Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovei advokatei Reginai Bertašienei, atsakovei B. Š., atsakovų B. T. ir B. Š. atstovui advokatui Mariui Griciui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams B. T. ir B. Š. dėl išlaidų, patirtų daikto trūkumams ištaisyti, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų B. T. ir B. Š. 4766,94 Eur išlaidų už automobilio trūkumų pašalinimą.

Ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovų už 9500,00 Eur įsigijo 2011 m. automobilį Mercedes Benz, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - automobilis). Pardavėjo automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt, buvo deklaruota, kad parduodamas automobilis turi tik variklio pagalvės defektą. Pagal skelbimą ieškovui atvykus apžiūrėti automobilio, jį pasitiko atsakovė B. Š., kuri paaiškino, kad ji savo patėvio pavedimu parodys automobilį ir rūpinsis jo pardavimu. Automobilis buvo patikrintas Mažeikiuose autoservise (duomenys neskelbtini), kur buvo rekomenduota keisti amortizatorius ir variklio pagalvę. Pardavėja patikino, kad esama vibracija yra tik nuo variklio pagalvės, nors įjungus pavarą jautėsi stipri vibracija. Ieškovas nutarė automobilį įsigyti ir tą patį vakarą sudarė sutartį, kurioje buvo nurodyta mažesnė kaina nei realiai sutarė už jį sumokėti. Ieškovui pakeitus automobilio amortizatorius ir dvi variklio pagalves, taip pat atlikus kitus remonto darbus saugiam automobilio eksploatavimui, toliau jautėsi stipri vibracija ir triukšmas, kuris tik didėjo. Atlikus papildomą diagnostiką nustatytas automatinės pavarų dėžės gedimas. Apie tai 2023 m. vasario 4 d. ieškovas informavo atsakovę B. Š., kuri atsakė, kad automobilis yra be defektų, ir bendrauti dėl automobilio gedimų atsisakė. Kadangi su tokiais gedimais automobilio eksploatuoti nebuvo galima, 2023 m. vasario 7 d. automobilis su tralu buvo nuvežtas į specializuotą autoservisą (duomenys neskelbtini), automatinės pavarų dėžės remontui. (duomenys neskelbtini) atliko pirminę automobilio diagnostiką ir pateikė rekomendacijas remontui. 2023 m. vasario 20 d. atlikus pilną automobilio apžiūrą surašytas defektinis aktas bei pateikti duomenys apie preliminarią remonto ir darbų kainą, kuri sudarė 2832,00 Eur. Apie atliekamą automobilio apžiūrą buvo informuota atsakovė B. Š., tačiau atsakovai automobilio apžiūroje nedalyvavo. Tokiu būdu atsakovai atsisakė galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Ieškovo teigimu atsakovai apie vėliau automobilio apžiūros metu paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus nieko neminėjo. Kadangi daikto trūkumai paaiškėjo per kelias dienas nuo jo įsigijimo, akivaizdu, kad daikto trūkumai buvo automobilio pardavimo metu. Ieškovas už automobilio remontą ir konsultacijas sumokėjo 4306,95 Eur, už automobilio gabenimą į autoservisą 220,00 Eur, 49,99 Eur už kurą grįžti iš serviso Vilniuje į Klaipėdą ir 24,00 Eur vykstant į Vilnių atsiimti automobilio. Taip pat patyrė 16,00 Eur išlaidas gaunant duomenis iš skelbimų portalo, kuriame buvo pateikti duomenys apie parduodamą automobilį bei 150,00 Eur už ieškinio teismui parengimą. Kadangi automobilis jo perleidimo metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsakovai turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas M. K. nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovų patirtą žalą už įsigytą netvarkingą automobilį. Nurodė, kad 2023 m. sausio 26 d. paėmė paskolą, o (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. Š. nupirko brangų automobilį Mercedes-Benz, kurio pardavimo kaina skelbime buvo 10 000,00 Eur, o nurodytas stovis - idealios būklės. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, kuri atlikta 2022 m. lapkričio mėnesį. Nurodė, kad automobiliui būnant užvestam ir atliekant pravažiavimą jautėsi variklio vibracija, o patikrinus planuojamą įsigyti automobilį autoservise (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti trukumai, susiję su variklio pagalve ir dviem amortizatoriais, tačiau apžiūros dokumentas jam išduotas nebuvo. Dėl nustatytų defektų atsakovė sutiko sumažinti parduodamo automobilio kainą 500,00 Eur. Atliekant automobilio apžiūrą servise jis buvo pakeltas, apžiūrėtas, atlikta diagnostika, kuri nieko neparodė. Nurodė, kad nors skelbime ir nebuvo nurodyti automobilio trūkumai, tačiau atsakovė pasakė, kad automobilio drebėjimas yra dėl variklio pagalvės. Nurodė, kad už automobilį sumokėjo 9500,00 Eur, tačiau grįžtant automobiliu į Klaipėdą vibracija didėjo. Šalinant gedimą, automobilis buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini), kur už 881,00 Eur buvo keičiamos kaladėlės, stabdžių diskai ir visi keturi amortizatoriai ir (duomenys neskelbtini), kur už 931,00 Eur automobiliui buvo pakeisti tepalai, filtrai ir abi variklio pagalvės. Nurodė, kad atlikus remonto darbus „drebėjimas“ neišnyko, o (duomenys neskelbtini) mechanikas pasiūlė kreiptis į kitą servisą, nurodydamas, kad gedimas galimai susijęs su pavarų dėže. Susisiekus su specializuotu Mercedes Benz servisu Klaipėdoje buvo paaiškinta, kad servise yra didelės klientų eilės, dėl to kreipėsi į Vilniuje esantį specializuotą Mercedes Benz servisą. Paaiškinus telefonu, kad automobilį drebina ir purto, sulaukė atsakymo, kad tokios būklės automobilio eksploatuoti negalima ir automobilį reikalinga pristatyti tralu, kas jam kainavo 220,00 Eur, nors jokio defektinio akto dėl automobilio ir jo gebėjimo vykti savo eiga neturėjo. Atlikus pilną automobilio apžiūrą buvo nustatyti kuro nuotėkio, razdatkės, pusašių, galinės važiuoklės svirties, sailenblokų, paskirstymo dėžės dantračių, 3 guolių ir šarnyro gedimai, kurių remontas ieškovui kainavo 2832,00 Eur. Pašalinus šiuos gedimus automobilis nustojo drebėti ir atitiko jo lūkesčius. Nurodė, kad laišku informavo atsakovę B. Š. dėl atvykimo į servisą, tačiau sulaukė atsakymo, kad matė ką perka, ar jai galėjo būti žinomi gedimai, kurie buvo remontuojami Vilniuje negalėjo atsakyti, nes dalis jų pastebėti išardžius remontuojamas dalis. Nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų neatgavo. Nurodė, kad parduoto automobilio rida viršijo 350 000 kilometrų, o automobilio kaina sutartyje nurodyta ženkliai mažesnė nei buvo nurodyta skelbime. Pasirašant automobilio pirkimo pardavimo sutartį ji buvo dalinai užpildyta, jam reikalinga buvo įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašyti, tačiau sutartyje nebuvo pažymėta, kad parduodamas automobilis yra su trūkumais, o ir pardavėju nurodytas kitas asmuo. Dėl atliktų automobilio remonto darbų iš dalies sutiko mažinti ieškinio sumą dėl patirtos žalos, nes kai kurios automobilio detalės buvo keičiamos visos, tai yra visi keturi amortizatoriai, dvi variklio pagalvės, nors žinojo, kad trūkumai yra dėl šių dalių ir tai buvo priežastimi dėl ko buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina, tačiau proceso eigoje savo nuomonę pakeitė ir pasiliko prie patikslintame ieškinyje nurodytos ieškinio sumos. Nurodė, kad įsigytą iš atsakovės automobilį jau yra pardavęs, juo važinėjosi apie mėnesį laiko. Automobilį pardavė už 5000,00 Eur. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos bendravo tik su B. Š., nes kito atsakovo B. T. duomenys jam nebuvo pasakyti. Automobilio grąžinti atsakovei nepageidavo, nors tokia galimybė jam buvo pasiūlyta. Kompensacijos klausimus su atsakove aptarinėjo susirašinėdamas žinutėmis ir siųstais registruotais laiškais, tačiau šiai dienai susirašinėjimo žinučių nėra išsaugojęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad apie parduodamą automobilį Mercedes Benz E250, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas sužinojo iš skelbimo tinklapyje www.autoplius.lt. Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta automobilio pagaminimo data 2011 m. rugpjūčio mėnuo, rida 380000 km, automobilio kaina 10000,00 Eur, taip pat nurodyta, jog automobilis be defektų, tačiau pažymėta, jog reikia keisti variklio pagalvę, nes jaučiama vibracija. Ieškovas, atvykęs į Mažeikius, apžiūrėjo automobilį pats, taip pat kartu su atsakove B. Š. nuvyko į servisą (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta automobilio diagnostika. Automobilio diagnostikos rezultatus patvirtinančio dokumento pasak ieškovo jam servise nedavė ir tokio dokumento neturi, tačiau patvirtino, kad diagnostikos metu buvo nustatyta, jog reikalinga keisti variklio pagalves ir amortizatorius, dėl to atsakovė B. Š. sumažino automobilio pardavimo kainą 500,00 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovas pasirašė Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog automobilio pardavėjas yra B. T., automobilio pardavimo kaina 5650,00 Eur, pažymėta, jog automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, automobilio rida ir trūkumai nenurodyti. Į bylą pateikta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2022 m. lapkričio 23 d., ir nors teismui pateiktas tik dalinis ataskaitos variantas, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog įsigyjant automobilį jam buvo pateikta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje buvo nurodyta, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir gali būti eksploatuojamas. Pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas 2023 m. sausio 27 d. 16.19 val. pervedė atsakovui B. T. 5400,00 Eur, 2023 m. sausio 27 d. 16.20 val. išsigrynino 2500,00 Eur, 2023 m. sausio 27 d. 16.23 val. išsigrynino 400,00 Eur, o ieškovo mama 2023 m. sausio 27 d. 16.33 val. pervedė į B. Š. sąskaitą 1100,00 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtį „M. K. auto“. Ginčo tarp šalių dėl to, kad už automobilį buvo sumokėta didesnė nei sutartyje nurodyta automobilio kaina, t. y. 9500,00 Eur, nėra, dėl to teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako.

