Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-466-544/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-27
Bylos Nr.
e2A-466-544/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13271-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
Ieškovas
G. B. K.
Atsakovas
V. N.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-466-544/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13271-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3;2.6.11.16.; 3.3.1.19.1(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-03-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2249-1160/2025 pagal ieškovės G. B. K. ieškinį atsakovui V. N. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. B. K. (toliau – ir ieškovė, pirkėja) teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2024-04-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo V. N. (toliau – ir atsakovas, pardavėjas); 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 250 Eur, įpareigojant ieškovę atsakovui grąžinti automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis, transporto priemonė); 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 828,99 Eur turtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2024-04-06 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nusipirko transporto priemonę ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) už 8 250 Eur (toliau – ir Sutartis). Sutartyje nurodyta automobilio kaina 7 000 Eur, ieškovės teigimu neatitinka tikrovės, nes atsakovas paprašė jos įrašyti tikrovės neatitinkančią kainą dėl mažesnių mokėtinų mokesčių ir ji sutiko.

3. Skelbime (www.autoplius.lt) atsakovas nurodė tokius automobilio defektus: „QUATRO! Reikia salono cheminio valymo, kebulas pabraizytas, valgo tepala, visa kita veikia kaip priklauso“. Ieškovė prieš sudarant sutartį kartu su savo tėvu M. K. 2024-04-03 buvo nuvykę į Klaipėdą apžiūrėti automobilį. Apžiūros metu buvo atliktas nedidelis bandomasis važiavimas, automobilis pasirodė tvarkingas. 2024-04-06 ieškovė kartu su tėvu dar kartą atvyko į Klaipėdą su tikslu sudaryti sutartį. Prieš sudarant sutartį atsakovas nurodė, kad transporto priemonė šiek tiek „dūmija“ ir kažkur prateka alyva. Šie automobilio defektai buvo nurodyti ir sudarytoje Sutartyje: „Automobilis parduodamas su trūkumais. Kėbulo defektai, variklis leidžia tepalus, dūmija“. Sutartyje taip pat buvo pažymėti langeliai ties šiais trūkumais: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.

4. Ieškovei automobiliu tą pačią dieną grįžtant į Kauną pradėjo ryškėti automobilio trūkumai ir įtarimus keliantis variklio darbas. Grįžusi į Kauną, ieškovė pristatė automobilį į automobilių servisą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Remonto centras“, kad būtų pakeisti tepalai, pagrindiniai diržai ir surasta dūminimo priežastis. Šis remontas ieškovei kainavo 1 593,92 Eur. Ieškovė tikėjosi, kad atliktas remontas pašalins Sutartyje nurodytus automobilio trūkumus, tačiau taip neatsitiko, nes automobilio skydelyje pradėjo užsideginėti tepalų lemputė. Ieškovė automobilį nuvežė į servisą išsamesnei patikrai, po kurios buvo nustatyta, kad automobilio variklis neseniai turėjo rimtų techninių gedimų, todėl rekomendavo ieškovei keisti automobilio variklį. Tokius automobilio variklio trūkumus, ieškovės teigimu, buvo galima nustatyti tik ardant variklį. Kadangi atsakovas neatskleidė ieškovei esminių variklio trūkumų, ieškovė laiko, kad yra pagrindas nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją.

5. Tam, kad galėtų įsigyti automobilį, ieškovė su UAB „Saldo Bank“ sudarė 2024-03-27 vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas 4 000 Eur dydžio vartojimo kreditas ir nors automobiliu naudotis negali, moka jos grąžinimo įmokas, bendra grąžintina suma išaugs iki 6 235,07 Eur, t. y. ieškovė turės papildomai sumokėti 2 235,07 Eur palūkanų ir sutarties administravimo mokestį. Todėl vertina, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė) (Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai), todėl iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteisti 3 828,99 Eur (1 593,92 Eur + 2 235,07 Eur) dydžio nuostoliai.

6. Atsakovas V. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartį elgėsi sąžiningai, ginčo automobilį ieškovei pardavė su aiškiais ir akivaizdžiais defektais, kurių nematyti ir / ar nesuprasti nebuvo galima, apie visus žinomus defektus ieškovė ir jos tėvas buvo informuoti tinkamai, nes visi defektai buvo nurodyti tiek skelbime, tiek pirkimo- pardavimo sutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025-03-24 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui iš ieškovės 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad 2024-04-06 ieškovė (pirkėja) ir atsakovas, vykdantis individualią veiklą (pardavėjas), sudarė naudotos transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ,,Audi A3“. 2024-04-06 šalių sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pažymėti tokie transporto priemonės trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 3) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 4) dujų išmetimo sistemos; 5) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, taip pat įrašyta, kad automobilis parduodamas su trūkumais, kėbulo defektais, kad variklis leidžia tepalus, dūmija.

9. Teismas iš ieškovės paaiškinimų bei liudytojo M. K. (ieškovės tėvas) parodymų, nustatė, kad pirkdama ginčo automobilį ieškovė jį vizualiai matė, automobilį išsamiau apžiūrėjo ir bandomąjį važiavimą atliko ieškovės tėvas, todėl padarė išvadą, kad automobilio išorei, būklei, važiavimo kokybei priekaištų ieškovė ir jos tėvas neturėjo, jiems buvo žinoma, kad automobilis turi defektų, o kaina juos tenkino. Liudytojas neneigė, kad atsakovas jiems siūlė patikrinti automobilio techninį stovį servise, tačiau jie atsisakė tai daryti.

10. Teismas nurodė, kad ieškovė, įsigydama daugiau kaip dešimt metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes naudojamo automobilio mechanizmai natūraliai dėvisi. Teismas, pažymėjęs, kad kiekvienas civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis asmuo turi pareigą elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, o asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, sprendė, kad ieškovė turėjo pareigą prieš pirkdama naudotą daiktą įsitikinti įsigyjamo daikto technine būkle (kokybe) specializuotame autoservise ar pas priimtinus specialistus. Tai atlikti ieškovei nebuvo trukdoma ar draudžiama, bet netgi buvo siūloma padaryti, tačiau ji nesistengė įsitikinti, ar perka jai tinkamos kokybės daiktą.

11. Nors jokių aplinkybių, kad pardavimo metu ginčo automobilis buvo techniškai netvarkingas (bėgo skysčiai ar buvo kitų trūkumų) ieškovė ar byloje apklaustas liudytojas nenurodė, tačiau teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek liudytojas aiškino, jog jau pirkimo dieną pravažiavus 50 kilometrų ir paspaudus greičio pedalą automobilis pradėjo dūminti, atsakovui apie tai nepranešė ir toliau automobiliu važinėjo. Toks pirkėjos elgesys teismui leido nuspręsti, kad toks automobilio defektas pirkėjai nebuvo naujiena.

12. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie remonto darbus savaime nereiškia, kad visi šie remonto darbai buvo būtini ar kad automobilio būklė iki jo pardavimo buvo tokia, kad juo naudotis nebuvo galima. Teismo vertinimu, iš esmės visi UAB „Remonto darbai“ 2024-04-08 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-04-25 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti ginčo automobilio defektai yra būdingi intensyviai naudojamiems automobiliams ir jie gali atsirasti bet kuriuo jų eksploatavimo momentu dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių.

13. Kadangi šalys ir byloje apklaustas liudytojas nurodė, kad atsakovas nurodė, jog automobilis dūmija ir variklis leidžia tepalus, o atsakovas nurodė, kad jis netikrino ir netaisė automobilio servise, pardavė tokį, kokį ir įgijo, teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas žinojo apie realius automobilio variklio defektus (bus reikalingas variklio keitimas) ir tai nuslėpė nuo ieškovės ir nuo jos tėčio. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui (atsakovui) iki daiktų perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, teismas padarė išvadą, kad jam negali kilti atsakomybė dėl ieškovės nurodytų automobilio defektų.

14. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, teismas padarė išvadą, kad Sutartimi ieškovės įgytas ginčo automobilis atitiko kokybinius rodiklius, kurių pirkėja galėjo tikėtis, atsižvelgiant į įsigyjamo daikto prigimtį (automobilio amžių, jo ridą, eksploatavimo intensyvumą, kitus ne naujam automobiliui būdingus ypatumus) ir nurodomus trūkumus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, buvo pažeista Sutartis ir pažeidimas buvo esminis. Todėl teismas nusprendė, kad Sutarties nutraukimas būtų neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė, todėl reikalavimą Sutartį pripažinti negaliojančia atmetė kaip neįrodytą. Netenkinus pirminio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas atmetė ir išvestinius ieškovės reikalavimus dėl restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo.

15. Ieškovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui (atsakovui) iki daikto perdavimo buvo žinomi ieškovės nurodyti trūkumai, teismas nusprendė, kad atsakovui negali kilti atsakomybė dėl šių trūkumų, todėl teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė G. B. K. (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-03-24 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundžas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl šalių santykio kvalifikavimo

16.1. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad atsakovas (pardavėjas) yra verslininkas, o ji (pirkėja) yra fizinis asmuo, transporto priemonę įgijusi asmeniniams poreikiams tenkinti, nepagrįstai nekvalifikavo šalių teisinių santykių kaip vartojimo ir dėl netaikė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiams taikytinų materialinės teisės normų, o tai turėjo esminės reikšmės bylos išsprendimui ir teisėto bei pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui. Pavyzdžiui, nebuvo vertinama, ar atsakovas, būdamas verslininku, tinkamai įgyvendino savo pareigą atskleisti visą informaciją apie parduodamą transporto priemonę (CK 6.228⁷ straipsnis).

Dėl atsakovo informavimo pareigos neįgyvendinimo

16.2. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo skirtumo tarp atsakovo (verslininko) ieškovei, (vartotojai) suteiktos informacijos ir vėliau paaiškėjusių tikrųjų transporto priemonės trūkumų. Nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje prie trūkumų grafos buvo nurodyta: „Kėbulo defektai, variklis leidžia tepalus, dūmija“, tačiau atsakovas nepaaiškino kokią reikšmę tolimesniam automobilio eksploatavimui turi minėtas dūmijimas ir tepalų pratekėjimas, šių trūkumų vizualiai nesimatė, todėl į tai nei ji, nei tėvas daug dėmesio nekreipė ir pasitikėjo atsakovu.

16.3. Nurodė, kad buvo pateiktas toks skelbimas apie automobilio pardavimą „QUATRO! Reikia salono cheminio valymo, kebulas pabraizytas, valgo tepala, visa kita veikia kaip priklauso“, tačiau jis buvo pašalintas 2024-01-07, kai Sutartis dėl ginčo automobilio buvo sudaryta 2024-04-06. Kilus abejonėms, kad ieškovė galėjo įsigyti ginčo automobilį pagal kitą skelbimą, jos atstovas kreipėsi į internetinę svetainę www.autoplius.lt ir jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2025-03-06 gavo elektroninį laišką, kuriame svetainės administratoriai nurodė, kad teikdami pirmąjį skelbimo variantą, jie suklydo ir pateikė ne atsakovo talpintą skelbimą: „Apgailestaujame dėl kilusių nepatogumų. Pirmos skelbimo kopijos ieškojome pagal VIN numerį ir aną skelbimą talpino ne V. N. Siunčiame reikalingo skelbimo kopiją“. Iš atsiųstos tinkamo skelbimo kopijos matyti, kad jame automobilio trūkumų skiltyje buvo nurodyta, jog transporto priemonė yra „be defektų“. Taigi, apeliantės vertinimu, tai rodo, jog galimai pardavėjas, iš kurio atsakovas įsigijo ginčo automobilį žinojo ir nurodė atsakovui tikruosius automobilio trūkumus, tačiau atsakovas savo talpintame skelbime šių trūkumų nenurodė, juos abstrakčiai nurodė tik pačioje Sutartyje prieš pat parduodamas automobilį.

16.4. Atsakovo nurodyta informacija apie ginčo automobilį (variklis leidžia tepalą, dūmija) žymiai skiriasi nuo tos, kuri paaiškėjo išardžius automobilio variklį: 1) alyva skverbiasi į oro įsiurbimo sistemą; 2) variklio alyvos karteryje yra metalų; 3) pažeistas pagrindinis indėklas. Taigi atsakovas Sutartyje nurodė tik trūkumų pasekmės, bet ne pačius trūkumus. Todėl kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo jokiomis specialiomis techninėmis žiniomis nepagrįsta išvada, kad vien iš variklio tepalo praleidimo ir dūmijimo pirkėjai (ieškovei) turėjo būti aišku, jog transporto priemonė turi didelių variklio trūkumų (žiūrėti, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2024-10-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2124-1187/2024, 40 punktą). Jeigu ieškovė būtų žinojusi, jog transporto priemonės variklis turi esminių trūkumų, kuriems šalinti yra būtinas kapitalinis variklio remontas arba variklio keitimas, nebūtų sudariusi Sutarties. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nesuteikė ieškovei visos būtinos ir reikšmingos informacijos apie ginčo transporto priemonės trūkumus, todėl jis pažeidė informavimo pareigą.

Dėl atsakovo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę

16.5. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė negalėjo tikėtis iš dešimties metų naudoto automobilio tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes naudojamo automobilio mechanizmai natūraliai dėvisi, padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką (LAT 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2017-10-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

16.6. Ieškovė sutinka, kad įsigydama naudotą transporto priemonę negalėjo tikėtis iš jos tokių pat veikimo savybių, kaip ir iš analogiškos naujos transporto priemonės, tačiau tikėjosi, kad atlikusi remontą už 1 593,92 Eur ji galės naudoti transporto priemonę pagal jos tiesioginę paskirtį bent tam tikrą laiko tarpą. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, transporto priemonės ieškovė negali eksploatuoti be brangaus remonto, kuris sudaro apie pusę jo įsigijimo kainos.

16.7. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė turėjo pareigą prieš perkant naudotą transporto priemonę įsitikinti jos technine būkle (kokybe) specializuotame autoservise ar pas jai priimtus specialistus, padarė nenurodęs, koks teisės aktas numato tokią jos pareigą, o CK 6.328 straipsnio 1 dalis numato tik pirkėjo teisę patikrinti perkamo daikto kokybę. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (LAT 2022-04-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (LAT 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

16.8. Ieškovė nurodo, kad ji transporto priemonę patikrino tiek, kiek leido jos galimybės – atliko bandomąjį važiavimą stovėjimo aikštelėje padedant savo tėvui. Be to, Sutartis buvo sudaryta 2024-04-06, t. y. šeštadienį, nedarbo dieną, ji sudaryta Klaipėdoje, kurioje ieškovė negyvena, todėl nežinojo nei vieno automobilių remonto serviso, į kurį galėtų nuvežti patikrinti transporto priemonę, o atsakovas nesiūlė automobilių serviso patikrinimui atlikti.

16.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo būti atidesnė ir rūpestingesnė imdamasi priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio būkle, nes, minėta, atsakovas nesuteikė visas reikiamos informacijos apie automobilį, jo trūkumai nebuvo akivaizdūs ar matomi be specialaus tyrimo. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog Sutarties sudarymo metu transporto priemonė tepalų neleido ir nedūmijo net ir užvestu varikliu. Tikrasis trūkumų mastas paaiškėjo tik atlikus išsamią diagnostiką automobilių remonto servise. Todėl šiuo atveju negalima konstatuoti ieškovės neatsargumo ar neatidumo, tuo labiau, kad šiuose sutartiniuose santykiuose ieškovė buvo vartotoja.

16.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui negali kilti atsakomybė, kadangi nebuvo įrodyta, jog jis žinojo apie transporto priemonės trūkumus prieš sudarant Sutartį, kadangi įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (LAT 2020-06-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas; 2023-11-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas). Todėl ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie transporto priemonės trūkumus prieš parduodant transporto priemonę. Kita vertus, minėti skelbimai apie automobilio pardavimą rodo, kad atsakovas iš ankstesnio jo savininko galimai žinojo apie transporto priemonės trūkumus, tačiau juos atskleidė tik prieš pat sudarant Sutartį ir jų esmės ieškovei neatskleidė.

16.11. Apeliantės vertinimu, ji byloje įrodė: 1) transporto priemonės trūkumų faktą (2024-04-25 užsakymas – defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-04-08 automobilio remonto užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šalių susirašinėjimas); 2) faktą, kad šie trūkumai egzistavo Sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu atsakovas (pardavėjas) neįrodė aplinkybių, šalinančių jo civilinę atsakomybę, t. y. kad: 1) transporto priemonės trūkumai atsirado po Sutarties sudarymo ir / arba 2) trūkumai susiformavo dėl ieškovės (pirkėjos) netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, arba 3) transporto priemonės trūkumai buvo tinkamai atskleisti ieškovei prieš sudarant Sutartį.

16.12. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be pagrindo kritiškai vertino UAB „Remonto centras“ defektinį aktą, jame nurodytus duomenis laikydamas samprotavimais, neįpareigojimu ar neįgaliojimu nustatyti variklio defektus, duomenų apie realiai atliktus remonto darbus nebuvimu, nes akte nustatytos aplinkybės atitiko bylos įrodymus. Viešai skelbiama, kad UAB „Remonto centras“ yra autoservisų veiklą vykdantis juridinis asmuo, atliekantis remonto darbus Volkswagen ir Audi automobiliams, veiklą vykdantis nuo 2008 metų. Tai, kad UAB „Remonto centras“ vadovas nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu, rodo, kad nebuvo pilnai atskleista bylos esmė. Jeigu teismas vertino, kad byloje trūksta įrodymų, jis turėjo minėtą asmenį apklausti teismo posėdyje ar atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas itin skubėjo išnagrinėti bylą, ką pažymėjo 2025-02-13 teismo posėdžio metu („aš dėl tokios bylos tikrai nenukelsiu posėdžio dviem mėnesiams“), teikė prioritetą tik operatyviam bylos išnagrinėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

16.13. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutarties nutraukimas būtų neproporcingas Ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, nes nenustatyti esminiai transporto priemonės trūkumai. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatas, vietoje CK 6.363 straipsnio 7 dalies nuostatų, reglamentuojančių vartotojų pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.363 straipsnio redakcijoje įtvirtintu reglamentavimu pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis.

16.14. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė ir grubius procesinės teisės normų pažeidimus, nes: 1) 2025-03-03 teismo posėdžio metu teismui paskelbus apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, šalių atstovams pasakius baigiamąsias kalbas ir ieškovės atstovui sakant repliką, teisėja uždavė ieškovės atstovui papildomą klausimą, po to leido replikos teis naudotis atsakovo atstovui ir išėjo priimti sprendimo, nors, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiaiškinęs papildomas aplinkybes (uždavęs ieškovės atstovui klausimą), nesuteikė galimybės ieškovui vėl išdėstyti baigiamąsias kalba, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo 2023-10-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1122-657/2023 50 punktas).

17. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Atsakovo nuomone, apeliacinis instancijos teismas neturėtų priimti ieškovės naujai pateiktų rašytinių įrodymų (2025-03-06 autoplius.lt el. laiško ir skelbimo kopijos), o, jeigu nuspręstų juos priimti, tai turėtų vertinti, kaip neturinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes: 1) sunkiai suprantamas ir paaiškinamas ieškovės atstovo procesinis elgesys, kai, praėjus vos 3 dienom po bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos (2025-03-03), jis disponavo gautais rašytiniais įrodymais, bet nepateikė jų į bylą, kad teismas galėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir šiuos rašytinius įrodymus įvertinti; 2) į bylą pateiktas skelbimas buvo ištrintas 2024-01-07, t. y. iki ieškovė kartu su tėvu 2024-04-03 buvo atvykę į Klaipėdą apžiūrėti automobilio; 3) skelbimas aktyvuotas 2024-03-20, o ištrintas 2024-03-27, kas įrodo, kad jis nebuvo aktualus ir galiojantis 2024-04-03, kai ieškovė kartu su tėvu atvyko apžiūrėti automobilio; 4) ne skelbimas ar jo turinys, o būtent šalių sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis turėjo svarbią reikšmę teisingam ir objektyviam šios bylos išnagrinėjimui.

17.2. Nurodė, kad jis neginčija, jog jis yra verslininkas, užsiimantis naudotų automobilių pardavimais, tačiau vien tai, kad teismas skundžiamame sprendime nenurodė, jog tarp šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių savaime nereiškia, jog sprendimas nėra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.

17.3. Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad jis neįgyvendino informavimo pareigos, atsakovas pažymėjo, kad ieškovės apeliacinio skundo 20 punkte išvardinti automobilio defektai, buvo nurodyti 2024-04-06 pirkimo-pardavimo sutartyje, be to, joje papildomai yra nurodyta „Pirkėjas pareiškė, kad transporto priemonę apžiūrėjo prieš pasirašant šią sutartį ir jokių pretenzijų dėl jos būklės neturi. Už parduodamos transporto priemonės ridą, variklio, greičio dėžės gedimus ir jos techninę būklę Pardavėjas neatsako“. Ieškovė negali paneigti, kad tiek ji, tiek jos tėvas skaitė Sutartį prieš pirkdami ginčo automobilį. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliacinio skundo 21 punkte, jos tėvui aktualios priežastys ne tik dėl automobilio dūmijimo, tačiau ir dėl automobilio tepalų pratekėjimo buvo atskleistos. Šie automobilio defektai buvo nurodyti ir pačioje Sutartyje, kurioje buvo padarytas aiškus įrašas ,,Kėbulo defektai, variklis leidžia tepalus, dūmija“.

17.4. Be to, ieškovė 2024-04-03 su automobiliu atliko bandomąjį važiavimą, todėl nematyti, kad automobilis „dūmija“, buvo neįmanoma. Ieškovė šiuo aspektu nenurodė svarbios šiais bylai aplinkybės, kad 2024-04-06 nusipirktu automobiliu ieškovė išvažiavo iš Klaipėdos link Kauno, matė automobilio didelį dūmingumą, o, pravažiavus autostrada apie 50 kilometrų ir automobilio prietaisų skydelyje užsidegus indikacinei lemputei, rodančiai, jog variklį būtina papildyti alyva, ieškovė nedelsdama paskambino savo tėvui ir nurodė jam šias aplinkybes, tačiau, nepaisant degančios indikacinės lemputės ir dūmingumo, ieškovė automobilio neapgręžė, neskambino atsakovui, o tiesiog su tokios būklės automobiliu papildomai dar 150 kilometrų važiavo iki savo namų.

17.5. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, kad tikrieji automobilio trūkumai atsispindi 2024-04-25 defektiniame akte, kuriame yra konstatuoja, jog automobiliui yra būtinas variklio remontas, kuris gali kainuoti daugiau nei 3 000 Eur, nepaneigia, kad jis tinkamai informavo ieškovę apie automobilio trūkumus. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad 2024-04-08 automobilio remonto metu nebuvo aptikta trūkumų, kurių jis nebuvo nurodęs Sutartyje. Tuo tarpu 2024-04-25 defektiniame akte nurodyti automobilio trūkumai, kurių nebuvo užfiksuota 2024-04-08 remonto metu (užfiksuotos variklio metalo drožlės), buvo sąlygoti arba pačios ieškovės neatsakingų veiksmų, kada ji nuo 2024-04-06 iki 2024-04-25 automobilį naudojo nepapildydama variklio tepalais, arba dėl netinkamai 2024-04-08 atlikto remonto.

17.6. Atsakovas nurodo, kad jam negali kilti civilinė atsakomybė už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę, nes, minėta, Sutartyje aiškiai nurodyta, kad „Pirkėjas pareiškė, kad transporto priemonę apžiūrėjo prieš pasirašant šią sutartį ir jokių pretenzijų dėl jos būklės neturi. Už parduodamos transporto priemonės ridą, variklio, greičio dėžės gedimus ir jos techninę būklę Pardavėjas neatsako“. Pažymėjo, kad šeštadieniais Klaipėdoje dirba ne vienas autoservisas, o jis telefonu siūlė ieškovės tėvui prieš automobilio pirkimą už papildomą kainą Klaipėdoje patikrinti automobilį servise, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Todėl apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtinama apie galimybės šeštadienį (2024-04-06) patikrinti automobilį servise nebuvimą. Mano, jog svarbu pabrėžti aplinkybę, kad ieškovė su tėvu dėl automobilio pirkimo į Klaipėdą buvo atvykę ir 2024-04-03 (trečiadienį), todėl jie turėjo visas galimybes patikrinti automobilį bet kuriame specializuotame servise, tačiau teise nepasinaudojo, priešingai, nusprendė automobilį pirkti ir sumokėjo jam 1 000 Eur avansą. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, jis nebuvo informuotas apie atliktus automobilio defektavimus nei 2024-04-08, nei 2024-04-25, o buvo apie tai informuotas tik 2024-05-08, ką patvirtina atsakovo ir ieškovės tėvo susirašinėjimas SMS žinutėmis.

17.7. Vertina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė 2024-04-25 defektinio akto surašiusio UAB ,,Remonto centras“ vadovo, sąlygojo pačios ieškovės ir jos atstovo (advokato) veiksmai, nes teismas bylos nagrinėjimo metu klausdavo šalių atstovų ar jie turi kokių nors prašymų, tačiau ieškovės atstovas prašymo liudytoju apklausti UAB ,,Remonto centras“ vadovo nepareiškė. Priešingai, šį liudytoją prašė apklausti atsakovo atstovas, nes atsakovui byloje kilo abejonių dėl UAB ,,Remonto centras“ atliktų 2024-04-08 ir 2024-04-25 defektinių aktų, t. y. atsakovo kilo abejonių ar tikrai ginčo automobilis buvo remontuojamas 2024-04-08 ir ar tikrai už remontą buvo sumokėta. Be to, iš 2024-04-08 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovu nurodyta ne ieškovė, o jos tėvas, nurodyta bendra automobilio remonto kaina 1 593,92 Eur, kuri buvo sumokėta tik po beveik dviejų mėnesių pagal 2024-06-07 kasos kvitą, iš kurio neaišku, koks asmuo mokėjo už prekes ir paslaugas, taigi, kvitas galimai nėra susijęs su nagrinėjama byla.

17.8. Ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimą, kai baigiamųjų kalbų ieškovės atstovui buvo užduotas klausimas, yra nepagrįsti, nes klausimo uždavimas, net ir sakant baigiamąsias kalbas, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2025-03-06 autoplius.lt el. laišką ir ginčo automobilio skelbimo kopiją. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2024-06-03 prašymą dėl termino ir duomenų pateikimo ir 2024-06-07 atsakymą į 2024-06-03 raštą.

21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (LAT 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su šalių pateiktų naujų įrodymų galimu reikšmingumu šalių ginčo išsprendimui, nusprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, naujus įrodymus priimti ir vertinti juos su kitais byloje esančiais įrodymais, nes jie tiesiogiai susiję su šioje byloje sprendžiamu esminiu klausimu, ar atsakovas tinkamai atliko pareigą atskleisti ieškovei duomenis apie parduodamo ginčo automobilio techninę būklę.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

25. Byloje nustatyta, kad 2024-04-06 ieškovė (pirkėja) ir atsakovas, nuo 2019-05-28 vykdantis individualią variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą (pardavėjas), sudarė naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ,,Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 7 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad pagal 2024-04-06 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ji už automobilį sumokėjo atsakovui 8 125 Eur, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, tvirtindamas, kad automobilis buvo parduotas už sutartyje nurodytus 7 000 Eur.

26. Sutartyje buvo pažymėti tokie transporto priemonės trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 3) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 4) dujų išmetimo sistemos; 5) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, taip pat padarytas rankraštinis įrašas, kad automobilis parduodamas su trūkumais, kėbulo defektais, kad variklis leidžia tepalus, dūmija.

27. 2023-11-16 internetinėje svetainėje www.autoplius.lt patalpintame skelbime, kuris panaikintas 2024-01-07, buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis: pirma registracija – 2013 metų gruodžio mėnesis, rida – 165 000 kilometrai, techninė apžiūra – iki 2025 metų rugpjūčio mėnesio, defektai – kiti stambūs defektai, aprašymas: „QUATRO! Reikia salono cheminio valymo, kebulas pabraizytas, valgo tepala, visa kita veikia kaip priklauso“. Kaina: 2023-11-16 – 9 800 Eur, 2023-12-28 – 7 500 Eur.

28. UAB „Remonto darbai“ 2024-04-08 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), klientas – M. K., aprašant problemą / kliento pageidavimus nurodoma: tik nupirkta; DGS alyvos su filtru keitimas; alyvos, oro, kuro, salono filtrų keitimas; bendra apžiūra, remontas; ryte labai dūmina; važiuojant bilda labiau gale; pr. bamperis atsilupęs. Atlikti darbai: vožtuvų dangtelio tarpinės keitimas, purkštukų lizdų valymas, paskirstymo diržo komplekto keitimas, aptarnavimas 4, pavarų dėžės alyvos su filtru keitimas, galinio stabilizatoriaus traukių keitimas, priekinio bamperio keitimas, el. grandinių remontas, generatoriaus skriemulio keitimas. Viso darbų kaina 638 Eur. Nupirktos detalės: paskirstymo diržo komplektas su aušinimo skysčio siurbliu, juostinis diržas GATES, generatoriaus skriemulys, kuro filtras KX386, alyvos filtras OX787D, oro filtras LX3502T, salono filtras (duomenys neskelbtini), variklio alyva, DGS filtras, pavarų dėžės alyva, važtas, purkštuko tarpinė, stabilizatoriaus traukė, grįžtamojo kuro linija, alkūninio veleno riebokšlis, kuro purkštukas (naudotas), purkštukų patikra, vožtuvų dangtelio tarpinė, bamperio remontas, el. jungtis, ploviklis. Viso detalių suma: 955,92 Eur. Iš viso suma mokėjimui 1 593,92 Eur. Nustatyti gedimai (surašyti meistro ranka): pažeistas priekinis bamperis (šoniniai laikikliai); galinės padangos vidinės pusės laiptuotos, turi sutrūkimų; priekinių stabdžių diskai dideli kantai (storis 21 mm); galinių stabdžių diskai paveikti korozijos (storis 18 mm); didelis alyvos nuotėkis iš variklio (vožtuvų dangtelio tarpinė, šlapias paskirstymo diržas); užteršti purkštukų lizdai, nesandarios tarpinės; 2 al purkštuko jungtis sulaužyta; 3 al kuro grįžtamo likratorius sulaužytas; neveikia DPF sistema; pakeista variklio darbo programa; nesandarus kuro purkštukas, per didelis grįžtamas srautas. Už remontą sumokėta 1 593,92 Eur, pateiktas 2024-06-07 fiskalinis kvitas.

29. 2024-04-25 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) aprašant problemą / kliento pageidavimus nurodoma: dingsta variklio alyva (apie 2 litrai/500 kilometrų), nustatyti gedimai: alyvos nuotėkis į variklio oro įsiurbimo sistemą; reikia tikrinti turbiną (kaupiasi alyva prie kompresoriaus pusės); reikia tikrinti alyvos grįžimo kanalus, ar nėra kliūčių tekėti alyvai; variklio alyvos karteryje yra metalų; variklio alyvos įsiurbimo tinkliukas dalinai užterštas metalais; pažeistas pagrindinis įdėklas, reikia tikrinti visus įdėklus, rasti metalų šaltinį, nustatyti padarytą žalą; reikalingas pilnas variklio išardymas.

30. Iš 2024-05-08 SMS žinutėmis susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad atsakovas nurodė meistro kontaktus Klaipėdoje ir atsakė, kad už automobilio variklio remontą nemokės, nes jo nepardavė tvarkingo.

31. 2024-05-27 ieškovė kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu su pretenzija ne vėliau nei per 10 darbo dienų nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, atlyginti 1 593,92 Eur nuostolius. Atsakovas 2024-06-14 į šią pretenziją atsakė, nurodydamas, kad su pretenzija nesutinka ir išdėstė nesutikimo argumentus.

32. Ieškovė 2024-10-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo.

33. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025-03-24 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, su kuo ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka.

Dėl pirkėjo teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą

34. Byloje nėra ginčo, kad 2024-04-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovas (pardavėjas) vykdė individualią komercinę variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą. Ieškovė (pirkėja) įgijo naudotą automobilį savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu, prekyba, amatu ar profesija, todėl šalių ginčui spręsti be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos ir vartojimo pirkimo-pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.228¹ straipsnio 1-3 dalys, 6.350 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių teisinį santykį, konkrečių vartojimo pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nenurodė, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad faktinius duomenis, būtinus tinkamai įvertinti šalių santykius ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustatė ir įvertino, todėl pažeidimas laikomas formaliu, nesudarančiu pagrindo jį naikinti (CPK 328 straipsnis).

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kita. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (LAT 2019-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).

36. CK 6.431 straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nurodyta, kad sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-16 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

37. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (LAT 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

39. Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2023-10-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (LAT 2018-02-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

41. Pirkėjas (vartotojas), įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises tiek CK 6.334 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.364¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais specialiaisiais, tiek ir bendraisiais teisių gynimo būdais. 6.364¹ straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame vartotojo teisių ginimo būdus, nustatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, vartotojas gali prašyti taikyti papildomą jo pažeistų teisių gynimo būdą – žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą (6.364¹ straipsnio 7 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju pirkėja (ieškovė), vertindama, kad sudarant Sutartį, buvo pažeistos jos teisės, siekė nutraukti Sutartį, grąžinti pardavėjui (atsakovui) automobilį ir gauti iš atsakovo už jį sumokėtus pinigus, t. y. iš esmės prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte arba 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatytą leistiną savo teisių gynimo būdą. Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad automobilį ieškovei pardavė nurodęs visus jam žinomus automobilio defektus.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

43. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LAT 2019-06-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi pirkėjas, pareiškęs ieškinį pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų, turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovas atskleidė ieškovei visą informaciją, kurią jis žinojo apie ginčo automobilį. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad, nepaisant to, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas ranka įrašė, kad „automobilis parduodamas su trūkumais, kėbulo defektai, variklis leidžia tepalus, dūmija“, tokia jo nurodyta informacija apie transporto priemonę ženkliai skiriasi nuo tos informacijos, kuri paaiškėjo vėliau, t. y. kad: 1) alyva skverbiasi į oro įsiurbimo sistemą; 2) variklio alyvos karteryje yra metalų; 3) pažeistas pagrindinis indėklas. Ieškovė nurodo, kad dėl tokių automobilio trūkumų, ji negali automobilio naudoti pagal paskirtį.

45. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

46. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

47. Iš šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad Sutartyje buvo pažymėti tokie transporto priemonės trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 3) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 4) dujų išmetimo sistemos; 5) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, taip pat papildomai buvo įrašyta, kad automobilis parduodamas su trūkumais, kėbulo defektais, kad variklis leidžia tepalus, dūmija. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir jos tėvas M. K. su Sutarties turiniu buvo susipažinę. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, jog prieš sudarant sutartį atsakovas nurodė, kad transporto priemonė dūmija, kad kažkur prateka alyva, kad Sutarties sudarymo tą pačią dieną jai grįžtant į Kauną ji pastebėjo įtarimus keliantį variklio darbą, tačiau atsakovui iš karto dėl to nebuvo pareikšta pretenzija. Priešingai, automobilis beveik iš karto po Sutarties sudarymo buvo pristatytas į servisą, kas patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas su taisytinais defektais, apie kuriuos ieškovė žinojo. Iš byloje pateikto UAB ,,Remonto darbai“ 2024-04-08 automobilio remonto užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame buvo nurodyti ne tik defektai dėl kėbulo, važiuoklės, bet ir „didelis alyvos nuotekis iš variklio (vožtuvų dangtelio tarpinė, šlapias paskirstymo diržas), užteršti purkštukų lizdai, nesandarios tarpinės, purkštuko jungtis sulaužyta, kuro grįžtamas fiksatorius sulaužytas, nesandarus kuro purkštukas. Per didelis grįžtamas srautas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis 2024-04-08 remonto metu nebuvo atlikta kokių nors kitų automobilio remonto darbų, kurių atsakovas kaip žinomų trūkumų nebūtų nenurodęs pirkėjai 2024-04-06 Sutartyje (stabdžių sistemos, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, dujų išmetimo sistemos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų ir ,,kėbulo defektai, variklis leidžia tepalus, dūmija“).

48. Nustatyta, kad UAB ,,Remonto darbai“ 2024-04-25 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti tokie automobilio defektai (,,alyvos nuotėkis į variklio oro įsiurbimo sistemą; reikia tikrinti turbiną (kaupiasi alyva prie kompresoriaus pusės); reikia tikrinti alyvos grįžimo kanalus, ar nėra kliūčių tekėti alyvai; variklio alyvos karteryje yra metalų; variklio alyvos įsiurbimo tinkliukas dalinai užterštas metalais; pažeistas pagrindinis įdėklas, reikia tikrinti visus įdėklus, rasti metalų šaltinį, nustatyti padarytą žalą; reikalingas pilnas variklio išardymas“).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2024-04-25 defektiniame akte buvo konstatuota, jog ginčo automobiliui yra būtinas variklio remontas, nesudaro pagrindo išvadai, kad tik tada ieškovei paaiškėjo atsakovo parduoto automobilio defektų mastas. Tokia išvadą, teisėjų kolegija daro atsižvelgiant į šios nutarties 47 punkte nurodytus argumentus bei į tai, kad leistinais įrodymais nepaneigtas atsakovo atsikirtimas, jog UAB ,,Remonto darbai“ 2024-04-25 automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų didesnės apimties defektų mastą galėjo sąlygoti ir pačios ieškovės veiksmai. Bylos duomenys rodo, jog ieškovė, 2024-04-06 su nupirktu automobiliu važiuodama iš Klaipėdos į Kauną, pastebėjusi automobilio dūmingumą ir pravažiavus apie 50 kilometrų automobilio skydelyje užsidegus indikacinei lemputei, rodančiai, jog automobilio variklį būtina papildyti alyva, toliau apie 150 kilometrų tęsė kelionę. Be to, po 2024-04-08 atlikto remonto ieškovė nuo 2024-04-08 iki 2024-04-25 naudojosi automobiliu ir tuo laikotarpiu atsakovui jokių pretenzijų dėl netinkamo variklio veikimo nereiškė.

50. Teisinio pagrįstumo stokoja ir ieškovės pateikti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas liudytoju neapklausęs UAB ,,Remonto darbai“ vadovo pilnai neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėta, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia, jog šalys privalo įrodymais pagrįsti nurodytas aplinkybes bei pateiktus argumentus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ieškovei teko pareiga įrodinėti savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti, kad pirmosios instancijos teismas byloje liudytoju neapklausęs UAB ,,Remonto darbai“ vadovo padarė kokius nors procesinius pažeidimus, kadangi nei ieškovė, nei jos atstovas, tokio prašymui teismui net nebuvo pareiškę.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, prieš ieškovei įsigyjant ginčo automobilį ir tampant jo savininke, informavo tiek ieškovę, tiek jos tėvą M. K. apie ginčo automobilio trūkumus, įskaitant ir reikšmingą šiame ginče defektą apie tai, kad parduodamo automobilio variklis leidžia tepalus ir dūmija, iš esmės bylojančius apie tai, jog variklis turi defektų. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir ieškovės byloje pateiktas atsakovo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt patalpintas automobilio skelbimas, iš kurio matyti, kad jame automobilio trūkumai nebuvo nurodyti (,,be defektų“). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas skelbimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas ieškovei neatskleidė tikrosios automobilio techninės būklės ir nenurodė žinomų automobilių trūkumų, nes šiuo konkrečiu atveju automobilis esminę reikšmę turi ne skelbimo turinys, bet šalių sudarytos Sutarties turinys, o jame, kaip aukščiau nutartyje nurodyta, atsakovas aiškiai nurodė visus jam žinomus automobilio defektus.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, remiasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu (taip pat CK 6.364¹ straipsnio 1 dalimi) kuriuose yra įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

53. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog, prieš sudarant ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei detaliai buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios automobilio būklę. Pažymėtina, kad kelios dienos prieš sudarant ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė ir jos tėvas apžiūrėjo perkamą automobilį ir atliko bandomąjį važiavimą. Automobilis buvo nupirktas po kelių dienų, taigi, ieškovė turėjo laiko įvertinti jo būklę ir atsakovo pateiktą informaciją apie trūkumus. Sudarant sutartį ir atsakovui nurodžius aptartus automobilio trūkumus, ieškovė nurodė, kad pretenzijų dėl jo techninės būklės neturi, o ieškovės tėvas nurodė, kad automobilį ,,susiremontuos“. Taigi, iš automobilio įsigijimo situacijos ir aplinkybių galima spręsti, kad ieškovė prieš įsigydama automobilį įsivertino jo techninę būklę ir žinodama apie defektus prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, būklės, ridos ir senumo automobilį su Sutartyje nurodytais defektais, kuriuos tikėjosi pašalinti mažesnėmis sąnaudomis.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovė neįrodė, kad nurodyti ginčo automobilio trūkumai, dėl kurių ieškovė siekia nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsižvelgiant į automobilio techninę būklę, laikytini keliančiais grėsmę automobilio naudojimui pagal jo paskirtį ir darančias naudojimą negalimą. Kad ginčo automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį iš dalies patvirtina ir tai, jog jo techninė apžiūra galiojo, ieškovė juo tam tikrą laiką naudojosi nereikšdama atsakovui pretenzijų. Šios išvados, atsižvelgiant į tai, kad automobilio trūkumai jį parduodant buvo atskleisti, nepaneigia ieškovės nurodomi argumentai, kad automobilio eksploatuoti negalima, nes jo variklio remontas gali kainuoti daugiau nei 3 000 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai negali būti laikomi defektais ar trūkumais, neleidžiančiais eksploatuoti ginčo automobilio, sąlygojančiais jos gedimą ar kitaip apribojančiais galimybę naudoti automobilį pagal jo paskirtį.

55. Esant nustatytoms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra neproporcinga priemonė nurodomiems ginčo automobilio defektams, kuriuos nurodo ieškovė, pašalinti, atsižvelgiant į tai, kai ieškovė žinojo apie buvusius parduodamo daikto (automobilio) trūkumus, todėl ieškovė turėjo teisę nuspręsti, ginčo automobilio kokybė tenkina jos interesus ar ne. Taigi, ieškovei neįrodžius esminio sutarties pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad atsakovas informavo ieškovę apie visus jam žinomus automobilio trūkumus, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

56. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti ir ieškovės nurodytas argumentas, kad ji tarp šalių susiklosčiusiose teisiniuose santykiuose buvo silpnesnė sutarties šalis – vartotoja. Kokybės reikalavimai perkamai naudotai prekei neprilygsta reikalavimams, keliamiems naujai prekei, todėl tokios prekės pirkėjas, nors jis ir yra vartotojas, turi būti labiau atidus, įdėmiau aiškintis, ar naudota perkama prekė jam bus tinkama. Todėl ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo suteiktą informaciją apie ne vieną automobilio trūkumą, turėjo būti atidesnė ir įvertinti automobilio techninę būklę apibudinančius objektyvius veiksnius ir kad perka naudotą 11 metų senumo automobilį, kurio mechanizmai ir detalės yra padėvėti, turi defektų ir dėl to pareikalaus išlaidų remontui.

57. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ji automobilio negalėjo patikrinti servise, nes sutartis buvo sudaryta 2024-04-06 (šeštadienį) ir kad atsakovas jai to padaryti nesiūlė. Kaip matyti iš byloje apklausto ieškovės tėvo M. K. parodymų, jis neneigė aplinkybės, kad atsakovas siūlė patikrinti automobilį servise, bet jie šia teise nepasinaudojo. Minėta, kad ieškovė su tėvu dėl automobilio pirkimo į Klaipėdą buvo atvykę ir 2024-04-03 (trečiadienį), taigi turėjo realias galimybes patikrinti automobilį bet kuriame specializuotame servise, tačiau šia savo teise jie nepasinaudoję nusprendė automobilį pirkti, sumokėję už jį 1 000 Eur avansą.

58. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio trūkumai yra esminiai, trukdantys naudoti daiktą pagal jo tikslinę paskirtį, neįrodė, jog nustatyti 11 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo būsena, kad su tokiais trūkumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali būti naudojama pagal paskirtį ir kad ieškovės nurodyti trūkumai yra susiję su atsakovo nenurodytais Sutartyje automobilio defektais. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovė, nelemia paties sprendimo neteisėtumo.

Dėl procesinių pažeidimų

59. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovės argumentą, kad 2025-03-03 teismo posėdyje teismui paskelbus apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir šalių atstovams pasakius baigiamąsias kalbas, ieškovės atstovui naudojantis replikos teise, teisėja uždavė jam papildomą klausimą, į kurį atsakius, išėjo priimti sprendimo, tuo padarydama procesinį pažeidimą. CPK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu ar sprendimų priėmimo kambaryje pripažįsta, jog yra reikalinga nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl klauso baigiamųjų kalbų bendra tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismo išvadas ir jų pagrindimą, teisėjų kolegija vertina, kad šis procesinis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas sprendimui panaikinti, nes dėl jo byla nėra išspręsta neteisingai.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartodamas sprendžia, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas, kuris pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagristos ir realiai patirtos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteisiamos iš ieškovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-03-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasIgnas Totilas