Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. L., trečiajam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė VSAT Varėnos rinktinei.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/15). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.

Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Pagal CPK 6.270 straipsnio nuostatas automobilio kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, t. y. jis atsako už žalą visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir 2022 m. vasario 1 d. nutarimu D. L. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, t. y., kad jis nesustojo stabdomas valstybės sienos apsaugos pareigūnų.

Dėl šio protokolo buvo pateiktas D. L. skundas ir Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu jį patenkino administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, pripažinęs, kad nėra jokių įrodymų, jog D. L. suprato, kad buvo stabdomas bei konstatavo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nutarimu buvo konstatuota, jog ,,Pagal vaizdo įrašą administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. automobilis Margionių k., Varėnos r., važiuoja keliu, kaip priešpriešais atvažiuoja VSAT tarnybinis automobilis, ir kelias skirtas tik vienai transporto priemonei pravažiuoti. VSAT tarnybinis automobilis vietoje to, kad pasitrauktų arčiau dešinės kelio pusės, išvažiuoja į kairį kelkraštį priešais atvažiuojantį automobilį Audi Q5 ir transporto priemonėms judant viena priešais kitą įvyksta susidūrimas. Pagal KET 99 punktą eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, o prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas).

Pagal faktinę situaciją Margionių kaime, Varėnos rajone, negalima spręsti ir daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuojant VSAT tarnybiniam automobiliui su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, kai abu automobiliai važiavo pakankamai greitai ir atitinkamai manevravo. Pagal KET 12 punkto reikalavimus eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, o pagal KET 12.1. papunktį, kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nagrinėjamu atveju Audi Q5 vairuotojas išvažiavo į dešinįjį kelkraštį ir nėra duomenų ketino ar neketino sustoti, pamatęs VSAT tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu. Tokiu atveju nelaikytina, jog nepakluso VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“.

Nagrinėjant bylą, liudytojas D. P. paaiškino, kad jis, pamatęs priekyje atvažiuojantį automobilį AUDI Q5 (kurį ir persekiojo), norėjo jį stabdyti lazdele, todėl pasuko į kairę keliuko pusę, kad galėtų išlipti iš automobilio. Jis paaiškino, kad sustoti dešinėje pusėje negalėjo, ten buvo mažai vietos, šalia keliuko buvo tvora, iš automobilio nebūtų galėjusi išlipti jo porininkė. Sustojus įvyko smūgis. Liudytojas nurodė, kad jis pasuko savo automobilį į kairę todėl, kad AUDI Q5 galėtų pravažiuoti keliuku ir nurodė, kad jis neblokavo kelio AUDI Q5 automobiliui.

Atsakovas D. L. paaiškino, kad Margionių kaime pamatęs pasieniečių automobilį su švyturėliais jis stabdė, bet jo automobilis slydo. Jis tvirtino, kad jis stabdė savo automobilį iš karto, kai pamatė priešais pasieniečių automobilį. Jis nenorėjo sudaužyti pasieniečių automobilio, bet tai įvyko todėl, kad Toyota atsidūrė jo važiavimo pusėje, o jis, pamatęs švyturėlius, traukėsi iš keliuko į šoną ir abiem automobiliams atsidūrus priešpriešais nebeišvengė susidūrimo.

Bylos nagrinėjimo metu be šių asmenų buvo išklausyta dar liudytoja I. Ž., kuri neprisiminė įvykio aplinkybių ir patvirtino savo parodymus, kurie yra užfiksuoti iš jos tarnybinio pranešimu Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarime 7 lape, kur ji nurodė, kad pastebėjus, jog AUDI vairuotojas neketina sustoti ir pavojingai manevruoja, todėl D. P. sustojo, jų judėjimo kryptimi, kairėje kelio pusėje, nuvažiavęs ant žolės ir palikęs visiškai laisvą kaimo keliuką pravažiuoti AUDI Q5, tačiau AUDI Q5 vairuotojas taip pat pasuko į dešinę savo judėjimo kryptimi ir važiavo tiesiai į juos. Po akimirkos AUDI Q5 taranavo tarnybinį automobilį.

Iš Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos buvo gautas kompaktinis diskas, su įrašu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 2, matyti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus fiksuojamas vaizdas šviesiu paros metu. Įrašo data ir laikas – nenustatyti, įrašo trukmė – 3.00 min. Vaizdo įraše matoma, kad tarnybinis automobilis važiuoja asfaltuotu keliu. 1:25 min. vaizdo įraše matoma, kad tarnybinė transporto priemonė nuo asfaltuoto kelio įsuka į Margionių kaimą Varėnos rajone bei toliau važiuoja siauru žvyruotu kaimo keliu. 2:02 min. vaizdo įraše matomas iš priekio atvažiuojantis pilkos spalvos Audi Q5 modelio automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2:05 min. dešine priekine puse trenkiasi į dešinį priekinį tarnybinio automobilio kampą. Vaizdo įraše matoma, kad po smūgio šiek tiek stabtelėjusi transporto priemonė Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga didindama greitį pradeda važiuoti į priekį, o tarnybinis automobilis lieka stovėti toje pačioje vietoje.

