- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1866-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24979-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovei R. D. Vilniaus 11-ojo notarų biuro notarės D. M. išduotą 2021 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. 2680 ir 2021 m. birželio 30 d. nuosavybės teisės liudijimą; 2) atnaujinti ieškovui L. D. praleistą terminą priimti jo tėvo – A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas – A. D.. Palikėjas testamento nebuvo sudaręs, todėl teisę paveldėti A. D. palikimą įstatymo pagrindu įgijo jo įpėdiniai pagal įstatymą. Palikėjas gyveno sudaręs santuoką su R. D.. Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu informavo, kad palikimą po A. D. mirties priėmė jo sutuoktinė R. D., kuriai 2021 m. birželio 30 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (reg. Nr. 2680). Ieškovas nurodė, kad svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis laikytinos šios aplinkybės: 1) palikėjo mirtis buvo staigi ir netikėta; 2) ieškovas augina du mažamečius vaikus, dėl vieno iš jų ieškovui yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos; 3) Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo paskelbtas karantinas, o nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, taip pat buvo taikomi ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Palikėjo gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, o ieškovo Trakuose; 4) vertinant pareiškėjo elgesį, taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Ieškovas klydo manydamas, jog palikimo priėmimui yra taikomas 6 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, o tokį suklydimą paskatino pokalbiai su giminaičiais; 5) teismas privalo atsižvelgti į tai, kiek laiko terminas buvo praleistas. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl su pirminiu pareiškimu dėl termino palikimui priimti į teismą ieškovas kreipėsi būdamas praleidęs šį terminą vieną mėnesį ir toks praleidimas nelaikytinas ženkliu; 6) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. D. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad artimo žmogaus mirtis ir jos sukelti išgyvenimai negali užkirsti žmonėms vykdyti savo pareigas, siekti savo tikslų ar įgyvendinti savo ketinimus. Ieškovui apie tėvo mirtį buvo žinoma, jis dalyvavo laidotuvėse. Per tris mėnesius yra įmanoma priimti norimus sprendimus ir atlikti norimus veiksmus. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas dėl patirto sukrėtimo turėjo sveikatos problemų, gydėsi. Nėra įrodymų, kad ieškovas augina du mažamečius vaikus ir yra vaiko priežiūros atostogose. Surašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo galima bet kuriame notarų biure, įskaitant esančiame Trakuose, ir vėliau jį persiųsti į notarų biurą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas termino praleidimą teisina pandemija, tačiau su mažamečiais vaikais vyko į kelionę po Ispaniją. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti įtvirtintas nuo 2001 m. liepos 1 d., t. y. jau daugiau kaip dvidešimt metų. Testamentų registre yra duomenys apie palikimų priėmimus, atsisakymą nuo palikimo bei sudarytus testamentus. Šią informaciją gali gauti kiekvienas asmuo, pateikęs asmens mirties liudijimą. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad L. D. neturėjo ketinimų priimti palikimą. Dalis palikėjo palikimą sudarančio turto buvo dovanojimo būdu gauta asmeninė nuosavybė. Pats ieškovas patvirtina, kad dar tėvui būdant gyvam tarp brolių įvyko sandoris, kuriuo buvo nuspręsta, kad turtas paveldėtas vieno iš brolių bus padovanotas kitam. Į šį sandorį nebuvo įtrauktas nei ieškovas, nei jo nepilnamečiai vaikai, mirusiojo anūkai.
4. Trečiasis asmuo A. D. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsitiktinai sužinojo, kad pardavinėjama senelio sodyba, todėl informavo ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo L. D. ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo atmetė.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas L. D. žinojo apie savo tėvo A. D. mirtį ir palikimo atsiradimą. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad valstybėje buvo taikomos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės, karantino laikotarpiu buvo taikomi ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės nesutrukdė ieškovui su vaikais išvykti atostogauti į užsienį. Iš medicininių vaikų sveikatos pažymų teismas nustatė, kad gydytojas rekomendavo vaikams vitaminą D, okulisto konsultaciją. Teismas sprendė, kad ieškinyje išdėstyti motyvai ir faktinės aplinkybės dėl termino palikimui priimti pratęsimo neatitinka tikrovės bei ieškovo paaiškinimų. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) galioja nuo 2001 liepos 1 d., teismas atmetė ieškovo argumentus, susijusius su suklydimu dėl šešių mėnesių termino palikimui priimti.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas paveldėjimo teise įstatymo nustatytu terminu nepasinaudojo tik dėl jam žinomų priežasčių, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui atnaujinti terminą palikimui priimti. Atmetęs ieškovo reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas netenkino ir ieškinio reikalavimų dėl atsakovei R. D. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo bei nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas L. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė pažeidimų vertindamas įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos. Teismas neatliko išsamaus šalių į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, įrodymus vertino selektyviai, nemotyvuodamas, kodėl vienus priima, o kitus atmeta. Skundžiamas sprendimas grindžiamas abejonėmis, prielaidomis, yra priimtas pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą.
8.2. Faktiškai terminas palikimui priimti praleistas tik 20 dienų ir dėl svarbių priežasčių – sąžiningo klydimo. Ieškovas buvo suklaidintas liudytojos R. V., kuri informavo, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kiek laiko terminas buvo praleistas, todėl nepasisakė, kad termino praleidimas nebuvo ženklus.
8.3. Teismas nevertino liudytojų parodymų bei sprendimo nemotyvavo; tai galima vertinti kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Nepaneigta aplinkybė, jog ieškovas ne tik rengė mirusio tėvo laidotuves, bet ir vienas viską finansavo. Pirmosios instancijos teismas darė netinkamas išvadas dėl karantino reguliavimo. Ši aplinkybė negali būti laikoma nesvarbia. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovės pateiktais įrodymais, nepagrįstai nevertindamas ieškovo įrodymų.
8.4. Kelionė į Tenerifę buvo suplanuota ir įsigyta dar A. D. esant gyvam, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas dėl vienam iš vaikų rekomenduojamo sveikatinimo šiltų kraštų klimatu, todėl teismas negalėjo daryti išvadų apie ieškovo reakciją į tėvo netektį.
8.5. 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui sužinojus apie faktą, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, t. y. aktyviais veiksmais įgyvendina savo teises, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime.
8.6. Suinteresuoti asmenys neįrodinėjo, jog atnaujinus ieškovui terminą palikimui priimti bus pažeisti jų, kaip priėmusių palikimą asmenų, teisės ir interesai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Atsakovė siūlė apeliantui prisidėti prie laidotuvių, tačiau L. D. žinodamas, kad tėvui buvo skolingas, savo iniciatyva ėmė organizuoti laidotuves ir jas finansuoti, atsisakydamas R. D. pagalbos. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis žinojo apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą; ji nėra laikoma svarbia aplinkybe dėl termino palikimui priimti praleidimo.
9.2. Liudytoja R. V. yra ieškovo žmonos motina, ji suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovas yra jaunas, turintis aukštąjį išsilavinimą, jam yra žinoma, kad norint priimti palikimą, būtina kreiptis į notarų biurą ir atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra įtvirtintas jau nuo 2001 m. liepos 1 d., t. y. jau daugiau kaip 20 metų.
9.3. Teiginys, kad terminas faktiškai praleistas tik 20 dienų ir dėl svarbių priežasčių, t. y. sąžiningai klydus, nėra pagrįstas. Ieškovas klaidingai vertina termino palikimui priimti praleidimą, skaičiuodamas ji nuo to momento kada sužinojo, o ne tuo momento kada suėjo terminas palikimui priimti. Terminas palikimui priimti yra praleistas daugiau negu du mėnesius.
9.4. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas dėjo bent minimalias pastangas, siekdamas priimti palikimą (kreipėsi į notarų biurą, į advokatą ar pan.). Ieškovas pandemijos metu su mažamečiais vaikais vyko į kelionę po Ispaniją. Sprendime teismas pasisakė ir dėl vaiko galimos ligos, kuri negalėjo užkirsti kelio apeliantui kreiptis į notarų biurą, ir dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, kadangi ieškovas, nors ir deklaravęs gyvenamąją vietą Trakų r. sav., karantino metu vyko ir į vaikų gydymo įstaigą, esančią Vilniaus mieste, į oro uostą, skrido į užsienį.
9.5. Atsakovei nekyla pareiga, kaip ir notarui, ieškoti įpėdinių ir informuoti juos apie galimybę priimti palikimą. Tai kiekvieno įpėdinio teisė, kurią jis įgyvendina savo nuožiūra. Ieškovas tik sužinojęs apie galimą žemės sklypo su sodo namu ir ūkiniu pastatu pardavimą nutarė kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad teismui įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas ieškovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl praleisto CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). [...]CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
15. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
16. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kiek laiko terminas buvo praleistas, nepasisakė, kad termino praleidimas nebuvo ženklus. Pasak apelianto, jis terminą praleido tik 20 dienų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nenurodo skaičiavimo, kuriuo remdamasis jis teigia, kad terminas yra praleistas 20 dienų.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovo L. D. tėvas A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). A. D. palikimą, pateikdama pareiškimą notarui, priėmė palikėjo sutuoktinė R. D..
19. Taip pat nustatyta, kad ieškovas į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatęs, jog R. D. (atsakovei) 2021 m. birželio 30 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-25636-868/2021 atsisakė priimti pareiškimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas turi teisę nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ir kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Ieškovas ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė 2021 m. rugsėjo 10 d.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant termino palikimui priimti praleidimo trukmę, vertintinas pirminis ieškovo kreipimasis į teismą (duomenys neskelbtini), ir spręstina, jog šis terminas yra praleistas tik vieną mėnesį.
21. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013).
22. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojų parodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis. Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių palikimo priėmimo terminus, galiojimo trukmė savaime nereiškia, kad neturi būti atsižvelgiama į faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytoja R. V. patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ji informavo ieškovą, jog terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai, t. y. jį suklaidino. Nors ši priežastis nepateisina įpėdinio pasyvaus elgesio nesidomėjus (nepasitikrinus) suteiktos informacijos, tačiau į tai, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgtina vertinant kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbumą. Teismo pastebėjimas, kad valstybėje taikomos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės, karantino laikotarpiu taikomi judėjimo tarp savivaldybių ribojimai nesutrukdė ieškovui su vaikais nuvykti į oro uostą ir išvykti atostogauti į užsienį, nors ir yra teisingas, jis tiesiogiai nenusijęs su notaro paslaugų teikimo sąlygomis pandemijos laikotarpiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad palikimo priėmimo periodu nebuvo galimybės notarui pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau į apeliaciniame skunde paminėtą aplinkybę, jog ieškovui sužinojus apie parduodamą turtą dėl karantino nepavyko nedelsiant patekti pas notarę, kad jis buvo užregistruotas po savaitės, gali būti atsižvelgiama vertinant termino praleidimo laiką, ieškovo elgesį.
23. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismai turi ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nagrinėjamu atveju paveldimą turtą sudaro ne tik sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdytas turtas, tačiau ir turtas, kuris buvo palikėjo asmeninė nuosavybė. Šį turtą palikėjui padovanojo brolis, o pastarasis jį buvo paveldėjęs iš ieškovo senelio. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti apie ieškovo interesą į šeimos turtą.
24. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, vieno mėnesio uždelsimas neturėtų atimti galimybės įpėdiniui paveldėti palikimą. Byloje nenustatyta, jog atnaujinus ieškovui terminą palikimui priimti bus pažeistos atsakovės, kaip priėmusio palikimą asmens, teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina, ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
25. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl termino palikimui atnaujinimo, spręstini išvestiniai reikalavimai - panaikinti atsakovei R. D., Vilniaus 11-ojo notarų biuro notarės D. M. išduotus 2021 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. 2680 ir 2021 m. birželio 30 d. nuosavybės teisės liudijimą. Kliūčių šį klausimą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra.
26. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė D. M. išdavė atsakovei R. D. Nuosavybės teisės liudijimą. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. birželio 30 d., atsakovei R. D. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 2680) į palikėjo A. D. turtą, kurį sudaro: 1) ½ dalis Negyvenamosios patalpos – Garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) pastatas-Sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5) pastatas-Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 6) ½ dalis Automobilio VW TOURAN, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendrame turte yra kitokią teisinę reikšmę turintis dokumentas nei paveldėjimo teisės liudijimas. Juo patvirtinama pergyvenusiojo asmens dalis bendrame turte, [...]. Jeigu kyla ginčas dėl turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir palikimo priėmimo, tai palikimą priėmę asmenys gali reikšti ieškinį dėl teisės ir ginčyti pergyvenusiajam sutuoktiniui išduoto nuosavybės teisės liudijimą dėl netinkamos dalies bendrame turte nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų ginčijama nuosavybės teisės liudijimu nustatyta atsakovei priklausanti turto, įgyto santuokoje su palikėju, dalis, t. y. nekeliamas klausimas dėl netinkamai nustatytos dalies bendrame turte. Atnaujinus terminą palikimui priimti, ieškovas įgyja subjektinę teisę paveldėti tik įstatyme nustatytą palikėjui (ieškovo tėvui), o ne atsakovei priklausiusio turto dalį. Kaip minėta, nuosavybės teisės liudijimu patvirtinama pergyvenusiojo asmens dalis bendrame turte. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas panaikinti ginčijamą nuosavybės teisė liudijimą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
30. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, 2021 m. birželio 30 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas riboja ieškovo galimybę įgyvendinti teisę į paveldimą turtą – jame vienintele paveldėtoja nurodyta atsakovė R. D..
31. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
32. Apeliantas neginčija atsakovės teisės paveldėti jai įstatymu nustatytą dalį, todėl nepagrįstai prašo panaikinti visą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į pacituotas teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių paveldėjimo teisę, atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies dėl ¼ jos paveldėto turto naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies - 2021 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 2680) naikintinas dėl: 1) 3/8 dalies Negyvenamosios patalpos – Garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) 3/8 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) ¾ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) ¾ dalies pastato-Sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) ¾ dalies pastato Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 3/8 dalies automobilio VW TOURAN, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl ¾ dalies jame nurodyto turto paveldėjimo; kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
35. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį. Atsakovė patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
36. Ieškinį tenkinus iš dalies (vienas reikalavimas patenkintas visiškai, vienas reikalavimas atmestas ir vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad patenkinta 60 procentų reikalavimų), iš atsakovės ieškovui priteistina 174 Eur, o iš ieškovo atsakovei - 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovei priteistina 426 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 275 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 100 Eur išlaidų. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą (60 procentų reikalavimų), atitinkamai iš atsakovės ieškovui priteistina 165 Eur, o iš ieškovo (apelianto) atsakovei – 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius mokėtinas sumas, atsakovei iš ieškovo (apelianto) priteistina 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atnaujinti ieškovui L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti tėvo - A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Panaikinti atsakovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus 11-ojo notarų biuro notarės D. M. išduoto 2021 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 2680) dalį dėl ¾ dalių jame nurodyto turto, t. y.: 1) 3/8 dalies Negyvenamosios patalpos – Garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) 3/8 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) ¾ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) ¾ dalies pastato-Sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) ¾ dalies pastato Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 3/8 dalies automobilio VW TOURAN, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. D. (a. k.) (duomenys neskelbtini) 426 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. D. (a. k.) (duomenys neskelbtini) 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.