Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1122-657/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2023-10-24
Bylos Nr.: e2A-1122-657/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08922-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: individualios įmonės „Customs consulting“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Granito“

Civilinė byla Nr. e2A-1122-657/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08922-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.3.; 2.6.1.3.6.; 2.6.3.; 2.6.8.12.; 2.6.11.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės „Customs consulting“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai ieškinį atsakovei individualiai įmonei ,,Customs Consulting“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės individualios įmonės „Customs Consulting“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Granito tarpininkai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės IĮ UAB ,,Customs Consulting“ 7 579,95 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB ,,Granito tarpininkai“ ir atsakovės IĮ ,,Customs Consulting“ 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties Nr. 05/03/1 pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kuriose atsakovė vykdė muitinės tarpininko veiklą. Šalys 2017 m. gruodžio 12 d. sudarė susitarimą dėl paslaugų, pagal kurį ieškovė teikė atsakovei paslaugas, susijusias su atsakovės, kaip muitinės tarpininkės, vykdoma veikla, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Patalpų nuomos sutartis Nr.05/03/1 nutraukta atsakovės valia nuo 2019 m. vasario 15 d., o 2017 m. gruodžio 12 d. susitarimas dėl paslaugų šalių susitarimu nutrauktas 2018 m. gruodžio 19 d. Atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies. Nors ieškovė dėl skolos sumokėjimo į atsakovę kreipėsi ne vieną kartą, atsakovė vengė vykdyti prievolę. Atsakovė, teikdama priešieškinį, pripažino, jog paslaugas gavo ir už jas atsiskaitė arba turėjo atsiskaityti. Atsakovei ir kitiems šiame muitinės poste veiklą vykdantiems deklarantams buvo žinoma, kad ieškovė su Kauno teritorine muitine yra sudariusi sutartį, kurios pagrindu privalėjo apskaityti ir kontroliuoti įvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. e2S-119-587/2023).