Be šių parodymų byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 29 d. ekspertizės aktas ir ieškovo pateikta į bylą Lietuvos draudimo 2025 m. vasario 6 d. ekspertinė pažyma Nr. 2810349, kurią parengė AB ,,Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo grupės vadovas.

Lietuvos teismo ekspertizė centro 2022 m. lapkričio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2260(22) tyrimo dalyje nurodė, kad iš vaizdo registratoriaus buvusio Toyota Land Cruiser įrašo duomenų matyti, kad susidūrimo momentu ,,Toyota“ buvo visiškai sustojęs. Vaizdo įraše užfiksuota, kad ,,automobilio ,,Toyota“ vairuotojas važiuoja apytiksliai kelio viduriu, kai automobilis ,,Audi Q5“ patenka į vaizdo registratoriaus matymo lauką, ,,Toyota“ vairuotojas pasuka į kairę pusę, patekdamas į ,,Audi Q5“ važiavimo trajektoriją sudarydamas kliūtį ir stabdant važiuoja kairiuoju važiuojamosios dalies kraštu, prieš pat automobiliams susiduriant automobilio ,,Audi Q5“ vairuotojas pasuka automobilį į dešinę pusę ,,Toyota“ vairuotojo atžvilgiu, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, abu automobiliai susiduria dešiniosiomis priekinėmis automobilių dalimis“.

Ekspertizės akte nurodoma, kad nebuvo galima nustatyti automobilio ,,Audi Q5“ važiavimo greičio prieš pat eismo įvykio kilimą ir susidūrimą su automobiliu ,,Toyota Land Cruiser“ (1 išvada). Penktoji išvada yra tikimybinė, kur nurodoma, kad automobilio ,,Audi Q5“ vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, jeigu automobilio ,,Audi Q5“ vairuotojas važiuodamas 50 km/h greičiu reaguotų stabdymui didesniu nei 32,9 m atstumu nuo susidūrimo vietos, o važiuodamas 60 km/h greičiu didesniu nei 44,2 m atstumu. Techniniu požiūriu automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vairuotojo veiksmai – kelyje priešpriešais artėjant kitai transporto priemonei, išvažiavo į kairę kelio pusę – buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (šešta išvada).

Taigi ekspertizės akte yra duota kategoriška išvada, jog techniniu požiūriu eismo įvykis įvyko dėl nepriimtinų automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vairuotojo veiksmų.

Ekspertinėje pažymoje M. S. nurodė, kad ,,Vėliau automobiliui Toyota judant per gyvenvietę, matomas priešpriešais link jo artėjantis automobilis Audi. Toyota stabdo ir sustoja kairiojoje šalikelėje. Audi, judėdamas sąlyginai dideliu greičiu, laiku nemažina greičio ir išvažiavęs į tą pačią šalikelę trenkiasi į sustabdžiusį automobilį Toyota“ (2 lapas). Pažymoje nurodoma, kad pilnas automobilio Audi stabdymo kelias, važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir efektyviai stabdant yra 32,5 m. ir padarė išvadą, jog Audi vairuotojas nevykdė KET – artėdamas prie kliūties savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės. Pagal žalų tyrimo grupės vadovo skaičiavimus automobilio Audi vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes būtų sustoję apie 12 m atstume iki sustojusio automobilio Toyota, jeigu būtų važiavęs ne didesniu, nei leistina greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui, būtų savalaikiai pradėjęs stabdyti savo vairuojamą automobilį. Taigi atlikęs tyrimą, M. S. padarė išvadą, jog pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio Audi Q5 vairuotojo veiksmai, - važiuodamas nesaugiu pasirinktu greičiu, bandė pasprukti nuo pareigūnų techniniu požiūriu nepriimtinai manevruodamas, o turėdamas techninę galimybę išvengti eismo įvykio, savalaikiai nemažino savo vairuojamo automobilio važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į sustojusį automobilį Toyota. Gautoje medžiagoje nėra tokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog techniniu požiūriu automobilio Toyota vairuotojo veiksmai sąlygojo šio įvykio kilimą.

Nors ekspertinę pažymą surašęs M. S. nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, tačiau jo duota išvada dėl stabdymo iš esmės atitinka ir ekspertizės akto išvadą dėl stabdymo, kur nurodyta, jog Audi Q5 vairuotojas D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, jeigu automobilio ,,Audi Q5“ vairuotojas važiuodamas 50 km/h greičiu reaguotų stabdymui didesniu nei 32,9 m atstumu nuo susidūrimo vietos, o važiuodamas 60 km/h greičiu didesniu nei 44,2 m atstumu. Nurodyti stabdymo atstumai yra artimi, todėl abiejų aktų išvados yra teisingos, pagrįstos skaičiavimais.

Ekspertinėje pažymoje nurodoma, jog automobilių vairuotojai vienas kitą pamatė būdami 67,269 m atstumu. Jeigu Audi vairuotojas būtų iš karto stabdęs, kaip sustabdė Toyota automobilio vairuotojas, tai įvykis nebūtų įvykęs.

KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi šis kelių eismo taisyklių straipsnis numato, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį važiavimo greitį ,,kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“.

KET 12 punktas numato, kad Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

12.1. kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Taigi, pagal šį reikalavimą, Audi Q5 vairuotojas turėjo sustoti dešiniame kelkraštyje. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nurodė, kad Margionių kaime pamatęs pasieniečių automobilį atvažiuojantį priešais su švyturėliais, jis suprato, kad jį stabdo, bet jis labai išsigando. Taigi, jis privalėjo vykdyti nurodytą KET punktą sukti į dešinę ir sustoti, tačiau jis tik pasuko dešiniau, bet tinkamai nestabdė savo transporto priemonės.

Teismas daro išvadą, kad Audi Q5 vairuotojas, veždamas nelegalų krovinį, pamatęs automobilį su švyturėliais ir supratęs, kad jį stabdo iš siauro keliuko pasuko dešiniau, tačiau efektyviai nestabdė, kad sustotų iki atsiradusios kliūties ir pats tos kliūties neapvažiavo, o į ją atsitrenkė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).

Teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog D. L. nebuvo nubaustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, kad negali kilti jam civilinė atsakomybė. Byloje buvo paminėta, jog D. L. yra nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu už akcizinių prekių gabenimą. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodoma, jog D. L. paaiškino, kad Margionių kaime pamatęs pasieniečių automobilį, suprato, jog yra stabdomas, labai išsigando, iš streso bestabdydamas savo automobilį, atsitrenkė į Toyotą. Toks D. L. paaiškinimas parodo, kad jis dėl streso nesugebėjo priimti teisingo sprendimo ir tokie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismo posėdžio metu jis taip pat pripažino, jog Margionių kaime pamatęs pasieniečių automobilį su įjungtais švyturėliais, jis suprato, kad jį stabdo, todėl stabdė, jis žinojo, ką veža.

Tiek teismo ekspertizės akte, tiek pažymoje dėl ekspertinės išvados nurodoma, kad D. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo vietos ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, jeigu automobilio Audi Q5 vairuotojas važiavo ne didesniu nei 60 km/h greičiu didesniu nei 44,2 m atstumu, o važiuodamas 50 km/h greičiu reaguotų stabdymui didesniu, nei 32,9 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Vairuotojas tik pamatęs pasieniečių automobilį, turėjo stabdyti savo automobilį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog jis iš esmės nestabdė arba tą darė nepakankamai efektyviai.

Teismas sprendžia jog pasieniečių automobilio Toyota vairuotojas taip pat priėmė neteisingą sprendimą, pasukdamas automobilį į kairę. Jis nurodė, kad dešinėje keliuko pusėje negalėjo sustabdyti automobilio, nes buvo tvora, kuri būtų trukdžiusi jo porininkei išlipti iš automobilio, tačiau peržiūrėjus įrašą matosi, kad buvo galimybė automobilį pastatyti dešinėje keliuko pusėje, nes tvora yra toliau nuo kaimo keliuko krašto.

Išanalizavus visus įrodymus byloje ir įvertinus LAT poziciją, jog taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atsargaus elgesio, teismas daro išvadą, kad šis įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės: Toyota vairuotojo veiksmai, - kelyje priešpriešais artėjant kitai transporto priemonei, išvažiavo į kairę kelio pusę, - buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (ekspertizės išvada), taip pat teismas daro išvadą, kad Audi Q5 vairuotojo veiksmai buvo pakankamai neatsargūs, nes jis prieš įvykstant susidūrimui suprato, kad jį stabdo pasieniečiai, tačiau jis efektyviai nestabdė, iš įrašo matyti, kad važiavo per greitai, išvažiavo dešiniau ir atsiradus jo važiavimo trajektorijoje kliūčiai, iki jos nesustojo ir jos neapvažiavo. D. L. stabdė nepakankamai, o paskutinę akimirką spaudė akseleratorių, tikėdamasis, kad pavyks išsukti automobilį, neatsitrenkus į pasieniečių Toyotą. Liudytojas D. P. nurodė, kad D. L. tik šiek tiek pristabdė automobilį, tačiau jo nesustabdė.

