Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-261-446/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-29
Bylos Nr.: e2-261-446/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00702-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: L. F.
Atsakovas: E. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-261-446/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00702-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant ieškovei L. F., jos atstovei advokatei D. O.,atsakovui E. P., jo atstovui advokatui R. N.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. F. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus G. P. ir nepilnametės dukros L. P. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus vaikų išlaikymui pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“; priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. po 995 Eur kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, paskirti ją tvarkyti nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

1) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra penktadienį pasiima sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir sekmadienį 19 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą;

2) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.;

3) E. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

4) E. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10 val.;

5) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

6) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. Naujųjų Metų šventės proga gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.;

7) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. vaikų vasaros atostogų metu turi teisę praleisti 4 (keturias) savaites laiko, tą laiką praleidžiant per 4 (keturis) kartus po 1 (vieną) savaitę, t. y. bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 7 (septynių) dienų iš eilės, konkretų atostogų laiką suderinat su vaikų motina L. F. prieš 2 (du) mėnesius iki vasaros atostogų;

8) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. turi teisę praleisti pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko;

9) E. P. kasmet su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (lapkričio 25 d.);

10) L. F. kasmet su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį (rugpjūčio 30 d.);

11) Pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu E. P. įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

12) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. negali atvykti bendravimui su sūnumi G. ir dukra L., jis apie tai informuoja L. F. telefonine trumpąja SMS žinute;

13) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. bendravimas su sūnumi G. ir/ar dukra L. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) L. F. apie tai informuoja E. P. trumpąja SMS žinute;

14) Vaikams (sūnui ir/ar dukrai) susirgus buvimo su tėvu metu, E. P. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaikų motiną L. F. ir užtikrinti vaikų gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą;

15) E. P. gali bendrauti su sūnumi G. ir dukra L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, ir 1 600 Eur advokatės atstovavimo išlaidos.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. P. ir L. P. tvarką:

1) Jis su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra penktadienį pasiima sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir sekmadienį 19 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą;

2) Jis su sūnumi G. ir dukra L. bendrauju kas antrą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, t. y. tą savaitę, kai jam nepriklauso bendravimas su vaikais savaitgalį, pasiimant sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir tą pačią dieną 20 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

3) Jis su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitę pirmadienį ir trečiadienį, t. y. tą savaitę, kai jam priklauso bendravimas su vaikais savaitgalį, pasiimant sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir tą pačią dieną 20 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

4) Jis nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.;

5) Jis lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.;

6) Jis lyginiais metais bendrauju su sūnumi G. ir dukra L. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10 val.;

7) Jis nelyginiais metais bendrauju su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.;

8) Jis nelyginiais metais bendrauju su sūnumi G. ir dukra L. Naujųjų Metų šventės proga, gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.;

9) Jis kasmet su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (lapkričio 25 d.);

10) Jis su sūnumi G. ir dukra L. turi teisę praleisti pusę vaikų vasaros atostogų laiko - bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės;

11) Jis su sūnumi G. ir dukra L. turi teisę praleisti pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko;

12) Vaikams esant pas bet kurį iš tėvų, įpareigoti abu tėvus užtikrinti vaikų ir mamos/tėvo bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

13) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku jis negali atvykti bendravimui su sūnumi G. ir dukra L., apie tai informuoja L. F. telefonine trumpąja SMS žinute;

14) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku jo bendravimas su sūnumi G. ir/ar dukra L. negalimas dėl vaiko ligos, L. F. apie tai informuoja jį trumpąja SMS žinute ir atsiunčia gydytojo patvirtintą ligos istorijos išrašą;

15) Vaikams (sūnui ir/ar dukrai) susirgus buvimo su juo metu, jis nedelsiant informuoja apie ligos faktą vaikų motiną L. F. ir užtikrina vaikų gydymą arba kreipiasi į gydymo įstaigą;

16) Jis gali bendrauti su sūnumi G. ir dukra L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai;

17) Nustatyti, kad be jo rašytinio sutikimo L. F. negali išvykti su vaikais į užsienį ilgiau kaip 14 dienų.

Priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant priešieškinį, ir 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2007 metų ji gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su atsakovu, susilaukė dviejų vaikų, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. P., (duomenys neskelbtini) - dukra L. P.. Pašlijus jų santykiams, nuo 2019 m. gegužės 1 d. su atsakovu kartu nebegyvena, ji su vaikais išsikraustė iš atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančių namų, šiuo metu su vaikais gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas vaikų išlaikymui lėšų skyrė labai mažai, nuolatos kildavo konfliktai dėl bendravimo su vaikais, atsakovui vaikus pasiėmus iš ugdymo įstaigų be jos žinios ir sutikimo. Jai nepavykus geruoju susitarti su atsakovu dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos, ji buvo priversta kreiptis į teismą. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas abiejų vaikų išlaikymui skyrė 750 Eur, t. y. po 83 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Jos paskaičiavimu sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 550 Eur, šią sumą sudaro 200 Eur maistui, 130 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur sveikatai, apie 25 Eur komunaliniams patarnavimams už gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena, 20 Eur išlaidos mokymosi reikmenims, 3,75 Eur už „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos prailgintos grupės lankymą, 12 Eur higienos ir švaros priemonėms, 30 Eur laisvalaikiui, 60 Eur dienpinigiai (3 Eur mokslo dienai), 5 Eur plaukų kirpimas, 5 Eur telefono papildymas, 30 Eur transporto išlaidos, kuras, 10 Eur kitoms išlaidoms. Jos paskaičiavimu dukros L. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 580 Eur, šią sumą sudaro 200 Eur maistui, 130 Eur rūbams ir avalynei, 15 Eur sveikatai, apie 25 Eur komunaliniams patarnavimams už gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena, 45 Eur už darželį, 10 Eur išlaidos mokymosi reikmenims, 10 Eur higienos ir švaros priemonėms, 20 Eur laisvalaikiui, 35 Eur lavinimui, žaislams, 20 Eur transporto išlaidos, kuras, 60 Eur kaupiamasis draudimas, 10 Eur kitoms išlaidoms. Gyvenant kartu su atsakovu pagal jų šeimos pasirinktą modelį, ji niekur nedirbo, augino vaikus, visokeriopai rūpinosi jais, tvarkė namus, namų ūkį, gamino valgyti ne tik šeimai, bet ir atsakovo ūkio darbininkams, padėdavo atsakovui tvarkytis jo ūkininko ūkyje, atsakovas ūkininkavo. Jiems gyvenant kartu, šeimai ir vaikams nieko netrūko, pakako atsakovo lėšų, gautų iš ūkininko ūkio. Atsakovui palikus šeimą, jai pragyventi padeda jos tėvai ir sesuo V. N., šie žmonės materialiai prisideda prie jos ir vaikų išlaikymo. Šiuo metu ji su vaikais gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) mieste, gyventi kaime, kur jai nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, jai su vaikais nepatogu, toli nuo mokyklos ir darželio, kuriuos lanko vaikai. Atsakovas E. P. yra stambus ūkininkas, jo pajamos didelės, jis turi daug nekilnojamojo turto, žemės ūkio technikos, jo materialinė padėtis ženklai geresnė negu jos, jo finansinės galimybės leidžia vaikams kas mėnesį mokėti po 300 Eur. Atskaičius gautas lėšas vaikų išlaikymui – 750 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 375 Eur, įsiskolinimas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, 2019 m. rugsėjo 19 d., vienam vaikui sudaro 995 Eur, kuriuos prašo priteisti. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais švenčių dienomis, vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu jie susitarė, geruoju išsprendė ginčą toje dalyje, tačiau jos ir atsakovo nuomonės išsiskyrė dėl tėvo bendravimo su vaikais darbo dienomis ir per atostogas. Su atsakovo reikalavimu nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, ji nesutinku, nes yra įsitikinusi, kad nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas darbo dienomis, bus išderintas nepilnamečių vaikų (dukra dar yra mažametė) dienos rėžimas, vaikai bus priversti kiekvieną dieną būti net trijose vietose - savo gyvenamojoje, ugdymo / mokymo įstaigoje, tėvo gyvenamojoje vietoje, tokia tvarka pažeis vaikų interesus, vaikų poreikį turėti stabilią namų aplinką. Jos įsitikinimu, vaikams bendraujant su tėvu kas antrą savaitgalį, švenčių ir atostogų metu, yra pakankama, kad ryšys vaikų su tėvo nenutrūktų. Ji taip pat nesutinka dėl vaikų atostogų vasaros metu, nes, jos įsitikinimu, realiai tėvas dėl vykdomos ūkininko veiklos neturės galimybės su vaikais visą vasarą atostogauti kas 14 dienų, ir tai neatitiks vaikų interesų. Mano, kad optimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka per vasaros atostogas būtų po 1 savaitę 4 kartus per vaikų vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką suderinat su ja prieš du mėnesius iki vasaros atostogų.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad jis su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutinka, šiuo klausimu savarankiško reikalavimo nereiškia. Su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo sutinka iš dalies. Sutinka kas mėnesį kiekvienam vaikui mokėti po 150 Eur. Su ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl vaikų išlaikymo jis nesutinka, jo nuomone, jie dirbtinai padidinti. Jo įsitikinimu, ieškovė niekur nedirba, todėl siekia prisiteisti tokią pinigų sumą, iš kurios galėtų ir pati pragyventi. Kadangi šeimoje jis vienas buvo dirbantis, gerai žino, kad vaikų maitinimui per mėnesį neišleidžiama 400 Eur, be to, vaikai būdami mokymo, ugdymo įstaigoje, maitinami ten, sūnus gauna nemokamus pietus mokykloje, tai mažina išlaidas maistui. Ieškovė nėra pateikusi į bylą nei vieno įrodymo, kiek ji išleido lėšų vaikų išlaikymui. Ieškovės pateikti paskaičiavimai yra šabloniniai, neatitinkantys realios tikrovės. Be to, ieškovė gauna valstybės išmokas už vaikus, po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, ši suma dalinai kompensuoja vaikų išlaidas. Jis perka vaikams rūbus, avalynę, kitas priemones, apmoka tam tikrus vaikų užsiėmimus, vaikų pramogas. Prašo platesnės bendravimo tvarkos su vaikais nei siūlo ieškovė. Teismui tenkinus jo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikai ženklią laiko dalį praleistų su juo, tuo metu ieškovei vaikų išlaikyti nereikėtų. Jei vaikai pusę vaikų atostogų laiko praleistų su juo, ieškovė ženklią dalį laiko su vaikais nebūtų, nepatirtų išlaikymo išlaidų. Jo įsitikinimu, 150 Eur vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra pakankama. Taip pat nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis po šalių išsiskyrimo geranoriškai išlaikė savo vaikus, be pervestų pinigų į ieškovės sąskaitą, jis ieškovei kiekvieną mėnesį duodavo grynais po 150 Eur, vaikams pirko maistą, buitines priemones, nupirko mobilioji ryšio telefoną, kuprinę, mokėjo už dukros darželį, sūnaus prailgintos grupės išlaidas. Su vaikais daug pramogaudavo, važiavo prie jūros, lankėsi žaidimų kambariuose, kavinėse, aprūpino ieškovę malkomis, kurios jam kainavo 1 110 Eur. Jo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti vaikų bendravimo su juo tvarka yra itin minimali, jam bendraujant su vaikais tik kas antrą savaitgalį gautųsi, kad vaikai jo žinioje būtų apie 4 paras per mėnesį, ieškovei tektų apie 80 procentų laiko būti su vaikais, o jam vos 20 procentų, taip būtų pažeistos jo kaip tėvo teisės. Jis nori kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su vaikais, juos prižiūrėti, auklėti, jais rūpintis ir tam turi visas galimybes. Yra ūkininkas, todėl turi laisvę pasiderinti darbus prie vaikų poreikių, laiku pristatyti juos į ugdymo įstaigas, būrelius ir laiku pasiimti, jo gyvenamajame name yra užtikrintos sąlygos vaikams leisti laiką, mokytis, žaisti, miegoti, užtikrintos visos higienos sąlygos, vaikų saugumas. Vaikai noriai būna jo namuose, puikiai sutaria su jo gyvenimo drauge, su ja žaidžia, gamina kartu maistą. Būdamas su vaikais, jis stengiasi kuo turiningiau praleisti laiką kartu. Asmeninės nuosavybės teisėmis jam priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu atliekami remonto darbai, bus įrengti vaikams atskiri kambariai, namas yra ramioje vietoje, yra erdvus kiemas, kur vaikai turi galimybę daug laiko praleisti lauke žaisdami. Jis gyvena netoli (duomenys neskelbtini) miesto, turi transporto priemonę, pats vairuoja automobilį, todėl gali vaikus nuvežti į mokyklą, darželį, bet kada juos parsivežti į savo namus. Kadangi jis ūkininkas, gali laisvai planuoti savo laiką, todėl turi galimybių turiningai praleisti su vaikais laisvalaikį. Nors ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau turi pastovias pajamas, išlaiko save ir gali užtikrinti tinkamas materialines sąlygas savo vaikams. Jo įsitikinimu, jis daug geresnis pavyzdys vaikams nei jų mama.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d. lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste, namas apie 65 kv. m, trijų kambarių su virtuve bei visais komunaliniais patogumais, kambariuose šilta, švaru, tvarkinga, dukra kartu su motina įsikūrusios viename kambaryje, sūnus turi atskirą kambarį, kuriame yra rašomasis stalas lova, rūbų spinta, komoda. Būstas tinkamas gyventi, vaikams sudarytos geros poilsio, laisvalaikio, ugdymosi sąlygos. Apsilankius 2019 m. spalio 25 d. atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad atsakovas gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste, namas yra dviejų aukštų su visais komunaliniais patogumais, baigiama atlikti vidaus kambarių renovacija, pirmame aukšte yra 2 kambariai ir virtuvė, antrame aukšte - 2 kambariai, skirti vaikams. Kambariuose tvarkinga, švaru, šilta, jauku. Šiuo metu vienas naujai įrengtas kambarys, skirtas vaikams, kuriame yra sofa-lova, išlankstomas miegamas fotelis, rūbų spinta, komoda, rašomasis stalas, kompiuteris. Vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Tėvams atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos, baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo taikytos, galiojančių nuobaudų neturi. Lankantis 2020 m. vasario 5 d. ieškovės gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji su vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, naudojasi dviem kambariais su virtuve, vaikai įsikūrę 12 m² kambaryje, kur yra rūbų spinta, dvi lovos, rašomasis stalas, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis pagrįsti ir tenkintini dalinai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Šalių nepilnamečiai vaikai - sūnus G. P. ir dukra L. P. - gyvena su ieškove, vaikų motina. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, atsakovas pareiškė analogišką priešieškinį, kas suteikia pagrindo manyti, kad tėvai geruoju nesusitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl pagrįstai ieškovė pareiškė reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti teismo sprendimu. Bylos nagrinėjimo eigoje ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neliko, atsakovas pripažino, kad vaikams ir toliau bus geriau gyventi su mama. Ieškovės šeimai socialinės paslaugos neteikiamos, jos neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu faktų nenustatyta, namuose, kuriuose ji gyvena kartu su vaikais (tiek jai nuosavybės teisėmis priklausančiame name kaime, tiek jos nuomojamame bute mieste) švaru ir tvarkinga, vaikai lanko mokymo ir ugdymo įstaigas, aprūpinti būtiniausiais daiktais, mokyklinėmis ir ugdymo priemonėmis, aprengti švariai, tvarkingai. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikams, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, vaikų mama.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaikų ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaikais daromi tik jeigu jie reikalingi vaikų interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaikus, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikų praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką vaikai turėtų pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, tačiau ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaikų interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikai, sugebantys išreikšti savo pažiūras. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaikų poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Šalys iš esmės susitarė dėl jų vaikų bendravimo savaitgaliais, didžiųjų metinių švenčių dienomis, pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu su skyrium nuo vaikų gyvenančiu atsakovu. Tokia atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, kai vaikai su juo praleidžia kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 19 val., pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų laiko, vienodai laiko praleidžia su tėvu ir mama šventinėmis dienomis, nepažeidžia šalių teisių, tėvų lygiateisiškumo principo auginant ir auklėjant vaikus, neprieštarauja vaikų interesams, todėl atsakovo bendravimo tvarka su vaikais savaitgaliais, švenčių dienomis ir trumpųjų (pavasario, rudens ir žiemos) atostogų metu nustatoma tokia, kokios prašo abi šalys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, niekuo nepagrįstas ieškovės reikalavimas riboti atsakovo bendravimą su vaikais jų vasaros atostogų metu. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų dokumentų visumos matyti, kad atsakovas siekia kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, turi labai geras sąlygas namuose – nuosavą gyvenamąjį namą su vaikams skirta erdve leisti laisvalaikį, žaisti, kiemą, kur vaikai gali bėgioti ir žaisti. Iš jo paaiškinimų teisme, jo pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį, priešieškinyje išdėstytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atsakovas pakankamai gerai materialiai apsirūpinęs, kas suteikia galimybių pramogauti su vaikais, darbo pobūdis (ūkininkavimas ir samdomų darbininkų turėjimas) jam leidžia netrukdomai planuoti savo laisvalaikį, atostogų laiką ir pramogas. Aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaikais turi neigiamą įtaką vaikams, nenustatyta. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. N., ieškovės sesuo, patvirtino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas myli vaikus, abu rūpinasi jais. Šalys pakankamai neseniai gyvena skyrium, todėl akivaizdu, kad jų vaikai dar nėra prisitaikę prie tokio gyvenimo būdo, kai tėvai gyvena atskirai, iš šalių elgesio teismo posėdžio metu, išsakytų pakankamai neigiamų apibūdinimų vienas kito atžvilgiu, galima spręsti, kad jie vienas kito atžvilgiu yra priešiškai nusiteikę, kiekvienas jaučiasi įskaudintas vienokio ar kitokio elgesio ar išsakytų žodžių, dėl ko neabejotinai jaučia įtampą ir jų vaikai. Siekiant sudaryti galimybę abiems tėvams lygiomis teisėmis dalyvauti vaikų gyvenime, kai jie nesimoko, laisvai gali žaisti ir pramogauti, tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, nustatant, kad pusę šių atostogų laiko vaikai praleidžia su tėvu ir vienu kartu bendravimas gali trukti ne ilgiau kaip 14 dienų. Tikėtina, kad šalys, atsižvelgdamos į vaikų interesus, sugebės vaikų vasaros ir savo atostogas suplanuoti taip, kad kiekvienas iš jų turėtų galimybę vaikų ilgųjų atostogų metu pabūti su vaikais.

