Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgalioto atstovo D. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 12 d. nutarimo D. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio užkardos Kabelių pasienio užkardos vado (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 1 d. nutarimu D. L. (toliau – D. L.) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

2. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

3. Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2022 m. vasario 1 d. nutarimą.

4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo aplinkybes, netinkamai atsižvelgė į administracinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę, t. y. neįvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvų. Teismo posėdyje apklaustas D. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 10.45 val. buvo (duomenys neskelbtini), važiavo atbuline eiga, gabendamas kontrabandines cigaretes. Pastebėjo visureigį, pažymėtą Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais, tačiau negirdėjo sirenos garsų ar ką nors sakant per garsiakalbį. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui taip pat buvo žinoma, jog D. L. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-232-594/2022 pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą ir nuteistas dėl to, kad neteisėtai įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. kontrabandines cigaretes Lietuvos Respublikos teritorija ir 2021 m. lapkričio 1 d. 10.55 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų (duomenys neskelbtini). D. L. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad suprasdamas vykdomos nusikalstamos veikos pasekmes ir pamatęs (duomenys neskelbtini). pareigūnų visureigį jautė didelį išgąstį, ir padidinęs greitį, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, važiavo link (duomenys neskelbtini), kur priešais pamatė atvažiuojantį pasieniečių visureigį ir vėl labai išsigando. Matė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau iš streso stabdydamas atsitrenkė į pareigūnų visureigį, stipriai apgadindamas vairuojamą ir tarnybinį automobilius. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl padaryto administracinio nusižengimo, vadovavosi vien tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pateiktas parodymais ir nevertino įrodymų visumos, dėl ko skundžiamas nutarimas yra naikintinas.

5. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą D. L. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamo nutarimo motyvus, Institucijos apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

7. D. L. Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad uniformuotas VSAT pareigūnas reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreiškia duodamas signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto VSAT ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP. Pagal ANK 426 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto VSAT pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) pareigūno veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytus veiksmus stabdant transporto priemones.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tai reiškia, kad norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti asmens veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvados apie asmens kaltumą padarymui bei administracinės nuobaudos paskyrimui. Asmuo pripažįstamas kaltu gali būti tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad jis padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

9. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Lietuvos kariuomenės vyr. eilinis D. Š. 2021 m. lapkričio 15 d. artilerijos bataliono vadui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patruliuodami kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu D. P. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos jaunesniąja specialiste I. Ž., maždaug 300 metrų atstumu pamatė atbuline eiga judantį automobilį, kuris jiems pasirodė įtartinai, todėl D. P. nusprendė automobilį patikrinti. Jie privažiavo prie minėto automobilio iš priekio ir kaip jis (D. Š.) suprato iš I. Ž. pasakymo, ji įjungė ar planavo įjungti švyturėlius. Jiems sustojus prie automobilio, automobilis Audi Q5 savo kelio puse nuvažiavo tiesiai pagrindiniu keliu. Pareigūnai nerodė jam rankomis, lazdele jokių ženklų, per garsiakalbį taip pat nieko nesakė, tačiau tik automobiliui nuvažiavus tiesiai, D. P. iškart suprato, kad čia kažkas negerai, dėl ko iškart buvo įjungtas garso signalas ir apsisukinėjama transporto priemone. Kol jie apsisuko, automobilis Audi Q5 buvo vos matomas ir visiškai pradingo iš jų akiračio po keleto sekundžių <...> (administracinio nusižengimo b. l. 12).

10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. P. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 10.45 val. pastebėjo link jų tarnybinio automobilio atvažiuojantį automobilį Audi Q5, kurio vairuotojas juos pamatęs stabtelėjo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Toks elgesys sukėlė įtarimą, dėl ko buvo priimtas sprendimas minėtą automobilį sustabdyti. Specialistas nurodė, kad važiuodamas link automobilio jis įjungė mėlynos spalvos švyturėlį bei garsinį signalą, tačiau Audi Q5 vairuotojas savo vairuojamo automobilio nestabdė ir nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie automobilį pradėjo vytis su įjungtu mėlynos spalvos švyturėliu ir garsiniu signalu, o per tarnybinio automobilio garsiakalbį D. P. automobilio Audi Q5 vairuotojui nurodė tris kartus sustoti, tačiau vairuotojas nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo <...> Blokuojant rajoną (duomenys neskelbtini) kaime jie pastebėjo iš priekio dideliu greičiu, kaimo keliuku, kurio danga yra smėlis, atvažiuojantį ir pavojingai manevruojantį tą patį automobilį Audi Q5. Važiuojant prieš automobilį Audi Q5 D. P. nurodė bandęs jį sustabdyti su mėlynos spalvos švyturėliu ir garso signalu. Pamatęs, kad automobilis Audi Q5 vairuotojas neketina sustoti ir pavojingai manevruoja, D. P. sustojo savo judėjimo kryptimi kairėje kelio pusėję, nuvažiavęs ant žolės ir visiškai palikęs laisvą kaimo keliuką Audi Q5 vairuotojui, kad jis galėtų su jais prasilenkti, tačiau Audi Q5 vairuotojas, nemažindamas greičio taranavo pareigūnų tarnybinį automobilį <....> (administracinio nusižengimo b. l. 4).

11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos jaunesnioji specialistė I. Ž. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d., apie 10. 45 val. jiems patruliuojant pastebėjo automobilį Audi Q5, kurio vairuotojas, pastebėjęs pareigūnų tarnybinį automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jiems kilo įtarimas, todėl kartu su D. P. jie nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti. Siekiant sustabdyti transporto priemonę Audi Q5 ji įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius bei garsinį signalą. Audi Q5 vairuotojas iš karto nepakluso stabdymo reikalavimams ir dar labiau padidinęs greitį judėjo nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Nedelsiant buvo priimtas sprendimas persekioti minėtą automobilį su įjungtu švyturėliu ir garsiniu signalu, o D. P. per tarnybinio visureigio garsiakalbį tris kartus nurodė automobilio Audi Q5 vairuotojui sustabdyti minėtą automobilį, tačiau jis nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo Kabelių kaimo kryptimi <...> Blokuojant rajoną, (duomenys neskelbtini) kaime, jie pastebėjo dideliu greičiu iš priekio atvažiuojantį tą patį automobilį. D. P. minėtą transporto priemonę bandė sustabdyti su įjungtais šviesos ir garso signalais, tačiau Audi Q5 vairuotojas nepakluso ir po akimirkos trenkėsi į pareigūnų visureigį <...> (administracinio nusižengimo b. l. 5 – 6).

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas D. P. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 10 – 11 val. patruliuodamas pastebėjo automobilį Audi Q5, važiuojantį atbuline eiga, dėl ko nusprendė jį patikrinti. Privažiuojant link automobilio, I. Ž. įjungė mėlynos ir raudonos spalvos šviesos bei garso signalus, o privažiavus automobilį Audi Q5 ir prasilenkiant su juo, jis pasakė: „Audi Q5 vairuotojau, prašom sustoti“. Pakartojo dar du kartus. Audi Q5 vairuotojui nepaklusus jie apsisuko ir pradėjo persekioti. Tuo metu, kai per garsiakalbį sakė Audi Q5 vairuotojui sustoti, buvo prie pat automobilio. Liudytoja I. Ž. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad patruliuojant pastebėjo automobilį Audi, judantį atbuline eiga. Važiuojant link automobilio įjungė garso ir šviesos signalus. Privažiuojant prie automobilio D. P. per garsiakalbį pasakė: „prašom sustoti“ ir du kartus pakartojo. Apsisukę pamatė nuvažiuojantį automobilį Audi. Teismo posėdyje liudytojas D. Š. nurodė, kad patruliuojant kartu su D. P. ir I. Ž. jie pastebėjo įtartiną automobilį Audi Q5, kuris važiavo atbuline eiga. Patruliai nusprendė patikrinti, privažiavus įjungė švyturėlius ir garso signalą, o ar kalbėjo per garsiakalbį – nepamena. I. Ž. pasakė, kad įjungia švyturėlius ar garsinį signalą.

13. Įvertinus šiuos anksčiau aptartus įrodymus, akivaizdu, kad liudytojai negalėjo nurodyti tikslios ir nuoseklios įvykių sekos. Tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu pasienio pareigūnų parodymai skiriasi – nėra aišku kas ir kada iš tiesų įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, taip pat nėra aišku, kuriuo metu Audi Q5 vairuotojui per garsiakalbį buvo išsakytas nurodymas sustoti, kadangi tarnybiniuose pranešimuose tiek D. P., tiek I. Ž. nurodė, kad nurodymas sustoti buvo išsakytas automobiliui Audi Q5 jau nuvažiavus nuo pareigūnų visureigio, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abu pareigūnai nurodė jau kitokias aplinkybes, t. y. I. Ž. parodė, kad nurodymas sustoti Audi Q5 vairuotojui buvo išsakytas dar tik važiuojant link minėto automobilio, o D. P. nurodė, kad jis nurodymą sustoti per garsiakalbį pasakė automobiliams prasilenkiant. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo D. Š. nurodytos aplinkybės apskritai nesutampa su pasienio pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, be to, nei savo paaiškinime, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. Š. negalėjo nurodyti ar apskritai Audi Q5 vairuotojui per garsiakalbį buvo liepta sustoti.

