- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-118-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00702-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- L. F.
- Atsakovas
- E. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. F. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. F. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo E. P. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. – 1 990 Eur, paskirti ją tvarkyti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovo E. P. bendravimo su sūnumi G. P. ir dukra L. P. tvarką, nustatant, kad atsakovas E. P. iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo su sūnumi G. P. ir dukra L. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima sūnų ir dukrą 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais E. P. įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. negali atvykti bendravimui su sūnumi G. ir dukra L., jis apie tai informuoja L. F. telefonine trumpąja SMS žinute; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. bendravimas su sūnumi G. ir/ar dukra L. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) L. F. apie tai informuoja E. P. trumpąja SMS žinute. Nurodė, kad nenustatyta bendravimo tvarka, atsakovo laisvas bendravimas su vaikais kenkia vaikų psichinei ir fizinei sveikatai, ieškovo elgesys vaikų atžvilgiu neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, emociškai traumuoja vaikus.
2. Priešieškiniu atsakovas prašo nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nustatyti vaikų bendravimo tvarką su ieškove. Atsakovas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė netenkinti. Paaiškino, kad jis stengiasi kuo daugiau bendrauti su vaikais, juos myli, siekia, kad ryšys su vaikais nenutrūktų. Vaikams būnant su juo, jis nedraudžia jiems telefonu susisiekti su mama. Visada atsižvelgia į vaikų norus, todėl yra buvę atvejų, kai sūnus norėjęs grįžti į savo namus, pas mamą, o dukra liko jo namuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės L. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo E. P. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – atmetė.
4. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškovės prašymą nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su vaikais tvarką, leidžiant jam su vaikais matytis ir bendrauti tik kas antrą savaitgalį, būtų nepagrįstai pažeistos atsakovo, kuris gyvena skyrium nuo savo vaikų, teisės, nepagrįstai būtų apribotos, suvaržytos jo teisės bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, pažeistos vaikų teisės maksimaliai bendrauti su tėvu. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, kenkia vaikams, teismas nenustatė. Pažymėjo, kad nustačius tokią tvarką, kad atsakovas su vaikais galėtų bendrauti tik kas antrą savaitgalį, būtų siekiama ne maksimaliai apsaugoti vaikų teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, bet priešingai, silpninti vaikų ryšį su tėvu, negyvenančiu kartu su jais, tokia tvarka nepadėtų užtikrinti vaikų saugaus ryšio su abiem tėvais, tėvui nebūtų suteikta galimybė būti šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, įrodyti, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. F. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 metų lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo E. P. bendravimo su sūnumi G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukra L. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad: 1.1. Atsakovas E. P. iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo su sūnumi G. P. ir dukra L. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima sūnų ir dukrą 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; 1.2. Pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais E. P. įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 1.3. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. negali atvykti bendravimui su sūnumi G. ir dukra L., jis apie tai informuoja L. F. telefonine trumpąja sms žinute; 1.4. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. bendravimas su sūnumi G. ir/ar dukra L. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) L. F. apie tai informuoja E. P. trumpąja sms žinute. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyriumi.
5.2. Susidariusi situacija dėl atsakovo E. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. ir mažamete dukra L. P. nebegali toliau likti neišspręsta, nes ji kenkia vaikų psichinei ir fizinei sveikatai, ieškovo elgesys vaikų atžvilgiu neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, emociškai traumuoja vaikus. Atsakovas E. P. piktnaudžiauja tėvo valdžia savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, daro vaikams neleistiną tiesioginį poveikį, vaikų atžvilgiu atsakovas naudoja psichologinį smurtą. Po susitikimo su tėvu vaikai jaučiasi labai blogai, nes tėvas vaikus išskiria (pavyzdžiui, sąmoningai pasiima bendravimui tik vieną vaiką arba pasiėmęs abu, vieną vaiką (sūnų) parveža namo, o kitam vaikui (dukrai) neleidžia grįžti namo, nors vaikas prašo, verkia); prie vaikų neigiamai kalba apie jų mamą; tėvo gyvenamojoje aplinkoje yra konfliktuojama (atsakovas į kiekvieną bendravimą