Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. G., nuotoliniu būdu naudojant „Zoom“ konferencijų programą, dalyvaujant jo atstovei advokatei Aušrai Pilionei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Aurimui Bagavičiui,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei V. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (pakeitimo) ir pagal atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui R. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. G., kuriuo prašo: 1. pakeisti 2023 m kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-906-1031/2023 ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamąją vietą su tėvu R. G.; 2. priteisti iš atsakovės V. G. dukters G. G. išlaikymui po 200 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo dokumentų pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Dukters lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. G.; 3. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį ieškovas grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-906-1031/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės bei nutraukta šalių santuoka, nustatyta nepilnametės dukters G. G. gyvenamoji vieta su tėvu, ieškovu R. G., nepilnametės dukters G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškove V. G.. Nustatyta, kad šalys vaikų išlaikymui skiria po 200 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad po priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. nepilnametė dukra G. G. nuo 2024 m. sausio 19 d. gyvena su tėvu, ieškovu R. G., ir kategoriškai atsisako gyventi su motina, kurią kaltina nepriežiūra, alkoholio vartojimu ir netinkamu elgesiu, R. G. yra priverstas kreiptis į teismą dėl 2023 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo pakeitimo. Ieškovas turi artimus santykius su abiem dukromis, jas prižiūri, auklėja ir rūpinasi, teikia išlaikymą, vaikai su tėvu jaučiasi saugūs ir mylimi. Tuo tarpu vaikų ir motinos – atsakovės santykiai su dukromis yra sudėtingi, komplikuoti. Motina nesupranta vaikų poreikių, nenori joms padėti ir jomis rūpintis, kaip matyti, atsakovei svarbesnis jos naujasis gyvenimo draugas nei savi vaikai. Dėl atsakovės netinkamo elgesio dukra G. G. atsisako grįžti pas motiną. Pažymėjo, kad motina net neneigia to, kad ji vartoja alkoholį, dukrai prašant paramos, nurodo, kad ji turi kitų reikalų. Dukra šiuo metu yra pakeitusi ugdymo įstaigą arčiau tėvo namų, kurią lanko, taip pat nustatyta, kad dukros sveikata buvo apleista, dėl ko tėvas su dukra penkias dienas praleido ligoninėje, dukrai nustatytos skrandžio problemos. Dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo nurodė, jog, įvertinus įprastus būtinus nepilnametės dukters poreikius, iš atsakovės V. G. priteistina po 200,00 Eur išlaikymo kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, t. y. teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą R. G.. Ieškinį grindė įstatymo nuostatomis ir teismų praktika. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP).

3. Atsakovė V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei kartu jis pateiktas ir kaip priešieškinis, kuriuo prašė: 1. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra G. G. tvarką; 2. nustatyti ieškovo R. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. tvarką: 1. Tėvas R. G. turi teisę bendrauti su dukra G. G. kiekvieno mėnesio lyginę savaitę darbo dienomis, pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antradienį iki 19 val.; 2. Tėvui tomis dienomis tenka pareiga dukrą pristatyti į ugdymo įstaigą ir ją paimti iš ugdymo įstaigos, papildomo ugdymo užsiėmimų, parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą antradienį iki 19 val.; 3. Motinos ir Tėvo dieną tėvai bendrauja tą dieną su dukra, nesilaikant bendravimo tvarkos. 4. Tėvų gimtadienių metu bendraujama su dukra tėvų gimimo dienos proga, nesilaikant bendravimo tvarkos. 5. Dukros gimimo dieną su vaiku tėvas bendrauja sekančią po vaiko gimtadienio einančią dieną. 6. Tėvas praleidžia su dukra dvi savaites per vieną mėnesį nepertraukiamų atostogų vasaros metu, sutampančių su atostogomis vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje. 7. Tėvas praleidžia su dukra lyginiais metais pirmą pusę rudens atostogų, nelyginiais metais – antrą pusę rudens atostogų. 8. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę tėvas praneša vaiko motinai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma bendravimo su vaiku tvarka. Vasaros atostogoms sutampant, tėvams nustatomas bendravimas atostogų metu po vieną savaitę, jei abu tėvai nesutaria kitaip. Tėvas savo atostogų su dukra metu ją pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val. 9. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11 val. iki gruodžio 25 d. 15 val., nelyginiais metais – nuo gruodžio 25 d. 15 val. Tėvas nelyginiais metais praleidžia su dukra antrą pusę vaiko žiemos mokyklinių atostogų. 10. Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9 val. ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 15 val., nelyginiais metais bendrauja antrą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. Tėvas nelyginiais metais praleidžia su dukra antrą pusę vaiko pavasario mokyklinių atostogų. 11. Tėvas pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra jo gyvenamoji vieta, jei šalys nesutaria kitaip. Vaiko motina pateikia reikiamus, sezoną atitinkančius dukros drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, mokyklines priemones, dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu. Vaiko buvimo su tėvu metu jis pasirūpina vaiko namų darbų ruoša.12. Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgiau nei 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. 13. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (tėvo užimtumas, liga, vaiko liga ar pan.), taip pat apie dukros sveikatai pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant. Abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar vaiko motinos namuose tik jiems sutinkant. Nesutinkat, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 3. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, kuris kartu pateiktas ir kaip priešieškinis, nurodė, jog ieškovas procesą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo inicijavo praėjus vos keliems mėnesiams nuo dukters G. G. apsigyvenimo tėvo aplinkoje ir iš esmės yra grindžiamas vaiko noru ir dukters G. kategorišku atsisakymu gyventi su motina. Tačiau ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių vaiko apsisprendimą, motyvus, atsakovės aplinka nepilnametei šalių dukrai būtų tapusi nesaugi, neatitinkanti reikalavimų, atsakovė negebėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų, jos gyvenimo būdas keltų grėsmę sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsakovė nurodė, kad dukros G. apsisprendimas gyventi su tėvu yra nulemtas ieškovo elgesio, taip pat nuolaidžiavimo dėl mokymosi aplinkos, o G. prisirišimas prie tėvo nėra natūraliai susiformavęs. Ieškovas bylinėjimąsi naudoja kaip priemonę savo, o ne vaiko interesams patenkinti. Artėjant naujiems mokslo metams ir sprendžiant klausimą, kurią ugdymo įstaigą lankys G., įvertinus jos gabumus dailei, 2023 m. rugpjūčio mėn. su dukra buvo pasitarta ir pasiūlyta dalyvauti (duomenys neskelbtini) konkurse, kurį laimėjusi mergaitė pateko į šią mokyklą. G. labai džiaugėsi ir didžiavosi pasiekimu, nors išgyveno, kad keisis mokymosi aplinka. Naują mokyklą pradėjo lankyti nedrąsiai, vėliau įsijungė, turėjo draugę, dalyvavo klasės, mokyklos veiklose. 2023 m. lapkričio mėn. G. sutiko kartu su mama, atsakove, persikraustyti ir apsigyventi pas atsakovės draugą, apie kurį G. vengė pasakoti ieškovui, susitikimams su tėvu G. eidavo pas močiutę, iš kur ieškovas pasiimdavo bendrauti ir leisti laiką su dukra. Nepilnametės G. ir ieškovo bendravimas vykdavo savaitgaliais (paprastai mergaitė vykdavo pas tėvą nuo penktadienio popietės), po kurių ieškovas pradėjo neparvežti dukros G., dėl ko mergaitė pradėjo praleisti pamokas. 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje ieškovas sužinojo apie pasikeitusį atsakovės asmeninį gyvenimą, ieškovas telefono trumposiose žinutėse pradėjo priekaištauti nepilnametei dukrai G.: „Tėvą antrą turi?“, „Kuris geresnis?