14. Įvertinus byloje esančius vaizdo įrašus taip pat nėra galimybės konstatuoti, kas ir kada įjungė švyturėlius bei garsinį signalą, taip pat, kada per garsiakalbį buvo išsakytas Audi Q5 vairuotojui sustoti. Pagal pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės 2022 m. balandžio 6 d. duomenis, turima telemetrinė įranga nefiksuoja tarnybiniuose automobiliuose įrengtų švyturėlių, specialiųjų garso signalų, garsiakalbio naudojimo fakto.

15. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 10.45 val., sustojo važiuodamas (duomenys neskelbtini). ir važiavo atbuline eiga. 50 – 100 metrų atstumu pamatė visureigį „Toyota“, ant stogo nepastebėjo švyturėlių, tik prasilenkiant pamatė Valstybės sienos apsaugos tarnybos ženklus. Negirdėjo įjungtos sirenos ar ką nors sakant per garsiakalbį.

16. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad su nagrinėjamu įvykiu susiję asmenys nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, t. y. kas ir kada įjungė šviesos ir garso signalus, taip pat kada buvo išsakytas nurodymas Audi Q5 vairuotojui sustoti. D. L. teigimu, jis apskritai nematė, kad buvo stabdomas pasienio pareigūnų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nei vienos administracinio nusižengimo byloje pateiktos įvykio versijos nepatvirtina ar nepaneigia jokie objektyvūs duomenys, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad D. L. nepakluso aiškiai išreikštam ir teisėtam Valstybės sienos pareigūnų reikalavimui sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę.

17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. L. nurodė, kad savo vairuojamu automobiliu Audi Q5 jis vežė kontrabandines cigaretes, dėl ko yra akivaizdu, jog jis turėjo motyvą nepaklusti reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi jis turėjo interesą išvengti jam gresiančios atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau vien tik tokio motyvo egzistavimas nepatvirtina fakto, kad D. L. buvo stabdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, o jeigu ir buvo stabdomas tinkamai, jis iš tikrųjų galėjo išgirsti tokį reikalavimą. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o ne preziumuojami ar kildinami iš kitų tiesės pažeidimų padarymo.

18. Pažymėtina ir tai, kad viena iš ANK 426 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų – teisėtas pareigūno reikalavimas. Byloje nustatyta, kad D. L. pareigūnai nusprendė patikrinti tik dėl to, kad jiems kilo įtarimų apie galimai neteisėtai vykdomą veiklą. Pareigūnams įtarimų sukėlė tai, kad automobilio Audi Q5 vairuotojas, pamatęs pareigūnų tarnybinį automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių ir dėl pareigūnų reikalavimo teisėtumo šioje situacijoje, o tai eliminuoja galimybę taikyti ANK 426 straipsnio 4 dalies nuostatas.

19. Institucija savo skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, jog suprasdamas vykdomos nusikalstamos veikos pasekmes ir pamatęs (duomenys neskelbtini) k. pareigūnų visureigį jautė didelį išgąstį, ir padidinęs greitį, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, važiavo link (duomenys neskelbtini) k., kur priešais pamatė atvažiuojantį pasieniečių visureigį ir vėl labai išsigando. Matė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau iš streso stabdydamas atsitrenkė į pareigūnų visureigį, stipriai apgadindamas vairuojamą ir tarnybinį automobilius. Teismo vertinimu, nurodyti D. L. parodymai baudžiamojoje byloje nepatvirtina aplinkybės, kad jis nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Visų pirma, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. L. automobilis (duomenys neskelbtini), važiuoja keliu, kai priešais jį atvažiuoja pasienio pareigūnų automobilis. Kelias skirtas tik vienai transporto priemonei pravažiuoti. Pagal Kelių eismo taisyklių 99 punktą eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine puse, Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad pasienio pareigūnai, važiuodami keliu ir matydami, kad iš priekio dideliu greičiu atvažiuoja automobilis Audi Q5, vietoje to, kad pasitrauktų į dešinį kelkraštį, staiga pasuka į kairę kelio pusę, kuria judėjo automobilis Audi Q5, dėl ko D. L. nespėjęs sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkia į tarnybinį visureigį. Be to, Kelių eismo taisyklių 12 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, o pagal Kelių eismo taisyklių 12.1. papunktį, kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ką nagrinėjamu atveju būtent ir padarė D. L., dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jis nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

20. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Institucija savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti apylinkės teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgalioto atstovo D. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.