Atsiliepimas

4. Atsakovė IĮ „Customs Consulting“ pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti; pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 12 d. susitarimą dėl paslaugų, sudarytą tarp ieškovės UAB ,,Granito tarpininkai“ ir atsakovės IĮ ,,Customs Consulting“ nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 2 292,29 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovė jokių paslaugų atsakovei neteikė, tariamai nuomota aikštelė ieškovei niekada nepriklausė. Atsakovė 2017 m. gruodžio 12 d. susitarimą dėl paslaugų sudarė dėl ieškovės neteisėtų apgaulės veiksmų, ir už patalpų nuomą pagal 2009 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartį yra pilnai atsiskaičiusi. Įleidimas į muitinės teritoriją negali būti apmokestinamas, todėl ieškovė negalėjo teikti atsakovei jokių paslaugų pagal susitarimą. Ieškovė kelio užtvarą, ženklus ir lentelę įrengė neteisėtai, pažeisdama imperatyvias teisės aktų normas, todėl nustojo jai mokėti mokestį už tariamai suteiktas paslaugas pagal susitarimą. Ieškovė nuo 2018 m. gruodžio 19 d. nutraukė susitarimą. Ji nereikalavo atsiskaitymo pagal susitarimą iki šio ieškinio pateikimo teismui, todėl atsakovė nekvestionavo susitarimo teisėtumo, manė, jog jis jai nesukelia teisinių padarinių. Susitarimas sudarytas apgaulės būdu, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, todėl pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių, kuriuo priteista ieškovei UAB ,,Granito tarpininkai” iš atsakovės IĮ ,,Customs Consulting” 7 579,63 Eur skola, 8 procentų dydžio procesines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kuris priimtas 2022 m. rugpjūčio 1d., paliko galioti; Kauno apylinkės teismo papildomą sprendimą, kuriuo priteista ieškovui UAB „Granito tarpininkai“ iš atsakovės IĮ „Customs Consulting“ 1 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, priimtą 2022 m. rugpjūčio 2 d., paliko galioti; atsakovės IĮ „Customs Consulting“ priešieškinį ieškovei UAB „Granito tarpininkai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7. Teismas nesutiko su atsakove, kad savavališkai pastatytas ženklas ,,Mokamos paslaugos“ gali suklaidinti asmenį dėl aikštelės apmokėjimo. Rūpestingas, sąžiningas ir protingas asmuo, pamatęs užrašą ,,Mokamos paslaugos“, pasiteirautų, ar realiai apmokamos saugomos teritorijos paslaugos. Atsakovės atstovas, turtintis aukštąjį išsilavinimą, dėl situacijos išsiaiškinimo pats galėjo iškelti klausimą dėl susitarimo dėl paslaugų teikimo, tačiau pats jokių klausimų ir reikalavimų ieškovei nekėlė, pasirašęs sutartį, savanoriškai įsipareigojo apmokėti už naudojimąsi aikštele. Nėra įrodytas joks tyčinis suklaidinimas ar apgaulė dėl sudaromų sandorių buvimo fakto. Atsakovės pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus raštas Nr. 64-2-2594 ,,Dėl įrengto užtvaro teisėtumo“, patvirtina, kad nurodytas kelio ženklas Nr. 528 ,,Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 ,,Mokamos paslaugos“ ant apsaugos posto sienos, adresu: (duomenys neskelbtini), nors įrengtas, turint atsakingų asmenų leidimus jį įrengti, nes gauti reikiami ženklai, priklausantys valstybei, tačiau per nurodytą terminą, iškilus būtinumui ir vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus nurodymą, UAB ,,Granito tarpininkai“ buvo pašalintas. Ieškovės neapdairumą naudotis minėtais ženklais patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. vasario 11 d. raštas Nr. 20-5-6931 (1.16), kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 11 d. UAB ,,Granito tarpininkai“ atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl kelio ženklo įrengimo, nesuderinus su policija. UAB ,,Granito tarpininkai“ buvo nurodyta kelio ženklą su papildoma lentele nuimti, o to nepadarius, bus taikomos poveikio priemonės. Tokių ženklų išdavimo tvarka yra reglamentuota įstatymu ir ieškovės darbo specifika, todėl atsakovės teiginiai pripažintini nepagrįstais, atsakovė nebuvo suklaidinta, nes žinojo, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su Kauno teritorine muitine, kurios pagrindu privalėjo apskaityti ir kontroliuoti įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, tokias paslaugas iš ieškovės gavo, jomis naudojosi, jų buvimo fakto net neginčijo. Ieškovė pateikė 2009 m. gruodžio 21 d. UAB ,,Granito tarpininkai“ ir Kauno teritorinės muitinės sudarytą sutartį Nr. 6B-251 ,,Dėl prekių (krovinių) pristatymo ir transporto priemonių įvažiavimo į Kauno teritorinės muitinės Kauno ,,Centro“ krovinių posto prekių tikrinimo vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine informacine sistema“. Šios sutarties 4.11. punkte nurodyta, jog ieškovė turi užtikrinti, kad už transporto priemonių patekimą į PTV ir išvykimą iš jos nebūtų imami jokio tipo mokesčiai ar rinkliavos. Taigi, UAB ,,Granito tarpininkai“, sudarydama su Kauno teritorine muitine sutartį, turėjo užtikrinti, kad patekimas į teritoriją ir iš jos bus neapmokamas. Tai, kad ieškovė pastatė įvairius ženklus, juos gavusi iš valstybės, patvirtina aukščiau nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės nesąžiningumą. Nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl ieškovės apgaulės, nes pati ieškovė vykdė specifinę veiklą.

8. Susitarime dėl paslaugų minima stovėjimo aikštelė nepriklauso ieškovei. Aikštelė priklauso Kauno miesto savivaldybei, o ją nuomojasi kita įmonė panašiu pavadinimu – UAB ,,Granitas“. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu ji valdo stovėjimo aikštelę. Tačiau atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, tokias paslaugas iš ieškovės gavo, jomis naudojosi ir dalį jų apmokėjo, jų buvimo fakto net neginčija. Pačiai atsakovei išreiškus valią ir davus sutikimą mokėti už aikštelę sutartas lėšas, derantis dėl padidėjusių įmokų sumažinimo, negalima laikyti esminiu pažeidimu dėl 2017 m. gruodžio 12 d. sudaryto šalių susitarimo, kurio pasekmes suprato abi šalys, ir tuo pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu, nes atsakovė jį vykdė ilgą laiką.

9. Už naudojimąsi aikštele viso yra sumokėta 2 321,29 Eur. Nors atsakovė pateikė patvirtinančius įrodymus apie už naudojimąsi aikštele sumokėtus pinigus, tačiau, nepripažinus negaliojančiu šalių sudaryto susitarimo dėl paslaugų teikimo, nėra pagrindo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai prašomą 2, 321,29 Eur sumą. Priešieškinis atmestinas, nes neįrodytas.

Šalies argumentai

10. Ieškovė su ieškiniu teismui pateikė 2022 m. gegužės 30 d. Buhalterinę pažymą Nr. 20220530, kurioje nurodė, kad atsakovė yra neapmokėjusi sąskaitų už atliktas paslaugas per laikotarpį 2014 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. bendrai 7579,95 Eur sumai, o 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. skolų likučiai 2015 m. sausio 1 d. konvertuoti į eurų valiutą. Pateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodytos dokumentų datos, sąskaitos Nr., sąskaitos aprašymas bei skolos suma. Iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė pagrįstai prašo apmokėti sąskaitas, kuriose nurodyta ,,nuoma“: 2016 m. sausio 29 d. AR GT001897 ,,Nuoma sausio mėn.“ suma – 168,21 Eur; 2016 m. kovo 31 d. AR GT002036 ,,Nuoma kovo mėn.“ suma – 168,21 Eur; 2016 m. gegužės 31 d. AR GT002181 ,,Nuoma gegužės mėn.“ – 168,21 Eur; 2018 m. gegužės 7 d. AR GT003707 ,,Nuoma gegužės mėn.“ – 85,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. LI GT006189 ,,Nuoma rugpjūčio mėn.“ – 85,00 Eur; 2019 m. sausio 31 d. AR GT004068 ,,Nuoma 2019 sausio mėn.“ – 85,00 Eur, viso – 759,63 Eur. Teismas darė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi šalys 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 05/03/1, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra apmokėjusi visą nuomos mokestį, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Tai, kad tarp šalių buvo atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais, patvirtino atsakovo atstovas ir rašytiniai įrodymai. Atsakovės atstovas R. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jis sumokėjęs ieškovei apie 70 000-80 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau šių faktų atsakovas nepagrindė kitais leistinais įrodymais, todėl teismas jais remtis negali.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nesant duomenų, kad sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė yra įvykdžiusi, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas už akių ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. papildomas sprendimas paliktini galioti, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 7 579,63 Eur skola.

12. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 579,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o papildomu sprendimu ieškovei UAB „Granito tarpininkai“ iš atsakovės IĮ „Customs Consulting“ priteista 1 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsakovės priešieškinį atmetus, jos prašymas priteisti 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ ,,Customs Consulting“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.91 straipsnio nuostatas, kadangi sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės esminę reikšmę turi apgavusios sandorio šalies aktyvūs ar pasyvūs veiksmai, lėmę sandorio sudarymą, o ne apgautosios šalies neatidumas ar tam tikrų veiksmų neatlikimas. Teismas atsakovės veiksmus nepagrįstai vertino, kaip pateisinančius ieškovės apgaulę. Turėjo būti vertinami ieškovės nesąžiningi veiksmai (ar neveikimas), o atsakovės veiksmai galėjo būti vertinami, tik nustatinėjant jos valios formavimąsi, sudarant susitarimą. Teismas supainiojo CK 1.90 ir 1.91 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi, jog ieškovė ją klaidina. Aiškinimas, kad atsakovė turėjo pasidomėti, ar paslaugos yra mokamos, prieštarauja logikai, nes ieškovė siekė sau finansinės naudos, nebūtų atskleidusi aplinkybės, jog patekimas į teritoriją negali būti apmokestinamas. Ieškovė siekė apgauti atsakovę ir nuslėpė informaciją, kad įvažiavimas į teritoriją yra nemokamas. Ieškovės vadovas teismo posėdyje pripažino, jog įvažiavimas į teritoriją yra nemokamas. Ieškovė tyčia nutylėjo aplinkybę, kad jai nepriklauso teritorija, į kurią patekimas buvo apmokestintas, taip pat, kad ji šia teritorija nedisponuoja jokiais kitais pagrindais. Įrengtas pakeliamas atitvaras ir kelio ženklas sudarė įspūdį, jog būtent ieškovė vienu ar kitu pagrindu valdo teritoriją ir lėmė atsakovės valios susiformavimą, sudarant susitarimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tokie ieškovės veiksmai, įrengiant atitvarą ir kelio ženklą, buvo neteisėti, pažeidžiantys imperatyvias įstatymų bei teisės aktų nuostatas. Susitarimo sudarymo dieną šalys bendradarbiavo 8 metus, atsakovė neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškove. Byloje surinkti įrodymai rodo, jog, sužinojusi, kad patekimas į teritoriją negali būti apmokestinamas, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie patvirtina, jog, jeigu atsakovė būtų žinojusi informaciją, kurią nuslėpė ieškovė, nebūtų sudariusi susitarimo. Viso teisminio proceso metu atsakovė ginčijo, kad ieškovė jai suteikė paslaugas – tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu teismo posėdžiuose.

13.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, ar susitarimo nuostatos neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, o paviršutiniškai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu. Nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas privalėjo vertinti susitarimo nuostatas, ar jos nepažeidžia priešieškinyje nurodytų imperatyvių įstatymų ir teisės aktų nuostatų. Susitarimo vykdymas sandorio pripažinimui negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu neturi teisinės reikšmės. Atsakovė sandorį vykdė trumpą laiko tarpą, vėliau nustojo vykdyti susitarimą, kai sužinojo, kad jis pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas bei yra sudarytas naudojant apgaulę. Atsakovė įrodė, kad susitarimas ir jo nuostatos prieštarauja eilei imperatyvių įstatymų ir teisės aktų nuostatų. Susitarime minima stovėjimo aikštelė ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė Kauno miesto savivaldybei, ją nuomojasi kita įmonė panašiu pavadinimu – UAB „Granitas“. Teismas 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu nuolat painiojo ieškovę su UAB „Granitas“. Toks painiojimasis galėjo lemti neteisingas teismo išvadas, sprendžiant klausimą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir net nevertinant aplinkybės, kad ieškovė neturėjo teisės išnuomoti žemės sklypo atsakovei. Byloje nėra pateiktas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo būtų leista stovėjimo aikštelę subnuomoti ieškovei. Kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, ieškovės teisę išnuomoti ginčo žemės sklypą ribojo imperatyvios CK ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatos. Todėl, jeigu ieškovė naudojosi aikštele ir siekė ja gauti sau finansinės naudos, tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir laikytini nesąžiningais. Be to, ieškovė, susitarime nustatydama mokestį už patekimą į muitinės teritoriją, pažeidė imperatyvias Muitinės įstatymo bei sutarties su Kauno teritorine muitine nuostatas.

13.3. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Ieškovė ne tik neįrodė paslaugų suteikimo fakto, bet ir kildino skolą iš neteisėtų sandorių, kadangi ji neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atsakovės atsiskaityti už paslaugas, už kurias imti užmokestį draudžia tiek įstatymai, tiek su Kauno teritorine muitine sudaryta sutartis. Teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, juos vertino netinkamai. Atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal 2009 m. gruodžio 1 d. sutartį, nėra jai skolinga. Tai patvirtina ir ieškovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad 2014 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AR GT001141 buvo apmokėta 2014 m. gruodžio 15 d. pavedimu Nr. 551. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad atsakovės neapmokėtas likutis – 889,38 Eur buvo perkeltas į 2022 m. gegužės 31 d. atsiskaitymų žiniaraštį ir 2015 m. sausio 1 d. apmokėtas atsakovės. Iš 2022 m. gegužės 31 d. atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AR GT002181 buvo apmokėta 2016 m. birželio 23 d. pavedimu. Atsakovė į bylą pateikė lapelius, kurie patvirtina atsakovės mokėjimų ieškovei aplinkybę. Kad šie lapeliai yra autentiški, patvirtina ant jų esantis ieškovės antspaudas. 2016 m. sausio 29 d., 2018 m. birželio 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros taip pat buvo apmokėtos, kadangi iš 2022 m. gegužės 31 d. apyvartos žiniaraščio matyti, kad po šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo atsakovė atliko ne vieną mokėjimą, tačiau ieškovė dėl nežinomų priežasčių šiuos mokėjimus užskaitė vėlesnėms PVM sąskaitoms faktūroms dengti. Ieškovė negalėjo užskaityti mokėjimų savo nuožiūra pasirinktoms PVM sąskaitoms faktūroms dengti. Ieškovė neįrodinėjo ir neteigė, kad tarp šalių būtų egzistavę susitarimų, jog konkretūs mokėjimai yra skiriami konkrečioms PVM sąskaitoms faktūroms apmokėti. 2022 m. gegužės 31 d. apyvartos žiniaraštis yra sudarytas, pažeidžiant CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, nors dėl jų buvo pasisakyta tiek 2023 m. vasario 27 d. atsiliepime į ieškinį, tiek akcentuojama 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.55 straipsnio 2 dalies materialinės teisės normų. Ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovei paslaugas pagal atsakovės ginčijamą susitarimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų suteikusi bent vieną susitarimo 3 punkte nurodytą paslaugą atsakovei. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos „už automobilių stovėjimo aikštelę“, nors ieškovė jokiomis teisėmis jos ar žemės sklypo nevaldo. 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo atveju esminę reikšmę turėjo prieiga prie informacinės sistemos. Susitarime nurodoma, kad prieiga prie informacinės sistemos yra suteikiama nemokamai. Tokia ieškovės pozicija yra nenuosekli, sukėlė daug prieštaravimų, tačiau teismas dėl šių prieštaravimų visiškai nepasisakė. Byloje pateiktas nei vienos iš šalių nepasirašytas skolų suderinimo aktas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad skolų suderinimo aktas buvo siunčiamas atsakovei. Jokios įrodomosios galios neturi ieškovės į bylą pateikta buhalterinė pažyma, kadangi ją vienašališkai pasirašė ieškovės buhalterė. Be to, buhalterinėje pažymoje nurodytos visai kitos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atsakovė neatsiskaitė, nei tos, kurias ieškovė pateikė į bylą. Taip pat nurodyti šias PVM sąskaitas faktūras dengiantys pavedimai, tačiau pavedimų paskirtyse nurodyti visai kitų PVM sąskaitų faktūrų numeriai. Ieškovės pateikti atsakovės įsiskolinimą pagrindžiantys dokumentai yra prieštaringi, tačiau teismas visiškai neįsigilino į ieškovės pateiktus įrodymus, nepašalino šių prieštaravimų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo išreikalauti įrodymai, kad ieškovė niekada nevykdė nekilnojamojo turto nuomos veiklos. Be to, ieškovė negalėjo teikti atsakovei nuomos paslaugų, nes įstatymo nuostatos griežtai draudė tokių ar susijusių paslaugų apmokestinimą. Ieškovė neturėjo teisės žemės sklypo nuomoti ar riboti patekimo į jį, nei imti už patekimą į žemės sklypą ar susijusias paslaugas rinkliavas ar mokesčius.

13.4. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo ir bylos nagrinėjimo betarpiškumo principai, kas suponuoja savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismas nesprendė dėl šalių materialinių reikalavimų, o vietoje to paliko galioti 2022 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimą už akių, nors šis sprendimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo nutartimi. Teismas turėjo spręsti dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo arba netenkinimo. CPK nenumato galimybės palikti galioti priimtą sprendimą už akių, tuo labiau, kai jis panaikintas. Tai prieštarauja ne tik CPK nuostatoms bet ir logikai. Teismas po baigiamųjų kalbų atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir uždavė po papildomą klausimą šalių atstovams (vadovams). Tačiau, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nesilaikė tolimesnės bylos nagrinėjimo tvarkos. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismas privalėjo vėl išklausyti baigiamąsias kalbas.

13.5. Teismas priėmė ieškovės pateiktus įrodymus po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, apie juos neinformavęs atsakovės atstovų ir nesuteikus galimybės dėl įrodymų pasisakyti bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės 2023 m. balandžio 17 d. prieš teismo posėdį pateiktų prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Granitas“, kuri, neva, patvirtina, kad ieškovė turėjo teisę naudotis žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovas nematė. Iš informacinės pažymos matyti, kad teismas 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu nesprendė dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos. 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog dėl šių įrodymų nebuvo sprendžiama, šalys dėl jų nepasisakė. Po teismo posėdžio prisijungus prie EPP sistemos pasirodė pranešimas, kad 16 val. 39 minutės priimti nauji ieškovės pateikti įrodymai. Dėl šių įrodymų prijungimo ir pačių įrodymų įrodomosios reikšmės atsakovės atstovai neturėjo galimybės pasisakyti.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atsakovės IĮ ,,Customs Consulting“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Granito tarpininkai“ prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

14.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovei ieškovė UAB „Granito tarpininkai“ suteikė paslaugas, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Teismas pagrįstai nurodė, kad sutartis yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei IĮ „Customs Consulting“ buvo suteiktos paslaugos, atsakovė šią aplinkybę pripažino savo procesiniuose dokumentuose. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. susitarimas dėl paslaugų buvo sudarytas, vykdant ieškovės UAB „Granito tarpininkai“ ir Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 21 d. Nr. 6B-251 sutartį. Visas ataskaitas apie jai suteiktas paslaugas atsakovė galėjo susigeneruoti pati ir pasitikrinti, ar paslaugos užfiksuotos teisingai, todėl atsakovei niekada nekilo klausimas apie suteiktų paslaugų kiekį ir mokesčio už jas sumą. Atsakovė po 2017 m. gruodžio 12 d. susitarimo dėl paslaugų nutraukimo, nepraėjus nei dviem mėnesiams, pati pateikė raštišką pasiūlymą dėl paslaugų teikimo atnaujinimo, akcentuodama, kad būtų leista prisijungti prie „Transporto administravimo programos“. Atsakovė IĮ „Customs Consulting“ skolų suderinimo akto neginčijo, jį gavusi, nesutikimo su skolų suderinimo akte nurodyta skola nereiškė. Tik ieškovei pateikus ieškinį teismui, pradėjo abejoti skolų suderinimo akte nurodytos skolos pagrįstumu bei 2017 m. gruodžio 12 d. susitarimo dėl paslaugų teisėtumu.

14.2. Teismas, atmesdamas priešieškinį, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, nes pati atsakovė jį vykdė ilgą laiką. Atsakovė ir toliau naudojasi analogiškomis paslaugomis, kurias šiuo metu teikia UAB „Resko“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

17. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertimo, proceso teisės normų pažeidimų.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ieškovė UAB „Granito“ tarpininkai ir atsakovė IĮ ,,Customs Consulting“ 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 05/03/1, pagal kurią ieškovė (nuomotoja) išnuomojo atsakovei (nuomininkei) 17,24 kv. m patalpas biuro veiklai, esančias pastate, (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo patalpas naudoti pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti 700 Lt nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 skirsnio 1-2 p.; 7 skirsnis). Šalys 2012 m. sausio 2 d. pakeitė sutarties 7 skirsnio sąlygą dėl nuomos mokesčio dydžio, nustatydamos, kad nuomos mokestis yra 480 Lt su PVM per mėnesį.

19. Šalys 2017 m. gruodžio 12 d. sudarė susitarimą Nr. 2017/12/12 dėl paslaugų, kurio pagrindu paslaugos teikėjas (ieškovė) įsipareigojo įleisti paslaugos gavėją (atsakovę), ar jo kliento transporto priemones į kontroliuojamą teritoriją ir leisti naudotis paslaugos tiekėjo automobilių stovėjimo aikštele; užtikrinti paslaugos gavėjo ar jo kliento transporto priemonių judėjimo kontrolę nuo įvažiavimo iki išvažiavimo; išrašyti muitinės nustatytos formos įvažiavimo / išvažiavimo leidimus, daryti juose visas reikiamas atžymas; organizuoti paslaugos gavėjo, ar jo kliento transporto priemonių ir jose esančių prekių apsaugą kol jos yra kontroliuojamoje teritorijoje; be muitinės ir / ar paslaugos gavėjo leidimo neišleisti transporto priemonių iš kontroliuojamos teritorijos; užtikrinti prekių krovos, svėrimo, sandėliavimo darbus savo techninėmis priemonėmis, jeigu to reikia muitinei ar paslaugos gavėjui; nemokamai suteikti prieigą prie elektroninės duomenų bazės apie paslaugos gavėjo transporto priemonių judėjimą kontroliuojamoje teritorijoje, o atsakovė įsipareigojo gavusi elektroniniu paštu sąskaitą už paslaugas, per dešimt kalendorinių dienų pavedimu ar grynaisiais pinigais sumokėti už suteiktas paslaugas. Šio susitarimo priede Nr.1, nustatyta paslaugų įkainiai, tarp jų: už naudojimąsi ,,Granito“ tarpininkų teritorija, automobilių stovėjimo aikštele, apsauga – 3 Eur. Ieškovė susitarimą dėl paslaugų nutraukė 2018 m. gruodžio 19 d. apie tai raštu supažindinusi atsakovę IĮ ,,Customs Consulting”.

20. Atsakovė IĮ ,,Customs Consulting“ 2019 m. vasario 15 d. vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartį, apie tai 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2019-02 ,,Dėl patalpų nuomos nutraukimo“ informavusi ieškovę.

Dėl įrodymų vertinimo

21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

22. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

23. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

Dėl ieškovės ieškinio

24. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateikto 2022 m. balandžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, pasirašyto ieškovės vyr. finansininkės J. G., atsakovės skola sudarė 7 579,95 Eur. Byloje ieškovė nurodė, jog atsakovės skola susidarė pagal šias neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras :

- 2014 m. gruodžio 1 d. Nr. AR GT001141 – „patalpų nuoma“ – 161 Eur;

- 2014 m. gruodžio 23 d. Nr. AR GT001184 – „elektros energija“ – 96,58 Eur;

- 2016 m. sausio 29 d. Nr. AR GT001897 ,,nuoma sausio mėn.“ – 168,21 Eur;

- 2016 m. kovo 31 d. Nr. AR GT002036 ,,nuoma kovo mėn.“ – 168,21 Eur;

- 2016 m. gegužės 31 d. Nr. AR GT002181 ,,nuoma gegužės mėn.” – 168,21 Eur;

- 2018 m. balandžio 11 d. Nr. AR GT003611 ,,už stovėjimo aikštelę kovas“ – 873,23 Eur;

- 2018 m. gegužės 3 d. Nr. AR GT003659 ,,už stovėjimo aikštelę balandis“ – 900,24 Eur;

- 2018 m. birželio 7 d. Nr. AR GT003707 ,,patalpų nuoma gegužės mėn.“ – 85 Eur;

- 2018 m. liepos 3 d. Nr. AR GT003741 ,,už stovėjimo aikštelę gegužė-birželis“ – 1 215,33 Eur;

- 2018 m. rugpjūčio 22 d. Nr. AR GT003823 ,,už stovėjimo aikštelę liepa“ – 675,18 Eur;

- 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. LI GT006189 ,,nuoma rugpjūčio mėn.“ – 85 Eur;

- 2018 m. spalio 31 d. Nr. AR GT003927 ,,už stovėjimo aikštelę rugpjūtis-spalis“ – 2 097,56 Eur;

- 2019 m. sausio 29 d. Nr. GT012196 ,,už stovėjimo aikštelę lapkritis-gruodis“ – 1 362,36 Eur;

- 2019 m. sausio 31 d. Nr. AR GT004068 ,,nuoma 2019 m. sausio mėn.“ – 85 Eur.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistinos skolos dydžio, nes iš teismo motyvų neįmanoma nustatyti, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, kuriuos įrodymus vertino, nuspręsdamas priteisti visą reikalaujamos skolos sumą.

26. Sulyginus ieškovės pateiktų dokumentų duomenis nustatyta, kad į tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą yra įtraukti dokumentai 2015 m. sausio 1 d. Nr. AR GT001141 – 161 Eur ir 2015 m. sausio 1 d. Nr. AR GT001184 – 96,58 Eur, tačiau tarp pateiktų sąskaitų tokių dokumentų nėra, o yra pateiktos 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2014 gruodžio 23 d. sąskaitos tais pačiais numeriais, toms pačioms sumoms. Į tarpusavio atsiskaitymų aktą yra įtraukta 2016 m. kovo 31 d. sąskaita Nr. AR GT002036 ,,nuoma kovo mėn.“ – 168,21 Eur sumai, tačiau prie pateiktų sąskaitų, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, tokio dokumento nėra. Akte taip pat nurodyta 2018 m. balandžio 11 d. sąskaita Nr. AR GT003611 ,,2018 m. kovas“ – 416,37 Eur, tačiau pateiktoje sąskaitoje nurodyta suma yra 873,23 Eur.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad skolos suma yra grindžiama 2018 m. gegužės 7 d. sąskaita Nr. AR GT003707 ,,nuoma gegužės mėn.“ – 85 Eur, kurios nėra byloje ir kuri nėra įtraukta į tarpusavio atsiskaitymų aktą. Teismas šių atitikimų nesiaiškino, tačiau darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo apmokėti sąskaitas, kuriose nurodyta ,,nuoma“, iš viso 759,63 Eur.

28. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės pateiktais pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo pavedimais, sprendė, kad atsakovė yra sumokėjusi 2 321,29 Eur už aikštelės naudojimąsi, tačiau ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, jog nepripažinus susitarimo negaliojančiu nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus dėl nepagrįsto mokėjimo už naudojimąsi aikštele ir grąžinti atsakovei priešieškiniu reikalaujamą priteisti sumą – 2 292,29 Eur.

29. Pagal byloje pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas skolos dydis, galima daryti išvadą, jog skola už stovėjimo aikštelę už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki gruodžio mėnesio pagal pateiktas sąskaitas ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą yra 7 123,90 Eur, skola už patalpų nuomą – 920,63 Eur, skola už elektrą – 96,58 Eur. Taigi, pagal pateiktus įrodymus atsakovės skola sudarytų 8 141,11 Eur (7 123,90 + 920,63 + 96,58). Jeigu laikyti pagrįsta ir įrodyta teismo išvadą, jog atsakovė yra sumokėjusi 2 321,29 Eur už stovėjimo aikštelę, tokiu būdu skolos dydis būtų 5 819,82 Eur (8 141,11 – 2 321,29), o teismui pripažinus, jog ieškovė pagrįstai prašo apmokėti sąskaitas, kuriose nurodyta ,,nuoma“, skolos dydis būtų 5 723,24 Eur (5 819,82 – 96,58 (skola už elektrą)).

30. Esant šiems neatitikimams būtina nustatyti, kokiais įrodymais (sąskaitomis, kt.) yra grindžiamas reikalavimas priteisti skolą už elektrą, patalpų nuomą, stovėjimo aikštelę, kaip buvo atliekami mokėjimai ir kaip atlikti mokėjimai pagal išrašytas sąskaitas buvo įtraukiami į ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Tik šias aplinkybes nustačius, galima spręsti, ar atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei reikalaujamą skolą už patalpų nuomą, stovėjimo aikštelę, elektrą, ir reikalaujamos skolos ar jos dalies (ne)priteisimo.

Dėl atsakovės priešieškinio

31. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 ir 1.91 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinį.

32. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu, konstatavo, jog pati ieškovė vykdė specifinę veiklą, pastatė įvairius ženklus, juos gavusi iš valstybės, o atsakovės atstovas, turtintis aukštąjį išsilavinimą, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir protingas asmuo, pamatęs užrašą ,,Mokamos paslaugos“, manytina turėjo pasiteirauti, ar realiai apmokamos saugomos teritorijos paslaugos, ir išsiaiškinęs situaciją pats galėjo iš karto iškelti klausimą dėl susitarimo apmokestinti paslaugas, tačiau jokių klausimų ir reikalavimų ieškovei nekėlė.

33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė savavališkai ir neteisėtai buvo įrengusi užtvarą ir pastačiusi ženklus dėl mokamų paslaugų, kuriuos ieškovė buvo įpareigota pašalinti. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus raštas Nr. 64-2-2594 ,,Dėl įrengto užtvaro teisėtumo“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2019 m. vasario 11 d. raštas Nr. 20-5-6931 (1.16).

34. CK 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio CK straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorių nuginčijimo pagrindai, kuriais vadovaujasi apeliantė prašydama pripažinti negaliojančiu ginčo susitarimą, pasižymi vienu esminiu aspektu – valios trūkumu. Visais atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais iš esmės yra keliamas atsakovės vidinės valios neatitiktis jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės nesiaiškino, kokios aplinkybės buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu, nevertino atsakovės argumentų ir rašytinių įrodymų dėl ieškovės teisės nuomoti stovėjimo aikštelę (žemės sklypą), kokia buvo ieškovės ir atsakovės elgsena susitarimo sudarymo metu, ar buvo objektyvių aplinkybių, turėjusių įtakos atsakovės valiai sudaryti ginčijamą sandorį. Tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti dėl ginčijamo susitarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismai nepagrįstai nepripažino 2017 m. gruodžio 12 d. sudaryto susitarimo Nr. 2017/12/12 dėl paslaugų negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, nes, atsakovės vertinimu, šalių sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.477 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatoms, kas reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo, bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad transporto infrastruktūros, kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto ar panašias siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių, terminalų ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą ir tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus.

38. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

39. Konkrečios teisės nuostatos imperatyvumą pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi, sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Ar reikalavimas yra imperatyvus, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį šiuo pagrindu, nurodė, jog nekonstatavus, kad sandoris yra niekinis, nes jis buvo vykdomas abiejų šalių, kartu konstatuojama, kad jis sukūrė civilines teises ar pareigas, kurių siekė jį sudarę asmenys.

41. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė, ar teisės normos, kurioms, atsakovės nuomone, prieštarauja sandoris, yra imperatyviosios, ar ginčo sandoris pažeidžia nurodytose normose įtvirtintus imperatyvus, ar šių pažeidimų padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino visų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, todėl ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl procesinių pažeidimų

42. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nusprendė palikti galioti Kauno apylinkės 2022 m. rugpjūčio 1d. sprendimą už akių ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. papildomą sprendimą.

43. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes Kauno apylinkės 2022 m. rugpjūčio 1d. sprendimas už akių buvo panaikintas Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi.

44. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas vyksta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 289 str.), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 str. 1 d.), atitinkantį CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą sprendimą, prieštaraujantį CPK 259 ir 270 straipsnio reikalavimams, pažeisdamas CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas.

46. Apeliantės teigimu, teismas priėmė ieškovės pateiktus įrodymus – susitarimą su UAB „Granitas“ jau po bylos išnagrinėjimo esmės pabaigos, todėl atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su pateiktais įrodymais ir išreikšti dėl jų nuomonę.

47. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prieš teismo posėdį 2023 m. balandžio 17 d. pateikė teismui naujus įrodymus. Teismo posėdžio metu buvo nuspręsta prijungti atsakovės pateiktus įrodymus, o teisėjos rezoliucija nurodė įkelti dokumentus į bylą. Nors teismo rezoliucija yra parašyta po teismo posėdžio, o teismo posėdžio metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pateiktų įrodymų priėmimo, tačiau, kaip matyti iš posėdžio informacinės pažymos, šalys neprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga, ją pagarsinti, nurodydamos, kad su bylos medžiaga yra susipažinę iki teismo posėdžio pradžios. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime nesirėmė ieškovės pateikta 2015 m. gegužės 1 d. Patalpų nuomos sutartimi Nr. 45-15, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Granitas“, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog netinkamas įrodymo priėmimas turėjo įtakos atsakovės teisėms.

49. Pagal CPK 256 straipsnį teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai arba ištirti naujus įrodymus. CPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu ar sprendimų priėmimo kambaryje pripažįsta, jog yra reikalinga nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl klauso baigiamųjų kalbų bendra tvarka.

50. Šiuo atveju teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiaiškinęs papildomas aplinkybes (uždavęs šalims klausimą), nesuteikė galimybės vėl išdėstyti baigiamąsias kalba, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, apsiribojo formaliu įrodymų vertinimu, neatmesdamas jų prieštaringumo, padarė visą eilę aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų.

52. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla pagal ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė, bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje iš esmės reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą), be to, apribotų ir šalių teisę į apeliaciją.

54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl neatskleistos ginčo esmės egzistuoja skundžiamo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

55. Kadangi teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi tarp šalių paskirstymo klausimo nesprendžia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėLaima KriaučiūnaitėDiana Labokaitė