Pagal nagrinėjamoje byloje atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais savaitės dienomis – vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, susidaro tokio situacija, kad vaikai faktiškai vieną dieną po pamokų, užsiėmimų iš mokyklos ir darželio turėtų vykti į savo namus, kur yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, sekančią dieną į tėvo namus, kur jie, atsakovo prašymu, turėtų būti iki 20 val., t. y. faktiškai iki pasirengimo miegui etapo. Maksimaliam atsakovo bendravimui su vaikais nepritaria ieškovė, taigi, tėvai nesusitarė dėl tokio bendravimo galimybių, vaikai nėra sulaukę tokio amžiaus, kad galėtų išsakyti savo nuomonę dėl bendravimo galimybių su tėčiu. Pažymėtina tai, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumas yra reikšmingas, vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka savaitės dienomis (vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį) yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaikų aplinkos ir faktiškai reikštų vaikų dviejų gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Šalių vaikai yra pakankamai maži, jiems reikalinga stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną jiems iki 20 val. praleidžiant tėvo namuose. Todėl atsakovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką darbo dienomis tenkintinas dalinai. Siekiant sudaryti galimybę vaikams pasimatyti su tėčiu, pabendrauti, aptarti problemas, nustatytina viena diena savaitėje (vieną savaitę antradienį, kitą savaitę trečiadienį), kai atsakovas gali pasiimti vaikus iš mokyklos ir darželio, tačiau siekiant nepažeisti vaikų dienos, poilsio ir miego režimo, vaikus jis privalo grąžinti į jų namus iki 19 val.

Teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, todėl šalių reikalavimai nustatyti ne tik atsakovo, bet ir ieškovės bendravimo su vaikais tvarką Motinos dieną ir per ieškovės gimtadienį, kai vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, yra nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymo nuostatoms, todėl netenkintini. Tačiau siekiant, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nepažeistų ir ieškovės, vaikų mamos interesų, nustatytinas ribojimas paimti vaikus iš jų namų Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną (rugpjūčio 30 d.).

Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę pateikti jam ligos išrašą vaikams susirgus yra ne tik perteklinis, bet nepagrįstai apsunkinantis vaikų motinos padėtį. Jis, būdamas vaikų tėvu, turi teisę bet kada pasidomėti savo vaikų sveikata, pareikalauti gydymo įstaigos duomenų apie vaikų sveikatą, jei jam tokie reikalingi. Vaikams sergant, ieškovę, kuri turi pareigą slaugyti vaikus, įpareigoti papildomai kreiptis į gydymo įstaigos administraciją dėl išrašų išdavimo, būtų nepagrįstas apsunkinimas. Todėl atsakovo reikalavimas ieškovei atsiųsti jam gydytojo patvirtintą išrašą iš sergančio vaiko ligos istorijos netenkintinas.

Įstatymas numato, kad vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nenumato jokių apribojimų išvežti vaiką atostogauti į užsienio šalį. Atsakovo reikalavimas, kad be jo raštiško sutikimo ieškovė su vaikais negali išvykti atostogauti ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui yra neparemtas įstatymu, nepagrįstai apsunkinantis ieškovės padėtį, suteikiantis išskirtinių teisių atsakovui reguliuoti ieškovės poilsį, atostogas, keliones, todėl toks reikalavimas nustatant bendravimo tvarką su vaikais netenkintinas.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė niekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje. Iširus šalių bendram gyvenimui, nuo 2019 m. gegužės 1 d. ieškovė su vaikais apsigyveno jai nuosavybės teisėmis priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis ieškovė turimas turtas. Po kurio laiko ji su vaikais persikraustė gyventi iš kaimo į miestą, arčiau mokyklos ir daželio, į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Siekdama įgyti profesiją, ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, mokosi vairuoti automobilį. Iš jos paaiškinimų teisme, liudytojos V. N. parodymų matyti, kad ieškovei pragyventi padeda, ją materialiai remia jos tėvai ir sesuo.

Atsakovas - ūkininkas, iš jo pateiktų nekilnojamojo turto, transporto priemonių, žemės ūkio technikos registrų išrašų matyti, kad jis turi daug nekilnojamojo turto – žemės, gyvenamųjų namų, ūkinės paskirties pastatų, tris automobilius, žemės ūkio technikos. Jis – jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad jam priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gerai ir patogiai sutvarkytas, moderniai įrengtas. Ta aplinkybė, kad jam yra suteiktos didžiulės paskolos ūkininko ūkio plėtimui, naujos technikos įsigijimui nepaneigia atsakovo geros turtinės padėties, priešingai patvirtina tai, kad jo ūkis klestintis, gaunamos pajamos stabilios ir pakankamos paskoloms padengti. Visuma šių aplinkybių rodo, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresnė nei ieškovės.

Nors atsakovas nesutiko, kad jo sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 550 Eur suma, dukters 580 Eur, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiavimus, nurodytas sumas, kurios reikalingos vaikų visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, laisvalaikio praleidimui, nepateikė. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos išlaikymui reikalingos sumos, yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaikų išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių kiekvienam vaikui kas mėnesį skirti apie 600 Eur. Todėl atsakovo reikalavimas tokias išlaidas patvirtinti dokumentais yra nepagrįstas.

Iš atsakovo turimo turto visumos, ūkininko ūkio apimties, jo nurodytų galimybių išlaikyti vaikus, suteikti jiems kokybišką laisvalaikį, pramogas, spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes teikti savo vaikams ieškovės prašomą išlaikymą – po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl atsakovo teiktino išlaikymo sumą mažinti valstybės teikiamų išmokų vaikui sąskaita, būtų nesąžininga. Įvertinus ieškovės pateiktus paskaičiavimus, atskaičius atsakovo teikiamą išlaikymą kiekvienam vaikui, išminusavus valstybės išmokas (60 Eur kiekvienam vaikui), jai tektų pareiga sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti 190 Eur, dukters - 220 Eur.

Šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri jiems suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos jais rūpinasi – rengia, gamina valgyti, skalbia rūbus, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaikų būsto išlaikymui, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos.

Iš atsakovo priteisus jo nurodytą sumą – 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui - būtų pažeistas šalių proporcingumo principas išlaikant vaikus, nepagrįstai vaikų išlaikymo našta būtų perkelta vienai ieškovei.

Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus, o vaikai, gaudami tokio dydžio išlaikymą iš tėvo, būtų pakankamai aprūpinti visaverčiu maistu, kokybiškais drabužiais, mokyklinėmis priemonėmis, žaislais. Atsakovas objektyvių įrodymų, paskaičiavimų, kad jis neturi finansinių galimybių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti 600 Eur, nepateikė. Be to, 300 Eur suma neviršija pusė minimalios mėsinės algos, kuri pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. po 995 Eur kiekvienam vaikui.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaikų visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas iširo nuo 2019 m. gegužės 1 d., šalims nuo tos dienos faktiškai pradėjus gyventi skyrium, šalių vaikams - su jų motina, ieškove, atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Ieškovė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo, ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. vaikų išlaikymui sumokėjo iš viso 750 Eur, tokiu būdu kiekvienam vaikui po 375 Eur. Kitų sumų, kurios atsakovo tvirtinimu, t. y. kas mėnesį po 150 Eur grynais, - davimo fakto ieškovė nepripažino, tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovo pateikti kvitai apie prekių vaikams, žaislų pirkimą patvirtina jo turėtas išlaidas, susijusias vaikais, po ieškinio pateikimo teismui, todėl tai nėra įrodymai, patvirtinantys ieškovo pareigos išlaikyti vaikus vykdymą nuo šalių bendro gyvenimo iširimo iki ieškinio teismui padavimo.

Byloje nustatyta, kad nutrūkus šalių bendram gyvenimui, ieškovės padėtis ženkliai pasikeitė į blogąją pusę, ji neturėjo darbo, pajamų, pragyvenimo šaltinio, jai teko našta rūpintis vaikais, jų priežiūra ir išlaikymu, materialinę pagalbą jai teikė jos tėvai ir sesuo. Esant tokiai ieškovės padėčiai, atsakovo teiktas išlaikymas - 375 Eur kiekvienam vaikui per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. daugiau kaip per keturis mėnesius – laikytina nepakankama vaikų net būtiniausių poreikių patenkinimui. Kaip jau nustatyta anksčiau, atsakovas turėjo realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kad būtų patenkinti jų ne tik būtiniausi poreikiai, bet ir sukurta kuo geresnė namų aplinka, sudarytos jiems kuo geresnės sąlygos gyventi kartu su mama, jiems išsikrausčius iš tėčio namų, gauti geresnį maistą, t. y. po 300 Eur kiekvienam vaikui. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., išminusavus teikto išlaikymo sumą (po 375 Eur kiekvienam vaikui), kurį sudaro, kaip nurodo ieškovė, 995 Eur kiekvienam vaikui. Teismo paskaičiavimu, ši suma turėtų būti didesnė (4 mėnesiai po 300 Eur +180 Eur už 18 dienų rugsėjo mėn.-375 Eur), tačiau priteisiama tokia, kokios prašo ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalių bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, paduodant teismui ieškinį ir priešieškinį, ir išlaidos juos atstovavusių byloje advokatų pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė yra sumokėjusi 150 Eur žyminį mokestį, ją atstovavusios advokatės išlaidos sudaro 1 600 Eur. Atsakovas, paduodamas priešieškinį teismui, sumokėjo150 Eur žyminį mokestį, advokatui už jo atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą – 1 400 Eur.

Šioje byloje iš keturių ieškovės pareikštų reikalavimų, trys reikalavimai (dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimo priteisimo) patenkinti visiškai, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas dalinai, bendravimo tvarką tik keliose pozicijose nustatant atsakovo naudai. Tokiu būdu laikytina, kad iš esmės ieškovės naudai priimtas teismo sprendimas, todėl jai iš atsakovo priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovei iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti dalinai, ieškovei už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis (75 Eur) nepriteistinas. Įvertinus tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo patenkinti iš dalies, jį taip pat atstovavo advokatas byloje, dėl ko ir jis turėjo išlaidų, todėl mažintina ieškovei priteistinų atstovavimo išlaidų suma, priteisiant jai iš atsakovo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį patenkinus šioje dalyje, iš atsakovo valstybei priteisimas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 162 Eur (300x2x12x3%=216x75%= 162) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl įsiskolinimo priteisimo 45 Eur (995+995=1990x3%=59,7x75%=44,77) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsniu, 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečių vaikų G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimą su vaikais G. P. ir L. P. tokia tvarka:

1) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y., penktadienį pasiima sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir sekmadienį 19 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą;

2) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauju kas antrą savaitę antradieniais, t. y., tą savaitę, kai jam nepriklauso bendravimas su vaikais savaitgalį, pasiimant sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir tą pačią dieną 19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

3) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. bendrauja kas antrą savaitę trečiadieniais, t. y., tą savaitę, kai jam priklauso bendravimas su vaikais savaitgalį, pasiimant sūnų ir dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigų ir tą pačią dieną 19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

4) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.;

5) E. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

6) E. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10 val.;

7) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

8) E. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. ir dukra L. Naujųjų Metų šventės proga gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.;

9) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia pusę vaikų vasaros atostogų laiko, konkretų atostogų laiką suderinat su vaikų motina L. F. prieš 2 (du) mėnesius iki vasaros atostogų pradžios, nustatant, kad bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės;

10) E. P. su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko;

11) E. P. kasmet su sūnumi G. ir dukra L. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (lapkričio 25 d.);

12) E. P. negali paimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir L. F. gimimo dieną (rugpjūčio 30 d.);

13) L. F. užtikrina vaikų ir tėvo bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

14) Pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu E. P. užtikrina vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

15) Nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. P. negalint atvykti bendravimui su sūnumi G. ir dukra L., jis apie tai informuoja L. F. trumpąja SMS žinute;

16) Nustatytu bendravimo laiku G. ir L. negalint bendrauti su tėvu dėl ligos, kelionės ar kitų svarbių priežasčių, L. F. apie tai informuoja E. P. trumpąja SMS žinute;

17) Vaikams (sūnui ir/ar dukrai) susirgus buvimo su tėvu metu, E. P. nedelsiant informuoja apie ligą vaikų motiną L. F., užtikrina vaikų gydymą, kreipiasi į gydymo įstaigą;

18) E. P. gali bendrauti su sūnumi G. ir dukra L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į L. F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į L. F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 995 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus), pinigus pervedant į L. F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 995 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus), pinigus pervedant į L. F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. P. L. F. 1 075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. P. 207 Eur (du šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12308-446/2019, - laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. P. ir L. P. – panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė