Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1346-812/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-03
Bylos Nr.: e2A-1346-812/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01056-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Rasa Urbanavičiūtė, Daina Lisaitė
Atsakovas: D. L.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Civilinė byla Nr. e2A-1346-812/2025Teisminio proceso Nr.2-51-3-01056-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.5.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1;

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovo D. L. 20 183,37 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2021-11-01 (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio (toliau – ir eismo įvykis) metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, Toyota), kuri buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM). Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 20 183,37 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnis).

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės jau buvo nustatytos Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-445/2025 bei Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-923/2022. Ieškovė cituoja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-02-14 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dalis, tačiau tame procese atsakovas nedalyvavo, savo paaiškinimų teikti negalėjo. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės vado pavaduotojas nurodė žinomai neteisingas ir išgalvotas aplinkybes, t. y., kad Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs pareigūnas veikė būtinojo reikalingumo bei profesinės rizikos sąlygomis, siekiant išvengti jo atsakomybės. Toyota vairavęs pareigūnas anksčiau buvo nurodęs, kad jis siekė prasilenkti su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu Audi Q5, kad neįvyktų susidūrimas, automobiliui Audi Q5 paliko laisvą kaimo keliuką, kad jis galėtų netrukdomai prasilenkti. Vėliau VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės vado pavaduotojas nusprendė įvykį tiriantiems pareigūnams pateikti kitokią įvykio versiją, kad Toyota vairuotojas nebūtų nubaustas už sukeltą autoįvykį ir būtų galima gauti iš draudimo bendrovės sudaužyto Toyota automobilio remonto išlaidų atlyginimą. Atsakovui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2021-12-14, nurodant, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 punktą, kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir LR ANK) 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. nepaklusimas uniformuoto pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Dėl šio nusižengimo atsakovas pateikė skundą teismui ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, konstatavus kad nėra atsakovo kaltę patvirtinančių duomenų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs VSAT prie LR VRM apeliacinį skundą, paliko galioti Alytaus apylinkės teismo 2022-05-12 nutarimą. Nurodytuose teismų dokumentuose nurodyta, jog Audi Q5 vairuotojas nepadarė administracinio nusižengimo, eismo įvykis įvyko dėl Toyota vairuotojo kaltės, kadangi prieš pat susidūrimą jis išvažiavo į kairę pusę ir taip sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiam vairuotojui, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Vien tai, kad atsakovas gabeno kontrabandą ir už tai atsakė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) nustatyta tvarka, automatiškai nesąlygoja, kad jis padarė KET pažeidimą ar su Toyota automobiliui kilusia žala susijusį neteisėtą veiksmą ar veiksmus. Būtinasis reikalingumas turi būtinas jo taikymui sąlygas, kurių nei vienos neatitinka Toyota vairuotojo elgesys, jo tarnybinis pranešimas ir teisme duoti parodymai. Gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai šioje situacijoje neegzistavo. Atsakovas, pamatęs pasieniečių automobilį su įjungtais švyturėliais, pradėjo stabdyti savo automobilį bei važiavo dešiniau, bet pajuto, jog automobilis slysta, tada jis stabdė tikėdamasis, kad pavyks išsukti į kairę ir taip išvengti kontakto su Toyota automobiliu. Atsakovas iš karto stabdė automobilį, bet atstumas buvo per mažas jį sustabdyti visiškai. Jis taip pat paaiškino, kad po įvykio jis iš karto nesustojo, galbūt iš streso, pripažino, kad vežė draudžiamas prekes, už tai yra nuteistas.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2025-03-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 091,67 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-15) nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 667,70 Eur atstovavimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, 2022-02-01 nutarimu atsakovas buvo pripažintas pažeidęs KET 16 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, t. y., kad jis nesustojo stabdomas valstybės sienos apsaugos pareigūnų. Dėl šio protokolo buvo pateiktas atsakovo skundas ir Alytaus apylinkės teismas 2022-05-12 nutarimu jį patenkino, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, pripažinęs, kad nėra įrodymų, jog atsakovas suprato, kad buvo stabdomas bei konstatavo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

6. Teismas padarė išvadą, kad Audi Q5 vairuotojas, veždamas nelegalų krovinį, pamatęs automobilį su švyturėliais ir supratęs, kad jį stabdo, iš siauro keliuko pasuko dešiniau, tačiau efektyviai nestabdė, kad sustotų iki atsiradusios kliūties ir pats tos kliūties neapvažiavo, o į ją atsitrenkė. Teismas taip pat padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, kad negali kilti jam civilinė atsakomybė. Atsakovas yra nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu už akcizinių prekių gabenimą.

7. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atsargaus elgesio, padarė išvadą, kad šis įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės: Toyota vairuotojo veiksmai, - kelyje priešpriešais artėjant kitai transporto priemonei, išvažiavus į kairę kelio pusę, - buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (ekspertizės išvada). Teismas taip pat padarė išvadą, kad Audi Q5 vairuotojo veiksmai buvo neatsargūs, nes jis, prieš įvykstant susidūrimui, suprato, kad jį stabdo pasieniečiai, tačiau jis efektyviai nestabdė, iš įrašo matyti, kad važiavo per greitai, išvažiavo dešiniau ir atsiradus jo važiavimo trajektorijoje kliūčiai, iki jos nesustojo ir jos neapvažiavo. Atsakovas stabdė nepakankamai, o paskutinę akimirką spaudė akseleratorių, tikėdamasis, kad pavyks išsukti automobilį, neatsitrenkus į pasieniečių automobilį Toyota.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų, kurios leistų pareigūnui transporto priemone blokuoti kitą transporto priemonę. Pats vairuotojas D. P. nurodė, kad jis neblokavo automobilio Audi Q5, o tik sustojo, norėdamas stabdyti atsakovo vairuojamą automobilį Audi Q5. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys – įvykio metu buvo sudaužyta pasieniečių transporto priemonė – automobilis Toyota, taigi, kilusi žala pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį laikytina ir atsakovo veiksmų rezultatu.

9. Teismas padarė išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės, t. y. priimtų neteisingų sprendimų: Toyota vairuotojo kaltė ir neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis išvažiavo į kairę pusę ir taip atsidūrė automobilio Audi Q5 važiavimo trajektorijoje, o vairuotojo Audi Q5 kaltė ir neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis elgėsi neatsargiai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pamatęs kliūtį efektyviai nestabdė, jos neapvažiavo ir į ją atsitrenkė. Įvykęs autoįvykis yra susijęs priežastiniu ryšiu su vairuotojų padarytais neteisėtais veiksmais ir dėl to atsiradusiais padariniais – žala, tad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

10. Byloje nėra ginčo dėl žalos atlyginimo dydžio, jis yra pagrįstas leistinais rašytiniais dokumentais: UAB „STS Kėbulai“ 2021-12-16 remonto sąmata Nr. 20211108-0 patvirtina 19 744,44 Eur sumą dėl automobilio remonto darbų; UAB „Edvima“ 2021-11-10 PVM sąskaita – faktūra serija EDV Nr. 202101 - dėl 187,25 Eur išlaidų už nevažiuojančio automobilio Toyota transportavimą ir UAB ,,STS Kėbulai“ 2021-12-21 PVM sąskaita faktūra NES21 Nr. 0000673 - už Toyota transportavimą 251,68 Eur, t. y. iš viso 20 183,37 Eur. Teismas, pripažinęs, jog abu vairuotojai yra kalti po 50 procentų dėl eismo įvykio, pašomą priteisti sumą iš atsakovo sumažino iki 10 091,69 Eur.

11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad ieškovė atstovui sumokėjo 1 209,99 Eur atstovavimo išlaidų, dėl to teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 50 procentų šių išlaidų, t. y. 605 Eur, taip pat iš atsakovo priteisė ½ žyminio mokesčio (455 Eur), t. y. 227,50 Eur. Atsakovas patyrė 3000,80 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Teismas laikė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 3 000,40 Eur yra realios, dėl to priteisė iš ieškovės atsakovui 50 procentų, t. y. 1 500,20 Eur. Atlikęs šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 667,70 Eur atstovavimo išlaidų.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025-03-10 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2022-05-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatytų prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčių juridinių faktų, nors pacitavo CPK 182 straipsnio 2 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką šiuo klausimu, tačiau nepadarė išvadų, ar minėti teismų procesiniai sprendimai turėjo (bei kokią turėjo) įtaką šiai bylai. Apeliantas mano, kitoje byloje nustatyti faktai turi šiai bylai prejudicinę galią: dalyvavo tie patys asmenys, buvo įrodinėjama atsakovo kaltė tiek dėl nestojimo ir teisėtų reikalavimų nevykdymo, tiek ir dėl atsakovo veiksmų prieš patį įvykį (kaip ir kur važiavo abi transporto priemonės, kokius kiekvienas vairuotojas turėjo priimti ir kokius priėmė sprendimus, kas nesilaikė KET reikalavimų ir t.t.). Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis išnagrinėtoje administracinių nusižengimų byloje abiejų instancijų teismų nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios patvirtino priešingas aplinkybes negu šioje byloje nustatyta skundžiamu teismo sprendimu:

- Alytaus apylinkės teismo 2022-05-12 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-445/2022 buvo nustatytos šios aplinkybės, turinčios tiesioginę reikšmę ir šioje nagrinėjamoje byloje: 1) nėra pagrindo daryti išvadą, jog vairuotojas D. L. nepakluso VSAT prie LR VRM pareigūno atitinkamam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuojant VSAT prie LR VRM tarnybiniam automobiliui su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, kai abu automobiliai pakankamai greitai ir atitinkamai manevravo; 2) VSAT prie LR VRM tarnybinis automobilis vietoje to, kad pasitrauktų arčiau dešinės kelio pusės, išvažiuoja į kairį kelkraštį priešais atvažiuojantį automobilį Audi Q5 ir transporto priemonėms judant viena priešais kitą įvyksta susidūrimas. Pagal KET 99 punktą eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, o prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas); 3) pagal KET 12 punkto reikalavimus eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, o pagal KET 12.1 papunktį, kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nagrinėjamu atveju Audi Q5 vairuotojas išvažiavo į dešinįjį kelkraštį ir nėra duomenų, ketino ar neketino sustoti. Dėl to šiuo atveju nelaikytina, kad D. L. nepakluso VSAT prie LR VRM pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę;

- Kauno apygardos teismas 2022-06-30 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-923/2022 atmetė VSAT prie LR VRM apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Šioje nutartyje taip pat buvo pateikti svarbūs išaiškinimai, kurie paneigė ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) vien tik motyvo nepaklusti reikalavimui sustabdyti transporto priemonę buvimas nepatvirtina fakto, kad D. L. buvo stabdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, o jeigu ir buvo stabdomas tinkamai, ar jis iš tikrųjų galėjo išgirsti tokį reikalavimą. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o ne preziumuojami ar kildinami iš kitų teisės pažeidimų padarymo; 2) pareigūnams įtarimų sukėlė tai, kad automobilio Audi Q5 vairuotojas, pamatęs pareigūnų tarnybinį automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kilo pagrįstų abejonių ir dėl pareigūnų reikalavimo teisėtumo šioje situacijoje; 3) iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. L. vairuojamas automobilis važiuoja keliu, kai priešais jį atvažiuoja pasienio pareigūnų automobilis, kelias skirtas tik vienai transporto priemonei pravažiuoti, pagal KET 99 punktą eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine puse, KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, minėtame vaizdo įraše matyti, kad pasienio pareigūnai, važiuodami keliu ir matydami, kad iš priekio dideliu greičiu atvažiuoja automobilis Audi Q5, vietoje to, kad pasitrauktų į dešinį kelkraštį, staiga pasuka į kairę kelio pusę, kuria judėjo automobilis Audi Q5, dėl ko D. L., nespėjęs sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkia į tarnybinį visureigį;

- administracinio nusižengimo byloje teismų buvo nustatyta, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl eismo įvykio sukėlimo nebuvo nurodyta jokių neteisėtų / kaltų atsakovo veiksmų, KET reikalavimų nesilaikymo; priešingai, buvo nustatyta, kad būtent pasienio pareigūnas išvažiavo priešais atvažiuojantį atsakovo automobilį ir nėra jokių duomenų, kad atsakovas nebūtų sustojęs ar tiesiog prasilenkęs su pasieniečio vairuojamu automobiliu, jeigu tik pasienietis nebūtų pažeidęs esminių KET reikalavimų. Transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ką nagrinėjamu atveju apeliantas padarė. Eismo įvykis kilo išimtinai dėl to, kad pasieniečio vairuojama transporto priemonė be jokios priežasties ir būtinybės išvažiavo ir sustojo dešinėje kelio pusėje prieš atvažiuojantį atsakovo vairuojamą automobilį, nors eismas Lietuvoje vyksta dešine kelio puse. Civilinės bylos nagrinėjimo metu automobilį Toyota vairavęs pasienietis paneigė ieškovės teiginius, kad pasieniečiai blokavo atsakovo automobilį ir siekė jį bet kokiomis priemonėmis sustabdyti. Teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė, nepagrįstai nurodė priešingas jau nustatytoms aplinkybes – kad būtent atsakovas nebuvo pakankamai atidus, kad galėjo sustoti, bet nesustojo, kad buvo susijaudinęs ir dėl to neva tai netinkamai stabdė ir nepagrįstai nustatė šalių abipusę kaltę.

1.2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023-02-14 nutarimu pasieniečio atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl eismo įvykio. Šis nutarimas buvo priimtas po to, kai pasieniečio darbdavys VSAT prie LR VRM, veikdamas per Varėnos pasienio rinktinės vado pavaduotoją Alytaus AVPK pareigūnams pateikė prašymą nutraukti jų pasieniečiui pradėtą teiseną pagal, apelianto teigimu, melagingas ir išgalvotas aplinkybes, nurodant, kad „pastebėjus iš priekio atvažiuojantį persekiojamą automobilį, esant tarnybiniam būtinumui, siekdamas sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, taip keldamas pavojų eismo saugumui bei kitiems asmenims, D. P. tarnybiniu automobiliu užblokavo kelią ir tai reiškia, kad jis veikė būtinojo reikalingumo ir profesinės rizikos sąlygomis.“ Atsakovas šioje byloje nedalyvavo ir apie šį nutarimą sužinojo tik gavęs ieškinį šioje byloje, t. y., suėjus dviejų metų naikinamajam terminui surašyti protokolą/ paskirti baudą už eismo įvykio sukėlimą. Teismo posėdžio civilinėje byloje metu trečiojo asmens atstovas paneigė, kad pasieniečiai blokavo kelią ir teismas nustatė, kad būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo. Tai patvirtina, kad jeigu nebūtų pasieniečio darbdavio melagingo pranešimo, Toyota vairuotojui būtų buvęs surašytas protokolas/ nutarimas ir paskirta bauda dėl eismo įvykio sukėlimo ir vados šiai civilinei bylai nebūtų.

1.3. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Ši byla nebuvo viešo intereso byla, kurioje teismas privalo būti aktyvus, pats rinkti įrodymus ir pan. Teismas akcentavo ir citavo Kauno apygardos teismo 2022-03-24 baudžiamąjį teismo įsakymą, tačiau šiame įsakyme nebuvo nurodytos jokios faktinės aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu, jo sukėlimu ir kitomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis. Vien tai, kad atsakovas buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes automobiliu Audi Q5 ir dėl to prisipažino, nesusiję su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Tai, kad atsakovas, pamatęs pasieniečių automobilį prieš pat eismo įvykį, susijaudino, yra natūrali žmogaus būsena ir taip pat nėra niekaip susijusi su sukeltu eismo įvykiu. Pirmosios instancijos teismas šį susijaudinimo faktą nepagrįstai traktavo kaip įrodymą, kad atsakovas nesielgė tinkamai ir rūpestingai prieš kylant eismo įvykiui ir taip neva tai iš dalies prisidėjo prie eismo įvykio kilimo.

1.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ir kitų bylos įrodymų vertinimą, įrodymų vertinimo klaidos sudarė prielaidas neteisingo ir nepagrįsto sprendimo ieškinio tenkinimo dalyje priėmimui:

- administracinio nusižengimo byloje atlikus ekspertizę akte buvo pateikta kategoriška išvada – techniniu požiūriu automobilio Toyota vairuotojo veiksmai – kelyje priešpriešais artėjant kitai transporto priemonei, išvažiavus į kairę kelio pusę – buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Būtent dėl to pasieniečiui, vairavusiam Toyota automobilį, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad duodamas paaiškinimus Toyota vairuotojas nurodė žinomai neteisingas ir tik jam pačiam palankias aplinkybes. D. P., paklaustas, kodėl išvažiavo ir sustojo prieš atvažiuojantį Audi Q5 automobilį, nurodė, kad dešinėje pusėje sustoti neva tai nebuvo vietos ir jo kolegė nebūtų galėjusi išlipti iš sustojusio automobilio. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad galimybė Toyota automobiliui sustoti dešinėje kelio pusėje (kur ir privalėjo sustoti) buvo, nes tvora yra toliau nuo kaimo keliuko krašto. Kokios aplinkybės sąlygojo, kad pasienietis pasielgė priešingai tiek KET, tiek ir elementariai logikai, nėra aišku. Ši situacija patvirtina, kad kaltas dėl įvykio yra būtent Toyota vairuotojas;

- ieškovė į bylą pateikė savo darbuotojo parengtą Ekspertinę pažymą, kurioje neaišku iš kokių duomenų (nes jie neidentifikuoti), kokios kvalifikacijos asmuo surašė šį dokumentą, kuriame „padarė“ išvadą, absoliučiai prieštaraujančią Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo eksperto išvadai. Pirmosios instancijos teismas šiuos du dokumentus visiškai sulygino, abu laikė ekspertizės aktais (skundžiamo sprendimo 10 lapo 6 pastraipa) ir iš jų nustatė bendrą šalių kaltę. Ekspertinė pažyma turėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, tačiau jis turėjo būti atmestas kaip subjektyvus, šališkas ir nepatikimas dėl savo turinio ir jame dėstomų interpretacijų ir išsigalvojimų. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie šį dokumentą surašiusio ieškovės darbuotojo kvalifikaciją, išsilavinimą, kompetenciją; kokią informaciją ieškovė pateikė savo darbuotojui, ar jam buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo eksperto išvada ir kodėl ieškovės darbuotojas nesutinka su teismo eksperto išvada. Ekspertinėje išvadoje naudojamos subjektyvios ir diletantiškos bei niekuo nepagrindžiamos sąvokos/ išvados - „dideliu greičiu, žymiai viršydamas leistiną greitį“, nors niekas tokių duomenų niekada nefiksavo ir nenustatė, „akivaizdu, kad Audi vairuotojas sprunka nuo pareigūnų“, kas yra ieškovės darbuotojo interpretacijos, naudingos jo darbdavio pozicijai byloje ir prieštaraujančios minėtiems teismų sprendimams, kur nustatyta, kad nuo pasieniečių atsakovas nebėgo, nevengė sulaikymo, „nespruko“; neaišku, iš kokių duomenų ekspertas nustatė, kad buvo žymiai viršytas leistinas greitis; nebuvo pateikta duomenų ir informacijos, kokiais duomenimis vadovaujantis buvo sudaryta mastelinė eismo įvykio schema; kokie duomenys ieškovės darbuotojui leido teigti, kad atsakovas „savalaikiai“ nestabdė; ekspertas neužsiminė, kad Toyota išvažiavo prieš Audi Q5 automobilį, nors turėjo ir privalėjo laikytis dešiniau savo važiavimo krypties ir kaip šis KET pažeidimas galėjo sąlygoti Ekspertinės pažymos išvadą; kokiais duomenimis vadovaujantis buvo nustatyti atstumai, matomi Ekspertinės pažymos pavyzdyje Nr. 5. Nors Ekspertinėje pažymoje akcentuojamas „sprukimas“, Audi Q5 vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini manevrai, tačiau jau minėtuose teismų sprendimuose nurodoma, kad prieš pat susidūrimą atsakovas siekė išsukti nuo staiga prieš jį netikėtai, pažeidžiant KET reikalavimus, atsiradusios kliūties – Toyota automobilio. Ekspertinėje pažymoje pateiktos išvados apie atsakovo važiavimą nesaugiu greičiu, bandymą sprukti, techniniu požiūriu nepriimtiną manevravimą yra nepagrįstos ir neatitinka faktinės situacijos. Nors teismo ekspertas iš turimų duomenų ir padarė tikėtiną išvadą (5 išvada), kad jeigu automobilio Audi Q5 greitis būtų toks ir toks (nors greitis tikslus nebuvo nustatytas), tai būtų galima sustoti per tokį ir tokį atstumą (stabdymo kelias taip pat nebuvo nustatytas iš karto po įvykio), Ekspertinėje pažymoje šie duomenys nurodomi kaip nekvestionuotini ir jų pagrindu padaroma kategoriška išvada;

- teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vadovautis ekspertizės aktu ir jame padaryta kategoriška išvada – dėl eismo įvykio yra kaltas Toyota vairuotojas, kurio elgesys KET prasme jau buvo įvertintas minėtuose teismų sprendimuose ir tik jis vienas yra pažeidęs KET reikalavimus. Vien tai, kad civilinėse bylose galioja šiek tiek kitokios įrodinėjimo taisyklės, nesukuria realaus juridinio fakto, kad esant kategoriškai teismo eksperto išvadai dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio, atsakomybė vis tiek padalijama ir atsakovui per jam neva tai kilusio streso prizmę. Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, neatitinka ir bylos medžiagos, dėl ko yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Alytaus apylinkės teismo 2022-05-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-445/2022, kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės pagal LR ANK 426 straipsnio 4 dalį, nebuvo nustatinėjamas konkretus eismo įvykio kaltininkas, joje buvo vertinama, ar pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas, atitiko LR ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, buvo analizuojamas pareigūno pats stabdymo būdas. Administracinio nusižengimo byloje eismo įvykio kaltininko nustatymas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Be to, ieškovė administracinio nusižengimo byloje nedalyvavo, nebuvo nukentėjusysis asmuo (LR ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnis), t. y. ji neturėjo galimybės pasinaudoti LR ANK 664–665 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia išspręsti turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui, atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje (Kauno apygardos teismo 2024-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-921/2024, 26 punktas).

2.2. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įsakymą taip pat vertino kaip rašytinį įrodymą, nesivadovavo juo kaip prejudiciniu faktu. Atsakovo nurodomi motyvai, kad baudžiamajame įsakyme nėra nurodytos absoliučiai jokios faktinės aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu, jo sukėlimu ir kitomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis, atmestini. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, teismo baudžiamajame įsakyme nurodoma, jog D. L. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime pamatęs pasieniečių automobilį, suprato, jog yra stabdomas, labai išsigando, iš streso bestabdydamas savo automobilį, atsitrenkė į Toyota. Toks D. L. paaiškinimas parodo, kad jis dėl streso nesugebėjo priimti teisingo sprendimo ir tokie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismo posėdžio metu jis taip pat pripažino, jog (duomenys neskelbtini) kaime pamatęs pasieniečių automobilį su įjungtais švyturėliais, jis suprato, kad jį stabdo, todėl stabdė, jis žinojo, ką veža.