Po automobilio įsigijimo ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl automobilio remonto. Pagal 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimo važtaraštį, (duomenys neskelbtini) įsigijo stabdžių trinkeles, stabdžių trinkelių daviklius, priekinių stabdžių diską ir 2 priekinius bei 2 galinius amortizatorius. Bendra įgytų prekių suma 631,61 Eur. Pasak ieškovo jis papildomai už nurodytų detalių pakeitimą sumokėjo 250,00 Eur, ką patvirtina ant važtaraščio ranka padarytas įrašas. Bendra (duomenys neskelbtini) atlikto automobilio remonto kaina 881,61 Eur, iš kurios ieškovas atima stabdžių trinkelių ir trinkelių daviklių kainas, ir prašo priteisti iš atsakovų 828,00 Eur.

2023 m. vasario 3 d. ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą – sutartį šiame servise buvo atlikta darbų už 931,00 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) atliktų darbų sąrašo matyti, kad buvo atlikta automobilio diagnostika, kuri į bylą taip pat nepateikta, pakeistos 2 variklio pagalvės, pakeisti tepalo, oro, salono ir kuro filtrai, pakeistas tepalas. Ieškovo paskaičiavimu atsakovai turi atlyginti jam už (duomenys neskelbtini) atliktus remonto darbus 404,95 Eur, t. y. už 2 variklio pagalves ir jų keitimą bei atliktą kompiuterinę diagnostiką.

Pasak ieškovo ir atlikus nurodytus darbus, jautėsi stipri vibracija, todėl automobilis buvo nuvarytas į kitą servisą, kur atlikus papildomą diagnostiką, buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo nurodyta, kad vibracija galima dėl pavarų dėžės problemų, tačiau joks diagnostikos dokumentas, patvirtinantis automobilio pavarų dėžės gedimą, dėl kurio automobilio nebuvo galima toliau eksploatuoti, teismui nepateiktas. Iš ieškovo ir liudytojo A. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo tėvas ir pats ieškovas susisiekė su Mercedes Benz servisu Klaipėdoje, kur buvo ilgos eilės, todėl susiekė telefonu su (duomenys neskelbtini), esančia Vilniuje, kur pagal liudytojo A. S. žodinius paaiškinimus serviso darbuotojui, buvo rekomenduota automobilio toliau neeksploatuoti ir atvežti į servisą tralu.

(Duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimas patvirtina, jog ieškovas 2023 m. vasario 7 d. vežė automobilį tralu į Vilnių, į (duomenys neskelbtini) ir už tai sumokėjo 220,00 Eur. Kuras sugrįžti iš Vilniaus į Klaipėdą ieškovui kainavo 49,99 Eur, ką patvirtina pateiktas (duomenys neskelbtini) kuro pirkimo čekis. Bilietas į Vilnių atsiimti automobilio kainavo 24,00 Eur, ką patvirtina 2023 m. vasario 21 d. keleivio bilietas – čekis.

Ginčo dėl to, kad atsakovė buvo kviečiama atvykti į automobilio patikrinimą (duomenys neskelbtini) nėra, tačiau pasak atsakovės ji į patikrinimą nevyko, nes ieškovas žinojo, kokios būklės automobilį perka.

Atlikus automobilio diagnostiką (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos dvi rekomendacijos. Vienoje iš jų nurodyti nustatyti gedimai: problema su kuru (kuro nuotėkis); problema su razdatke; kairės ir dešinės pusės pusašiai. Kitoje nurodyta, jog atlikus automobilio būklės vertinimą rekomenduoja: galinė važiuoklė: keitimas viršutinės svirtys, k. d. pusės; priekis važiuoklė: svirtis atsakanti už kasterį, joje reikia pakeisti sailenbloką į ekscentrinį ir tada padaryti ratų suvedimą; reikia ištiesinti diskus. Pagal (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo atlikta remonto darbų už 2832,00 Eur. Ieškovo vertinimu visi darbai atlikti šiame servise yra susiję su paslėptų trūkumų ištaisymu, todėl už juos turi atlyginti atsakovai.

2023 m. kovo 2 d. ieškovas, pasitelkęs (duomenys neskelbtini) siuntė atsakovams rašytinę pretenziją, tačiau atsakovai į pretenziją nereagavo.

2023 m. kovo 24 d. ieškovas taip pat pasitelkęs (duomenys neskelbtini) siuntė atsakovams pakartotinę rašytinę pretenziją, tačiau atsakovai ir į šią pretenziją nereagavo. (duomenys neskelbtini) paslaugas ieškovas sumokėjo 242,00 Eur.

Dėl tinkamo atsakovo

CK 2.133 straipsnio 1 dalis numato, jog vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dviem atsakovams B. T. ir B. Š. Atsakovė B. Š. nesutiko, jog yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi ji veikė tik atstovaudama atsakovą B. T., kuris yra tikroji sandorio šalis.

Kaip nustatyta anksčiau faktiškai automobilio pardavimo skelbimą įdėjo, automobilį apžiūrai ieškovui pateikė atsakovė B. Š., tačiau Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp automobilio pardavėjo B. T. ir pirkėjo M. K.. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovė B. Š. būtų nuslėpusi nuo ieškovo, kad veikia savo, o ne B. T. vardu, kad atsakovė neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorį B. T. vardu ar jai suteiktus įgaliojimus viršijo, nėra, todėl teismo vertinimu ieškovas suprato su kuo sudaro sandorį ir tikroji sandorio šalis yra B. T.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, jog transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis sukūrė civilines teises ir pareigas būtent pirminiam automobilio savininkui - sandorio šaliai B. T., o ne B. Š., todėl laikytina, kad B. Š. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atsakovės B. Š. atžvilgiu atmestinas vien tuo pagrindu, jog pareikštas netinkamam atsakovui.

Kadangi B. T. yra tinkamas atsakovas byloje, teismas toliau pasisakys dėl atsakovo B. T. atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.

Dėl daikto trūkumų ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įsigijo 2011 m. gamybos naudotą automobilį Mercedes - Benz, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 380 000 km. Ieškovas prieš pirkdamas automobilį pasinaudojo savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, išbandė jį pats, o taip pat patikrino autoservise (duomenys neskelbtini). Nors www.autoplius.lt paskelbtame skelbime buvo nurodyta, jog automobilis be defektų, skelbime taip pat pažymėta, jog reikia keisti variklio pagalvę, nes jaučiama vibracija. Aplinkybės, jog automobilio išbandymo metu buvo jaučiama vibracija neginčijo ir pats ieškovas. Patikrinus automobilį autoservise buvo ne tik patvirtinta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog reikalinga keisti variklio pagalves, bet nustatyti ir kiti akivaizdūs trūkumai, t. y. poreikis keisti amortizatorius. (Duomenys neskelbtini) autoserviso vadovas liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su serviso darbuotojais atliko automobilio patikrą prieš jo pirkimą, buvo atlikta kompiuterinė diagnostika ir vizuali apžiūra; kiek atsimena buvo kažkas su variklio pagalve, apie tai buvo informuotas pirkėjas, ar buvo nustatyti kokie kiti defektai neatsimena. Liudytojas E. P. taip pat nurodė, kad automobiliu nevažiavo, todėl ar buvo kokia vibracija ar pirkėjas nurodė, jog yra automobilio vibracija, neatsimena. Paaiškino, kad vibracija galėjo būti jaučiama dėl variklio pagalvės; esminių defektų ar gedimų, dėl ko automobilio nebūtų galima eksploatuoti ar jo eksploatavimas būtų pavojingas nenustatė; po apžiūros joks dokumentas išduotas nebuvo, nes pirkėjas jo neprašė.

Šios aplinkybės, liudytojo E. P. paaiškinimai patvirtina, kad jau iki apsisprendimo įsigyti automobilį ieškovui buvo žinoma apie tai, kad automobilis turi trūkumų ir tinkamam jo naudojimui bus reikalingos papildomos investicijos, dėl ko automobilis buvo parduotas už mažesnę nei skelbime nurodytą kainą, tačiau ieškovas nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti sutartą automobilio kainą.

Bylos duomenys patvirtina, kad po automobilio įsigijimo, jis buvo pristatytas į autoservisą, kur buvo pakeisti amortizatoriai, apie kurių keitimo poreikį ieškovas buvo informuotas prieš įsigyjant automobilį, taip pat atlikta dar viena automobilio diagnostika (duomenys neskelbtini), tačiau kitų, nei prieš perkant automobilį ieškovui atskleistų, trūkumų nebuvo nustatyta. Kaip jau minėta, jog nors ieškovas nurodė, kad automobilio pavarų dėžės gedimas buvo nustatytas dar kitame servise, ir dėl to buvo būtinybė jį tralu gabenti į (duomenys neskelbtini), jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikta. Byloje nėra duomenų, kad automobilio remontą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikę specialistai ieškovą įspėjo, kad automobilis toliau nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kad pavarų dėžė dėl natūralaus nusidėvėjimo ar ankstesnio netinkamo naudojimo sąlygų yra kritinės būklės ir greitu laiku gali sugesti, kad automobilio negalima eksploatuoti. Išvadą, jog automobilio negalima toliau eksploatuoti ieškovas padarė pats, remdamasis (duomenys neskelbtini) darbuotojo žodine rekomendacija telefonu, ką patvirtino ir liudytojai A. S. bei K. K. Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis į servisą Vilniuje atvyko su tralu, nes buvo žymi vibracija, jis rekomendavo automobilio neeksploatuoti, nes dėl vibracijos galėjo kilti pavojus vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams. Tik atlikus automobilio diagnostiką (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti gedimai, kurie galėjo sąlygoti automobilio vibraciją, t. y. problemos dėl kuro nuotėkio, pusašių, pavarų dėžės reduktoriaus (razdatkės). Liudytojų A. S. ir K. K. paaiškinimai patvirtina tai, kad apie pavarų dėžės reduktoriaus gedimą tapo žinoma tik išardžius automobilio pavarų dėžę (duomenys neskelbtini). Liudytojas K. K. paaiškino, kad pirminė vibracijos problema buvo ne tik dėl pavarų dėžės reduktoriaus, bet ir dėl priekinių pusašių. Net ir pakeitus pusašius negavo reikiamo efekto, todėl ieškojo gedimo toliau. Vizualiai apžiūrint ar atliekant kompiuterinę diagnostiką nustatyti kardaninio veleno problemos nustatyti nebuvo galima, tik išardžius pavarų dėžę nustatyta, kad pavarų dėžės dantratis buvo subyrėjęs; tai buvo ilgalaikio nusidėvėjimo pasekmė, nes jis buvo surūdijęs. Kuro nuotėkio problema buvo nustatyta vizualios apžiūros metu, ši problema galėjo būti matoma apžiūrint automobilį prieš pirkimą, jei buvo nuimta variklio apsauga. Automobilio vibracija galėjo būti ir dėl variklio pagalvių, taip pat pusašių problemų. Stabdžių nusidėvėjimas, variklio pagalvės nėra paslėpti trūkumai, tai nusidėvėjimas. Pavarų dėžės reduktoriaus gedimas pagal tokią ridą taip pat yra normalus.

Šalių ir liudytojų paaiškinimai leidžia susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad ieškovas, pirkdamas 12 metų senumo automobilį su 380 000 km rida, žinodamas apie jam atskleistus ir diagnostikos metu nustatytus trūkumus, ypač apie jaučiamą vibraciją, turėjo veikti itin atsakingai ir dėmesingai bei įsivertinti savo lūkesčius, nes bet koks deklaruojamas automobilio defektas gali išprovokuoti ir/ar sukelti kitą galimą gedimą. Žinant apie automobilio vibraciją, jo ridą galima buvo įsivertinti, kad automobilio nusidėvėjimas, netinkamas vienos dalies veikimas gali paveikti kitus automobilio agregatus (detales), kurios jungiasi ir/ar yra tos pačios dalies kompleksinė (sudedamoji) dalis. Teismo vertinimu ieškovas šiuo atveju buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl prisiėmė riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Ieškovas, įsigydamas tokios būklės automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais bus atsakingas automobilio pardavėjas. Svarbu yra ir tai, kad automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, atlikta prieš du mėnesius iki jo pardavimo, jo dalyvavimas eisme nebuvo uždraustas, dėl to automobilio trūkumai negali būti vertinami kaip nutylėti, o remonto poreikis dėl automobilio defektų (trūkumų) atsirado dėl ankstesnio jo ilgo eksploatavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai automobilio pardavimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti (duomenys neskelbtini) nustatytų automobilio defektų, nes jie vizualiai ar atliekant kompiuterinę diagnostiką nematomi, o yra ilgalaikio automobilio eksploatavimo bei natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas B. T. ar jį atstovavusi B. Š. sąmoningai žinodami apie šiuos defektus juos nuslėpė nuo ieškovo. Teismo vertinimu atsakovė B. Š., kaip atsakovo B. T. tarpininkė, pateikė jai žinomus ir suprantamus automobilio trūkumus, o ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko prisiėmė riziką dėl galimų automobilio gedimų ateityje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju atsakovas B. T. nėra atsakingas už automobilio trūkumus, paaiškėjusius po automobilio pardavimo, todėl ieškovo ieškinys dėl išlaidų, patirtų nekokybiško daikto trūkumams ištaisyti, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo M. K. priteistinos atsakovės B. Š. patirtos 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. Š.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.