- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-1270-294/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Ž., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Bartas Gedminas, Antanas Lenku
dalyvaujant pareiškėjos L. Š. atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui, suinteresuotam asmeniui E. Ž., suinteresuoto asmens E. Ž. atstovui advokato padėjėjui Bartui Gedminui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. Ž., VĮ Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2022-09-05 pareiškimu prašo atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž. palikimui priimti. Nurodo, kad yra mirusio palikėjo dukra. Terminą priimti palikimą praleido, nes apie palikėjo mirtį nežinojo. 2022 m. rugpjūčio mėnesio viduryje pareiškėja iš savo dėdės S. Ž., kuris yra palikėjo brolis sužinojo apie palikėjo mirtį, o palikėjo brolis apie palikėjo mirtį sužino iš žiniasklaidos. Apie palikėjo mirtį 2022-08-08 ir 2022-08-10 pranešta žiniasklaidoje. 2022-08-23 notaras informavo pareiškėją apie palikėjo mirtį. Palikėjas gyveno su žmona, pareiškėjos santykiai su palikėju nebuvo artimi, susitikdavo ar kalbėdavosi telefonu 2-3 kartus per metus, turėdavo skambinti palikėjo žmonai, nes palikėjas pats telefono neturėjo. 2022 m. kovo pradžioje pareiškėja paskutinį kartą kalbėjosi su palikėju telefonu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Ž. prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad yra palikėjo žmona ir priėmė palikimą. Nežinojimas apie palikėjo mirtį negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi termino atnaujinimo institutas prarastų prasmę, kiekvienas asmuo galėtų grįsti pareiškimą žodinių teiginiu, jog nežinojo apie palikėjo mirtį. Palikėjui mirus trijų mėnesių laikotarpiu neegzistavo aplinkybės, kliudžiusios domėtis palikėju ir priimti palikimą, pareiškėja pati pasirinko nesidomėti palikėju. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nebandė susisiekti su palikėju, dėl to termino praleidimą lėmė pareiškėjos aplaidumas, nerūpestingumas, nesidomėjimas palikėju. Pareiškėja meluoja apie tai, kad palikėjas neturėjo telefono, jog susižinojimas su palikėju buvo galimas tik per E. Ž. Palikėjas turėjo el. pašto adresą, „facebook“ paskyrą, „Messenger“ programą ir telefoną. Pareiškėja žinojo palikėjo gyvenamosios vietos adresą, jog palikėjas serga onkologine liga yra slaugomas žmonos E. Ž. E. Ž. mirties fakto neslėpė, visiems kurie po palikėjo mirties skambino ar rašė nurodė, kad palikėjas miręs.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pareiškimo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškimas pateiktas dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įpėdiniui žinant apie palikėjo mirtį ir nesant svarbių priežasčių, terminas gali būti atnaujintinas, jeigu praleistas nežymiai apie mėnesį, taip pat turi būti atsižvelgta į pačių pirmų veiksmų atlikimą, kurie susiję su palikimo priėmimu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1866-577/2022, 20, 22 pastraipos).
(duomenys neskelbtini) mirė palikėjas. 2022-05-17 palikimą priėmė palikėjo žmona. (duomenys neskelbtini) baigėsi trijų mėnesių terminas palikimui priimti. 2022-08-26 pareiškėja kreipėsi į notarą ir 2022-09-05 kreipėsi į teismą, t. y. terminą praleido maždaug vieną mėnesį. Notaras pranešime nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimą ketina išduoti palikėjo žmonai ne ankščiau nei 2022-08-31.
Teismų praktikoje nurodyta, kad teismai turi ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nagrinėjamu atveju duomenų apie palikimo sudėtį ir šalių turinę padėtį byloje nėra.
Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, jog pareiškėja apie palikėjo mirtį ilgiau nei tris mėnesius nežinojo, tačiau nuo sužinojimo momento parodė valią priimti palikimą, jog pareiškėja terminą praleido nežymiai, termino praleidimas nėra svarbus civilinių teisių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, ypač dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į notarą ir palikėjo žmona apie pareiškėjos norą primti palikimą sužinojo kol dar pati palikėjo žmona nebuvo gavusi palikimo priėmimo liudijimo.
Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (CK 1.5, 5.57 straipsniai, CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti tėvo – A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Sprendimas per 30 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.