2.3. Byloje nėra ginčo, jog įvykio vietoje maksimalus leistinas greitis buvo 50 km/h. Tiek Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau – LTEC) ekspertizės akte, tiek ekspertinėje pažymoje nebuvo nustatytas tikslus atsakovo automobilio važiavimo greitis prieš pat eismo įvykį ir susidūrimo metu. Tačiau LTEC ekspertizės akto išvados 5 punkte konstatuota, jog automobilio Audi Q5 vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos, jeigu važiuodamas 50 km/h greičiu reaguotų stabdymui didesniu nei 32,9 m atstumu nuo susidūrimo vietos, o važiuodamas 60 km/h greičiu - didesniu nei 44,2 m atstumu. Ekspertinėje pažymoje, konstatuota, jog „jei automobilio Audi Q5 vairuotojas būtų vykdęs KET reikalavimus, t. y. važiavęs ne didesniu nei leistina greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui, būtų savalaikiai pradėjęs stabdyti savo vairuojamą automobilį, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo“. Taigi, abiejuose dokumentuose padaryta ta pati išvada, kad vairuotojas D. L. (atsakovas) turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos bei išvengti susidūrimo, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu. Ekspertizės akte ir ekspertinėje pažymoje pateikti skaičiavimai iš esmės atitinka, t. y. nurodyti stabdymo atstumai yra artimi (skaičiavimai važiuojant 50 km/h: ekspertizės akte – 32,9 m; ekspertinėje pažymoje – 32,5 m). LTEC eksperto išvada nepaneigia ieškovės pateiktos ekspertinės pažymos išvadų. Be to, LTEC akte nurodyti skaičiavimai patvirtina, kad atsakovas būtų spėjęs sustoti net ir važiuodamas 60 km/h greičiu didesniu nei 44,2 m atstumu (tai reiškia net ir viršijęs leistiną 50 km/h greitį). Ekspertinėje pažymoje nurodoma, kad automobiliai vairuotojų matomumo zonoje atsidūrė, kai tarp jų buvo apie 67 m atstumas. Teismo baudžiamajame įsakyme ir teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog matė pasieniečių automobilį su įjungtais švyturėliais, suprato, kad yra stabdomas. Akivaizdu, jog jeigu atsakovas būtų važiavęs leistinu greičiu (arba bent 60 km/h) ir vos pamatęs su įjungtais garsiniais švyturėliais Toyota automobilį būtų pradėjęs stabdyti, tai įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, teismas teisingai pažymėjo, kad tik pamatęs pasieniečių automobilį vairuotojas turėjo stabdyti savo automobilį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog jis iš esmės nestabdė arba tą darė nepakankamai efektyviai. Be to, nagrinėjamu atveju Audi Q5 vairuotojas išvažiavo į dešinįjį kelkraštį ir nėra duomenų ketino ar neketino sustoti, pamatęs VSAT prie LR VRM tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad būtent apeliantas yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio. Atsakovas pažeidė KET 127 straipsnį, kadangi viršijo leistiną greitį, nors turėjo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl apeliacinio skundo 23 punkto teiginys, kad atsakovas nepadarė jokio KET pažeidimo bei nesukėlė eismo įvykio yra klaidingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

2.4. Atsakovas nurodo, kad pasieniečio vairuojamas automobilis Toyota be jokios priežasties ir būtinybės išvažiavo ir sustojo kairėje kelio pusėje prieš atvažiuojantį atsakovo vairuojamą automobilį. Eismo įvykis įvyko kelyje, kuriame yra viena eismo juosta. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad keliukas buvo labai siauras, ketino išlipti iš automobilio ir atsakovą stabdyti su lazdele, negalėjo sustoti dešinėje kelio pusėje, nes ten buvo tvora ir kartu važiavusi pareigūnė negalėtų išlipti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad susidūrimo metu automobilis Toyota buvo sustojęs. Dėl to atmestini atsakovo motyvai, kad eismo įvykis kilo išimtinai tik dėl pasieniečio vairuojamo automobilio Toyota kaltės.

2.5. Ekspertinę pažymą surašė ieškovės žalų tyrimo grupės vadovas žalų tyrimo ekspertas M. S., pažymoje nurodyti gautų išvadų skaičiavimai. M. S. buvo susipažinęs su visa žalos bylos administravimo medžiaga, taip pat su nagrinėjama civilinės bylos medžiaga, jam buvo pateikta ir LTEC teismo eksperto išvada bei šioje byloje esantys vaizdo įrašai (išreikalauti iš baudžiamosios bylos).

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSAT prie LR VRM atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius motyvus, kurie buvo keliami ir išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nagrinėjant civilinę bylą. Būtent dėl atsakovo kaltės 2021-11-01 buvo apgadintos transporto priemonės (VSAT prie LR VRM tarnybinis automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi Q5), todėl atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtą žalą. Teismo posėdžio metu VSAT prie LR VRM atstovas nurodė, kad pareigūnai 2021-11-01 vykdė tarnybinę užduotį ir savo tiesiogines pareigas pasienio ruože, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, esant sustiprintai valstybės sienos apsaugai (ekstremaliai situacijai). Pareigūnai tarnybą vykdė su specialiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, ant kurio stogo pritvirtinti švyturėliai. Pareigūnai veikė teisės aktų reikalavimų ribose, jie kontroliuojamame pasienio ruože pastebėtą automobilį Audi Q5 privalėjo sustabdyti ir patikrinti. Kadangi automobilio Audi Q5 vairuotojas sukėlė pagrįstų įtarimų darant neteisėtą veiką (pareigūnams ketinant privažiuoti ir patikrinti, automobilio vairuotojas nesustojo ir padidinęs greitį pro pareigūnus nuvažiavo), todėl pareigūnai veikė atsižvelgdami į aplinkybes ir tuo metu susidariusią situaciją, vairuotojo elgesį ir pavojų keliančio objekto savybes. Sulaikius Audi Q5 automobilį ir jo vairuotoją paaiškėjo, kad Audi Q5 automobilis buvo su kitais valstybiniais numeriais (už tai atsakovas gavo administracinę baudą), kad automobilis išregistruotas ir nedraustas, kad vairuotojas gabeno akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką (gabeno 17 500 pakelių cigarečių). Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Kauno apygardos teismas 2022-03-24 baudžiamojoje byloje Nr. e1-232-594/2022 atsakovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Teismo baudžiamajame įsakyme pažymėta, kad kaltinamasis D. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021-11-01 jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė važiuojantį pareigūnų visureigį, tačiau jie jo, kiek matė, nestabdė. Jis labai išsigando ir padidinęs greitį važiavo link (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į minėtą kaimą, priešais pamatė atvažiuojantį pasieniečių visureigį. Jis labai išsigando. Matė, kad yra stabdomas pareigūnų, tačiau iš streso bestabdydamas atsitrenkė į pareigūnų visureigį. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-11-29 ekspertizės akte Nr. 11-2260(22) ekspertas taip pat nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog susidūrimo momentu automobilis Toyota buvo visiškai sustojęs ir kad automobilio Audi Q5 vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo. Liudytojas D. P. paaiškino, kaip vyko automobilio Audi Q5 ir jo vairuotojo persekiojimas ir sulaikymas, jis nesustojo dešinėje kelio pusėje, nes toje vietoje nebūtų galėjusi išlipti keleivio pusėje sėdėjusi pareigūnė. Jis taip pasielgė būtent tuo metu susidariusioje situacijoje ir toje vietovėje. Pareigūnai net nespėjo išlipti iš tarnybinio automobilio, nes automobilio Audi Q5 vairuotojas kaimo keliuku važiavo greitai, visiškai nemažindamas greičio ir nestodamas (važiavo tiesiai į pareigūnus), dėl ko ir atsitrenkė į pareigūnų visureigį. Tai vaizdo įraše aiškiai matyti. Iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini), pareigūno D. P. vairuojamas tarnybinis automobilis Toyota buvo su įjungtais švyturėliais, įvykis įvyko šviesiu paros metu esant geram matomumui ir orui, kaimo keliuke nebuvo jokių kitų automobilių, automobilio Audi Q5 vairuotojas aiškiai žinojo ir matė, kad prieš jį su įjungtais švyturėliais atvažiuoja ir šalikelėje sustoja būtent tas pats pareigūnų visureigis, su kuriuo prasilenkė ir nuo kurio jis paspruko (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad priešais atvažiuoja toks pats tarnybinis visureigis su įjungtais švyturėliais, Audi Q5 vairuotojas D. L. privalėjo iš karto stabdyti ir sustoti dešiniajame kelkraštyje (prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) ir nedelsiant duoti kelią artėjančiai specialiajai transporto priemonei (KET 12 punktas), o ne važiuoti keliu ir bandyti kažkaip prasilenkti. Akivaizdu, kad D. L. visais įmanomais būdais siekė išvengti sulaikymo, nes automobiliu gabeno akcizines prekes. D. L. žinojo darantis tyčinę neteisėtą veiką, žinojo apie gręsiančią atsakomybę jį sulaikius, todėl iš anksto buvo numatęs savo veiksmų seką konkrečiose situacijose ir todėl visais įmanomais būdais siekė išvengti savo sulaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, sumokėjusios draudėjai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM draudimo išmokas už transporto priemonės sugadinimus ir transportavimo išlaidas, pareikšto atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, atsakovui ginčijant teismo nustatytą jo kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl eismo įvykio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškovės Žalų tyrimo grupės vadovo Žalų tyrimo eksperto M. S., surašiusio 2025-02-06 Ekspertinę pažymą Nr. 2810349, turimą kvalifikaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nepateikė ekspertinę pažymą surašiusio Žalų tyrimo eksperto kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovė teikia papildomus įrodymus.

18. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad rašytiniai įrodymai apie ieškovės Žalų tyrimo grupės vadovo žalų tyrimo eksperto M. S., surašiusio 2025-02-06 Ekspertinę pažymą Nr. 2810349, turimą kvalifikaciją nors atitinka sąsajumo požymį, tačiau galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymai neturi esminės įtakos šalių ginčo sprendimui, todėl atsisako juos priimti.

Dėl apelianto pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų (ne) prijungimo

20. Apeliantas 2025-06-03 pateikė byloje papildomus rašytinius paaiškinimus dėl su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų teiginių.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1634-241/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog rašytinių paaiškinimų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1634-241/2018). Šalių pateikiami rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir / ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, todėl rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 ir CPK 335 straipsnių nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).

22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas procesinės teisės normas bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui apelianto buvo pateikti byloje paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną, apeliacinės instancijos teismas apelianto D. L. 2025-06-03 pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir dėl jų nepasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-11-01 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 20 183,37 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 19 744,44 Eur draudimo išmoka už transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus; 438,93 Eur (251,68 + 187,25) draudimo išmoka už automobilio transportavimo išlaidas. Ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovo D. L., kaip galimo eismo įvykio kaltininko.

24. 2021-11-01 trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūnai vykdė tarnybinę užduotį su specialiais ženklais pažymėtu ir turinčiu švyturėliu tarnybiniu automobiliu pasienio ruože, tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje. (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis sukėlė įtarimų ir jį nutarta patikrinti. Kadangi automobilis Audi Q5, vairuojamas atsakovo D. L., nuvažiavo, automobilio buvo pradėta ieškoti. Automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), atvažiuojantis keliu priešais VSAT prie LR VRM tarnybinį automobilį Toyota. Sulaikius Audi Q5 automobilį ir jo vairuotoją (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Audi Q5 automobilis buvo su netikrais valstybiniais numeriais, išregistruotas ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o jo vairuotojas D. L. vykdė nusikalstamą veiką - gabeno akcizais apmokestinamas prekes (17 500 pakelių cigarečių). Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apygardos teismas 2022-03-24 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. e1-232-594/2022 ir baudžiamuoju įsakymu pripažino D. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 199-2 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

25. Alytaus AVPK Varėnos r. PK Eismo įvykio informacijoje (ROIK: 07-21-9560351) galimais įvykio kaltininkais buvo nurodyti du asmenys – atsakovas D. L. ir trečiojo asmens VSAT prie LR VRM pareigūnas, D. P., apklaustas nagrinėtoje civilinėje byloje liudytoju. D. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2021-11-01, apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), siaurame kelio ruože vairuodamas tarnybinį automobilį ir pastebėjęs priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį Audi Q5, įvažiavo į kairę kelio pusę ir staiga stabdydamas, sudarė artėjančiam automobiliui kliūtį, kuris atsitrenkė į sustojusį tarnybinį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo nežymiai sužalota Toyota Land Cruiser keleivė I. Ž. (specialisto išvada Nr. G611/2011 (06)) ir apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Nutarime įvertinus surinktus duomenis, nustatyta, kad D. P., nors ir įvykdė LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai, todėl 2023-02-14 buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos D. P. (ROIK: 22184511024).

26. 2022-05-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022-05-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-445/2022 buvo panaikintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos pasienio užkardos Kabelių pasienio užkardos vado 2022-02-01 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR_N-97-2022, kuriuo D. L. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur bauda, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. 2022-06-30 Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-923/2022 nutartimi paliko Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022-05-12 nutarimą nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkino.

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

27. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ir nesivadovavo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022-05-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-445/2022 bei Kauno apygardos teismo 2022-06-30 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-923/2022 nustatytais prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiais juridiniais faktais.

28. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti <...> administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs sekančias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikomos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Be to, ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Teismas turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ir kiek tokia aplinkybė turi reikšmės nagrinėjamai bylai. Prejudicinę galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 45 punktas, 2022-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013, 2024-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).

29. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo D. L. atsakomybės pagal LR ANK 426 straipsnio 4 dalį, t. y. vertinama, ar minėtam asmeniui pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto VSAT prie LR VRM pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ar pareigūno reikalavimas buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitiko LR ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Administracinio nusižengimo byloje pateiktą skundą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad pagal faktinę situaciją (duomenys neskelbtini), negalima spręsti ir daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuojant VSAT tarnybiniam automobiliui su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, kai abu automobiliai važiavo pakankamai greitai ir atitinkamai manevravo; Audi Q5 vairuotojui išvažiavus į dešinįjį kelkraštį, teismas, nesant duomenų apie tai ar ketino, ar neketino asmuo sustoti, pamatęs VSAT prie LR VRM tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, nelaikė, kad D. L. nepakluso VSAT prie LR VRM pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

30. Taigi, tik šios administracinio nusižengimo byloje pateiktą skundą nagrinėjusio teismo nustatytos LR ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais. Administracinio nusižengimo byloje teismas nurodė procesiniame sprendime eismo įvykio kilimo aplinkybes ir mechanizmą tiek, kiek tai objektyviai buvo būtina įvertinti D. L. atsakomybei pagal LR ANK 426 straipsnio 4 dalį kilti. Tačiau administracinio nusižengimo byloje, o taip pat ir baudžiamojoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, eismo įvykio dalyvių veiksmus, lėmusius eismo įvykio kilimą nėra laikytinos prejudiciniais faktais ar faktų visuma. Tai nebuvo šių bylų įrodinėjimo dalykas, jose nebuvo sprendžiama dėl apelianto D. L. atsakomybės už eismo įvykio kilimą, kaltės ir kitų šiai atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Įrodinėjimo dalykas administracinėje, baudžiamojoje ir nagrinėjamoje civilinėje yra iš esmės skirtingas. Administracinėje, baudžiamojoje bylose apelianto veiksmai buvo vertinami atitinkamai pagal administracinės, baudžiamosios teisės pažeidimo/ nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje vertindamas asmenų veiksmus dėl eismo įvykio kilimo ir nustatydamas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teismų procesinius sprendimus vertino tik kaip rašytinius įrodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nesivadovavimo administracinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Kartu atmetamas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl eismo įvykio sukėlimo nebuvo nurodyta jokių neteisėtų/ kaltų atsakovo veiksmų (12.6 punktas). Kaip minėta, teismas nagrinėjo tik atsakovo atsakomybės pagal LR ANK 426 straipsnio 4 dalį klausimą ir dėl jokių kitų atsakovo veiksmų teisėtumo/ neteisėtumo nepasisakė.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygas

31. Apeliantas D. L. nesutinka su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu nustatant atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, apeliaciniame skunde teigia, kad 2021-11-01 eismo įvykis kilo išimtinai tik dėl to, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, pareigūno vairuojamas tarnybinis automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties ir būtinybės išvažiavo ir sustojo dešinėje kelio pusėje prieš atvažiuojantį apelianto vairuojamą Audi Q5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūno veiksmuose nebuvo nustatytas būtinasis reikalingumas. Dėl to teismo sprendimas, kuriame ir apeliantas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, yra neteisėtas, nepagrįstas.

32. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimo atsakingi yra abu eismo įvykio dalyviai, kurių kaltė pasireiškė neatsargumu. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

33. Įstatymas įtvirtina pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinėje teisėje atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

34. Atsakovo atsakomybės dėl eismo įvykio klausimas nebuvo nagrinėjamas administracine tvarka. Administracine tvarka vertinti tik trečiojo asmens VSAT prie LR VRM pareigūno veiksmai. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra nustatytų prejudicinių faktų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę ar nekaltumą dėl eismo įvykio ir sukeltų pasekmių. Todėl teismas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį nustatė remdamasis civilinėje byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

35. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekama ekspertizė. Tačiau byloje buvo pateiktas ir kartu su kitais bylos įrodymais įvertintas 2022-11-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2260 (22). Ekspertizė buvo atlikta administracinio nusižengimo byloje (ROIK 07-21-9560351). Ekspertizės akte buvo pateiktos išvados, reikšmingos tiek trečiojo asmens pareigūno, tiek atsakovo veiksmams įvertinti: susidūrimo momentu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūno vairuojamas tarnybinis automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs (2 p.). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti automobilį Toyota vairavęs pareigūnas D. P., kartu važiavusi pareigūnė I. Ž.. Šių aplinkybių neneigė ir atsakovas D. L.; be to, tai matyti ir iš byloje pateikto video įrašo duomenų; automobilio Audi Q5 vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, jeigu automobilio Audi Q5 vairuotojas, važiuodamas 50 km/h greičiu, reaguotų stabdymui didesniu nei 32,9 m atstumu nuo susidūrimo vietos, o važiuodamas 60 km/h greičiu - didesniu nei 44,2 m atstumu (5 p.). Ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatytas atsakovo vairuoto automobilio greitis. Kokiu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovas nenurodė ir teismo posėdžio metu, tačiau ir neįrodinėjo, kad važiavo žymiai didesniu, nei apskaičiuota ekspertizės akte, greičiu, kuriam esant buvo galima išvengti susidūrimo; techniniu požiūriu automobilio Toyota vairuotojo veiksmai – kelyje priešpriešais artėjant kitai transporto priemonei, išvažiavus į kairę kelio pusę, buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (6 p.).

36. Eismo įvykio kilimo priežastis bei mechanizmą vertino ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Žalų tyrimo grupės vadovas, parengtoje 2025-02-06 Ekspertinėje pažymoje Nr. 2810349 pagal civilinėje byloje esančius įrodymus atlikęs skaičiavimus ir pateikęs išvadą, kad Audi Q5 vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme vartoti neteisiški terminai („sprunka“), objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrįsti vertinamieji teiginiai apie atsakovo žymiai viršytą leistiną greitį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes visais leistinais įrodymais, be kita ko, ir pasitelkti specialių žinių turinčius darbuotojus. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ekspertinę išvadą prilygino ekspertizės aktui. Tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Priešingai, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus dokumentus vertina kaip rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės darbuotojo išvada dėl automobilio stabdymo neprieštarauja byloje esančiam ekspertizės aktui ir jame pateiktai išvadai, kad Audi Q5 vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų – atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>, 12 punkto reikalavimų - nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais <...>; artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas <...> kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (12.1 p.), tačiau reikalavimų nesilaikė.

38. Byloje nebuvo pateikti įrodymai ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas galėjo būti iš esmės kitoks, nei nustatyta 2022-11-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2260 (22). Civilinėje byloje ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga patvirtina, kad atsakovas suprato, jog vykdo nusikalstamą veiką, todėl pamatęs (duomenys neskelbtini) kaimo keliu priešais artėjančią kliūtį - atvažiuojantį pareigūnų automobilį įjungtais švyturėliais ir suprasdamas bei matydamas, kad yra stabdomas, nedelsiant nestabdė automobilio, galimai tik pristabdė, pareigūnų automobiliui pasukus į kairįjį kelkraštį ir stabdžius, taip pat suko į dešinįjį kelkraštį (žiūrint jo važiavimo kryptimi), o prieš suartėjimą su pareigūnų automobiliu, savo automobilį nusuko į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir atsitrenkė į sustojusio pareigūnų automobilio priekio dešiniąją pusę, atblokšdamas jį atgal, sustojęs, pajudėjo iš vietos intensyviai greitėdamas, tačiau toli nenuvažiavo, nes to negalėjo padaryti dėl objektyvių aplinkybių (sugadinto automobilio), pareigūnų automobilis po susidūrimo liko stovėti.

39. Nagrinėjamu atveju reikšmingos yra ir kitos byloje neginčijamos aplinkybės, patvirtinančios, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geram orui ir matomumui, kelyje, kuriame yra viena eismo juosta, kelio danga – smėlis. Taigi, atsižvelgdamas į kelio dangą, eismo juostų skaičių, kelio plotį atsakovas turėjo pasirinkti saugų vairavimo greitį, atsakovo galimybės matyti artėjantį pareigūnų automobilį ir laiku priimti sprendimą dėl greičio mažinimo ir efektyvaus stabdymo, siekiant saugiai prasilenkti arba sustoti stabdymo atveju, nebuvo objektyviai apribotos. Ekspertizės akte pateiktas automobilio Toyota vairuotojo veiksmų įvertinimas techniniu požiūriu, sąlygojęs eismo įvykio kilimą, kartu su kitais bylos įrodymais, o taip pat ir teismo nustatyta aplinkybe, kad eismo įvykio metu nebuvo būtinojo reikalingumo situacijos, lėmė, kad dėl eismo įvykio kilimo buvo nustatyta ir trečiojo asmens pareigūno kaltė, tačiau tai savaime nešalina apelianto civilinės atsakomybės. Apelianto civilinės atsakomybės sąlygos buvo nustatytos civilinės bylos nagrinėjimo metu ištyrus bylos įrodymus.

40. Apibendrinant nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino eismo įvykio kilimo aplinkybes, atsakovo elgesį eismo įvykio metu ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, pamatęs kliūtį efektyviai nestabdydamas, neapvažiuodamas kliūties ir į ją atsitrenkdamas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad dėl eismo įvykio kilimo yra tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūno, vairavusio tarnybinį automobilį, tiek ir atsakovo D. L. neteisėti veiksmai bei kaltė, pasireiškusi neatsargumu. Kitos teismo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos apeliaciniu skundu nebuvo ginčijamos, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

41. Apelianto argumentai, kad teismas galimai peržengė ieškinio ribas, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas). Atsakomybės rūšies nustatymas yra teisinis santykio kvalifikavimas pagal šalių nurodytas aplinkybes ir nėra laikomas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

42. Teismas įvertino visas šalių, trečiojo asmens nurodytas ieškinio ir nesutikimo su ieškiniu aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pateiktus rašytinius įrodymus, be kita ko, ir Kauno apygardos teismo 2022-03-24 baudžiamąjį teismo įsakymą Nr. e1-232-594/2022, kuris buvo pateiktas į bylą kaip rašytinis įrodymas, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Taigi, teismas nustatė ne visas ieškinio pagrindu nurodytas faktines aplinkybes ir nustatė abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų neteisėtus veiksmus, sukėlusius eismo įvykį, ir kaltę bei nusprendė dėl dalinės atsakomybės. Kaip minėta, teisinio santykio kvalifikavimas nėra laikomas ieškinio ribų peržengimu. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tokias aplinkybes, kurios nebuvo susiję su pareikšto ieškinio, nesutikimo su ieškiniu pagrindu ir dalyku.

43. Apeliantas taip pat teigia, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-02-14 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 22184511024) buvo priimtas remiantis neteisėtais, melagingais duomenimis, dėl ko pareigūnas nebuvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas, tai lėmė civilinio ieškinio pareiškimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ir priimto procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Civilinėje byloje įrodinėjamos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nustatomos vertinant įrodymus pagal civilinio proceso teisės taisykles, todėl administracinio nusižengimo bylos procesinė baigtis savaime nėra nei lemianti civilinės bylos rezultatą, nei turinti įtakos ieškovo teisei kreiptis į teismą reiškiant regresinį reikalavimą atsakingam asmeniui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

46. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 605 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš apelianto. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymas tenkinamas, ieškovei iš apelianto priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Daina LisaitėŽibutė BudžienėRasa Urbanavičiūtė