- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-693-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00702-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- L. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. F. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus G. P. ir nepilnametės dukros L. P. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus vaikų išlaikymui pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (banke); priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. po 995 Eur kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (banke), paskirti ją tvarkyti nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką tokią, kokia išdėstyta ieškinyje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2007 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų. Pašlijus jų santykiams, nuo 2019 m. gegužės 1 d. su atsakovu kartu nebegyvena, su vaikais išsikraustė į nuomojamą butą (adresu: duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas vaikų išlaikymui lėšų skyrė labai mažai, nuolatos kildavo konfliktai dėl bendravimo su vaikais, atsakovui vaikus pasiėmus iš ugdymo įstaigų be jos žinios ir sutikimo. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas abiejų vaikų išlaikymui skyrė 750 Eur, t. y. po 83 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Jos paskaičiavimu sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 550 Eur, L. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 580 Eur (detalius paskaičiavimus išdėstė ieškinyje). Gyvenant kartu su atsakovu pagal jų šeimos pasirinktą modelį, ji niekur nedirbo, augino vaikus, visokeriopai rūpinosi jais, tvarkė namus, namų ūkį, gamino valgyti ne tik šeimai, bet ir atsakovo ūkio darbininkams, padėdavo atsakovui tvarkytis jo ūkininko ūkyje, atsakovas ūkininkavo. Jiems gyvenant kartu, šeimai ir vaikams nieko netrūko, pakako atsakovo lėšų, gautų iš ūkininko ūkio. Atsakovui palikus šeimą, jai pragyventi padeda jos tėvai ir sesuo. Atsakovas E. P. yra stambus ūkininkas, jo pajamos didelės, jis turi daug nekilnojamojo turto, žemės ūkio technikos, jo materialinė padėtis ženklai geresnė negu jos, jo finansinės galimybės leidžia vaikams kas mėnesį mokėti po 300 Eur. Atskaičius gautas lėšas vaikų išlaikymui – 750 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 375 Eur, įsiskolinimas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, 2019 m. rugsėjo 19 d., vienam vaikui sudaro 995 Eur, kuriuos prašo priteisti. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais švenčių dienomis, vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu jie susitarė, geruoju, tačiau jos ir atsakovo nuomonės išsiskyrė dėl tėvo bendravimo su vaikais darbo dienomis ir per atostogas. Su atsakovo reikalavimu nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, ji nesutinka, nes yra įsitikinusi, kad nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas darbo dienomis, bus išderintas nepilnamečių vaikų (dukra dar yra mažametė) dienos rėžimas, vaikai bus priversti kiekvieną dieną būti net trijose vietose - savo gyvenamojoje, ugdymo / mokymo įstaigoje, tėvo gyvenamojoje vietoje, tokia tvarka pažeis vaikų interesus, vaikų poreikį turėti stabilią namų aplinką. Laikė, kad vaikams bendraujant su tėvu kas antrą savaitgalį, švenčių ir atostogų metu, yra pakankama, kad ryšys vaikų su tėvo nenutrūktų. Taip pat nesutinka dėl vaikų atostogų vasaros metu, nes realiai tėvas dėl vykdomos ūkininko veiklos neturės galimybės su vaikais visą vasarą atostogauti kas 14 dienų, ir tai neatitiks vaikų interesų. Ieškovės nuomone, optimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka per vasaros atostogas būtų po 1 savaitę 4 kartus per vaikų vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką suderinat su ja prieš du mėnesius iki vasaros atostogų.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. P. ir L. P. tvarką tokią, kokia išdėstyta priešieškinyje ir priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad jis su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutiko. Su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo sutiko iš dalies, mokant kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį. Su ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl vaikų išlaikymo nesutiko, jo nuomone, jie dirbtinai padidinti. Laiko, kad ieškovė niekur nedirba, todėl siekia prisiteisti tokią pinigų sumą, iš kurios galėtų ir pati pragyventi. Kadangi šeimoje jis vienas buvo dirbantis, gerai žino, kad vaikų maitinimui per mėnesį neišleidžiama 400 Eur, be to, vaikai būdami mokymo, ugdymo įstaigoje, maitinami ten, sūnus gauna nemokamus pietus mokykloje, tai mažina išlaidas maistui. Ieškovė nėra pateikusi į bylą nei vieno įrodymo, kiek ji išleido lėšų vaikų išlaikymui. Be to, ieškovė gauna valstybės išmokas už vaikus, po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, ši suma dalinai kompensuoja vaikų išlaidas. Jis perka vaikams rūbus, avalynę, kitas priemones, apmoka tam tikrus vaikų užsiėmimus, vaikų pramogas. Prašo platesnės bendravimo tvarkos su vaikais nei siūlo ieškovė. Teismui tenkinus jo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikai ženklią laiko dalį praleistų su juo, tuo metu ieškovei vaikų išlaikyti nereikėtų. Jei vaikai pusę vaikų atostogų laiko praleistų su juo, ieškovė ženklią dalį laiko su vaikais nebūtų, nepatirtų išlaikymo išlaidų. Mano, kad 150 Eur suma vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra pakankama. Nesutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis po šalių išsiskyrimo geranoriškai išlaikė savo vaikus, be pervestų pinigų į ieškovės sąskaitą, jis ieškovei kiekvieną mėnesį duodavo grynais po 150 Eur, vaikams pirko maistą, buitines priemones, nupirko mobilioji ryšio telefoną, kuprinę, mokėjo už dukros darželį, sūnaus prailgintos grupės išlaidas. Su vaikais daug pramogaudavo, važiavo prie jūros, lankėsi žaidimų kambariuose, kavinėse, aprūpino ieškovę malkomis, kurios jam kainavo 1 110 Eur. Ieškovės prašoma nustatyti vaikų bendravimo su juo tvarka yra itin minimali, jam bendraujant su vaikais tik kas antrą savaitgalį gautųsi, kad vaikai jo žinioje būtų apie 4 paras per mėnesį, ieškovei tektų apie 80 procentų laiko būti su vaikais, o jam vos 20 procentų, taip būtų pažeistos jo kaip tėvo teisės. Nori kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su vaikais, juos prižiūrėti, auklėti, jais rūpintis ir tam turi visas galimybes. Vaikai noriai būna jo namuose, puikiai sutaria su jo gyvenimo drauge, su ja žaidžia, gamina kartu maistą. Būdamas su vaikais, jis stengiasi kuo turiningiau praleisti laiką kartu. Asmeninės nuosavybės teisėmis jam priklauso gyvenamasis namas (adresu: duomenys neskelbtini), kur šiuo metu atliekami remonto darbai, bus įrengti vaikams atskiri kambariai, namas yra ramioje vietoje, yra erdvus kiemas, kur vaikai turi galimybę daug laiko praleisti lauke žaisdami. Gyvena netoli (miesto), turi transporto priemonę, pats vairuoja automobilį, todėl gali vaikus nuvežti į mokyklą, darželį, bet kada juos parsivežti į savo namus. Nors ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau turi pastovias pajamas, išlaiko save ir gali užtikrinti tinkamas materialines sąlygas savo vaikams. Yra įsitikinęs, kad jis daug geresnis pavyzdys vaikams nei jų mama.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikų teisių pažeidimų nenustatė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. gyvenamąją vietą nustatė su vaikų motina L. F. Nustatė E. P. bendravimą su vaikais G. P. ir L. P. tokia tvarka: 1) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y., penktadienį pasiima sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir sekmadienį 19 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauju kas antrą savaitę antradieniais, t. y., tą savaitę, kai jam nepriklauso bendravimas su vaikais savaitgalį, pasiimant sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir tą pačią dieną 19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitę trečiadieniais, t. y., tą savaitę, kai jam priklauso bendravimas su vaikais savaitgalį, pasiimant sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir tą pačią dieną 19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 4) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.; 5) E. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 6) E. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10 val.; 7) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 8) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. Naujųjų Metų šventės proga gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.; 9) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia pusę vaikų vasaros atostogų laiko, konkretų atostogų laiką suderinat su vaikų motina L. F. prieš 2 (du) mėnesius iki vasaros atostogų pradžios, nustatant, kad bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės; 10) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko; 11) E. P. kasmet su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (lapkričio 25 d.); 12) E. P. negali paimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir L. F. gimimo dieną (rugpjūčio 30 d.); 13) L. F. užtikrina vaikų ir tėvo bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 14) Pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu E. P. užtikrina vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 15) Nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. negalint atvykti bendravimui su sūnumi G. ir dukra L., jis apie tai informuoja L. F. trumpąja SMS žinute; 16) Nustatytu bendravimo laiku G. ir L. negalint bendrauti su tėvu dėl ligos, kelionės ar kitų svarbių priežasčių, L. F. apie tai informuoja E. P. trumpąja SMS žinute; 17) Vaikams (sūnui ir/ar dukrai) susirgus buvimo su tėvu metu, E. P. nedelsiant informuoja apie ligą vaikų motiną L. F., užtikrina vaikų gydymą, kreipiasi į gydymo įstaigą; 18) E. P. gali bendrauti su sūnumi G. ir dukra L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai. Priteisė iš E. P. sūnui G. P. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į L. F. sąskaitą. Priteisė iš E. P., dukrai L. P. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į L. F. sąskaitą. Priteisė iš E. P., sūnui G. P., materialinio išlaikymo įsiskolinimą 995 Eur, pinigus pervedant į L. F. sąskaitą. Priteisė iš atsakovo, dukrai L. P., materialinio išlaikymo įsiskolinimą 995 Eur, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. Nustatė, kad nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina L. F. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis teismas nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš ?tsakovo 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 207 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
7. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos, teismas nustatė, kad šalys iš esmės susitarė dėl jų vaikų bendravimo savaitgaliais, didžiųjų metinių švenčių dienomis, pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu su skyrium nuo vaikų gyvenančiu atsakovu ir tokia tvarka nepažeidžia šalių teisių, tėvų lygiateisiškumo principo auginant ir auklėjant vaikus, neprieštarauja vaikų interesams, todėl atsakovo bendravimo tvarka su vaikais savaitgaliais, švenčių dienomis ir trumpųjų (pavasario, rudens ir žiemos) atostogų metu nustatė tokią, kokios prašė abi šalys.
8. Teismas laikė, kad niekuo nepagrįstas ieškovės reikalavimas riboti atsakovo bendravimą su vaikais jų vasaros atostogų metu. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, teismas pripažino, jog atsakovas siekia kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, turi labai geras sąlygas namuose, pakankamai gerai materialiai apsirūpinęs, kas suteikia galimybių pramogauti su vaikais, darbo pobūdis (ūkininkavimas ir samdomų darbininkų turėjimas) jam leidžia netrukdomai planuoti savo laisvalaikį, atostogų laiką ir pramogas. Aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaikais turi neigiamą įtaką vaikams, teismas nenustatė. Dėl nurodyto teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, nustatant, kad pusę šių atostogų laiko vaikai praleidžia su tėvu ir vienu kartu bendravimas gali trukti ne ilgiau kaip 14 dienų.
9. Pagal nagrinėjamoje byloje atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais savaitės dienomis – vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, teismas sprendė, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikai stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei, todėl padarė išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka savaitės dienomis (vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį) yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaikų aplinkos ir faktiškai reikštų vaikų dviejų gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Teismas laikė, kad šalių vaikai yra pakankamai maži, jiems reikalinga stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną jiems iki 20 val. praleidžiant tėvo namuose. Todėl atsakovo reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką darbo dienomis tenkino iš dalies, nustatant vieną dieną savaitėje (vieną savaitę antradienį, kitą savaitę trečiadienį), kai atsakovas gali pasiimti vaikus iš mokyklos ir darželio, tačiau siekiant nepažeisti vaikų dienos, poilsio ir miego režimo, vaikus jis privalo grąžinti į jų namus iki 19 val.
10. Siekiant, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nepažeistų ir ieškovės, vaikų mamos interesų, teismas nustatė ribojimą paimti vaikus iš jų namų Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną (rugpjūčio 30 d.), atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę pateikti jam ligos išrašą vaikams susirgus pripažino ne tik pertekliniu, bet nepagrįstai apsunkinantį vaikų motinos padėtį. Kadangi įstatymas nenumato jokių apribojimų išvežti vaiką atostogauti į užsienio šalį, teismas netenkino atsakovo reikalavimo, kad be jo raštiško sutikimo ieškovė su vaikais negali išvykti atostogauti ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.
11. Teismas priteisė iš atsakovo po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą, nes atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų ir paskaičiavimų, kad jis neturi finansinių galimybių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti 600 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad atsakovo teiktas išlaikymas - 375 Eur kiekvienam vaikui per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. daugiau kaip per keturis mėnesius – laikytinas nepakankamu vaikų net būtiniausių poreikių patenkinimui. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas turi realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kad būtų patenkinti jų ne tik būtiniausi poreikiai, bet ir sukurta kuo geresnė namų aplinka, t. y. po 300 Eur kiekvienam vaikui, todėl esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., išminusavus teikto išlaikymo sumą (po 375 Eur kiekvienam vaikui), kurį sudaro, kaip nurodė ieškovė, 995 Eur kiekvienam vaikui. Teismo paskaičiavimu, ši suma turėtų būti didesnė (4 mėnesiai po 300 Eur +180 Eur už 18 dienų rugsėjo mėn.-375 Eur), tačiau priteisė tokią, kokios prašė ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo pakeisti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: 1) nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. P. ir L. P. tokią tvarką, kokia nurodyta priešieškinyje; 2) priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki vaikų pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į L. F. sąskaitą; 3) ieškovės ieškininį reikalavimą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo atmesti; 4) priteisti iš ieškovės L. F. bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje - 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 800 Eur advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo teismui paruošimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nors konstatuoja vaikų poreikių ir saugios aplinkos pirmumą, vienok iš esmės riboja atsakovo, kaip tėvo, teises maksimaliai bendrauti su vaikais. Šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas yra ydingas.
12.2. Teismas priteisdamas ieškovės prašomą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, neįvertino tai, kad ieškovė liko gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name (adresu: duomenys neskelbtini), kurį atsakovas kapitališkai atremontavo. Nutrūkus šalių santykiams, atsakovas neprašė iš ieškovės įdėtų piniginių lėšų, kas būtų tikrai nemaža suma, kas reiškia, kad ieškovė dalį išlaikymo gavo turtu. Ieškovė to nevertino, kaip kad to nevertino ir teismas.
12.3. Išvadas dėl atsakovo itin geros turtinės padėties teismas padarė nepagrįstai. Atsakovas turi daug ir didelių įsipareigojimų. Atsakovas yra ūkininkas ir jo pragyvenimo šaltinis yra sezoninis - užauginęs derlių, gauna pajamas, bet patiria ir labai dideles išlaidas. Atsakovas turi 6 banko kreditus bendrai 343609 Eur sumai. Galutinis jų grąžinimo terminas net 2033-02-11 ir kas mėnesį bankui turi grąžinti kreditų už 675,87 Eur, bet atskirais mėnesiais daug daugiau. Pavyzdžiui, 2020 m. birželio 30 d. turėjo grąžinti net 6697 Eur. Visa tai patvirtina pridedami kreditų grąžinimo grafikai, kuriuos teismo prašo prijungti prie šios civilinės bylos.
12.4. Nesutinka su teismo išvadomis, kad yra išlaikymo įsiskolinimas. Šalių bendras gyvenimas iširo nuo 2019 m. gegužės 1 d. Ieškovė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo, ieškovės paaiškinimo teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. vaikų išlaikymui sumokėjo iš viso 750 Eur, tokiu būdu kiekvienam vaikui po 375 Eur. Tačiau atsakovas duodavo kas mėnesį po 150 Eur grynais, bet ieškovė šio fakto nepripažino, o teismas nelaikė atsakovo teiginių pagrįstais. Pateikti kvitai apie prekių vaikams, žaislų pirkimą patvirtina atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su vaikų poreikiais, po ieškinio pateikimo teismui. Tai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi vaikais ir pirko jiems būtinus daiktus, kas taip pat yra laikoma išlaikymu, todėl išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė L. F. prašo atsakovo E. P. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2020 metų birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atsisakyti priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus - banko kreditų grąžinimo grafikus, nes pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja CPK 314 straipsnyje nurodytiems reikalavimams ir priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
13.1. Atsakovas E. P. apeliaciniame skunde net nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisės ir (ar) fakto klaidų, iš jo skundo yra akivaizdu, kad atsakovas siekia, kad būtų patenkintas jo priešieškinis, t.y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad nebuvo patenkintas atsakovo priešieškinis ir apeliaciniu procesu siekia ginčo nagrinėjimo pakartojimo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema.
13.2. Įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus, tačiau atsakovas E. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, nors juos pateikti turėjo galimybę anksčiau - bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).
Šalies argumentai
13.3. Atsakovas E. P. kartu su apeliaciniu skundu nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme - kad neva jis „kapitaliai atremontavo“ ieškovei asmeninės nuosavybės teise (tėvų dovana man) priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nors CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl 2020 metų birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikydamas, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašo prijungti naujus įrodymus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį). Įvertinusi atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išlygas nenustatyta, naujų įrodymų pateikimas neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus priimti atsisako.
Dėl bylos esmės
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, riboja atsakovo, kaip tėvo, teises maksimaliai bendrauti su vaikais. Mano, kad toks Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas yra ydingas.
19. Atsakant į šį atsakovo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaikais, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikus yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
21. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, ši pareiga vykdoma vaikų interesais. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaikais tvarką, vaikų tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovė, siūlydama patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką ar reikšdama atsikirtimus į atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, tiek atsakovas, priešieškiniu siūlydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas).
22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikams turi būti konkreti ir aiški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).
23. Taigi, atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tinkamai taikė materialines teisės normas.
24. Nors atsakovas apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad teismas riboja atsakovo, kaip tėvo, teises maksimaliai bendrauti su vaikais darbo dienomis ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ydingas, tačiau, šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo siūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (kas antrą darbo savaitės dieną iki 20 val.) darbo dienomis, kenkia aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka savaitės dienomis (vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį) yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaikų aplinkos ir faktiškai reikštų vaikų dviejų gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių vaikai yra pakankamai maži, jiems reikalinga stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną jiems iki 20 val. praleidžiant tėvo namuose, todėl atsakovo reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką darbo dienomis, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas pirmiausiai į nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai tenkino iš dalies. Teismas sudarė galimybę vaikams pasimatyti su tėčiu, pabendrauti, nustatydamas vieną dieną savaitėje (vieną savaitę antradienį, kitą savaitę trečiadienį), kai atsakovas gali pasiimti vaikus iš mokyklos ir darželio, tačiau siekiant nepažeisti vaikų dienos, poilsio ir miego režimo, įpareigojo atsakovą vaikus grąžinti į jų namus iki 19 val. Toks teismo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis nustatymas neprieštarauja nei susiklosčiusiai teismų praktikai, nei pačių vaikų interesams, priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina stabilią vaikų namų aplinką, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip tėvo teisių ribojimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio
25. ?tsakovas nurodo, kad teismas priteisdamas ieškovės prašomą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, neįvertino tai, kad ieškovė liko gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name (adresu: duomenys neskelbtini), kurį jis suremontavo savo lėšomis. Nutrūkus šalių santykiams, atsakovas neprašė iš ieškovės įdėtų piniginių lėšų, kas būtų tikrai nemaža suma, kas reiškia, kad ieškovė dalį išlaikymo gavo turtu. Ieškovė to nevertino, kaip kad to nevertino ir teismas.
26. Šių atsakovo argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas dėl vaikams teikto išlaikymo turtu pirmosios instancijos teisme klausimo nekėlė, piniginių lėšų sumos, kurią investavo į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą nekonkretizavo, teismui įrodymų neteikė ir reikalavimo išskaičiuoti šias lėšas iš kas mėnesį teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos ar išlaikymo įsiskolinimo, gautas kaip išlaikymą turtu, nereiškė, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių ir nevertino.
27. Pagal CPK 312 straipsnį yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija, apeliaciniame skunde naujai nurodomų atsakovo aplinkybių – dalies išlaikymo sumokėjimo turtu nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
28. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl jo itin geros turtinės padėties padarė nepagrįstai, nes atsakovas turi daug ir didelių įsipareigojimų, jo pragyvenimo šaltinis yra sezoninis - užauginęs derlių, gauna pajamas, bet patiria ir labai dideles išlaidas. Nurodo, kad turi 6 banko kreditus bendrai 343609 Eur sumai. Galutinis jų grąžinimo terminas net 2033-02-11 ir kas mėnesį bankui turi grąžinti kreditų už 675,87 Eur, bet atskirais mėnesiais daug daugiau. Kaip antai, 2020 m. birželio 30 d. turėjo grąžinti net 6697 Eur.
29. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir kt.). Reikšminga ir tai, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
30. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
31. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo dydį, kurį turi teikti nepilnamečiams vaikams atsakovas. Teismas vertino atsakovo turimo turto visumą, ūkininko ūkio apimtį, jo nurodytų galimybių išlaikyti vaikus, suteikti jiems kokybišką laisvalaikį, pramogas ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi realias galimybes teikti savo vaikams ieškovės prašomą išlaikymą – po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010) ir paskirstydamas tarp tėvų išlaikymo naštą, teismas į tai atsižvelgė ir iš esmės, proporcingai paskirstė tarp šalių nepilnamečių vaikų priežiūros ir išlaikymo naštą. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, objektyvių įrodymų, paskaičiavimų, kad jis neturi finansinių galimybių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti 600 Eur, atsakovas nepateikė. Juo labiau, kad 300 Eur suma neviršija pusė minimalios mėsinės algos, kuri pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
33. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nurodo, kad šalių bendras gyvenimas iširo nuo 2019 m. gegužės 1 d. Ieškovė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo, ieškovės paaiškinimo teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. vaikų išlaikymui sumokėjo iš viso 750 Eur, tokiu būdu kiekvienam vaikui po 375 Eur. Tačiau atsakovas duodavo kas mėnesį po 150 Eur grynais, bet ieškovė šio fakto nepripažino, o teismas nelaikė atsakovo teiginių pagrįstais. Pateikti kvitai apie prekių vaikams, žaislų pirkimą patvirtina atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su vaikų poreikiais, po ieškinio pateikimo teismui. Tai įrodo, kad atsakovas rūpinosi vaikais ir pirko jiems būtinus daiktus, kas taip pat yra laikoma išlaikymu, todėl išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti ir jis priteistas nepagrįstai.
34. Pabrėžtina, kad pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
35. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaikų visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
36. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyveno nuo 2019 m. gegužės 1 d., šalių vaikams gyvenant su ieškove, atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. vaikų išlaikymui sumokėjo iš viso 750 Eur, tokiu būdu kiekvienam vaikui po 375 Eur. Kitų sumų, kurios atsakovo tvirtinimu, t. y. kas mėnesį po 150 Eur grynais, - davimo fakto ieškovė nepripažino, tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovo pateikti kvitai apie prekių vaikams, žaislų pirkimą patvirtina jo turėtas išlaidas, susijusias vaikais, po ieškinio pateikimo teismui, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tai nėra įrodymai, patvirtinantys ieškovo pareigos išlaikyti vaikus vykdymą nuo šalių bendro gyvenimo iširimo iki ieškinio teismui padavimo.
37. Byloje nustatyta, kad nutrūkus šalių bendram gyvenimui, ieškovės padėtis pablogėjo, ji neturėjo darbo, pajamų, pragyvenimo šaltinio, jai teko našta rūpintis vaikais, jų priežiūra ir išlaikymu, materialinę pagalbą jai teikė jos tėvai ir sesuo. Esant tokiai ieškovės padėčiai, atsakovo teiktas išlaikymas - 375 Eur kiekvienam vaikui per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. daugiau kaip per keturis mėnesius – teisingai pirmosios instancijos teismo pripažintas nepakankamu vaikų net būtiniausių poreikių patenkinimui. Minėta, kad atsakovas turėjo realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kad būtų patenkinti jų ne tik būtiniausi poreikiai, bet ir sukurta kuo geresnė namų aplinka, sudarytos jiems kuo geresnės sąlygos gyventi kartu su mama, jiems išsikrausčius iš tėčio namų, gauti geresnį maistą, t. y. po 300 Eur kiekvienam vaikui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., išminusavus teikto išlaikymo sumą (po 375 Eur kiekvienam vaikui) 995 Eur kiekvienam vaikui yra teisėta ir pagrįsta. Ir vertinti šios išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis ir rėmėsi kasacinio teismo praktika šiais klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (800 ?ur) apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. P. L. F. 800 Eur (?štuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.