- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-1707-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20206-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- Vytauto Didžiojo universiteto
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2894-151/2015 pagal ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant kaimyno sutikimo, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti jo teisę į statybą patikėjimo teise valdomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nesant atsakovės sutikimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas turto patikėjimo teise valdo pastatą – mokomąjį korpusą be privatizuotų butų Nr. l (plotas 41,92 kv. m) ir Nr. 2 (plotas 42,12 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1C1p, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, o butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – atsakovei. 2002 m. liepos 8 d. pastate kilo gaisras, kuris sunaikino visą pastato stogą, pastogėje buvusias patalpas ir į pastogę vedančius laiptus, smarkiai apdegė tarpaukštinė perdanga, laiptinės sienos, lauko durys. Gaisro metu ir jį gesinant stipriai nukentėjo pastato pirmas aukštas. Dėl to 2004 metais ieškovo užsakymu UAB „Kauno komprojektas“ buvo rengiamas pastato projektas rekonstrukcijai siekiant atstatyti pastatą po gaisro. 2004 m. gegužės 27 d. atsakovė notaro biure pasirašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad ieškovas atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus. Darbai pagal minėtą projektą buvo vykdomi iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl teisminių ginčų su atsakove buvo sustabdyti. 2013 m. kovo 1 d. ieškovo užsakymu ekspertas prof. habil. dr. L. U. atliko 2004 metais UAB „Kauno komprojektas“ parengto ieškovo mokomojo korpuso, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto ekspertinį tyrimą. Ekspertas padarė išvadą, kad statybos darbai pagal šį projektą negalimi. Ieškovas kreipėsi į projektuotoją UAB „Kauno komprojektas“ su prašymu atlikti būtinas jo parengto projekto korekcijas, tačiau 2013 m. gegužės 23 d. gavo atsakymą, kad visos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektuotojo teisės ir pareigos yra perleistos UAB „Archbankas“. 2013 m. birželio 11 d. ieškovas su UAB „Archbankas“ sudarė projektavimo paslaugų sutartį dėl 2004 metais parengto objekto – ieškovo mokomojo korpuso, techninio projekto korekcijų, visus projektinius sprendinius suderinant su aktualių teisės aktų reikalavimais, ir objekto kapitalinio remonto techninio projekto parengimo, įvertinant atnaujintas inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygas, gaunant teigiamą projekto bendrosios ekspertizės išvadą bei pateikiant projekto dokumentus į Kauno miesto savivaldybę statybą leidžiančiam dokumentui gauti. 2013 m. rugsėjo 20 d. projektuotojui UAB „Archbankas“ kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu specialiesiems architektūriniams reikalavimams nustatyti, buvo gautas atsakymas, kad 2013 m. birželio 13 d. atsakovė atšaukė savo 2004 m. gegužės 27 d. sutikimą, todėl išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui atlikti galės tik gavęs statinio bendrasavininkės L. K. rašytinį sutikimą. 2013 m. spalio 21 d. ieškovas parengė prašymą atsakovei dėl pritarimo projektiniams sprendiniams kartu su statinio pirmo ir antro aukšto planais bei tvarkymo darbų projektiniais pasiūlymais, tačiau dėl atsakovės atsisakymo bendradarbiauti ir derinti interesus, įteikti šios projektinės dokumentacijos nepavyksta. Prašymas kartu su pridedama projektine dokumentacija atsakovei buvo teikiamas per antstolį, išsiųstas atsakovės darbovietės adresu ir viešai skelbiamu jos elektroninio pašto adresu. Atsakovė atsisako priimti bet kokią jai perduodamą ar siunčiamą informaciją apie planuojamą statybą. Atšaukdama ankstesnį sutikimą ir nepriimdama jai teikiamos projektinės dokumentacijos, atsakovė piktnaudžiauja teise neduoti sutikimo, nesąžiningai trukdydama ieškovui įgyvendinti jo statybos teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu patenkino ieškinį: pripažino ieškovui teisę į statybą ieškovo patikėjimo teise valdomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovės sutikimo, priteisė ieškovui iš atsakovės 66,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovas laikėsi visų reikalavimų, siekdamas gauti atsakovės sutikimą, t. y. atliko projektinius darbus, kuriuose yra tiksliai nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys, pakankami bendrasavininkei nuspręsti, ar jos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Kaip nepagrįstą atmetė atsakovės argumentą, kad pateiktas UAB „Archbankas“ projektinis sprendimas yra ne naujas, o tas pats, kurį parengė UAB „Kauno komprojektas“ ir dėl kurio buvo uždrausta statyba, motyvuodamas tuo, kad pakeitimai buvo padaryti. Sprendė, kad nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog dėl to, kad nebuvo pratęstas terminas vykdyti statybos darbus, ši byla neturi prasmės, nustatęs, kad pagal pateiktą projektą statybos darbai nebuvo vykdomi, kadangi darbai pagal UAB „Kauno komprojektas“ paruoštą projektą buvo sustabdyti ieškovui negavus statybos leidimo. Konstatavo, kad atsakovė nenurodė nė vieno motyvo, kaip UAB „Archbankas“ pateiktas projektinis sprendinys pažeidžia jos nuosavybės teisės. Nustatė, kad ieškovas parengė naują projektinį sprendinį atsižvelgdamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pastabas. Laikė, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog pirmiausia turi būti įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktai ir tik po to paruošti statybos darbams reikalingi dokumentai, motyvuodamas tuo, kad ieškovo darbai buvo sustabdyti, nes jis neturėjo statybos leidimo, todėl pirmiausia ieškovas turi paruošti projektinius sprendinius, gauti bendraturčių sutikimus bei statybą leidžiančius dokumentus ir tik po to pradėti statybą. Pažymėjęs, kad ekspertizė buvo atlikta teismo eksperto, todėl teismui nėra pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija, atmetė atsakovės argumentą, jog L. U. netinkamai atliko ekspertizę. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė piktybiškai vilkino bylos nagrinėjimą – teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, šalino teisėjus, visą Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą, tris kartus teikė prašymus tuo pačiu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą. Sprendė, kad atsakovė turi tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą ir nėra suinteresuota bylą išnagrinėti kuo ekonomiškiausiu būdu, o atsakovės nenoras duoti sutikimą yra nesuprantamas, nes kuo greičiau ieškovas gaus statybos leidimą, tuo greičiau atsakovei bus atstatytos nuosavybės teise valdytos patalpos. Nustatęs šias aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė be teisinio pagrindo neduoda ieškovui sutikimo dėl numatomų statybos darbų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą ir atmesti ieškinį.
1. Daugelis faktinių aplinkybių ir įrodymų netirti, neteisingai taikytos šalių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, vieniems įrodymams be pagrindo suteikta didesnė įrodomoji galia, todėl priimtas nepagrįstas ir nemotyvuotas sprendimas, esant teisėtam pagrindui nestabdyta byla iki bus išnagrinėta kita byla, kuri turi prejudicinę galią šiai bylai, nors motyvuoti prašymai buvo reiškiami ne kartą.
2. Priimant sprendimą, besąlygiškai remtasi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, visiškai neanalizuojant situacijos, ieškovo pateiktų prieštaringų įrodymų. Atsakovė niekada nereiškė reikalavimo ieškovui dėl jo vykdytos statybos. Tarp šalių prasidėję teisminiai ginčai yra nesusiję su ieškovo vykdyta statyba. Teisminiuose ginčuose, kurie buvo pradėti atsakovės iniciatyva, buvo reikalaujama iš ieškovo atlyginti dėl gaisro atsakovei padarytą žalą, todėl nėra pagrindo kaltinti atsakovę, kad dėl teisminių ginčų ieškovas negalėjo tęsti statybos darbų.
3. Nepasisakyta dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 7 d. surašė ieškovui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110707-00069, kuriame konstatavo, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo kapitališkai remontuojamas savavališkai. 2011 m. liepos 22 d. reikalavimu Nr. REI-20-110722-00085 pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 22 d. Minėtus aktą ir nurodymą ieškovas apskundė teismui ir prašė juos panaikinti kaip neteisėtus bei nepagrįstus. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-706-423/2012 atmetė ieškovo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-144/2013 ieškovo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas 2013 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti 2011 m. liepos 22 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 12 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1013-505/2013 atmetė šį ieškovo prašymą, nurodęs, kad reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki ieškovui kreipiantis į teismą jau buvo pasibaigęs, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus. Taigi ieškovas iš pradžių privalo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tik po to spręsti klausimus dėl statybos darbams reikalingų dokumentų gavimo, nes kitu atveju bus iš esmės paneigti paminėti teismų sprendimai, kurie yra įsiteisėję ir besąlygiškai vykdytini. Šią poziciją palaikė ir Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2690-324/2014.
4. Neatsižvelgta, kad atsakovė niekada neatsisakė bendradarbiauti su ieškovu ar derinti interesus. Ieškovas niekada raštu ar žodžiu nekvietė atsakovės deryboms ar interesų derinimui, niekada neprašė sutikimo ieškovo minimiems statybos darbams.
5. Nevertinta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė Kauno apylinkės teisme ieškinį (civilinė byla Nr. 2-2730-584/2015) Vytauto Didžiojo universitetui, kuriame prašo įpareigoti Vytauto Didžiojo universitetą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti 2011 m. liepos 22 d. reikalavimą Nr. REI-20-110722- 00085 pašalinti savavališkos statybos padalinius. Taigi tarp civilinės bylos Nr. 2-2730-584/2015 ir šios bylos, kurios sprendimas ginčijamas, yra akivaizdus prejudicinis ryšys. Ieškovas galėjo rengti tik dalinį ginčo pastato projektą atstatymo darbams pagal inspekcijos reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-2730-584/2015 įvykdyti. Tokiu atveju atsakovė neprieštarautų, kad toks projektas būtų parengtas, ir duotų sutikimą atstatymo projektui pagal galiojančius teisės aktus. Visgi ieškovas rengia visą pastato projektą, tuo pačiu projektuodamas ir atsakovės buto išdėstymą, atsakovės pastato dalies perdangą ir kitus inžinerinius bendrus objektus, pažeisdamas ne tik atsakovės teises, bet ir teisės aktus, įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo nekeisti sprendimo, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą) paskirti apeliantei iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui. Teigia, kad atsakovė nenurodė nė vieno motyvo, kaip ieškovo užsakymu UAB „Archbankas“ parengti projektiniai sprendiniai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Apeliaciniame skunde dėstomi nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tariamai netirtas faktines aplinkybes ir įrodymus, netinkamai pritaikytas šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2690-324/2014, priešingai apeliantės išvedžiojimams, nenustatė prejudicinio ryšio tarp apeliaciniame skunde minimų bylų. Nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas patvirtina, kad ši byla apeliantės tęsiama turint tikslą sukurti nepatogumų ieškovui ir trukdyti jam įgyvendinti jo teisę į statybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Pieš teismo posėdį apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, prašydama juos prijungti ir nagrinėti kartu su apeliaciniu skundu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šiuos įrodymus galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi šių įrodymų pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo įrodymų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, dalis įrodymų (statinio aprašas, mansardos planas, ekspikacijos ir kt.) jau yra byloje, dalis (dokumentai iš baudžiamosios bylos, civilinių bylų, laikraščio straipsnis ir kt.), nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku), todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, atsisako juos priimti. Rašytiniai paaiškinimai priimami, nes šalys turi teisę juos pateikti (CPK 42 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turto patikėjimo teise valdo pastatą – mokomąjį korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1C1p, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, be privatizuotų butų Nr. l (plotas 41,92 kv. m) ir Nr. 2 (plotas 42,12 kv. m). Butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, o butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – atsakovei. 2002 m. liepos 8 d. pastate kilo gaisras, kuris sunaikino pastato stogą, pastogėje buvusias patalpas ir į pastogę vedančius laiptus, smarkiai apdegė tarpaukštinė perdanga, laiptinės sienos, lauko durys. Gaisro metu ir jį gesinant stipriai nukentėjo pastato pirmas aukštas. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. pagal ieškovo užsakymu UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą, gavus atsakovės sutikimą, buvo vykdomi darbai siekiant atstatyti pastatą po gaisro. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad VDU 2004 metais atliko pastato tvarkymo darbus, išgriaudamas apeliantės buto konstrukcijas, pirmo aukšto ir mansardos perdangą, išmūrydamas naujas pertvaras, neturėdamas Statybos įstatymo pagrindu išduoto leidimo, todėl ginčo pastato kapitalinis remontas pripažintas savavališku. VDU kreipėsi į projektuotoją UAB „Archbankas“ dėl 2004 metais parengto objekto – ieškovo mokomojo korpuso, techninio projekto korekcijų, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius neišdavė specialiųjų architektūrinių reikalavimų kapitalinio remonto projektui atlikti, motyvuodamas tuo, kad tai padaryti galės tik gavęs statinio bendrasavininkės L. K. rašytinį sutikimą. Kadangi atsakovė sutikimo nedavė, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovui teisę į statybą ieškovo patikėjimo teise valdomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovės sutikimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad daugelis faktinių aplinkybių ir įrodymų netirti, netinkamai vertinti įrodymai, esant pagrindui byla nestabdyta, nepasisakyta dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos šalinimu.
Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
Statinio rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.). Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčio sutikimą (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p.). Taigi bendraturčio sutikimas rekonstrukcijai atlikti turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tai yra projektavimo metu. Suderinimui su bendraturčiais turi būti pateikti projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, išreiškiantis statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendimų idėją (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 8.4 p.), tai yra nurodyti esminius objekto pertvarkymo duomenis, iš kurių bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita) ir, pakankami nuspręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę (statyti ar rekonstruoti), bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą statybos darbams, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą konkretiems statybos darbams, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą) ir, nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).
Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas nurodytų reikalavimų laikėsi, jo užsakymu UAB „Archbankas“ atlikti projektiniai sprendiniai, kurie, kaip nurodžiusi atsakovė atsiliepime į ieškinį, jai žinomi iš administracinių bylų, yra išsamūs, pilnai ir visapusiškai atskleidė planuojamos rekonstrukcijos darbus, ir pagrįstai įvertinti kaip pakankami atsakovei nuspręsti, ar jos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, neduodama sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato pasikeitimai dėl rekonstrukcijos pažeis atsakovės teises, tačiau apeliantė nenurodė nė vieno motyvo, kaip ieškovo užsakymu UAB „Archbankas“ parengti projektiniai sprendiniai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Atsakovės argumentus, kad UAB „Archbankas“ parengtas projektinis sprendinys yra ne naujas, o tas pats, kurį parengė UAB „Kauno komprojektas“, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai nustatęs, kad naujame projektiniame sprendinyje yra padaryti pakeitimai. Kaip matyti iš UAB „Archbankas“ parengto projekto, atsakovės buto plotas atstatomas pagal jos nuosavybės teise valdomą plotą 41,92 kv. m, kai UAB „Kauno komprojektas“ projekte buvo numatytas šio ploto padidėjimas iki 69,24 kv. m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-856-555/2015, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-622-516/2015, kuria minėtas sprendimas paliktas galioti, konstatuota, kad VDU yra pradėjęs procedūras naujam projektui rengti bei statybos leidimui gauti, o apeliantai minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, t. y. K., apeliaciniame skunde nėra pateikę jokių argumentų, kokios jų materialiosios teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami šiuo projektu, išskyrus tas, dėl kurių jau yra nuspręsta paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Archbankas“ parengtas projektinis sprendinys yra tarpinis dokumentas, kurio pagrindu išduodamas statybų teisėtumą patvirtinantis statybų leidimas. Bendraturčių sutikimas neatstoja statybą leidžiančio dokumento, o duomenų pateikimas ir jų tikrinimas priklauso statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos kompetencijai. Sprendžiant klausimą dėl statybų darbų leidimo išdavimo tikrinamas projektinio sprendinio ir kitų privalomųjų dokumentų teisėtumas (teisėjų kolegijos vertinimu, ir savavališkos statybos padarinių šalinimas) ir tik nustačius, kad visi dokumentai pateikti bei tinkamai išlaikyti procedūriniai reikalavimai, išduodamas prašomas leidimas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus dėl to, kad pirmiausia turi būti įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktai ir tik po to paruošti statybos darbams reikalingi dokumentai. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Nesutiktina su apeliante, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2690-324/2014, nustatė prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamos bylos ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2730-584/2015, kurioje nagrinėjamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys dėl ieškovo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovės prašymu minėta byla buvo sustabdyta, iki bus išnagrinėta byla pagal ieškovo VDU ieškinį atsakovei dėl pripažinimo teisės vykdyti statybos darbus be atsakovės sutikimo. VDU apskundus nutartį dėl bylos sustabdymo, Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį, pripažindamas, kad bylos gali būti nagrinėjamos atskirai, o byloje dėl pripažinimo teisės vykdyti statybos darbus be atsakovės sutikimo nustatyti faktai negali turėti teisinės reikšmės nagrinėjant ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas tinkamai atskleidė būsimos rekonstrukcijos planus, o atsakovės nesutikimas yra nemotyvuotas, t. y. protingais motyvais nepagrįstas ir kitam bendraturčiui trukdantis įgyvendinti teisę į statybą.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą, paskirti apeliantei L. K. iki 5 792 Eur baudą, 50 procentų baudos skiriant ieškovui.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, o CPK 42 straipsnyje numatyta šalių teisė apskųsti priimtus teismo sprendimus ar nutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, apskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise. Tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, nagrinėjamu atveju nereiškia, jog jį pareiškiant buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.