Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-856-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
2-856-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00292-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
L. K., S. K.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-856-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00292-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.; 44.5.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovams L. K., S. K., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovėms A. N., R. Š., atsakovės viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto atstovams advokatui A. B., R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K., S. K. ieškinį atsakovams Viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl restauravimo-rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu, dėl atsiradusios žalos, susijusios su pagal projektą vykdytais neteisėtais veiksmais atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašo pripažinti neteisėtu Vytauto Didžiojo universiteto užsakytą, UAB „Kauno komprojektas“ parengtą ir Kultūros paveldo departamento vyriausiosios specialistės I. G. patvirtintą pastato, (duomenys neskelbtini), 2004 m. restauravimo-rekonstravimo projektą, iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos solidariai priteisti L. K., S. K. naudai 164 000 Lt turtinės žalos, 89 000 Lt neturtinės žalos, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad yra buto, (duomenys neskelbtini), savininkai, valdantys turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šis turtas yra pastate, kuris yra nekilnojamosios kultūros paveldo vertybė, ir yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią turto patikėjimo teise valdo Vytauto Didžiojo universitetas. 1999-2002 metais ieškovai atliko buto kapitalinį remontą, įsirengė palėpę, tam turėjo Botanikos sodo direktoriaus sutikimą. 2000 metų rugsėjo mėnesį sudarytame pastato apraše detalizuota, kad statinio perdangos yra medinės, sijinės su tarpiniu plytų ir molio užpilu, kurių būklė pakankamai gera. 2002 metų liepos 8 d. namo palėpėje kilo gaisras, ieškovų butas aprūko, buvo sulietas vandeniu, bute po gaisro nebuvo galima gyventi dėl elektros instaliacijos gedimų, apdegusio stogo, apdegusių laiptų į mansardą, sulieto buto vidaus. Po gaisro ieškovai ėmėsi iniciatyvos organizuoti pastato atstatymo darbus tam, kad atstatyti savo butą ir grįžti gyventi, tačiau jiems buvo nurodyta, kad jie negali atstatyti tik savo buto, nes pastatas ir Kultūros vertybė. 2004 metais atsakovui kreipusis dėl leidimo atlikti pastato restauravimo-rekonstravimo darbus, buvo išduotas leidimas, kuris negali būti prilyginamas statybos leidimui. Šio leidimo pagrindu buvo parengtas projektas, padarius galybę pažeidimų (reikalingi projektui dokumentai surinkti jau po projekto parengimo, laikančiųjų konstrukcijų medžiagiškumo pažeidimai, nesuderinta bendraturčių valia, nebuvo projektavimo sąlygų ir kt.). Po gaisro buvo pripažinta, kad jis įvyko dėl Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojo kaltės, todėl Vytauto Didžiojo universitetas yra atsakingas už padarinius ir privalo juos atlyginti. Atsakovas, vykdydamas darbus pagal išduotą projektą, sunaikino ieškovų nuosavybę, iki šiol nevykdo įsipareigojimų atstatyti tai, ką nugriovė, todėl privalo sumokėti ieškovams patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Viešoji įstaiga Vytauto Didžiojo universitetas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes ginčas tarp šalių tiek dėl gaisro, tiek dėl pagal projektą vykdytų statybos (griovimo) dabų pastate (duomenys neskelbtini) ieškovams kilusios žalos yra išspręstas 2008 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-231-264/2008, iš dalies pakeistu ir įsiteisėjusiu 2012 m. gegužės 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-8/2012, kuriuo konstatuota, kad atsakovas kaltas dėl ieškovų buto išardymo, todėl ieškovams buvo priteista 185 985 Lt turtinė ir 26 000 Lt neturtinė žala. Be to, atsakovės vertinimu ieškovas S. K. yra netinkamas ieškovas, nes pagal Registrų centro duomenis butą nuosavybės teise yra įgijusi tik L. K.. Nors ieškovai teigia, kad dėl gaisro kaltas universitetas, baudžiamojoje byloje dėl universiteto darbuotojo veiksmų darbuotojas buvo išteisintas, byloje buvo atlikta ekspertizė, visi darbai po gaisro buvo atliekami pagal galiojančias teisės aktų nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė mano, kad ieškovai, prašydami priteisti jiems turtinę ir neturtinę žalą, neįrodydami pačios žalos fakto, kai žala kitoje civilinėje byloje yra visiškai atlyginta, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jiems skirtina 20 000 Lt bauda po 50 proc. jos priteisiant abiems atsakovams.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad 2004 m. birželio 14 d. atliktoje specialiojoje ekspertizėje konstatuota, kad UAB „Kauno komprojektas“ parengtas pastato restauravimo projektas atitinka bendruosius kultūros vertybių apsaugos reikalavimus. Vykdant pastato konservavimo, atkūrimo darbus, teisės aktai nebuvo pažeisti, be to, atsakovas neturi duomenų apie tai, kad ieškovai būtų pateikę derinti buto kapitalinio remonto projektinius sprendinius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl projekto pripažinimo neteisėtu atmestinas, byla dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutrauktina.

Dėl ieškinio reikalavimo projektą pripažinimo neteisėtu.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovės L. K. vardu nuosavybės teise įregistruotas 41, 92 kv. m. ploto butas 1 AC1 p, esantis (duomenys neskelbtini), 1920 m. statybos, mansardoje. 2002 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras pastato mansardoje, kurio metu išdegė apie 600 kv. m. stogo, laiptinė, apdegė mansardoje buvę butai su namų apyvokos daiktais. Šalys neginčija ir byloje nustatyta, kad gaisro metu apdegė ieškovų buto lubos, aprūko ir buvo sulietas vandeniu butas.

Po įvykusio gaisro, Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamentas atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m. liepos 10 d. išdavė leidimą Nr. 37, galiojusį iki 2003 m. rugsėjo 10 d. dėl statinio užkonservavimo. 2003 m. gegužės 19 d. statybos rangos sutarties pagrindu atsakovo VDU užsakymu rangovas UAB „Giminės“ atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų demontavimo, mūro sienų griovimo, gegnių sumontavimo, konstrukcijų dengimo plėvele, statinio ekspertizę, gelžbetonio juostų sumontavimo ir kt. darbus (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-231-264/2008 7 t. b. l. 74-77, 81-84). 2004 m. gegužės 27 d. pareiškimu, patvirtintu notarės registro Nr. 6450 (prijungtos civilinės bylos Nr.2-231-264/2008 5 t. b. l. 38) ieškovė L. K. sutiko, kad atsakovas VDU atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus. Atsakovo VDU prašymu 2004 m. birželio 18 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas mokomojo korpuso restauravimui ir rekonstravimui, atstatant po gaisro (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-231-264/2008 4 t., b. l. 179-189) ir išduotas leidimas Nr. L-141 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-231-264/2008 4 t. b. l. 166) statybos rangovui UAB „Restauracija“, atlikti paveldo apsaugos technologijų darbus pagal suderintą pastato rekonstravimo-restauravimo projektą.

Ieškovai vienu iš ieškinio reikalavimų prašo atsakovo projektą pripažinti neteisėtu. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 punktai numato, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva bei šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinio projektas rengiamas ypatingo statinio kapitaliniam remontui. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti, be kita ko, pateikiami projektas bei statinio bendraturčių sutikimas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 25 d. leidimas Nr. L-141 buvo išduotas vadovaujantis Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. Į-115 „Dėl leidimų atlikti paveldo apsaugos technologijų darbus išdavimo“ 2.4 punktu t. y. leidimas buvo išduotas ne Statybos įstatymo pagrindu ir negalėjo būti prilygintas statybos leidimui. 2004 m. lapkričio 25 d. galiojusi Statybos įstatymo 23 str. 2 dalies redakcija, pagal kurią atvejus, kuriems statybos leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus yra privalomas, nustatė Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta (prijungta civilinė byla Nr.2-231-264/2008, Administracinė byla Nr. A602-144/2013), kad atsakovas nors ir parengė statinio projektą, gavo bendraturtės sutikimą, tačiau statybą leidžiančio dokumento negavo ir statybą vykdė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir jo vykdytas ginčo pastato kapitalinis remontas pripažintas savavališku. Nustačius, kad atsakovui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kad pastatas 1C1/p, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kapitališkai buvo remontuojamas savavališkai, kad iš statytojo buvo pareikalauta sustabdyti minėto statinio statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, kad statytojas yra pradėjęs procedūrą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. išduotas projektavimo sąlygas (Administracinės bylos Nr. A602-144/2013 medžiaga) darytina išvada, kad pagal ginčo projektą statybos darbai nėra vykdomi. Teismas pažymi, kad statinio projektas yra sudedamoji statybų proceso ir statinio įteisinimo proceso dalis. Projektas yra būtinas tam, kad statytojui būtų išduotas statybų teisėtumą patvirtinantis statybų leidimas. Būtent statybų leidimo išdavimo procese ir yra tikrinamas projekto atitiktis norminių aktų reikalavimams. Savo ruožtu, vien tik projekto ginčijimas, prašymas pripažinti jį neteisėtu ieškovams nesukels teisinių padarinių, nes pritarimas ar nepritarimas projektui yra įforminamas atitinkamais administraciniais aktais, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovų reikalavimas dėl projekto pripažinimo neteisėtu atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius. Be to, CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutraukus bylą CPK 293 straipsnyje numatytais pagrindais, pripažįstama, kad subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs; tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškovai 2007 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti ieškovams iš atsakovo Vytauto Didžiojo Universiteto 343 000 Lt turtinei žalai atlyginti už buto sugadinimą gaisro metu ir neteisėtą išgriovimą ir 7 970 Lt turtinei žalai atlyginti už sudegusius namų apyvokos daiktus; priteisti ieškovui S. K. iš atsakovo 6 000 Lt neturtinei žalai už patirtą fizinį skausmą atlyginti ir 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už patirtus siaubingus išgyvenimus, patirtą moralinį pažeminimą, nepatogumus, viso 34 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už patirtus išgyvenimus; priteisti ieškovams iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Minėto ieškinio pagrindu buvo užvesta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-231-264/2008, kurioje 2008 m. gruodžio 22 d. priimtu sprendimu, iš dalies pakeistu 2012 m. gegužės 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-8/2012, konstatavus, kad atsakovas kaltas dėl ieškovų buto išardymo, ieškovams priteista 185 985 Lt turtinė ir 26 000 Lt neturtinė žala.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia tapatų reikalavimą: priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kilusią iš atsakovų veiksmų išardant jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškinys nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, jog atsakovas atliko kitus darbus ar padidėjo išgriovimo apimtys nei buvo nurodyta anksčiau nagrinėtoje byloje, todėl konstatuotina, kad ieškovų ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra tapatus jų ieškiniui, išnagrinėtam Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo (civilinė byla Nr. 2-231-264/2008), todėl byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo skirti baudą ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi jie padavė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuris yra tapatus dar 2008 metais išnagrinėtam ieškovų ieškiniui.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kai byloje dalyvaujančio asmens veiksmai skirti ne siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę, bet siekiant sukurti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą, daryti įtaką jos elgesiui, tokie veiksmai, nors išoriškai ir atrodo teisėti, turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą teise. Nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skirta kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis).

Pažymėtina, kad procesinio dokumento, su kuriuo nesutinka priešinga šalis, pateikimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Asmens teisė kreiptis į teismą ginti jo manymu pažeistas teises kyla iš įstatymo (CPK 5 straipsnis), ieškinio netenkinimas taip pat negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.

Įvertinus tai, kad ieškinys yra pareikštas ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ir restauracijos-rekonstrukcijos projekto pripažinimo neteisėtu, teismas atmeta atsakovo prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams paskyrimo nurodydamas, kad pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005), o šioje byloje teismas akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė.

Bylą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutraukus, o ieškinį dalyje atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 367,96 Eur (1 270,50 Lt) bylinėjimosi išlaidos atsakovei Viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1, 2.2, 2.4, 8.2, 8.17, 8.18 punktai), taip pat iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 7,4 Eur (25,56 Lt) išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl 47 497,68 Eur (164 000 Lt) turtinės žalos ir 25 776,18 Eur (89 000 Lt) neturtinės žalos ieškovams L. K. ir S. K. priteisimo iš atsakovų Viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, nutraukti.

Ieškinį dalyje dėl Vytauto Didžiojo universiteto užsakyto, UAB „Kauno komprojektas“ parengto ir Kultūros paveldo departamento vyriausiosios specialistės I. G. patvirtinto pastato, Ž. E. (duomenys neskelbtini), 2004 m. restauravimo-rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu atmesti.

Priteisti iš ieškovų L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 183,98 Eur (635,25 Lt) iš kiekvieno atstovavimo išlaidų atsakovei Viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui (j. a. k. 111950396).

Priteisti iš ieškovų L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,7 Eur (12,78 Lt) iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas