymima, kad atsakomybė už tam tikrus administratoriaus veiksmus negali būti perkeliama išimtinai bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, o šios aplinkybės sudaro pagrindą kreditoriams kreiptis dėl nuostolių, kurie atsirado dėl bankroto administratoriaus pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, atlyginimo (FABĮ 15 straipsnis).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pabaigus bankroto bylą buvo nurašyta ir 6000 Eur suma, pagrindžia žalos ieškovei faktą.

Teismas nesutinka su bankroto administratorės teiginiu, jog kreditorių susirinkimas 2021-06-22 sprendimu pakeitė Mokumo atkūrimo plane numatytą atlygį, kadangi pagal šį planą Turto pardavimo išlaidos bankroto administratorei atlyginamos pagal faktą, tačiau jos negali viršyti 6 proc. Turto pardavimo kainos. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė nei laiku, nei tinkamai nepagrindė nurodomų išlaidų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neteikė jokių papildomų rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą dėl 6000 Eur administravimo išlaidų pagrįstumo. Teismas sutinka, kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją, kai bankroto administratorė šių išlaidų nepagrindė bankroto byloje, ir nagrinėjamojoje byloje nepateikė duomenų, už kokias paslaugas buvo mokėta, kada paslaugos buvo teiktos, kokie įkainiai buvo numatyti, o vien tai, kad tam tikros sumos yra sumokėtos, neįrodo, kad dėl paslaugų buvo sutarta, jos buvo atliktos ir būtent už jas buvo sumokėta.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad po to, kai įvyko kreditorių susirinkimas (2021 m. birželio 22 d.), bankroto administratorė pervedė kreditorei AB „Swedbank“ – 3505,22 Eur. Nustatyta, kad 2021-09-20 ir 2022-03-17 ieškovei bankroto byloje buvo išmokėta 3502,22 Eur (nurodyta mokėjimo paskirtis - „išmoka kreditoriui <...> bankroto byloje“). Tačiau iš pateikto sąskaitos išrašo nėra pagrindo spręsti, kad minėtos išmokos buvo susijusios su Turto pardavimo lėšų paskirstymu. Priešingai, iš sąskaitos išrašo matyti, kad lėšas į depozitinę sąskaitą pervedė bankrutuojantis asmuo (CPK 178, 185 straipsniai).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, atsakovės veiksmai, bankroto procese pardavus Turtą ir neišsimokėjus hipotekos kreditorei (ieškovei) visos priklausančios sumos (110 342,42 Eur), nevykdant 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, pripažintini neteisėtais ir pažeidžiantys FABĮ 12 straipsnio, 22 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 11 dalies, 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovės interesus (CK 6.246 straipsnis). 6000 Eur dydžio atsakovės nesumokėta kreditorei suma pripažintina ieškovės nuostoliais (CK 6.249 straipsnis), kadangi atsakovė neišmokėtos sumos dydžiu sumažino ieškovės galimybes didesne apimtimi patenkinti kreditorinius reikalavimus. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovės veiksmai yra tiesioginė ieškovei padarytos turtinės žalos (nuostolių) pasekmė (CPK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltė yra preziumuojama ir šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė (CK 6.248 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6000 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jei būtų pripažinta padaryta žala kreditorei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašo teismo pripažinti įvykusias faktines aplinkybes draudiminiu įvykiu bei tikruoju atsakovu, iš kurio turėtų būti priteista žala, turėtų būti pripažinta draudimo bendrovė. Byloje nustatyta, kad atsakovė, Vilniaus apygardos teismui (duomenys neskelbtini) išnagrinėjus bylą dėl 2021-06-22 kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo, 2022-01-18 kreipėsi į draudiką dėl 6000 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Bylos duomenimis, 2022-03-14 bankroto administratorės draudikas atsisakė draudimo išmoką mokėti, kadangi bankroto administratorės veiksmus vertino tyčiniais, be to, galimai neteisėti bankroto administratorės veiksmai buvo atlikti iki 2019-10-22, t. y. iki draudimo sutarties sudarymo (2021-03-07).

Teismas pažymi, kad atsakovės prašymas įvykį pripažinti draudžiamuoju negali būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovė nenurodė motyvų, pagrindžiančių jos prašymą. Pažymėtina, kad prašymas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju iš esmės kildinamas iš jos, kaip apdraustojo asmens, teisės reikalauti draudimo išmokos. Taigi, prašymą pripažinti įvykį draudžiamuoju atsakovė pareiškė siekdama jo patenkinimo padarinių – gauti draudimo išmoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų prievolės (būtų atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad prašomos nustatyti faktinės aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas atsakovės prašymo netenkina.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 272 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2021-06-24 iki 2022-03-22. Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina tai, kad CK 6.210 straipsnis yra bendroji norma, taikoma tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė yra kilusi iš sutarties, tiek kai yra atsiradusi kitais pagrindais, taip pat ir iš delikto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015). Įstatymų leidėjo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šis patiria dėl to, kad, skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius negali naudotis savo pinigais. Šiuo atveju kreditoriui nereikia nei įrodinėti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių (nes pagal įstatymą preziumuojama, jog tokių patiriama), nei konkretaus nuostolių dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Kadangi bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, todėl pagal CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnius skaičiuotinos 6 proc. dydžio palūkanos nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2022 m. kovo 22 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 272 Eur kompensacinių palūkanų pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 6000 Eur sumos. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas, palūkanas padedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 141 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo – Loyd‘s Insurance Company S.A, patyrė 900 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (rašytinių paaiškinimų rengimas, atstovavimas teismo posėdyje) (el. bylos priedas, b. l. 6-7, DOK-(duomenys neskelbtini)). Draudikas 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 374 ir Nr. 378, 2022 m. gruodžio 9 d. pateikti įrodymai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens atstovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2022-11-22 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad draudikas yra užsienio juridinis asmuo, organizaciniu, struktūros ir bendrovės dydžio požiūriu sudėtingas subjektas, todėl sąskaitų apmokėjimas užtrunka. Iš pateiktų Sąskaitų matyti, kad jos turėjo būti apmokėtos iki 2022-12-08. Pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad sąskaitos apmokėtos 2022-12-02. Nors įrodymai, pagrindžiantys atstovavimo išlaidų apmokėjimą, pateikti tik 2022 m. gruodžio 9 d., t. y. jau teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo realiai advokatei bylinėjimosi išlaidas sumokėjo tik jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju advokatė neturėjo galimybės pateikti apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl įrodymai priimami ir sprendžiamas klausimas dėl jų atlyginimo šiame sprendime.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, tai, kad trečiasis asmuo teikė išsamius rašytinius paaiškinimus, trečiojo asmens atstovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 900 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas.

Teismas patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Swedbank“, j. a. k. 112029651, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) žalos atlyginimo, 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 141 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens Lloyd‘s Insurance Company S.A., atstovaujamo įgaliotojo atstovo Lietuvoje „Colemont draudimo brokeris“, naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokėtina suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė