Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2024-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-2124-1187/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-18Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2024-10-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-22
Bylos Nr.
e2A-2124-1187/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01770-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
B. T., B. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2124-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01770-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams B. T. ir B. Š. dėl išlaidų, patirtų daikto trūkumams ištaisyti, atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų B. T. ir B. Š. 4766,94 Eur išlaidų už įsigyto naudoto automobilio trūkumų pašalinimą.

2. Nurodė, kad 2023 m. sausio 27 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 9 500 Eur įsigijo 2011 m. pagamintą automobilį Mercedes Benz, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt patalpintame skelbime buvo deklaruota, kad parduodamas automobilis turi tik variklio pagalvės defektą. Automobilis buvo patikrintas Mažeikiuose autoservise UAB „Pas Evaldą“, kur buvo rekomenduota keisti amortizatorius ir variklio pagalvę. Atsižvelgiant į tai šalys sutarė sumažinti automobilio kainą 500 Eur suma, ieškovas nutarė automobilį įsigyti ir tą patį vakarą buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Po automobilio įsigijimo ieškovui pakeitus automobilio amortizatorius ir dvi variklio pagalves, taip pat atlikus kitus remonto darbus saugiam automobilio eksploatavimui, toliau jautėsi stipri vibracija ir triukšmas, kuris tik didėjo. Atlikus papildomą diagnostiką nustatytas automatinės pavarų dėžės gedimas. Apie tai 2023 m. vasario 4 d. ieškovas informavo atsakovę B. Š., kuri bendrauti dėl automobilio gedimų atsisakė. Kadangi su tokiais gedimais automobilį eksploatuoti buvo nesaugu, 2023 m. vasario 7 d. automobilis autovežiu nugabentas į specializuotą autoservisą UAB „MBworkshop”, esantį (duomenys neskelbtini), automatinės pavarų dėžės remontui. UAB „MBworkshop” atliko pirminę automobilio diagnostiką ir pateikė rekomendacijas remontui. 2023 m. vasario 20 d. atlikus pilną automobilio apžiūrą surašytas defektinis aktas bei pateikti duomenys apie preliminarią remonto ir darbų kainą, kuri sudarė 2 832 Eur. Ieškovas už automobilio remontą ir konsultacijas sumokėjo 4 306,95 Eur, už automobilio gabenimą į autoservisą 220 Eur, 49,99 Eur už kurą grįžti iš serviso Vilniuje į Klaipėdą ir 24 Eur vykstant į Vilnių atsiimti automobilio. Taip pat patyrė 16 Eur išlaidas gaunant duomenis iš skelbimų portalo, kuriame buvo pateikti duomenys apie parduodamą automobilį bei 150 Eur už ieškinio teismui parengimą, šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovų.

Atsiliepimas

3. Atsakovai B. T. ir B. Š. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas automobilį apžiūrėjo savo iniciatyva pasitelkdamas specialistus, nuvykęs į servisą Mažeikiuose UAB „Pas Evaldą“, kur buvo nustatyti gedimai: variklio pagalvės, amortizatoriai, kuro nuotėkis ir „razdatkė“. Ieškovą automobilio nustatyti gedimai tenkino ir jis sutiko pirkti automobilį. Ieškovas iš automobilio pirkimo–pardavimo sutarties gavo beveik viską, ko buvo galima tikėtis – funkcionuojantį automobilį, atliekantį jo pagrindinę transportavimo funkciją. Atsakovai tyčia jokio gedimo nenuslėpė, kadangi gedimas išaiškėjo po automobilio pardavimo. Automobiliui neseniai buvo atlikta techninė apžiūra, kas patvirtina, kad automobilis techniškai tvarkingas ir esminių gedimų nenustatyta.

4. Taip pat nurodė, kad iš 2023 m. vasario 7 d. UAB „MBworkshop” remonto rekomendacijų matyti, kad rekomenduojama tiesinti diskus ir keisti svirtis, jokių pavarų dėžės gedimų nenustatyta. Iš 2023 m. vasario 20 d. UAB „MBworkshop” sąskaitos matyti, kad buvo atliktas pavarų dėžės aptarnavimas, keičiami pusašiai ir kuro nuotėkis, kurio nebuvo net rekomenduojama šalinti, keičiami guoliai, tepalai ir kiti darbai, dėl kurių negalima konstatuoti, kad tai yra gedimai. Ieškovas, turėdamas visas galimybes apžiūrėti daiktą, šia teise pasinaudojo, o vėliau atliko techninį automobilio aptarnavimą, kurio negalima priskirti prie esminių automobilio trūkumų. Taip pat ieškovas nurodė, kad su automobiliu buvo nuvažiuota vos keli šimtai kilometrų, tačiau jokių duomenų apie tai nėra pateikęs, automobilio diagnostikos rezultatų taip pat nepateikė. Ieškovas melagingai nurodo, kad atsakovai nereagavo į jo pateiktas pretenzijas, nes telefonu ieškovui buvo nurodyta, kad visų pirma jis turi pateikti įrodymus apie gedimus, kurių jis nežinojo ir jie yra tyčia paslėpti, ko ieškovas nepadarė. Po to ieškovui buvo nurodyta, kad jeigu jis nebenori automobilio, gali nutraukti sutartį ir atsakovai grąžins jam pinigus, tačiau ieškovo tai netenkino ir jis pats pasirinko savo sprendimu šalinti gedimus ir atlikti techninį automobilio aptarnavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dviems atsakovams B. T. ir B. Š. Atsakovė B. Š. nesutiko, jog yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi ji veikė tik atstovaudama atsakovą B. T., kuris yra tikroji sandorio šalis. Faktiškai automobilio pardavimo skelbimą įdėjo, automobilį apžiūrai ieškovui pateikė atsakovė B. Š., tačiau Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp automobilio pardavėjo B. T. ir pirkėjo M. K. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovė B. Š. būtų nuslėpusi nuo ieškovo, kad veikia savo, o ne B. T. vardu, jog atsakovė neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorį B. T. vardu ar jai suteiktus įgaliojimus viršijo, nėra, todėl teismo vertinimu ieškovas suprato su kuo sudaro sandorį ir tikroji sandorio šalis yra B. T. Todėl laikytina, kad B. Š. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atsakovės B. Š. atžvilgiu atmestinas vien tuo pagrindu, jog pareikštas netinkamam atsakovui.

5.2. Jau iki apsisprendimo įsigyti automobilį ieškovui buvo žinoma apie tai, kad automobilis turi trūkumų ir tinkamam jo naudojimui bus reikalingos papildomos investicijos, dėl ko automobilis buvo parduotas už mažesnę nei skelbime nurodytą kainą, tačiau ieškovas nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti sutartą automobilio kainą. Po automobilio įsigijimo, jis buvo pristatytas į autoservisą, kur buvo pakeisti amortizatoriai, apie kurių keitimo poreikį ieškovas buvo informuotas prieš įsigyjant automobilį, taip pat atlikta dar viena automobilio diagnostika UAB „Autobaltva“, tačiau kitų, nei prieš perkant automobilį ieškovui atskleistų, trūkumų nebuvo nustatyta.

5.3. Nors ieškovas nurodė, kad automobilio pavarų dėžės gedimas buvo nustatytas dar kitame servise, ir dėl to buvo būtinybė jį autovežiu gabenti į UAB „MBworkshop“, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikta. Byloje nėra duomenų, kad automobilio remontą UAB „Restoras“ ir UAB „Autobaltva“ atlikę specialistai ieškovą įspėjo, kad automobilis toliau nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kad pavarų dėžė dėl natūralaus nusidėvėjimo ar ankstesnio netinkamo naudojimo sąlygų yra kritinės būklės ir greitu laiku gali sugesti, kad automobilio negalima eksploatuoti. Išvadą, jog automobilio negalima toliau eksploatuoti ieškovas padarė pats, remdamasis UAB „MBworshop“ darbuotojo žodine rekomendacija telefonu, ką patvirtino ir liudytojai A. S. bei K. K.

5.4. Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis į servisą Vilniuje atvyko su autovežiu, nes buvo žymi vibracija, jis rekomendavo automobilio neeksploatuoti, nes dėl vibracijos galėjo kilti pavojus vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams. Tik atlikus automobilio diagnostiką UAB „MBworkshop“ buvo nustatyti gedimai, kurie galėjo sąlygoti automobilio vibraciją, t. y. problemos dėl kuro nuotėkio, pusašių, pavarų dėžės reduktoriaus („razdatkės“). Liudytojų A. S. ir K. K. paaiškinimai patvirtina tai, kad apie pavarų dėžės reduktoriaus gedimą tapo žinoma tik išardžius automobilio pavarų dėžę UAB „MBworkshop“. Liudytojas K. K. paaiškino, kad pirminė vibracijos problema buvo ne tik dėl pavarų dėžės reduktoriaus, bet ir dėl priekinių pusašių. Net ir pakeitus pusašius negavo reikiamo efekto, todėl ieškojo gedimo toliau. Vizualiai apžiūrint ar atliekant kompiuterinę diagnostiką nustatyti kardaninio veleno problemos nebuvo galima, tik išardžius pavarų dėžę nustatyta, kad pavarų dėžės dantratis buvo subyrėjęs; tai buvo ilgalaikio nusidėvėjimo pasekmė, nes jis buvo surūdijęs. Kuro nuotėkio problema buvo nustatyta vizualios apžiūros metu, ši problema galėjo būti matoma apžiūrint automobilį prieš pirkimą, jei buvo nuimta variklio apsauga. Automobilio vibracija galėjo būti ir dėl variklio pagalvių, taip pat pusašių problemų. Stabdžių nusidėvėjimas, variklio pagalvės nėra paslėpti trūkumai, tai nusidėvėjimas. Pavarų dėžės reduktoriaus gedimas pagal tokią ridą taip pat yra normalus.

5.5. Šalių ir liudytojų paaiškinimai leidžia susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad ieškovas, pirkdamas 12 metų senumo automobilį su 380 000 km rida, žinodamas apie jam atskleistus ir diagnostikos metu nustatytus trūkumus, ypač apie jaučiamą vibraciją, turėjo veikti itin atsakingai ir dėmesingai bei įsivertinti savo lūkesčius, nes bet koks deklaruojamas automobilio defektas gali išprovokuoti ir/ar sukelti kitą galimą gedimą. Žinant apie automobilio vibraciją, jo ridą galima buvo įsivertinti, kad automobilio nusidėvėjimas, netinkamas vienos dalies veikimas gali paveikti kitus automobilio agregatus (detales), kurios jungiasi ir/ar yra tos pačios dalies kompleksinė (sudedamoji) dalis. Teismo vertinimu ieškovas šiuo atveju buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl prisiėmė riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Ieškovas, įsigydamas tokios būklės automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais bus atsakingas automobilio pardavėjas. Svarbu yra ir tai, kad automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, atlikta prieš du mėnesius iki jo pardavimo, jo dalyvavimas eisme nebuvo uždraustas, dėl to automobilio trūkumai negali būti vertinami kaip nutylėti, o remonto poreikis dėl automobilio defektų (trūkumų) atsirado dėl ankstesnio jo ilgo eksploatavimo.

5.6. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai automobilio pardavimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti UAB „MBworkshop“ nustatytų automobilio defektų, nes jie vizualiai ar atliekant kompiuterinę diagnostiką nematomi, o yra ilgalaikio automobilio eksploatavimo bei natūralaus nusidėvėjimo pasekmė ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas B. T. ar jį atstovavusi B. Š. sąmoningai žinodami apie šiuos defektus juos nuslėpė nuo ieškovo. Teismo vertinimu atsakovė B. Š., kaip atsakovo B. T. tarpininkė, pateikė jai žinomus ir suprantamus automobilio trūkumus, o ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko prisiėmė riziką dėl galimų automobilio gedimų ateityje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantas (ieškovas) M. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės; 2) ieškovo M. K. ieškinį atsakovui B. T. dėl išlaidų, patirtų daikto trūkumams ištaisyti, atlyginimo tenkinti iš dalies; 3) iš atsakovo B. T. ieškovo M. K. naudai priteisti 4 766,94 Eur išlaidų, kurias ieškovas patyrė automobilio Mercedes-Benz E250 CDI (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) trūkumams ištaisyti; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovas neskundžia tos sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo atmestas atsakovės B. Š. atžvilgiu.

6.2. Byloje nustatyta, kad prieš šalims sudarant sutartį ieškovui buvo atskleista ši informacija: 1) važiuojant jaučiama automobilio vibracija; 2) vibracija jaučiama dėl variklio pagalvės, kurią reikia keisti. Papildomai apžiūros metu buvo nustatyti amortizatorių trūkumai.

6.3. Po automobilio įsigijimo ieškovas kreipėsi į UAB „Restoras“ dėl transporto priemonės remonto. Pagal 2023 m. sausio 30 d. UAB „Restoras“ ir UAB „Autoaibė“ pardavimo važtaraštį, UAB „Restoras“ be kita ko įsigijo 2 priekinius bei 2 galinius amortizatorius, bendra įgytų prekių suma – 631,61 Eur, taip pat ieškovas papildomai sumokėjo 250 Eur už atliktus darbus, iš viso – 881,61 Eur.

6.4. 2023 m. vasario 3 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Autobaltva“. Pagal UAB „Autobaltva“ užsakymą – sutartį šiame servise buvo atlikta darbų už 931 Eur. Iš atliktų darbų sąrašo matyti, kad buvo atlikta automobilio diagnostika, pakeistos 2 variklio pagalvės, atlikti kiti darbai.

6.5. Net ir pakeitus amortizatorius bei variklio pagalves transporto priemonės vibracija nedingo, dėl ko ieškovas buvo priverstas toliau ieškoti šios problemos priežasčių ir sprendimo būdų.

