Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų L. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10013-584/2014 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui, tretiesiems asmenims L. K., S. K., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2011 m. liepos 22 d. reikalavimą Nr. REI-20-110722-00085, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pastato (žymimo plane lC1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), laikančiąsias konstrukcijas – sienas ir perdengimus, formuojančius saugomą pastato autentišką planinę erdvinę struktūrą, išlaikant pirminį pastato tūrį, taip pat kaminus ir butų atitvaras, formuojančias pastato vidaus išplanavimą, neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui 10 000 Lt baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Neatsižvelgta, kad Kauno apygardos teisme L. K. ir S. K. yra pareiškę ieškinį Vytauto Didžiojo universitetui dėl 2004 m. UAB „Kauno komprojektas“ parengto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pripažinimo neteisėtu, dėl atsiradusios žalos, susijusios su pagal projektą vykdytais neteisėtais veiksmais, atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1854-555/2014). Paminėtoje byloje iš esmės yra ginčijamas projekto teisėtumas, pagal kurį Vytauto Didžiojo universitetas nori atlikti statybos darbus. Taigi, tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1854-555/2014, bus galima nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-869-151/2014, nes tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi imperatyvia CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostata, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-869-151/2014 Vytauto Didžiojo universitetas ieškiniu prašo pripažinti jo teisę į statybą patikėjimo teise valdomame ir valstybei nuosavybės teise priklausančiame pastate – mokomajame korpuse be privatizuotų butų Nr. 1 ir Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be privatizuoto buto Nr. 1 savininkės L. K. sutikimo, kadangi pastaroji nesąžiningai ir nemotyvuotai atsisako bendradarbiauti derinant interesus ir piktnaudžiaudama savo teise sutikimo neduoda. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esantį butą trečiasis asmuo L. K. yra įgijusi 1995 m. sausio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. 10-729 pagrindu, todėl šis butas laikytinas asmenine L. K. nuosavybe ir S. K. neturėtų būti trečiuoju asmeniu šioje byloje.

Ieškovė nurodo, kad šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-869-151/2014 nagrinėjami reikalavimai yra susiję, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo įvykdymas yra susijęs su civiline byla Nr. 2-869-151/2014 pagal Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant kaimyno sutikimo, pripažinimo. Civilinėje byloje Nr. 2-869-151/2014 teismui pripažinus Vytauto Didžiojo universiteto teisę atlikti statybos darbus nesant kaimyno sutikimo, būtų galima parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Apeliacine tvarka peržiūrimoje pirmosios instancijos teismo nutartyje toks ryšys nenurodytas, neišvardinti civilinėje byloje nr. 2-869-151/2014 pagal Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus be kaimyno sutikimo nustatytini faktai, kurie turės teisinės reikšmės teismo sprendimui, priimtinam civilinėje byloje Nr. 2-10013-584/2014 pagal ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui su trečiuoju asmeniu L. K., S. K., Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-869-151/2014 priimtas sprendimas sąlygotų ieškinio patenkinimą civilinėje byloje Nr.2-10013-584/2014 arba sudarytų sąlygas atsakovui kreiptis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir gavus jį, t.y. atlikus savavališkos statybos įteisinimo veiksmus, civilinės bylos Nr. 2-10013-584/2014 nagrinėjimas nebeturėtų prasmės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pastarąją išvadą padarė, neatsižvelgdamas į prejudicinius faktus, nustatytus 2012 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.I-706-423/2012 pagal pareiškėjo Vytauto Didžiojo Universiteto skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, A. K., L. K. ir S. K. dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, bei 2013 m. liepos 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.I-1013-505/2013 pagal pareiškėjo Vytauto Didžiojo universiteto prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, L. K., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl termino pratęsimo.

Nagrinėjimo dalykas administracinėje byloje Nr. I-706-423/2012 buvo Vytauto Didžiojo universiteto prašymas panaikinti 2011 m. liepos 7 d. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110707-00069 bei 2011 m. liepos 22 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085. 2011 m. liepos 22 d. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085 Inspekcija pareikalavo, kad pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 22 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. liepos 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110707-00069, padarinius, t. y. vadovaujantis nekilnojamosios kultūros vertybės – Aukštosios Fredos dvaro sodybos (G256K) ir Oficinos II (G 256K3) dosje nurodytų vertingų savybių duomenimis ir KPD Kauno TP 2008 m. rugpjūčio 22 d. parengtomis tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygomis (Laikinuoju apsaugos reglamentu) Nr.LR-08-20, atstatytų pastato 1C1/p laikančiąsias konstukcijas- sienas ir perdenginius, formuojančius saugomą pastato autentišką planinę erdvinę struktūrą, išlaikant pirminį pastato tūrį, taip pat kaminus ir butų atitvaras, formuojančias pastato vidaus išplanavimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 2 d. surašė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-112-(15.29), kuriame nurodė, jog patikrinus, ar įvykdytas 2011 m. liepos 22 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085, nustatė, kad statytojas Vytauto Didžiojo universitetas neįvykdė reikalavimo, kuriame nurodyta iki 2012 m. sausio 22 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nusprendė, jog pareiškėjas, vykdydamas statinio – nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo, statybos darbus be Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikinti ginčijamus aktus nėra pagrindo. Teismo sprendimas buvo įvertintas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Po to Vytauto Didžiojo universitetas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-07-22 reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085 nustatytą šio reikalavimo įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 12 d. 2013 m. liepos 3 d. teismo sprendimu šis prašymas buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085 pareikalavo, kad pareiškėjas savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. liepos 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110707-00069, padarinius ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 22 d., o pareiškėjas prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-07-22 reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085 nustatytą šio reikalavimo įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 12 d. teismui pateikė tik 2013 m. balandžio 12 d. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Esant minėtam faktiniam pagrindui bei šių teisinių santykių teisiniam reglamentavinui, teisminei praktikai, padarė išvadą, kad Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į teismą buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus. Kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, nes teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Tuo vadovaujantis, pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Nurodyti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimai patvirtina teisėtumą aktų, esančių ieškovės reikalavimo pagrindu byloje, kurios sustabdymo pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka, taip pat faktą, kad terminas šiuose aktuose nurodytų reikalavimų įvykdymui yra pasibaigęs ir jo pratęsimas negalimas. Bylos, kurioje nustatytinus faktus pirmosios instancijos teismas pripažino turinčiais tiesioginę prejudicinę reikšmę civilinei bylai Nr. 2-10013-854/2014, nagrinėjimo dalykas yra Vytauto Didžiojo universiteto prašymas pripažinti jo teisę į statybą pagal UAB „Archbankas“ projektą ieškovo patikėjimo teise valdomame pastate (duomenys neskelbtini) be atsakovės L. K. sutikimo (Liteko duomenys iš elektroninės bylos). Iš pastarojoje byloje pareikšto ieškinio priedų matyti, jog ieškinyje nurodoma teisė yra statybos darbų atlikimas pastate 1C1/p. Iš administracinėse bylose priimtų sprendimų matyti, kad vieninteliai galimi Vytauto Didžiojo universiteto statybos darbai šiame objekte buvo savavališkos statybos padarinių šalinimas, tačiau pastato 1C1/p savavališkos statybos įteisinimo terminas yra pasibaigęs. Bylos, kurios sustabdymo teisėtumas tikrinamas apeliacine tvarka, ieškinyje ieškovė nurodė, kad, remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Tuo vadovaudamasi, prašo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011 m. liepos 225 d. reikalavimą Nr.REI-20-110722-00085, t.y.pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pastato 1C1/p laikančiąsias konstukcijas – sienas ir perdenginius, formuojančius saugomą pastato autentišką planinę erdvinę struktūrą, išlaikant pirminį pastato tūrį, taip pat kaminus ir butų atitvaras, formuojančias pastato vidaus išplanavimą.

Išvardinti argumentai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas yra praleidęs terminą civilinės bylos Nr. 2-10013-584/2014 ieškinyje nurodytos savavališkos statybos padarinių pašalinimui, šią statybą įteisinant, todėl, nepriklausomai nuo projektuotojo pasikeitimo, civilinėje byloje nr. 2-869-151/2014 pagal Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus be kaimyno sutikimo nustatytini faktai negali turėti teisinės reikšmės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-10013-854/2014. Minėtu 2013m. liepos 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota, jog teisės aktai nenumato reikalavimo pašalinti savavališkos statybos pasekmes įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas nesiremia atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta ieškovės pozicija, prieštaraujančia jos pareikšto ieškinio pagrindui (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, jog faktas, kad apeliacine tvarka patikrinta nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nepaskyrus parengiamojo teismo posėdžio, šios nutarties nepagrįstumo iš esmės neįtakojo. Dėl ginčo objekto kaip kultūros paveldo statinio reikšmės pasisakyta, sprendžiant ieškovės reikalavimo teisėtumo klausimus administracinėse bylose, o civilinės bylos Nr. 2-869-151/2014 sustabdymo galimybės nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais apie tai, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, pagrįsta vien teoriniais argumentais, nesiejant jų su konkrečiomis sustabdomos bylos aplinkybėmis, todėl prieštarauja ne tik CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams nutartyje išdėstyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai dėl bylos sustabdymo veiksmingumo, kuria pirmosios instancijos teismas teoriškai rėmėsi. Sustabdydamas bylą ginčijamu pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2-869-151/2014.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2014 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-869-151/2014 (proceso Nr. 2-69-3-20206-2013-6).