su vaikais įtraukia savo sugyventinę M. B., kuri visiškai neturi įgūdžių ir supratimo kaip reikia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, prie vaikų elgiasi netinkamai, kelią balsą, konfliktuoja su atsakovu, su pačiais vaikais, sūnus G. ir dukra L. visiškai neranda bendros kalbos su atsakovo sugyventine, nenori su ja bendrauti); vaikams sako, kad jie turės gyventi su tėvu (nors vaikai aiškiai tėvui girdint išsako norą gyventi su mama), ko pasėkoje grįžę vaikai jaučiasi nesaugiai, sako, kad nenori bendrauti su tėčiu, mažametė dukra L. po tokio bendravimo su tėčiu tapo verksminga, sunkiai užmiega, užmigusi, prabunda, verkia, išsako baimę, kad jai reikės gyventi su tėčiu. Dėl dukros sveikatos ji buvo priversta kreiptis į gydytoją. Atsakovas su vaikais bendrauja pažeisdamas vaikų poilsio, mokymosi rėžimą ir t.t. (pavyzdžiui, atsakovas, neinformavęs ieškovės, savaitės eigoje bet kada pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, parveža vaiką namo vėlai vakare (20-21 val.)), nors tokio amžiaus vaikui, kokio yra dukra L., reikalingas pastovus dienos rėžimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Ilgalaikis (kelių parų) vaikų išsiskyrimas su motina vaikams sukelia stresą, paskatina nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus. Kol dukra yra tokia maža, mano, turi būti ribojamas maksimalus tėvo bendravimas su vaiku ir nenustatomas kelių dienų vaiko buvimas su tėvu su nakvyne. Be to, labai svarbus tėvo bendravimo su vaikais aiškumas, kuris padės užtikrinti stabilumą, turi būti aišku, kada ir kiek tėtis bendraus su vaikais, ieškovės ir vaikų rėžimas negali priklausyti tik nuo atsakovo E. P. poreikių ir pageidavimų.
5.3. Kad vaikams yra blogai patvirtina tai, kad sūnus G. nuo 2019 metų spalio 30 d. lanko psichologo konsultacijas Kelmės rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (ten ieškovė kreipėsi patarta vaiko mokymo įstaigos socialinio pedagogo). Psichologė nurodė, kad konsultacijų metu pastebi vaiko emocinio labilumo požymius, vaiko emocijų ir elgesio ypatumų vertinimas rodo žymiai labiau nei bendraamžių išreikštus somatinius skundus (vaikas skundžiasi sveikatos negalavimais, sąlygotais psichologinių priežasčių, be fizinio pagrindo). G. P. rekomenduota tolesnė psichologinė pagalba, tikslinga ir socialinė pedagoginė pagalba mokykloje. Ieškovei, kaip G. P. mamai, rekomenduota stengtis užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, padėti vaikui susidoroti su stresinėmis situacijomis, kalbėtis apie išgyvenamus jo ir kitų šeimos narių jausmus, laikytis stabilaus dienos rėžimo, puoselėti šeimai svarbius ritualus.
5.4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos pagrįstumo ir nenustatydamas laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neužtikrino padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo, neatsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus, nes vykstant tėvų nesutarimams kenčia vaikų interesai, todėl yra svarbu vaikams užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę. Byloje nėra duomenų, kad nustačius atsakovui E. P. laikiną bendravimo tvarką su vaikais, pagal L. F. pateiktą prašymą, būtų pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, nes būtent tokia, kokia ir prašoma, bendravimo tvarka įprastai yra nustatoma teismų praktikoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas E. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia, vaikų dienos rėžimo pažeidimą ir kt. yra visiškai jokiais įrodymais nepagrįstas ieškovės šmeižtas.
6.2. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovas nurodė aplinkybes, kad jis turi gerą ryšį su vaikais, stengiasi kiek įmanoma su jais praleisti laiką, gali jiems užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, skirti kuo daugiau dėmesio ir taip užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams.
6.3. Tai, kad ieškovės tikrasis siekis atskirti atsakovą nuo vaikų įrodo pats prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas – ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendraus kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val. Tai itin minimalus laikas tėvui pabūti su savo vaikais. Tenkinus tokį reikalavimą susidarytų situacija, kad atsakovas savo vaikus gali pamatyti per mėnesį tik 3 paras, o ieškovei tektų 27-28 paros. Jeigu ieškovė iš tikro siektų nustatyti tam tikrą aiškią bendravimo tvarką, tai ji nebūtų siekusi maksimaliai apriboti tėvo bendravimo galimybes, o būtų pasiūliusi kur kas platesnę vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką. Todėl ieškovės reikalavimas yra maksimaliai izoliuoti atsakovą nuo savo vaikų ir toks reikalavimas laikytinas nesąžiningu ir negali būti tenkinamas.
6.4. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai šioje srityje numato, kad tėvų teisės yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Joks įstatymas nenumato, kad kuris nors iš tėvų turi daugiau teisių. Šiuo keliu formuojasi ir naujausia teismų praktika, įtvirtinanti tėvų bendravimą su vaikais po 50 proc. Kasacinis teismas 2019-09-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 konstatavo, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.
