- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-430-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01465-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., H. J., E. J., S. K., Šiaulių
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) H. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-464-496/2023 pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R., H. J., E. J., S. K., Šiaulių (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei S. J., Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės – kilmės nustatymo ir turto paveldėjimo tikslu, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos, V. R. tėvas, o ji yra jo duktė.
2. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos mama D. R. susitikinėjo su pareiškėjos tėvu S. J. nuo (duomenys neskelbtini), tėvas buvo vedęs, todėl jie bendraudavo ne nuolat. Teigė, kai jos mama išsituokė, tėvas dažnai lankydavosi jų namuose, padėdavo mamai ūkio darbuose ir bendraudavo su pareiškėja. Metams bėgant jų santykiai išliko artimi ir geri. Tvirtino, kad paskutiniais metais tėvas sirgo onkologine liga, daug laiko praleido ligoninėje, kur buvo gydomas. Pažymėjo, kad ji lankė tėvą iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos. Jau po mirties gavo teismo medicinos specialisto išvadą, kad S. J. 99,999997 % tikimybe yra jos biologinis tėvas. Ji nori oficialiai turėti įrašą gimimo liudijime apie biologinę kilmę, o taip pat, tapusi įstatymine įpėdine, nori priimti tėčio palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. R. nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
4. Suinteresuotas asmuo H. J. nurodė, kad jis nesutinka su pareiškimu ir mano, jog pareiškėja nori nusistatyti tėvystę pasipelnymo tikslu. Jo nuomone, buvo praleistas tėvystės nustatymo senaties terminas. Pareiškėjos pateikti įrodymai neįrodė pareiškėjos ir S. J. santykių artumo ir šiltumo.
5. Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyrius nurodė, kad neprieštarauja V. R. pareiškimui, prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. J. nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime nurodė, kad jos senelis S. J. jai niekada nėra sakęs, kad turi dukterį. Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos, išskyrus vieną, yra iš jos šeimos albumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą giminystės – kilmės nustatymo bei turto paveldėjimo tikslu, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos, V. R., tėvas, o V. R. yra S. J. duktė. Priteisė iš V. R., 42,14 Eur proceso išlaidų valstybei.
9. Teismas nustatė, kad gimimo dokumentuose įrašai apie V. R. tėvą įrodo, kad įrašytas nekonkretus asmuo, todėl nereikia nuginčyti tėvystę. Pažymėjo, kad bylos užvedimo metu nėra pasibaigęs bendras ieškinio senaties terminas. Teismas sprendė, kad pareiškėjos mamos D. R. teiginius apie tai, kad ji bendravo, draugavo su S. J. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur atvažiuodavo S. J., šiame kaime laikęs (duomenys neskelbtini), iš dalies patvirtino paties H. J. paaiškinimas, kad jo tėvas S. J. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone turėjo žemės. Atkreipė dėmesį į tai, kad niekas iš suinteresuotų asmenų neneigė, kad pareiškėjos pateiktus sveikinimus rašė S. J.. Be to, prie pareiškimo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, pagal kurią S. J. yra biologinis V. R. tėvas su tikimybe 99,999997%. Teismas sutiko, kad atliekant S. J. mėginio paėmimą buvo pažeista procedūra, nes E. J. neturėjo įgaliojimo pasirašyti sutikimą už S. J., tačiau šis procedūros pažeidimas nedaro specialisto išvados negaliojančia, nepaneigia pateiktos išvados.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) H. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos. Tvirtina, kad nepažinojo pareiškėjos tėvui esant gyvam. Apelianto manymu, medicininis tyrimas jo tėvui atliktas pažeidžiant procedūras.
11. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo suinteresuotas asmuo E. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Teigė, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė aplinkybėms, susijusioms su jos žinutėmis, rašytomis pareiškėjai ir galimai jos parašu tėvystės nustatymo testo sutikimo formoje, kadangi teisiniai niuansai jai nebuvo žinomi.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo D. R. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigė, kad neviešino savo santykių su S. J., nes jis buvo vedęs. S. J. nuolat ją aplankydavo, rėmė materialiai, dukteriai atveždavo dovanų. S. J. savo sūnui ir jo dukteriai buvo pasakęs apie nesantuokinę dukterį. Pareiškėją lankė tėvą ir ligoninėje. Apeliantas neginčijo pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir rėmėsi tinkama teismų praktika. Atkreipė dėmesį į tai, kad DNR tyrimą jai patarė atlikti tėvo anūkė E. J..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
16. Apeliantas skunde kelia tėvystės nustatymo klausimą.
17. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
19. Taigi, pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, privalėjo pagrįsti aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias juridinę reikšmę turintį faktą.
Dėl mokslinio tyrimo įrodomosios reikšmės
20. Moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams.
21. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
22. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: pareiškėjos – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šias aplinkybes neigiančius asmenis – įrodymus, paneigiančius pareiškėjos pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad S. J. yra biologinis jos tėvas su tikimybe 99,999997%. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo E. J. visiškai suprato mėginio paėmimo reikšmę ir dalyvavo jį paimant. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad atliekant S. J. mėginio paėmimą buvo pažeista procedūra, ir kad E. J. neturėjo įgaliojimo pasirašyti sutikimą už S. J., nedaro specialisto išvados negaliojančia, nepaneigia pateiktos išvados.
24. Apeliantas teigia, kad tik teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę bei ją tinkamai įforminus, ekspertizės išvada laikytina specialiąją įrodinėjimo priemone ir mėginio paėmimas iš S. J. buvo atliktas be jo sutikimo.
25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ne tik teismo medicinos specialisto išvada, tačiau ir liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nėra ginčo dėl to, kad medicinos tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį, tačiau apeliantas skunde nesuformulavo pakankamų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų akivaizdžiai paneigiančių teismo medicinos specialisto išvadas dėl biologinės tėvystės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl savo sunkios sveikatos būklės S. J. negalėjo išreikšti sutikimo tyrimui, tyrimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) geriatrijos centre, o (duomenys neskelbtini) S. J. mirė. Byloje taip pat nustatyta, kad imant tyrimui mėginius dalyvavo apelianto duktė (suinteresuotas asmuo), kuri turėjo S. J. asmens dokumentą ir pasirašė tėvystės nustatymo testo sutikimo formą, o prieš tai (duomenys neskelbtini) ji buvo atvykusi į medicinos centro padalinį ir pati norėjo, kad būtų atliktas tėvystės nustatymo testas. Minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ir pati E. J.. Akivaizdu, kad S. J. dėl objektyvių priežasčių (sunkios sveikatos būklės) negalėjo išreikšti sutikimo tyrimui, tačiau byloje nustatyta, kad ne tik pareiškėja, bet ir suinteresuoti asmenys siekė atlikti tyrimą ir byloje nėra duomenų, parodančių, jog tokio tyrimo atlikimas akivaizdžiai prieštarautų S. J. valiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J. rašė sveikinimus pareiškėjai, t. y. su ja bendraudavo, to neneigė ir suinteresuoti asmenys. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos pateiktos sms žinučių kopijos įrodė, kad E. J. laikė pareiškėją V. R. esant S. J. dukra ir dėl šios priežasties kvietė atvykti, teikė siūlymus dėl S. J. palikimo pasidalinimo. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patikimai patvirtino pareiškėjos nurodytus faktinius duomenis.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimų
26. Apeliantas skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir įrodymus vertino netinkamai.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).
28. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytus argumentus, įvertinęs byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis apelianto nurodytų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
29. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
31. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Nagrinėjama byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėta pagal ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisykles. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant ypatingos teisenos bylas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, į paties apelianto skunde nurodytus teiginius, jog jo ir pareiškėjos interesai yra priešingi, sprendžia, jog pareiškėjai iš apelianto priteistinos 600,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos, pareiškėjos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto H. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.