6.6. Ieškovas kreipėsi į UAB „MBworkshop“, kur atlikus transporto priemonės diagnostiką buvo pateiktos dvi rekomendacijos. Vienoje iš jų nurodyti nustatyti gedimai: problema su kuru (kuro nuotėkis); problema su pavarų dėžės reduktoriumi („razdatke“); kairės ir dešinės pusės pusašiai. Kitoje nurodyta, jog atlikus automobilio būklės vertinimą rekomenduoja: galinė važiuoklė – keitimas viršutinės svirtys, kairės ir dešinės pusės; priekis važiuoklė – svirtis atsakanti už kasterį, joje reikia pakeisti sailenbloką į ekscentrinį ir tada padaryti ratų suvedimą; reikia ištiesinti diskus.

6.7. Taigi, vėliau paaiškėjo, kad Transporto priemonė turi trūkumų, susijusių su kuro nuotėkiu, pavarų dėžės reduktoriumi („razdatke“), kairės ir dešinės pusės pusašiais. Atsakovai ieškovui atskleidė, jog transporto priemonė vibruoja dėl variklio pagalvės ir amortizatorių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad problema susijusi su pavarų dėže ir pusašiais. Tikrosios problemos trūkumų šalinimas kainavo 3,5 kartų daugiau nei problemos, kurią nurodė atsakovas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neatskleidė tikrųjų transporto priemonės trūkumų ir neįvykdė savo, kaip pardavėjo, įsipareigojimų numatytų įstatyme.

6.8. Transporto priemonės kaina prieš pirkimą buvo sumažinta 500 Eur suma dėl nurodytos automobilio vibracijos, kurios priežastimi buvo nurodytas variklio pagalvės defektas. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad vibracijos priežastimi yra pusašiai ir pavarų dėžės gedimas, ieškovas arba nebūtų pirkęs transporto priemonės, arba būtų prašęs žymiai didesnės nuolaidos.

6.9. Ieškovas turėjo teisę, bet ne pareigą patikrinti transporto priemonę prieš ją įsigydamas. Ieškovas šia savo teise pasinaudojo, tačiau tai, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyti vėliau paaiškėję trūkumai, nereiškia ieškovo (pirkėjo) aplaidumo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su pirkėjo teisėmis ir pareigomis ir netinkamai nustatė, kad tai atleidžia atsakovą nuo atsakomybės.

6.10. Pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė Transporto priemonės techninei apžiūrai, spręsdamas dėl transporto priemonės kokybės jos pardavimo metu.

6.11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neprivalėjo įrodinėti, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie Transporto priemonės trūkumus prieš parduodant transporto priemonę, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, ši aplinkybė taip pat nešalina pardavėjo atsakomybės, todėl teisiškai nėra reikšminga. Ieškovas turėjo įrodyti: (i) transporto priemonės trūkumų faktą; (ii) kad šie trūkumai egzistavo Sutarties sudarymo metu. Atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, šalinančias jo kaip pardavėjo civilinę atsakomybę , o to nepadarius iš atsakovo priteisintinos neatskleistų trūkumų šalinimo išlaidos.

Atsiliepimas

7. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti ieškovo apeliacinį skundą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovas, turėdamas visas galimybes apžiūrėti daiktą, šia teise pasinaudojo, o vėliau atliko techninį automobilio aptarnavimą, kurio negalima priskirti prie esminių automobilio trūkumų. Ieškovas nepateikė esminių įrodymų nei apie tai, kad jam nebuvo žinomi gedimai, kad atsakovas juos nuslėpė bei, kad šie gedimai yra esminiai.

7.2. Jau iki apsisprendimo įsigyti automobilį ieškovui buvo žinoma apie tai, jog automobilis turi trūkumų ir tinkamam jo naudojimui bus reikalingos papildomos investicijos, dėl ko automobilis buvo parduotas už mažesnę nei skelbime nurodytą kainą, tačiau ieškovas nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti sutartą automobilio kainą.

7.3. Apeliantas skunde keičia ieškinio reikalavimus, kas apeliaciniame skunde nėra galima, prašo ieškovo ieškinį atsakovui B. T. tenkinti iš dalies, tačiau nepasisako dėl B. Š., kuri šioje byloje vis dar išlieka atsakove ir patikslintu ieškiniu yra reikalaujama priteisti išlaidas ir iš jos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių (įsigyto naudoto automobilio trūkumų šalinimo išlaidų) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. 2023 m. sausio 27 d. ieškovas ir atsakovas B. T. sudarė 2011 m. pagamintos transporto priemonės Mercedes-Benz E250 CDI (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – Transporto priemonė, Automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, jog automobilio pardavimo kaina 5 650 Eur, pažymėta, jog automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, automobilio rida ir trūkumai nenurodyti (e. t. 1, b. l. 33, 36).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Transporto priemonė pirkta pagal skelbimą internetiniame skelbimų portale www.autoplius.lt, skelbime nurodyta, kad automobilio pagaminimo data 2011 m. rugpjūčio mėn.; rida 380 000 km, varantieji ratai (4x4); pavarų dėžė automatinė; techninė apžiūra galioja iki 2024 m. lapkričio mėn.; be defektų; kaina 10 000 Eur. Automobilio aprašyme išvardinti automobilio privalumai, taip pat nurodyta, kad „Reikia keist variklio pagalve, jauciama vibracija“ (e. t. 1, b. l. 37, 57–58).

13. Automobilis buvo patikrintas Mažeikiuose autoservise UAB „Pas Evaldą“. Ieškovo teigimu nustatyti automobilio trūkumai (poreikis keisti amortizatorius ir variklio pagalvę) raštu užfiksuoti nebuvo, Transporto priemonės patikrinimo dokumentų autoservisas neišdavė.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl nustatytų Automobilio trūkumų jo kaina buvo sumažinta 500 Eur suma, pirkėjas faktiškai sumokėjo 9 500 Eur. 2023 m. sausio 27 d. mokėjimo pavedimu B. T. pervesta 5 400 Eur (e. t. 1, b. l. 22, 26). 2023 m. sausio 27 d. mokėjimo pavedimu B. Š. pervesta 1 100 Eur (e. t. 1, b. l. 21). 2023 m. sausio 27 d. ieškovas išsigrynino 2 900 Eur (e. t. 1, b. l. 22).

15. Į bylą pateikta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 702-0325564, kurioje nurodyta pirmosios registracijos data – 2011 m. rugpjūčio 1 d.; techninės apžiūros atlikimo data – 2022 m. lapkričio 23 d.; rida – 378898 (e. t. 1, b. l. 165).

16. 2023 m. sausio 30 d. Pardavimo važtaraščio duomenimis nustatyta, kad UAB „Restoras” iš UAB „Autoaibė” įsigijo priekinių stabdžių trinkeles, stabdžių trinkelių daviklius, priekinių stabdžių diskus, priekinius ir galinius amortizatorius, iš viso už 631,61 Eur (e. t. 1, b. l. 14). Už detales ieškovas sumokėjo 631,61 Eur, už atliktus darbus – 250 Eur (e. t. 1, b. l. 147, 162).

17. 2023 m. vasario 3 d. Užsakymas–sutartis Nr. 19038 patvirtina, kad UAB „Autobaltva” buvo atlikti įvairūs Transporto priemonės remonto darbai: tepalo keitimas, filtrų (oro, salono, kuro) keitimas, variklio pagalvių keitimas, kompiuterinė diagnostika, iš viso 931 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 15, 20).

18. 2023 m. vasario 7 d. Transporto priemonė autovežiu pristatyta į Vilnių (e. t. 1, b. l. 18). 2023 m. vasario 7 d. UAB „MBworkshop” Automobilio remonto rekomendacijose nurodyti šie gedimai: problema su kuru (kuro nuotekis); problema su „razdadtke”; pusašiai K.P. D.P. (e. t. 1, b. l. 46). 2023 m. vasario 7 d. UAB „MBworkshop” Automobilio remonto rekomendacijose nurodytos rekomendacijos: galinė važuoklė – keitimas viršutinės svirtys K.D. pusės; priekis važiuoklė – svirtis atsakanti už kasterį, joje reikia pakeisti sailenbloką į ekscentrinį ir tada padaryti ratų suvedimą; reikia tiesinti diskus (e. t. 1, b. l. 39).

19. 2023 m. vasario 20 d. PVM sąskaita–faktūra patvirtina, kad UAB „MBworkshop” buvo įsigytos įvairios detalės ir atlikti Transporto priemonės remonto darbai (hidraulinis pavarų dėžės filtras, universalus valiklis, tarpumatis, guolis, EGR vožtuvo tarpinė, riebokšlis, kuro žarnelė, vamzdelis, oro sklendės tarpinė, tepalo karteris, transmisinė alyva, paskirstymo dėžės dantratis, aušinimo skystis, žarnelių laikiklis, tepalas, guolis, pusašis, puašio šarnyras, kuro nuotekio remontas, ratų suvedimas, greičių dėžės aptarnavimas, „razdatkės“ guolių keitimas, diagnostika, pusašio keitimas, už kuriuos iš viso sumokėta 2 832 Eur (e. t. 1, b. l. 16, 23).

Dėl pardavėjo atsakomybės už naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus

20. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys buvo atmestas atsakovės B. Š. atžvilgiu, tačiau teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dalyje dėl atsakovo B. T., kadangi priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, susijusias su pardavėjo pareigomis ir atsakomybe parduodant naudotą daiktą, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, nukrypstant nuo kasacinio teismo šios kategorijos bylose formuojamos praktikos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakys šiais klausimais, atsižvelgdamas į nurodytas apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

21. Visų pirma pažymėtina, kad teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už naudoto daikto (transporto priemonės) kokybę, aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių, yra aiški ir nuosekli.

22. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

24. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš šalims sudarant Sutartį B. Š. ieškovui atskleidė šią informaciją: 1) važiuojant jaučiama Automobilio vibracija; 2) vibracija jaučiama dėl variklio pagalvės, kurią reikia keisti. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. sausio 27 d. (penktadienį) tarp ieškovo ir B. T. sudaryta Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. 2023 m. sausio 30 d. (pirmadienį), t. y. praėjus dviems dienoms po Transporto priemonės įsigijimo, ieškovas kreipėsi į UAB „Restoras“ dėl Transporto priemonės remonto. Greta kitų darbų buvo pakeisti du priekiniai bei 2 galiniai amortizatoriai. 2023 m. vasario 3 d., t. y. praėjus savaitei po Automobilio įsigijimo ieškovas kreipėsi į UAB „Autobaltva“. Iš UAB „Autobaltva“ atliktų darbų sąrašo matyti, kad be kita ko buvo pakeistos 2 variklio pagalvės.

26. Ieškovo teigimu, pakeitus amortizatorius bei variklio pagalves Transporto priemonės vibracija nedingo, dėl ko ieškovas buvo priverstas toliau ieškoti šios problemos priežasčių ir sprendimo būdų. Aplinkybę, kad automobilio vibracija galėjo jaustis ne tik dėl variklio pagalvės, bet ir dėl pavarų dėžės reduktoriaus (skirstymo dėžės) bei priekinių pusašių patvirtino 2024 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti E. P. ir K. K. (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:11:46 iki 0:11:52; nuo 0:26:41 iki 0:26:49; nuo 0:49:38 iki 0:51:05; nuo 0:57:25 iki 0:59:00). 2023 m. vasario 7 d. (praėjus dešimčiai dienų po Automobilio įsigijimo) ieškovas kreipėsi į UAB „MBworkshop“, kur atlikus Transporto priemonės diagnostiką buvo pateiktos dvi rekomendacijos. Vienoje iš jų nurodyti nustatyti gedimai: problema su kuru (kuro nuotėkis); problema su pavarų dėžės reduktoriumi („razdatke“); kairės ir dešinės pusės pusašiai. Taigi be ieškovui įvardintų Automobilio gedimų, vėliau paaiškėjo, kad Transporto priemonė turi trūkumų, susijusių su kuro nuotėkiu, pavarų dėžės reduktoriumi, kairės ir dešinės pusės pusašiais.

27. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pirkėjui, įsigyjančiam naudotą automobilį keliami didesni atidumo reikalavimai, todėl ieškovas, pirkdamas 12 metų senumo automobilį su 380 000 km rida, žinodamas apie jaučiamą vibraciją, prisiėmė riziką dėl vėliau paaiškėjusių automobilio gedimų. Teismas taip pat nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai žinojo apie automobilio defektus, juos nuslėpė nuo ieškovo. Be to, kadangi automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, automobilio trūkumai negali būti vertinami kaip nutylėti, taigi remonto poreikis yra ilgalaikio automobilio eksploatavimo bei natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pardavėjas nėra atsakingas už automobilio trūkumus, paaiškėjusius po automobilio pardavimo, todėl ieškovo ieškinį dėl išlaidų, patirtų naudoto daikto trūkumams ištaisyti, atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo (apelianto) argumentais, kad skundžiamas sprendimas priimtas nukrypstant nuo aktualios kasacinio teismo praktikos.

28. Pirma, dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad aplinkybė, jog jis turėdamas galimybę apžiūrėti daiktą, šia teise pasinaudojo ir patikrino Transporto priemonę prieš ją įsigydamas, patikrinimo metu nebuvo nustatyti vėliau paaiškėję trūkumai, nereiškia ieškovo (pirkėjo) aplaidumo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad naudoto automobilio įsigijimas lemia pirkėjo didesnį atidumą, rūpestingumą, maksimalias pastangas įvertinant transporto priemonės būklę, tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Taigi, nepakankamas pirkėjo atidumas įsigyjant daiktą pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę nepašalina.

30. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Transporto priemonės kokybės jos pardavimo metu, pernelyg didelę reikšmę suteikė techninei apžiūrai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl naudoto automobilio atitikties kokybės reikalavimas nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – įvertinti transporto priemonių techninę būklę, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (neteko galios 2023 m. vasario 1 d.) 10 punkte nurodyta, kad techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis: 10.1. transporto priemonės identifikavimo duomenis; 10.2. transporto priemonės stabdymo įrangą; 10.3. transporto priemonės vairavimo įrangą;10.4. matomumą; 10.5. transporto priemonės apšvietimo įrangą ir elektros sistemos sudedamąsias dalis; 10.6. transporto priemonės ašis, ratus, padangas, pakabą; 10.7. transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus; 10.8. kitą transporto priemonės įrangą; 10.9. neigiamus veiksnius ir kt.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeniui bent kartą dalyvavusiam automobilio techninėje apžiūroje yra žinoma, kad jos metu detali viso automobilio techninė apžiūra neatliekama, techninių apžiūrų centre važiuojamas itin trumpas atstumas ir tik pirma pavara, taigi atliekami patikrinimo darbai iš esmės apsiriboja automobilio charakteristikų, susijusių su saugumu kelyje ir aplinkos apsaugos reikalavimais patikra ir kontrole. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai ir sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad automobiliui neseniai (prieš du mėnesius iki pardavimo) buvo atlikta techninė apžiūra, savaime nepatvirtina, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu trūkumų neturėjo.

33. Trečia, CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad ieškovas neprivalėjo įrodinėti, jog atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie Transporto priemonės trūkumus prieš parduodant transporto priemonę, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė nešalina pardavėjo atsakomybės, todėl teisiškai nėra reikšminga. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad daikto trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Atitinkamai aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

35. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad po dviejų dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas dėl Automobilio remonto kreipėsi į UAB „Restoras“, praėjus savaitei – į UAB „Autobaltva“, o praėjus dešimčiai dienų – į UAB „MBworkshop“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad atsakovas turėjo pareigą parduoti Transporto priemonę, kurią būtų galima eksploatuoti dar tam tikrą laiką, nepatiriant didelių nepatogumų, tačiau šios pareigos nevykdė.

36. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 19, 21 punktai).

37. Bendrieji (įprasti) reikalavimai apibrėžiami kaip galimybė parduotą daiktą tam tikrą laiką naudoti tam, kam jis paprastai naudojamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė, kad įsigijus Automobilį paaiškėjo jo trūkumai, kurių atsakovas nebuvo nurodęs pirkimo–pardavimo sutartyje, kurie jau buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu ir kurie trukdė ieškovui naudoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį nepatiriant dėl to didelių nepatogumų bei kurių ieškovas negalėjo pastebėti pirkimo metu.

39. Minėta, kad 2023 m. vasario 7 d. (praėjus dešimčiai dienų po Automobilio įsigijimo) ieškovas kreipėsi į UAB „MBworkshop“, kur atlikus Transporto priemonės diagnostiką buvo pateiktos dvi rekomendacijos. Vienoje iš jų nurodyti nustatyti gedimai: problema su kuru (kuro nuotėkis); problema su pavarų dėžės reduktoriumi („razdatke“); kairės ir dešinės pusės pusašiai. Taigi be ieškovui įvardintų Automobilio gedimų, juos ištaisius, vėliau paaiškėjo, kad Transporto priemonė turi trūkumų, susijusių su kuro nuotėkiu, pavarų dėžės reduktoriumi, kairės ir dešinės pusės pusašiais.

40. 2024 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. K. nurodė, kad pavarų dėžės reduktoriaus gedimas yra ilgalaikio nusidėvėjimo pasekmė ir tikėtina egzistavo prieš perkant Automobilį (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:48:00 iki 0:49:05). Taigi akivaizdu, kad tokio masto pažeidimas negalėjo atsirasti per trumpą laiko tarpą. Byloje taip pat nustatyta, kad Automobilio trūkumai susiję su pavarų dėžės reduktoriumi (skirstymo dėže) paaiškėjo tik atitinkamą komponentą ardant, o kuro nuotėkį galima pamatyti vizualinės apžiūros metu, tačiau tik nuėmus variklio apsaugas. Taigi šie Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos kiekvienas atidus pirkėjas būtų pastebėjęs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Šiame kontekste kritiškai vertintina specialiomis techninėmis žiniomis niekaip nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkėjui turėjo būti aišku, jog netinkamas vienos dalies veikimas gali paveikti kitus automobilio agregatus (detales), kurios jungiasi ir/ar yra tos pačios dalies kompleksinė (sudedamoji) dalis. Trečia, kaip teisingai nurodo apeliantas, vien įmanomumas naudoti Transporto priemonę (kai tolimesnis jos eksploatavimas yra nesaugus arba gali padidinti gedimų mastą) nereiškia Transporto priemonės tinkamumo naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovas neprivalėjo įrodyti, kad dėl esamos vibracijos ar kuro nuotėkio Automobilis buvo apskritai neeksploatuojamas. Minėta, kad naudojimas pagal paskirtį suprantamas kaip įmanomumas naudoti daiktą, nepatiriant dėl to didelių nepatogumų, įvairaus pobūdžio trikdžių ar papildomų sąnaudų.

41. Tuo tarpu atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. nepaneigė savo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus prezumpcijos, įrodydamas, kad ieškovo nurodyti Transporto priemonės trūkumai, susiję su kuro nuotėkiu, pavarų dėžės reduktoriumi, kairės ir dešinės pusės pusašiais galėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų po automobilio įsigijimo arba kad šie trūkumai yra lengvai pastebimi ar mažareikšmiai. Atsakovui tinkamai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas šių automobilio trūkumų neįrodė.

42. Visgi šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, įsigydamas naudotą automobilį, visgi negalėjo pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus be išimties jo trūkumus bus atsakingas automobilio pardavėjas. Pažymėtina, kad aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Taigi naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti tam tikrų trikdžių, kurie nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan., tokie trikdžiai vertinami kaip nesusiję su galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį nebuvimu, kadangi didelių nepatogumų nesukelia ir yra sąlygoti remonto darbų, kurie turi būti atliekami periodiškai, poreikio.

44. Pažymėtina, kad Transporto priemonės kaina prieš pirkimą buvo sumažinta 500 Eur suma dėl nurodytos Transporto priemonės vibracijos, kurios priežastimi buvo įvardintas variklio pagalvės defektas bei prieš pirkimą nustatytas poreikis keisti amortizatorius. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašomų priteisti išlaidų, patirtų vėliau paaiškėjusiems daikto trūkumams ištaisyti dydį įrodinėja dalį išlaidų savo nuožiūra išminusuodamas, tačiau į šias išlaidas įtraukia tiek amortizatorių keitimo išlaidas, tiek dviejų variklio pagalvių keitimo išlaidas, tiek ir išlaidas susijusias su visais UAB „MBworkshop“ atliktais remonto darbais, transporto paslaugomis bei pretenzijos pardavėjui parengimu ir kt.

45. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį atmetęs, įrodymų, pagrindžiančių patirtų išlaidų dydį, nevertino, apsiribodamas 2024 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje liudytoju apklausto K. K. nuomonės išklausymu, kurie jo vertinimu iš UAB „MBworkshop“ atliktų darbų buvo būtini Automobilio vibracijai pašalinti (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 1:03:25 iki 1:08:01). Taigi nagrinėjamoje byloje, pripažinus ieškovo teisę į išlaidų už įsigyto naudoto automobilio trūkumų pašalinimą, yra būtina nustatyti išlaidų, susijusių būtent su kuro nuotėkio, pavarų dėžės reduktoriaus bei kairės ir dešinės pusės pusašių defektų pašalinimu, dydį. Nustatant atlygintinų išlaidų dydį, be kitų aplinkybių, būtina vertinti, kurios iš ieškovo patirtų išlaidų buvo būtinos tam, kad Automobilį būtų įmanoma naudoti nepatiriant dėl to didelių nepatogumų, o kurios susijusios su remonto darbais, kurie turi būti atliekami periodiškai. Atitinkamai atsakovas, nesutikdamas su atliktų remonto darbų kiekiu, kaina, sąsajumu su nustatytais defektais, turi teisę šių išlaidų dydį ginčyti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nors įrodymų pateikimo pareiga tenka šalims, tačiau jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas taip pat gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, šalių įrodinėjimo pareigos nurodytos kategorijos bylose ir nukrypo nuo aptartos šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl ieškovo ieškinį atmetė nepagrįstai.

47. Pirmosios instancijos teismas išlaidų, priteistinų už įsigyto naudoto automobilio trūkumų pašalinimą, dydžio klausimo iš esmės neanalizavo, todėl laikytina, jog šiuo ginčo aspektu bylos esmė liko neatskleista ir šis esminis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes atitinkama bylos dalis beveik visa apimtimi turi būti nagrinėjama iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

48. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, pripažįstant ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o bylos dalį dėl iš atsakovo priteistinų išlaidų už įsigyto naudoto automobilio trūkumų pašalinimą, dydžio nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

apelianto (ieškovo) M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo M. K. teisę į išlaidų, patirtų naudoto daikto trūkumam ištaisyti, atlyginimą.

Bylos dalį dėl iš atsakovo B. T. priteistinų nuostolių dydžio nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė