Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.5. bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme sudaryti trijų teisėjų kolegiją;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: VMI duomenų bazės išrašą apie fizinio asmens banko sąskaitas; metinės gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijų kopijas.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti nauji įrodymai, nepaisant to, kad juose užfiksuoti duomenys jau egzistavo pirmosios instancijos teismui teikiant ieškinį, gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šių įrodymų priėmimas, vertinant jų kiekį ir apimtį, neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, juolab šioje proceso stadijoje nekyla pareiga su šiais įrodymai supažindinti kitus byloje dalyvaujančius (dalyvausiančius) asmenis. Nagrinėjamu atveju nėra ir duomenų, kad apeliantas piktnaudžiautų vėlesne įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise, todėl jo teikiami nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami.

Dėl nustatytų ieškinio trūkumų

15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas byloje Nr. 12/2008-45/2009).

16. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

17. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei AB Šiaulių bankui, pripažino turinčiu trūkumų, be kita ko konstatavęs, kad ieškinyje neatskleistos bylos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas) – atsakovės veiksmų neteisėtumas, jos piktnaudžiavimas ir tyčia dėl kreditavimo sutarties nevykdymo bei dėl to kilusių sunkių ekonominių padarinių ieškovui ir (ar) jo valdytai UAB „NBG grupė“. Atsižvelgdamas į tai, teismas skundžiama nutartimi apeliantą įpareigojo apibrėžti ieškinio ribas bei nurodyti su atsakovės neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

19. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-516/2021).

20. Kaip matyti iš paduoto ieškinio turinio, ieškinys surašytas nesilaikant pareigos aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą. Nors ieškinyje plačiai aprašomos faktinės aplinkybės, tačiau dėl jų gausos ir dėstymo būdo nėra aišku, kuriomis būtent aplinkybėmis yra grindžiamos esminės atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (atsakovės arba jos darbuotojų neteisėti veiksmai ir (ar) kaltė), kurių nustatymas būtinas ieškinio patenkinimui. Atitinkamai, nėra aišku ir tai, kokias tiksliai aplinkybes teismui reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas siekdamas teisminės gynybos, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi aiškiai apibrėžti ieškinio ribas bei nurodyti tik su atsakovės civilinės atsakomybės sąlygomis susijusias aplinkybes, t. y. kaip konkrečiai šiuo atveju atsakovė padarė žalos ieškovui (pavyzdžiui, kaip pažeidė šalių sudarytą kreditavimo sutartį), dėl ko jai turėtų kilti civilinė atsakomybė, tuo pačiu vengdamas perteklinių ir su ieškinio dalyku nesusijusių aplinkybių dėstymo bei pasikartojimo, užgaulių ir niekuo nepagrįstų pasisakymų apie trečiuosius asmenis.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio dokumento (ieškinio), kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, kaip nagrinėjamu atveju apelianto pareikštas ieškinys, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės tinkamai išdėstyti savo pozicijos dėl konkrečių ieškovo reikalavimų ar nurodyti savo argumentų, t. y. įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (CPK 12 straipsnis). Taigi, tik apeliantui pašalinus nurodytą ieškinio trūkumą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.

22. Kita vertus, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismo apeliantui nustatytas įpareigojimas šioje proceso stadijoje pateikti įrodymus, kad jo valdyta UAB „NBG grupė“ turėjo galimybę išmokėti dividendus akcininkams ir kad apeliantui jie buvo mokami, laikytinas nepagrįstu. Šis pirmosios instancijos teismo įvardintas ieškinio trūkumas, susiję su įrodymų nepakankamumu, negali būti interpretuojamas kaip aplinkybė, kliudanti pradėti teisminį procesą. Įrodymų nepakankamumas galėtų būti pagrindas ieškinį atmesti kaip neįrodytą, bet ne atsisakyti jį priimti, juolab kad visos šalys turi galimybę tikslinti savo poziciją ir teikti atitinkamus įrodymus ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės procesinėje stadijoje.

23. Tačiau nepagrįstu negali būti laikomas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti įrodymus, kad apeliantas turi teisę atstovauti trečiųjų asmenų VMI ir VSDFV interesus. Kaip matyti, ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti konkrečias pinigų sumas (į biudžetą nesurinktus mokesčius) iš atsakovės nurodytiems tretiesiems asmenims, t. y. šių asmenų vardu pareiškė materialius reikalavimus atsakovei, todėl toks procesinis veiksmas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nelaikytinas trečiųjų asmenų įtraukimu į civilinės bylos nagrinėjimą, kaip tai numato CPK 47 straipsnio 1 ir 5 dalys. Apeliantas ieškiniu, be kita ko, siekia apginti valstybės viešąjį interesą, reikšdamas materialius reikalavimus atsakovei trečiųjų asmenų vardu, tačiau tokį procesinį veiksmą gali atlikti tik patys tretieji asmenys tiesiogiai, per įgaliotus ar įstatyme nustatytus atstovus (CPK 49 straipsnis, 51 straipsnio 4 dalis). Apeliantas kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, kad būtų įgaliotas atstovauti VMI ir VSDFV interesus teisminiame ginče su atsakove AB Šiaulių banku, todėl tokių reikalavimų savo ieškinyje reikšti atsakovei negali, o pareiškęs – privalo teismui pateikti jo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad ieškinio padavimo metu ieškinio senaties termino pradžios (ne)nurodymas nėra kliūtis nei priimti ieškinį teisme, nei iškelti civilinę bylą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, kitai ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Tai reiškia, kad ieškinio senaties taikymo klausimas tampa aktualus tik esant kitos ginčo šalies prašymui jį taikyti (jau iškėlus civilinę bylą) ir tik tada, kai byla teisme nagrinėjama iš esmės, todėl ieškinio priėmimo stadijoje tokios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės. Juo labiau kad pagal kasacinio teismo praktiką, ieškinio senaties termino, kaip ir procesinio termino, atnaujinimo klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (CK 1.131 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016).

Dėl žyminio mokesčio dydžio ir atleidimo nuo jo dalies mokėjimo

25. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kaip minėta, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs pagrindus, kada ieškinys ar dalis jo reikalavimų yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

26. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiam prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.

27. Vadinasi, apelianto ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama trečiųjų asmenų vardu apginti viešąjį interesą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas prie bendros ieškinio sumos nepagrįstai pridėjo 193 677,85 Eur (nesurinktų mokesčių į biudžetą) sumą ir nuo jos papildomai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį dydį. Apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados dėl periodinių sumų mokėjimo įtraukimą į bendrą ieškinio sumą, ją sudaro 1 066 297,03 Eur (1 064 667,92 Eur + 1 629,11 Eur), o mokėtinas žyminis mokestis – 8 972 Eur ((1 066 297,03 Eur – 1 000 000 Eur) x 1 proc. + 2 300 Eur) x 75 proc.; CPK 80 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, aptariamus žyminiu mokesčiu neapmokestinamus ieškinio reikalavimus apeliantas gali reikšti tik pašalinęs aukščiau minėtus trūkumus.

28. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies.

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

30. Pažymėtina ir tai, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, iš jų priteistomis sumomis, amžiumi ar sveikatos būkle, o su realia turtine jų padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas kiekvieno asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-464/2022).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas pagal VGTPT Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą jau yra atleistas nuo 30 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant šią bylą, mokėjimo, taip pat savo iniciatyva, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio. Taigi, apeliantas prašo atleisti jį nuo likusios 6 270 Eur (8 972 Eur – (8 972 Eur x 30 proc.) – 10 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Prašymą apeliantas motyvuoja savo sunkia turtine padėtimi, kuriai pagrįsti tiek su ieškiniu, tiek su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus.

32. Susipažinus su apelianto į bylą pateiktais įrodymais matyti, kad jo finansinė padėtis iš tiesų yra prasta, t. y. apeliantas neturi pakankamai turto ir (ar) piniginių lėšų sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantas nuosavybės teise valdo du nekilnojamo turto objektus (butus), padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą. Kartus su ieškiniu pateiktuose Nekilnojamo turto registro išrašuose aiškiai matyti, kad prie minėtų nekilnojamojo turto objektų yra „X“ simboliai, reiškiantys, kad tokį turtą asmuo nuosavybės teise valdė praeityje. Šiuo metu apeliantas niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, banko sąskaitai, esančiai Luminor bank AB, yra uždėtas areštas (areštuota 65 959,71 Eur suma), tačiau joje jokių lėšų nėra. Pagal katu su atskiruoju skundu pateiktą VMI duomenų bazės išrašą apie fizinio asmens banko sąskaitas apeliantas šiuo metu neturi kitų aktyvių atsiskaitomųjų banko sąskaitų, o pagal metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracija apeliantas neturi ir kito deklaruotino turto.

33. Kita vertus, apeliantas neteikė duomenų apie savo sveikatos būklę, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, neprivalėjo juos rinkti savo iniciatyva (CPK 178 straipsnis). Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi, nepaneigta aplinkybė, kad apeliantas yra pajėgus dirbti ir uždirbti vidutinio dydžio ar bent minimalias pajamas, kuriomis galėtų apmokėti bent dalį ieškinio. Juo labiau kad ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas pastaruosius metus studijavo, siekdamas įgyti specialybę, gavo įvairias išmokas. Kitaip tariant, apeliantas turi (turėjo) ne tik tam tikrų pajamų, tačiau ir visas galimybes jų gauti papildomai, todėl yra pagrindas apeliantą atleisti tik nuo mažesnės likusio mokėtino žyminio mokesčio dalies, nei prašoma. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantas įpareigotinas sumokėti papildomą 1 000 Eur žyminio mokesčio dalį.

Dėl kitų apelianto procesinių prašymų ir bylos procesinės baigties

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).

35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių atitikties Konstitucijai nekyla, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas abejones, kuriomis jis grindžia minėtų CPK normų prieštaravimą Konstitucijai, paneigia vien CPK 83 straipsnio 3 dalies norma ir jos taikymą aiškinanti jau aptarta teismų praktika. Kaip minėta, CPK 83 straipsnio 3 dalies norma, be kitų šiame įstatyme įtvirtintų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų, sudaro galimybę teismui kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai individualizuoti mokėtino žyminio mokesčio dydį pagal asmens gaunamas pajamas, turtinę padėtį, sveikatos būklę ir kt. Dėl aptartų priežasčių akivaizdžiai nėra jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismui kreiptis ir į kitas tarptautines teismines institucijas – EŽTT ar ESTT.

36. Apelianto prašymas pripažinti visą atskirojo skundo medžiagą nevieša yra nemotyvuotas, todėl jo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia. Antra vertus, atskirajame skunde ir jo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų apeliacinės instancijos teismo pareigą savo iniciatyva visą ar bent dalį šios bylos medžiagos pripažinti nevieša (CPK 10 straipsnis).

37. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliantą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jį įpareigojant sumokėti papilomą 1 000 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliantas įpareigotinas pašalinti ir kitus pirmosios instancijos teismo nustatytus esminius trūkumus – apibrėžti ieškinio ribas bei nurodyti su atsakovės neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes, taip pat pateikti įrodymus, kad apeliantas turi teisę atstovauti trečiųjų asmenų VMI ir VSDFV interesus, jeigu tokių ieškinio reikalavimų neatsisako.

38. Kadangi procesinis terminas apeliantui pašalinti ieškinio trūkumus jau yra pasibaigęs, šiems reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad visi duomenys, susiję su ieškinio trūkumų pašalinimu, teikiami pirmosios instancijos teismui.

39. Aptartos aplinkybes suponuoja pagrindą iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pašalinti ir dalį teismo motyvų, susijusių su apelianto finansine padėtimi, t. y. argumentus dėl apelianto nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų ir tai, kad ieškovas nėra atskleidęs tikrųjų savo pajamų šaltinių, o jo pateikti duomenys apie turtinę būklę nėra teisingi. Kiti pirmosios instancijos teismo motyvai apelianto prašymu nešalinimai, kadangi jie atitinka bylos faktines aplinkybes. Kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, apeliantas nėra pateikęs teismui jokių įtikinamų įrodymų, kad šiuo metu negalėtų dirbti ir gauti darbo užmokestį ar tai, kad jis pats gali ir privalo savimi finansiškai pasirūpinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo D. S. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios jis nėra atleistas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, sumokėjimo tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovui D. S. terminą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. šiems ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti papilomą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) žyminio mokesčio dalį už ieškinį; apibrėžti ieškinio ribas ir nurodyti su atsakovės neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes; pateikti įrodymus, kad apeliantas turi teisę atstovauti trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interesus, jeigu tokių ieškinio reikalavimų neatsisako“.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties motyvuojamosios dalies šiuos teismo argumentus: „Ieškovas turi butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kokį nors apribojimą disponuoti šiuo turtu ieškovas nepateikė, o ieškinyje esantys teiginiai, jog šis nekilnojamas turtas parduotas, atitinkamai 2003 m. ir 2006 m., nepagrįsti įrodymais“; „Ieškovas nėra atskleidęs tikrųjų savo pajamų šaltinių. Jo pateikti duomenys apie turtinę būklę nėra teisingi ir išsamūs, jie nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis nėra atleistas“.