6.5. Atsakovas nori maksimaliai kiek įmanoma praleisti laiką su vaikais, juos prižiūrėti, auklėti, jais rūpintis ir tam turi visas galimybes. Byloje yra duomenys, kad atsakovas ūkininkauja, todėl turi laisvę pasiderinti darbus prie vaikų poreikių, laiku pristatyti juos į ugdymo įstaigas, būrelius ir laiku pasiimti, atsakovo gyvenamajame name yra užtikrintos sąlygos vaikams leisti laiką, mokytis, žaisti, miegoti, užtikrintos visos higienos sąlygos, vaikų saugumas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas smurtautų, turėtų žalingų įpročių ar būtų kitokių veiksnių, keliančių riziką vaikų saugumui. Todėl įvertinant atsakovo norą būti su vaikais ir jo galimybes nėra visiškai jokio pagrindo nustatyti maksimaliai ribotą bendravimo su vaikais laiko trukmę, kurios prašo ieškovė. Toks reikalavimas neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos.
6.6. Vaikai noriai būna pas atsakovą, gerai sutaria su atsakovo dabartine drauge, su ja žaidžia, juokauja, gamina kartu maistą, lipdė sniego senį ir pas atsakovą jokių jų teisių pažeidimų nėra. Pabuvę pas atsakovą vaikai (ypač dukra) nenori važiuoti pas mamą, prašo leisti dar pasilikti, nes atsakovo ir vaikų ryšys yra labai šiltas. Ieškovė pyksta dėl to, todėl ir siekia apriboti vaikų bendravimą, tačiau ji nepagalvoja, kad tokiomis priemonėmis ji visų pirma siekia pakenkti savo vaikams.
6.7. Ieškovės argumentai neva vaikai yra traumuojami, reikia vesti juos pas psichologus ir pan. yra dirbtinai keliama problema. Atsakovas teiravosi sūnaus ką jis veikė pas psichologę, tai šis atsakė, kad ruošė pamokas. Todėl kartu su atskiruoju skundu pateiktas psichologės raštas niekaip nepatvirtina, kad atsakovas kaip nors pažeidžia vaikų teises ir kad reikia imtis kokių nors ribojančių priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas nepatvirtino ieškovės prašomos tvirtinti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. F. ir atsakovas E. P. turi du vaikus: G. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaikais tvarkos, išlaikymo. Abu tėvai nori, kad vaikai gyventų su jais.
10. Ieškovė byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, t. y. atsakovas E. P. iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo su sūnumi G. P. ir dukra L. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima sūnų ir dukrą 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.
11. Ieškovė nurodo, kad jos prašomą nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką lemia šios aplinkybės: 1) ieškovo elgesys vaikų atžvilgiu neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, emociškai traumuoja vaikus, atsakovas E. P. piktnaudžiauja tėvo valdžia savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, daro vaikams neleistiną tiesioginį poveikį, vaikų atžvilgiu atsakovas naudoja psichologinį smurtą; 2) po susitikimo su tėvu vaikai jaučiasi labai blogai, nes tėvas vaikus išskiria; 3) prie vaikų neigiamai kalba apie jų mamą; tėvo gyvenamojoje aplinkoje yra konfliktuojama (atsakovas į kiekvieną bendravimą su vaikais įtraukia savo sugyventinę M. B., kuri visiškai neturi įgūdžių ir supratimo kaip reikia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, vaikams sako, kad jie turės gyventi su tėvu (nors vaikai aiškiai tėvui girdint išsako norą gyventi su mama), ko pasėkoje grįžę vaikai jaučiasi nesaugiai, sako, kad nenori bendrauti su tėčiu, mažametė dukra L. po tokio bendravimo su tėčiu tapo verksminga, sunkiai užmiega, užmigusi, prabunda, verkia, išsako baimę, kad jai reikės gyventi su tėčiu. Dėl dukros sveikatos ji buvo priversta kreiptis į gydytoją; 4) atsakovas su vaikais bendrauja pažeisdamas vaikų poilsio, mokymosi rėžimą; 5) Ilgalaikis (kelių parų) vaikų išsiskyrimas su motina vaikams sukelia stresą, paskatina nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus.
12. Ieškovė į bylą pateikė Kelmės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2019-11-22, 2019-11-28 raštus dėl informacijos pateikimo, kuriuose nurodyta, jog šalių sūnus G. nuo 2019 metų spalio 30 d. lanko psichologo konsultacijas Kelmės rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. L. P. užregistruota psichologinės meno terapijos užsiėmimams, kuriuos lankys 2019 m. gruodžio 3 d. G. į konsultacijas ateina laiku ir noriai, su psichologu bendrauja adekvačiai. 2019-11-22 rašte psichologė nurodė, kad konsultacijų metu pastebi vaiko emocinio labilumo požymius, vaiko emocijų ir elgesio ypatumų vertinimas rodo žymiai labiau nei bendraamžių išreikštus somatinius skundus (vaikas skundžiasi sveikatos negalavimais, sąlygotais psichologinių priežasčių, be fizinio pagrindo). G. P. rekomenduota tolesnė psichologinė pagalba, tikslinga ir socialinė pedagoginė pagalba mokykloje. Nurodyta, kad vaikams pagal poreikį bus teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba. Pažymėta, kad mamai, rekomenduota stengtis užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, padėti vaikui susidoroti su stresinėmis situacijomis, kalbėtis apie išgyvenamus jo ir kitų šeimos narių jausmus, laikytis stabilaus dienos rėžimo, puoselėti šeimai svarbius ritualus.
13. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2019-11-27 informacijos apie G. P. matyti, kad abu tėvai pagal galimybes dalyvauja ugdymo įstaigos renginiuose, abu tėvai domisi vaiko pasiekimais, elgesiu. Pažymėta, kad rugsėjo mėnesį berniuko elgesyje pastebėti pokyčiai: sunkiau sukaupė dėmesį mokykloje, tapo jautresnis ir uždaresnis. Nurodyta, kad šiuo metu pastebimas vis didesnis džiaugsmas vaiko akyse, pradėjo labiau stengtis, būti pareigingas, susikaupęs. Byloje pateikti vaiko nuomonės išklausymo aktai patvirtina, kad berniukas ir mergaitė su tėčiu sutaria gerai, kad jiems nepatinka, kad prie tėčio visada yra sugyventinė M. B.. Byloje pateikti susirašinėjimai įrodo, kad tėvai konfliktuoja dėl vaikų bendravimo tvarkos.
14. Byloje pateiktos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, iš kurių matyti, kad apie galimą G. P. teisių pažeidimą informavo tėvas, nurodydamas, kad mama draudžia tėvui bendrauti su vaikais, matytis net iš anksto susitarus. Anketoje nurodyta, kad vaikas su abiem tėvais sutaria gerai, ne visada nori vykti pas tėtį, nes jam nepatinka tėčio draugė M.. Nurodyta, kad nėra duomenų, jog tėvai netinkamai vykdytų savo pareigas.
15. Iš byloje pateiktos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, kad apie galimą L. P. teisių pažeidimą informavo tėvas, nurodydamas, kad mama draudžia tėvui bendrauti su vaikais, matytis net iš anksto susitarus. Anketoje nurodyta, kad mergaitė su abiem tėvais sutaria gerai, kad tėtis nenori, jog vaikai važiuotų pas močiutę, mano, kad juos muša, bet močiutė vaikų nemuša, mergaitei nepatinka teta M., nes visada būna prie tėčio.
16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
17. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Tai reiškia, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kadangi apeliantės prašoma laikinoji apsaugos priemonė pareikšto ieškinio kontekste neabejotinai reiškia ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių teisių ribojimą, tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis ir faktinis pagrindas. Priešingas minėtų nuostatų taikymas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurioje yra nurodoma, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
19. Nagrinėjamoje byloje iš turimų duomenų matyti, kad abu vaikai nori bendrauti su tėvu, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl tėvo veiksmų vaikams būtų daroma žala. Tai, kad vaikus neigiamai paveikia tėvų skyrybos, nereiškia, kad bendravimas su tėvu jiems yra žalingas, priešingai, net ir tėvų skyrybų atveju vaikams ypatingai svarbu maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Kaip pagristai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, kenkia vaikams, nenustatyta, neabejotina, kad iširus šeimai, konfliktuojant tėvams, vaikai patiria stresą, savaip išgyvena tėvų išsiskyrimą, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų būti ypatingai atidūs savo vaikams, abu siekti, kad sukelto streso padariniai būtų kuo švelnesni, vaikai vienodai jaustų abiejų tėvų meilę. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustačius tokią tvarką, kad atsakovas su vaikais galėtų bendrauti tik kas antrą savaitgalį, būtų siekiama ne maksimaliai apsaugoti vaikų teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, bet priešingai, silpninti vaikų ryšį su tėvu, negyvenančiu kartu su jais, tokia tvarka nepadėtų užtikrinti vaikų saugaus ryšio su abiem tėvais, tėvui nebūtų suteikta galimybė būti šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, įrodyti, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.
20. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.