Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-881/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EIA“ ieškinį atsakovei L. E. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „EIA“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. E. 179 044,08 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 139 282,76 Eur dydžio teismo patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai BUAB „EIA“ bankroto byloje, 4 479,97 Eur dydžio bankroto administratoriui neperduota turto vertė ir 35 281,35 Eur dydžio atsakovės L. E. kaip atsakingo asmens, negrąžintos BUAB „EIA“ priklausančios lėšos, o taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė paaiškino, kad atsakovė L. E. 2010 m. balandžio 29 d. buvo paskirta UAB „EIA“ direktore bei tapo vienintele įmonės akcininke. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT) atlikusi tyrimą nustatė, jog atsakovė yra skolinga įmonei 129 116,60 Lt. Taip pat FNTT nustatė, kad atsakovė į savo asmeninę sąskaitą pervedė 424 000 Lt, kurių dalį panaudojo bendrovės reikmėms, tačiau sąskaitoje likusius 80 576,50 Lt panaudojo savo reikmėms. Atsakovė pagal melagingus nurodymus buhalterijai neteisėtai sumažino savo, kaip atskaitingo asmens, skolą bendrovei. Atsakovė L. E. taip pat būdama UAB „EI projektai“ vadove su UAB „EIA“ sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu UAB „EI projektai“ iki šiol nėra grąžinusi 112 285 Lt. L. E. niekada nesikreipė dėl skolos grąžinimo tokiu būdu padarydama įmonei ir jos kreditoriams žalą. Be to, atsakovė aplaidžiai vykdė savo kaip vadovės pareigas ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2010 metais įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo didesni už bendrovės turtą ir įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl atsakovė, kaip įmonės vadovė, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.Atsakovė L. E. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo pagrįstai tikėjosi, kad įmonei pavyks įveikti finansinius sunkumus bei atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų nei apie 2010 metais tariamai nevykdytus įmonės įsipareigojimus, nei apie pradelstų įsipareigojimų dydį, o ieškinyje bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai nepagrįstai laikomi pradelstais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu priėmė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; ieškovės BUAB „EIA“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „EIA“ iš atsakovės L. E. 174 283,33 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Ieškovė BUAB „EIA“ ieškiniu prašė priteisti 788 374,60 Lt dydžio žalą, tačiau 2015 m. balandžio 20 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, dalies reikalavimų atsisakė, sumažindama ieškinio sumą iki 179 606,39 Eur. Teismas ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.Ieškovės nuomone, žala iš atsakovės turi būti priteista, nes įmonės nemokumą bei negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas, taip pat kitų pareigų pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 metų pabaigoje BUAB „EIA“ turėjo turto už 223 265 Lt, tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 246 827 Lt, o nuostoliai – 28 831 Lt. Teismas sprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai 23 000 Lt suma viršijo įmonės turimą turtą, todėl įmonė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Nuo šio momento atsakovei, kaip įmonės vadovei, kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2011–2012 metų finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis toliau tik prastėjo. Bankroto byla BUAB „EIA“ buvo iškelta 2014 m. gegužės 21 d. Laikotarpiu nuo pareigos iškelti bankroto bylą BUAB „EIA“ atsiradimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių finansiniai įsipareigojimai padidėjo faktiškai visa teismo nutartimi patvirtinta ir šiai dienai nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, išskyrus kreditorės UAB „Leidybinės sistemos“ 4 760,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nes šis finansinis reikalavimas atsirado dar 2008 m. sausio mėnesį, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 134 522,01 Eur (139 282,76 Eur – 4 760,75 Eur) dydžio žala, kurią sudaro nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 4 479,97 Eur žalą, nes atsakovė bankroto administratoriui neperdavė kasos likučio ir jokio įmonės turto, kuris buvo apskaitytas 2013 metų balanse, taip pat yra pagrįstas, nes atsakovė turėdama galimybę paneigti savo kaltę, pateikdama įrodymus, jog jos kaltės nėra, to nepadarė. Be to, iš BUAB „EIA“ sąskaitų nustatyta, kad atsakovė taip pat nėra grąžinusi 35 281,35 Eur dydžio piniginių lėšų, kurios jai buvo išduotos kaip atskaitingam asmeniui. Nors atsakovė atsikirsdama paaiškino, kad šias lėšas panaudojo įmonės interesais, tačiau atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių šiuos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė L. E. prašo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymą ir iš naujo įvertinti atsakovės ir darbuotojų veiksmus, nustatyti atsakingą asmenį už žalą įmonei ir nustatyti tikrąją finansinių reikalavimų sumą bei esant galimybei peržiūrėti sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1045-276/2014. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad su įmonės darbuotojais buvo atsiskaityta, tačiau jie bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė reikalavimus patvirtinti jų finansinius reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog paskola iš UAB „EI projektai“ niekada nebuvo išieškoma, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. UAB „EI projektai“ skola buvo nuolat mažinama ir atsakovė prašo išreikalauti iš bankroto administratorės tai patvirtinančius duomenis.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės, kaip įmonės vadovės, veikla tik blogino įmonės finansinę padėtį. Įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti nuo 709 439 Lt iki 164 201 Lt. Visi finansiniai įsipareigojimai susidarė dėl bankroto bylos iškėlimo, pavyzdžiui, dėl priskaičiuotų antrą kartą jau gautų sumų, o dėl nepanaudotų atostogų ir išeitinių išmokų mokėtini mokesčiai padidėjo beveik 100 000 Lt. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymi, jog atsakovės veikla buvo vertinama blogai dėl teisėjos išankstinio nusistatymo ir šališkumo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė nuo 2010 metų buvo nemoki, nes 2011 metų balansas patvirtinta, jog įmonės finansinė padėtis buvo gera.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. Š. prašo atmesti atsakovės L. E. apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad šalys turėjo pakankamai laiko pateikti visus prašymus ir įrodymus. Finansinių reikalavimų suma buvo nustatyta tiksliai, todėl nėra pagrindo ją laikyti nepagrįsta.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „EIA“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo atmesti atsakovės L. E. apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai nustatė finansinio reikalavimo sumą. Teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1789-345/2015. Aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu su BUAB „EI projektai“, nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes ieškovė 2015 m. balandžio 20 d. pareiškimu atsisakė reikalavimų, grindžiamų šiais faktais.Iš finansinės atskaitomybės dokumentų akivaizdžiai matyti, kad 2011 metais įmonė turėjo turto už 586 702 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 440 372 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 421 598 Lt), kas rodo, jog įmonė buvo nemoki. Atsakovės pozicija dėl teismo šališkumo yra pagrįsta tik atsakovės nuomone.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir kitų procesinio pobūdžio prašymų bei argumentų

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sąsajumo kriterijų, įtvirtintą CPK 180 straipsnyje.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad su apeliaciniu skundu teikiama pažyma dėl finansinių įsipareigojimų pasikeitimo iškėlus bankroto bylą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra bylos medžiagoje, todėl šiuos įrodymus kaip pateiktus pakartotinai atsisakytina priimti (t. 3, b. l. 104-135, t. 5, b. l. 38-41, 143-146, 150-181).Apeliantė taip pat pateikė įrodymus, kad UAB „EI projektai“ skola buvo nuolat mažinama (t. 5, b. l. 147-149). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė 2015 m. balandžio 20 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo atsisakė reikalavimų grindžiamų skolos suteikimu UAB „EI projektai“, sprendžia, jog šie naujai teikiami įrodymai nėra susiję su byloje sprendžiamais klausimais, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis). Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nepaaiškino, kas lėmė nesavalaikį įrodymų pateikimą, todėl naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti ir šiuo pagrindu (CPK 314 straipsnis). Atitinkamai teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo išreikalauti įrodymus iš bankroto administratoriaus bei nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su paskolos UAB „EI projektai“ mokėjimu.Apeliantės prašymas dėl skundžiamo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo netenkinamas ir papildomai dėl tokio prašymo pagrįstumo nepasisakoma, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliantei pateikus apeliacinį skundą, neįsiteisėjo suėjus apskundimo apeliacine tvarka terminui, todėl iki jo įsiteisėjimo nėra vykdytinas (CPK 279 straipsnio 1 dalis).Apeliantės prašymas peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1045-276/2014 negali būti tenkinamas, nes nurodytas nuosprendis buvo priimtas nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka, todėl negali būti peržiūrėtas civiline tvarka nagrinėjant kitą bylą apeliacine tvarka, be to, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią.Apeliantė apeliaciniame skunde išreiškia abejones dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo bei teigia, kad atsakovės veikla buvo vertinama blogai dėl teisėjos išankstinio nusistatymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad ši apeliantės pozicija yra grindžiama tik subjektyvia apeliantės nuomone, o konkretūs šį teiginį pagrindžiantys argumentai ir / ar įrodymai nepateikiami, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byla Vilniaus apygardos teisme galėjo būti išnagrinėta pažeidžiant preziumuojamą teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principą. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Dėl atsakovės atsakomybės ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovės BUAB „EIA“ ir jos kreditorių interesus, siekia iš atsakovės – buvusios įmonės vadovės ir akcininkės – prisiteisti žalą. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovei 134 522,01 Eur žala susidarė atsakovės L. E. vadovavimo laikotarpiu, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti žalą iš buvusios BUAB „EIA“ vadovės L. E. laikytas pagrįstu.Tiek aktualios, tiek ir 2010 metais galiojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu turi būti tiksliai nustatoma, kada bendrovės vadovams atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima nustatyti kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad BUAB „EIA“ jau 2010 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokumo sąvokos kriterijus, o būtent, jos pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 metų pabaigoje BUAB „EIA“ turėjo turto už 223 265 Lt, tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 246 827 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai sudarė 178 406 Lt), o nuostoliai – 28 831 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad įmonės įsipareigojimai net 23 000 Lt suma viršijo įmonės turimą turtą, todėl pagal finansinius rodiklius įmonė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl bendrovės nemokumo nustatymo momento. Pažymėtina, kad balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyti duomenys nepatvirtina įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-158-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1709-330/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-313-516/2016). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-412-381/2016). Vadinasi, 2010 metų balansas pats savaime nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad BUAB „EIA“ nurodyto laikotarpio pabaigoje buvo nemoki.Teisėjų kolegija, spręsdama BUAB „EIA“ nemokumo momento nustatymo klausimą, atsižvelgia į byloje pateiktų įrodymų visumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1045-276/2014 atsakovė L. E. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje (turtinės žalos padarymas apgaule) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad BUAB „EIA“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, kas lėmė negalėjimą iš dalies nustatyti BUAB „EIA“ turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Šios išvados buvo padarytos FNTT specialisto išvados, kurioje detaliai aprašomi Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, pagrindu (t. 1, b. l. 21-45). Teisėjų kolegija šio klausimo kontekste taip pat atsižvelgia į BUAB „EIA“ netinkamą prievolių vykdymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir SODRA) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) – 2010 m. liepos–gruodžio mėn. laikotarpiu SODRA priverstine tvarka iš BUAB „EIA“ išsiieškojo 39 764,91 Lt (t. 3, b. l. 228), o VMI – 12 359,62 Lt – nesumokėtų mokesčių (t. 3, b. l. 221). Vadinasi, nurodytu laikotarpiu buvo netinkamai vykdomi BUAB „EIA“ įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu.Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, esant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytai aplinkybei, kad BUAB „EIA“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai bei atsižvelgiant į tai, kad 2010 metais BUAB „EIA“ nuolat pažeidinėjo pareigą atsiskaityti su SODRA ir VMI, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė BUAB „EIA“ nemokumo momentą – 2010 m. gruodžio 31 d. Atsakovė turėjo galimybę paneigti šią ieškovės įrodinėtą aplinkybę, tačiau jokių svarių argumentų ir / ar įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodomi argumentai, kurie paneigtų šią teismo išvadą. Atsakovės pozicija, kad BUAB „EIA“ finansinė padėtis 2011 metais buvo gera, taip pat atmestina kaip nepagrįsta nurodytų motyvų pagrindu, ypatingai atkreipiant dėmesį į faktą, kad visi 2011 metais mokėtini mokesčiai SODRAI ir VMI būdavo išieškomi priverstiniu būdu (t. 2 , b. l. 221, 228-229).Nustačius momentą, kada atsakovei L. E. atsirado pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, pasisakytina dėl BUAB „EIA“ padarytos žalos dydžio. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas net nebandė nustatyti tikrosios BUAB „EIA“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos.Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės BUAB „EIA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, atsikirtimais, kad BUAB „EIA“ finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje BUAB „EIA“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-2829-345/2017). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, patvirtintas BUAB „EIA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio nustatyta, kad bendra nepatenkintų finansinių reikalavimų suma – 139 282,76 Eur (t. 5, b. l. 55-57). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad visi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, išskyrus kreditoriaus UAB „Leidybinės sistemos“ 4 760,75 Eur dydžio reikalavimą, atsirado po nustatyto momento, kada atsakovė turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos BUAB „EIA“ iškėlimo (t. 5, b. l. 57-100). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad dėl šios pareigos nevykdymo atsakovė savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) BUAB „EIA“ ir jos kreditoriams padarė 134 522,01 Eur (139 282,76 Eur – 4 760,75 Eur) dydžio žalą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai, kuriais būtų nesutinkama su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi (žalos atlyginimo, nes atsakovė neperdavė bankroto administratorei turto bei fakto, jog atsakovė įmonei nėra grąžinusi lėšų), detaliau šiais klausimais nepasisako (CPK 320 straipsnis).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes bei pagrįstai ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu tenkino, todėl nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir / ar pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė BUAB „EIA“ pateikė prašymą jos naudai iš apeliantės priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis). Ieškovė BUAB „EIA“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 4-6). Sprendžiant klausimą dėl priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydžio, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų ir išdėstytų nauja redakcija rekomendacijų nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, pagal kuriuos maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo užmokestis gali siekti 1 031,29 Eur (maksimali priteistina suma nurodyta įvertinus teisinių paslaugų teikimo laikotarpį).Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, už suteiktas atstovavimo išlaidas prašoma atlyginti suma atitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl iš atsakovės L. E. ieškovės BUAB „EIA“ naudai priteistina 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „EIA“, įmonės kodas 300574998, iš atsakovės L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.