Posėdžio metu buvo keliamas klausimas ar Toyota vairuotojas veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai. Ieškinyje nurodoma, jog neabejotina, kad D. P. automobiliu Toyota siekė užverti kelią priešpriešais važiuojančiam automobiliui Audi ir tokiu būdu siekė pašalinti kitiems asmenims ar jų teisėms gresiantį pavojų. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad Toyota vairuotojas neblokavo kelio automobiliu, nes blokavimas yra iš anksto padaryta kliūtis.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog ,,Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. Taigi šiuo atveju nebuvo sąlygų, kurios leistų pareigūnui transporto priemone blokuoti kitą transporto priemonę. Pats vairuotojas D. P. nurodė, kad jis neblokavo automobilio Audi, o tik sustojo, norėdamas stabdyti D. L. vairuojamą automobilį Audi Q5.

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys – įvykio metu buvo sudaužyta pasieniečių transporto priemonė – automobilis Toyota, taigi, kilusi žala, pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį laikytina ir atsakovo veiksmų rezultatu.

Teismas daro išvadą, kad šis eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės, t. y. neteisingų priimtų sprendimų: Toyota vairuotojo kaltė ir neteisėti veiksmai yra tai, kad jis išvažiavo į kairę pusę ir taip atsidūrė automobilio AUDI Q5 važiavimo trajektorijoje, o vairuotojo AUDI Q5 kaltė ir neteisėti veiksmai – kad jis elgėsi neatsargiai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pamatęs kliūtį efektyviai nestabdė, neapvažiavo kliūties ir atsitrenkė į kliūtį. Įvykęs autoįvykis yra priežastiniame ryšyje su vairuotojų padarytais neteisėtais veiksmais ir dėl to atsiradusiais padariniais – žala, tad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Byloje nėra ginčo dėl žalos atlyginimo dydžio. Jis yra pagrįstas leistinais raštiniais dokumentais: UAB ,,STS Kėbulai“ 2021-12-16 remonto sąmata Nr. 20211108-0 patvirtina 19 744,44 Eur sumą dėl automobilio remonto darbų; UAB ,,Edvima“ 2021-11-10 PVM sąskaita – faktūra serija EDV Nr. 202101 dėl 187,25 Eur išlaidų už nevažiuojančio automobilio Toyota transportavimą ir UAB ,,STS Kėbulai“ 2021-12-21 PVM sąskaita faktūra NES21 Nr. 0000673 už Toyota transportavimą 251,68 Eur, t. y. iš viso 20 183,37 Eur.

Pripažinus, jog abu vairuotojai yra kalti po 50 procentų dėl eismo įvykio, pašoma priteisti suma iš atsakovo mažintina pusiau iki 10 091,69 Eur.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Kaip jau buvo pažymėta, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu konstatavo, jog D. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Šią teismo išvadą patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atmesdamas valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio užkardos apeliacinį skundą.

Nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą, t. y. ANK 426 straipsnį – nepaklusimus sustabdyti transporto priemonę, kai jį stabdė VSAT pasienio pareigūnai. Atsakovo atstovas teigė, kad administracinėje byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios šioje byloje ir jos sudaro prejuducinį faktą, t. y. jų nereikia iš naujo įrodinėti.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; ir kt.). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Dėl vertinimo prejudiciniu faktu ar šiaip rašytiniu įrodymu byloje.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikti dokumentai (liudytojų parodymai, ekspertizių aktai ir kt.) vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos.

Ieškovas atstovui sumokėjo 1 209,99 Eur atstovavimo išlaidų, tai patvirtinama dokumentais, 50 procentų (605 Eur) šių išlaidų kompensuotina ieškovui iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio – 227,50 Eur (455:2).

Atsakovas patyrė 3000,80 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą galima prašyti priteisti maksimalią 5 491 Eur sumą (2 196,40 Eur x 2,5). Nagrinėjant bylą vyko vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdžiai. Tad įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 3 000,40 Eur yra realios ir 50 procentų (1 500,20 Eur) priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį tenkino iš dalies – 50 procentų. Tad ieškovo ir atsakovo patirtos išlaidos kompensuotinos 50 procentų dydžio.

Kadangi yra numatyti priteisimai iš ieškovo atsakovui ir iš atsakovo ieškovui, tai padarytini užskaitymai. Ieškovas turi sumokėti 1 500,20 Eur, o atsakovas ieškovui – 605,00 Eur, įskaičius iš ieškovo atsakovui už advokato darbą priteistina 895,2 Eur. Įskaičius iš atsakovo priteistiną ieškovui sumokėti žyminį mokestį – 227,50 (895,2-227,5) grąžintina iš ieškovo atsakovui suma – 667,70 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB ‚,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 10 091,67 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 15 d.), nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB ‚,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 667,70 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.