“, mergaitė pasisakė atsakovei ir išgyveno lojalumo konfliktą. Po vizitų pas tėvą dukra G. pradėjo grįžti pasikeitusi, užsidariusi. Šiame įvykių ir emocijų fone atsakovė ne kartą priekaištavo ieškovui, dukrai G., kad išvykusi pas tėvą mergaitė praleidžia pamokas, kurias ieškovas žodžiu teisindavo dukros liga, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. 2023 m. gruodžio mėn. pradžioje dukra G. lankėsi pas tėvą, kuris be pateisinamos priežasties vėl neužtikrino mergaitės grįžimo namo sekmadienį ir pamokų lankymo 2023 m. gruodžio 4 d. (pirmadienį). Dukra G. kartu su tėvu praleido Kūčias ir Kalėdas, atostogavo ir namo grįžo 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. sausio 19 d. nepilnametė G. G. išvyko pas tėvą R. G.. 2024 m. sausio 23 d. ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, pranešdamas, kad vaiko motina tinkamai neprižiūri dukros. Nuo to laiko mažametė G. G. gyvena kartu su tėvu, vengia bendrauti, išsako neigiamą nusistatymą atsakovės atžvilgiu, institucijoms nurodo neteisingą informaciją apie atsakovę ir jų santykius. Mažametė dukra atsisako bendrauti ir su atsakovės artimaisiais: mama (savo močiute), atsakovės brolio šeima. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovo priešiško nusiteikimo atsakovės atžvilgiu, išsakytų priekaištų dėl atsakovės gyvenimo draugo, dėl ieškovo nuolaidžiavimo dukrai ir leidimo nelankyti pamokų, nesilaikyti režimo, disciplinos, primygtinio siūlymo dukrai gyventi su tėvu, pakeisti ugdymo įstaigą, vaikui susiformavo nuomonė ir siekis gyventi su tėvu, kuris nesuderinamas ir prieštarauja vaiko interesams. Atsakovė nurodė, jog ji yra pajėgi dukrai G. užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, pasirūpinti ja. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, atsakovei nėra svarbesnis naujas gyvenimo draugas. Atsakovės gyvenimo būdas, emocinė sveikata nekelia problemų nei namie, nei darbe. Atsakovė nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovės santykiai su dukromis iki G. G. išvyko ir apsigyveno pas tėvą buvo artimi ir nuoširdūs. Atsakovė rūpinosi dukrų gerove, sveikata. Atsakovė turėjo artimą emocinį ryšį su dukra G.. Pažymėjo, jog tiek iki santuokos nutraukimo, tiek vėliau atsakovė rūpinosi nepilnamečio vaiko savijauta, ugdymo pasiekimais, nuolat domėjosi, kaip sekasi mokykloje. Tuo tarpu ieškovas iki dukra G. apsigyveno pas tėvą nesidomėjo vaiko ugdymu ir mokymosi rezultatais, dėl ieškovo neatsakingo požiūrio į vaiko ugdymą, režimą nepilnametė dukra G. per pirmąjį mokslo metų pusmetį praleido 64 pamokas. Ieškovas negeba pasirūpinti tinkama dukros G. mityba, jis neriboja nepilnametei dukrai žaidimų, veiklų telefonu. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovas nereikalauja vaiką laikytis disciplinos, neįtakoja vaiko elgesio, nes mergaitė vartoja necenzūrinius žodžius. Ieškovo gyvenimo būdas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais.

5. Dėl teiktino išlaikymo atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis neleidžia teikti prašomo dydžio – 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai G.. Ieškovui nevykdant įsipareigojimų kreditoriui UAB „Finansų bitė“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų TF Bankas, moka kredito įmokas kas mėnesį. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus skirti 200 Eur per mėnesį sumą dukrai G., nes po santuokos nutraukimo neteikė išlaikymo, nesilaikė Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dengimo. Būtinybę nustatyti bendravimo tvarką atsakovė grindė tuo, kad teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta bendravimo tvarka yra labai abstrakti ir neapibrėžta, dėl jos nekonkretumo tarp šalių kilo konfliktai ir prielaidos nepilnamečiam vaikui G. G. pakeisti savo nuomonę ir norą dėl gyvenamosios vietos su motina. Atsakovė siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią būtų sudarytos sąlygos ieškovui bendrauti su dukra darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis, per atostogas, nustatant tokią tvarką, pagal kurią vaikas praleistų su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis).

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą ankstesniuose dokumentuose. Ieškovo vertinimu, ieškovas nedaro kliūčių vaikui bendrauti su atsakove. Ieškovas laikosi pozicijos, kad prievarta negalima pasiekti to, kad mergaitė norėtų bendrauti su motina. Ieškovo nuomone, mergaitė nori ir turi bendrauti su mama, jos ilgisi, tačiau dėl netinkamo atsakovės, kaip motinos elgesio bijo tai daryti, jaučiasi saugi bendraudama žinutėmis, taip pat aplinkoje, kurioje ji jaučiasi gerai. Mergaitė tiesiog bijo vykti į Šiaulių miestą, bijo per naktį pasilikti su mama. Pažymėjo, kad bendravimo tvarka yra neatsiejamai susijusi su vaiko gyvenamąją vietą, taip pat vaiko ugdymosi įstaiga, kadangi šiuo metu skiriasi miestai, kuriuose gyvena šalys. Jei teismas tenkins ieškovo ieškinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, dukra liks mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, o jei dukters gyvenamoji vieta bus su mama, tikėtina, kad dukra mokysis kažkur (duomenys neskelbtini) mieste. Su kai kuriais bendravimo tvarkos punktais ieškovas sutinka, su kai kuriais nesutinka, dėl kelių punktų išreiškė abejones dėl jų įgyvendinimo (ne)galimumo ir t.t., todėl apibendrinant nurodė, jog iš dalies galima būtų tenkinti atsakovės priešieškinį, patikslinus atsakovės reikalavimus nustatant, kad: 1.1. „Dukra G. G. Motinos dieną ir mamos gimimo dieną praleidžia su mama, Tėvo dieną ir tėčio gimimo dieną su tėčiu.“ 1.2. „Motina/Tėvas su dukra praleidžia po pusę vaiko atostogų laiko“ 1.3. „Lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dieną (nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d, 15 val.) dukra G. G. leidžia su tėvu R. G., nelyginiais metais su motina V. G.. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją nuo 9 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 15 val. dukra G. G. leidžia su tėvu R. G., lyginiais metais su motina V. G.“.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą „Dėl nepilnamečio vaiko G. G. interesų“. Išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į turimą informaciją, ieškovo paaiškinimus, į tai, jog šiuo metu G. G. gyvena su ieškovu bei savo seserimi, ieškovas užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo bei buities sąlygas, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, tarnyba daro išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

8. Ieškovas posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Teigė, jog vaikas pareiškė norą (sprendimą) gyventi su ieškovu, kadangi pas mamą buvo girtuokliaujama kiekvieną dieną, o vaikui tai nepatiko. Nuo 2024 m. sausio 19 d. G. G. pradėjo gyventi su ieškovu. Vaikas teigė, jog ja buvo nesirūpinama, nuolat buvo girtaujama, o vaikui vis buvo pažadama, jog nebegers mama, tačiau taip nebuvo. Vaikas (duomenys neskelbtini) mokykloje nepritapo, o vaikas norėjo toliau eiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, todėl pakeitė mokyklą. G. su mama bendrauja, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. su vaiku fiziškai bendravo vos 4-5 dienas, o programėlių pagalba susirašo kiekvieną dieną. Vaiko motina pati nerodo noro bendrauti su vaiku. Vaiko mama į (duomenys neskelbtini) mokyklą tikrai nėra atvažiavusi, abejoja, ar bendrauja su mokyklos pedagogais. Vaikas tikrai pasiilgsta ir nori bendrauti su mama, bet mama negali su vaiku susitikti. Mama vaikams išlaikymo iš vis neteikia. Rugsėjo pirmajai abi dukras suruošė, „aprengė“ jis pats, išleido apie 800 Eur, o atsakovės mama davė vos 50 Eur. Vaiko pinigus gauna jis. Pripažino aplinkybes, jog neteikė dukrai išlaikymo, tačiau vaikams tiesiogiai duodavo pinigus, rugsėjo pirmajai visuomet pinigų duodavo. Šiuo metu gaunamas atlygis – minimalus atlyginimas. Teigia, jog vasarą gauto atlygio pilnai pakanka jam pragyventi žiemos metu. Šiuo metu nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje Turi nekilnojamojo turto, jo vardu yra registruotas vienas automobilis. Kitų išlaikytinių neturi, tik šias dvi dukras. Mergaičių tarpusavio ryšys šiuo metu yra geras, tarpusavyje mergaitės bendrauja, tik tiek, kad metų skirtumas tarp jų yra. Mažoji dukra lanko žirgyną. Dėl bendravimo konkrečios tvarkos mano, jog netikslinga nustatyti, nes kaip vaikas nori bendrauti, taip ir galima bendrauti. Ginčo iš jo pusės nėra ir nėra poreikio nustatyti bendravimo tvarkos. Dėl priešieškinio reikalavimų palaiko tai, kas nurodyta atsiliepime į priešieškinį. Dėl alkoholio vartojimo neneigė, jog buvo keletą kartų grįžęs namo išgėręs, tačiau prie vaiko nevartoja. Nurodė, jog „pasidalinus“ vaikus, nors ir buvo numatytas vaikams teiktinas išlaikymas, tačiau šalys viena kitai jokio išlaikymo vaikams neteikė.

9. Atsakovė V. G. posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Teigė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo mergaitės gyvenamąją vietą palikti kartu su atsakove. Mano, jog vaikui gyventi su tėvu irgi nėra gerai. Mergaitė dažnai viena būna arba su sese arba močiute, o ne su tėčiu. Jaučiasi, kad mergaitei trūksta mamos. Šiuo metu gyvena su draugu, su tuo apie kurį vaikas kalbėjo teismo psichologei. Už būsto nuomą ir kitus mokesčius sumoka draugas, pati išlaidų nepatiria. Su dukra temos apie gyvenimą pas tėtį neliečia ir ja nekalba. Dukrai tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) anglų sunkiai sekasi, o kiti mokslai kaip buvo ir yra išlikę, pakeitus ugdymo įstaigą, niekas nepasikeitė. Pačios darbas trunka iki 15-16 valandos, tad dukra niekuomet nebūdavo viena. Pripažino, jog tiek vienai dukrai, tiek kitai dukrai išlaikymo neteikia, nes ieškovas yra jai skoloje už vaikų išlaikymą. Šiuo metu abu vaikus išlaiko ieškovas, pati vaikams moka vaikų draudimą, už telefonus. Taip pat neskaičiuoja, ką nuperka, kuomet vaikai būna pas ją. Pačios pajamos šiuo metu kas mėnesį siekia 350 Eur, nes šiuo metu dirba pusę etato. Bet artimiausiu laiku planuoja grįžti dirbti pilnu etatu. Dėl papildomo darbo nurodė, jog mažai darbo pasiūlymų, kuris būtų nuo 15 val. Dėl alkoholio vartojimo problemų turėjo, šiuo metu šių problemų nebėra. Pripažino aplinkybes, jog yra bausta už vairavimą būnant neblaivia. Teigia, jog jei dukros gyvenamoji vieta bus palikta su atsakove, vaikas į (duomenys neskelbtini) mokyklą turės galimybę nuvykti tarpmiestiniu autobusu, teigė, kad kažką galvotų. Teikiant priešieškinį, taip parodė, jog tokia bendravimo tvarka reikalinga, nes buvo pačios tokia emocinė būklė. Šiuo metu mano, jog nustatyti bendravimo tvarką netikslinga. Teismo laikinosios bendravimo tvarkos nustatytos nesilaikė, nes su ieškovu buvo susitarę, jog su vaiku susitiks, kaip vaikas norės.

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Išklausius vaiko nuomonę, vertinant vaiko situaciją, matyti, vaikas nori gyventi su tėvu, vaikas nėra įtakotas, yra stiprus ryšys tarp seserų, todėl netikslingai atskirti seseris. Mano, kad netikslinga nustatyti bendravimo tvarką, nes nuslūgus emocijoms, šalys bendradarbiauja, tėvas nedaro kliūčių bendrauti su motina. Dėl išlaikymo dydžio mano, jog ieškovas prašo minimalaus išlaikymo dydžio, todėl tikslinga tokio dydžio išlaikymą ir priteisti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis atmestinas.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą G. G., gim. (duomenys neskelbtini).

12. Iš bylos dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-906-1031/2023 (toliau – Sprendimas), kuriuo taip pat buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2. punktu šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamoji vieta nustatytina su mama V. G.. Motinos gyvenamoji vieta laikytina dukros gyvenamąja vieta; 4.2. punktu nustatyta, kad šalys susitaria, kad nepilnamečiam vaikui G. G. tėvas R. G. moka išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko motina V. G. įsipareigoja dukrai G. G. skirti išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur. Vaiko motina V. G. skirtina vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus šalių paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys iš esmės tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kasacinio praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Tokiose bylose vadovautinasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001; kt.).

16. Ieškovas reikalavimą pakeisti teismo nustatytą dukros gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti su juo grindė tuo, kad atsakovė, su kuria Sprendimu nustatyta šalių dukros gyvenamoji vieta, nebeužtikrino vaiko teisių ir interesų, dėl atsakovės netinkamo elgesio dukra G. G. atsisako grįžti pas motiną, atsakovei svarbesnis jos naujas gyvenimo draugas nei savi vaikai. Atsakovė šiam ieškinio reikalavimui prieštaravo argumentuodama, kad nuo Sprendimo priėmimo situacija nėra pasikeitusi, ieškovas bylinėjimąsi naudoja kaip priemonę savo, o ne vaiko interesams patenkinti; ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių vaiko apsisprendimą, motyvus, atsakovės aplinka nepilnametei šalių dukrai būtų tapusi nesaugi, neatitinkanti reikalavimų, atsakovė negebėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų, jos gyvenimo būdas keltų grėsmę sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

17. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma (keičiama) atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kiek vienas ir kitas iš tėvų užtikrina/neužtikrina, taip pat kaip geba/negeba užtikrinti vaiko interesus.

18. Teismų sprendimai (nutartys) tiek, kiek jie susiję su nepilnamečiais vaikais, neįgyja galutinio įsiteisėjimo (res judicata) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; kt.). Įstatymas numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2024 m. sausio 19 d. šalių dukrai G. G. apsigyvenus pas tėvą, ieškovas 2024 m. kovo 7 d. pateikė teismui ieškinį ir tokiu būdu išreiškė poziciją prisiimti atsakomybę už nepilnametę dukrą. 2024 m. kovo 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, jog šalių nepilnametė dukra G. G., bendraudama su Tarnybos atstovais, nurodė, jog kuomet gyveno su mama, jai mama dėmesio nerodė, o visą dėmesį kreipė į savo draugą, namuose būdavo vartojamas alkoholis, mama vartodavo kasdieną alų, kartais šampano; mažametė nori, kad mama pakeistų gyvenimo būdą, nori, kad mama su D. nebegyventų. Vertinant būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti rizikos veiksniai ir nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologės rengtos rekomendacijos matyti, jog G. G. išsakė savo būseną, jog jai su mama persikrausčius gyventi pas mamos draugą, tuose namuose jautėsi nesaugi, išgyveno nuolatinę įtampą. Iš šių vaiko nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog G. G., gyvendama su mama ir jos draugu, matė tiek mamos, tiek draugo girtavimus, dėl jo ji jaučiasi/jautėsi nesaugi, t. y. vaikui yra neužtikrinama pastovi ir saugi aplinkta tiek sveikai augti, tiek ir vystytis (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Nors atsakovė V. G. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog dukros G. G. apsisprendimas gyventi su tėvu yra nulemtas ieškovo elgesio, taip pat nuolaidžiavimo dėl mokymosi aplinkos, o dukros prisirišimas prie tėvo nėra natūraliai susiformavęs, tačiau minėti atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo neparemti. Priešingai, teismo psichologė, pabendravusi su G. G., nurodė, jog vaiko pateikiami atsakymai susiję su mergaitės patirtais įvykiais, išgyventomis emocijomis, nepastebima įtakos tendencijų. Vertinant G. G. poziciją dėl (ne)noro gyventi pas tėvą/motiną, matyti, jog ji nėra pakitusi, t. y. tiek 2024 m. vasario mėnesį, tiek praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, mergaitė nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes: jog ji nori gyventi pas tėtį, gyvenant pas motiną, jai trūko motinos dėmesio; jog dėmesį mama daugiau rodė savo draugui, nei jai ir t.t. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog G. G. nuomonė ir išsakyta pozicija dėl gyvenimo pas tėvą nėra įtakota tėvo (ieškovo) bei mergaitė šiuo metu jaučiasi saugi (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Atsakovė, prašydama palikti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų paneigti vaiko nurodytas aplinkybes, jog jai gyvenant su mama trūko mamos dėmesio, vaikas gyveno aplinkoje, kurioje nuolat buvo vartojamas alkoholis ir pan. Taip pat nepateikė duomenų, jog jos gyvenimo būdas iš esmės yra pasikeitęs: jog ji nebegyvena kartu su draugu, kad atsakovė nebeturi problemų su alkoholio vartojimu (t. y. aplinkybės, kurias G. G. įvardijo kaip priežastimi, kodėl ji nebenori gyventi su mama ir t.t.). Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovė V. G. pripažino aplinkybes, jog šiuo metu gyvena su draugu nuomojame bute, už kurį (nuomą, komunalinius patarnavimus ir t.t.) sumoka draugas, taip pat, jog šiuo metu yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes bausta už vairavimą esant neblaiviai (kas įrodo, jog atsakovė alkoholį vis dar vartoja bei elgiasi neatsakingai – vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi). Todėl teismas sprendžia, kad situacija atsakovės šeimoje iš esmės nėra pasikeitusi. Pastebėtina, jog atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog ji užtikrina/užtikrino saugią aplinką ir gyvenimo sąlygas, t. y. jog rūpinosi dukros savijauta, ugdymo pasiekimais, nuolat domėjosi, kaip sekasi mokykloje ir t.t., šioje byloje nėra lemiamos aplinkybės, kadangi šios bylos kontekste nesaugią vaiko aplinką lemia kitos aplinkybės – alkoholio vartojimas vaiko akivaizdoje, dėmesio stoka tiesiogiai vaikui ir t.t.

22. Tiek ieškovas R. G., tiek atsakovė V. G. bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jos jiems abiem yra svarbi vaiko nuomonė – kur vaikas išreikš norą gyventi, jie gerbs vaiko tokią nuomonę. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl vaiko nuomonės išklausymo byloje reiškė atsakovė. Toks prašymas buvo tenkintas ir vaiko nuomonė buvo išklausyta ir nustatyta, jog G. G. solidarizuojasi su tėvu, jo namų aplinka, seserimi, seserį laiko viena sau artimiausių figūrų. Mergaitė ilgisi artimo, saugaus ryšio, stengiasi jį kompensuoti su tėvu, seserimi, artimiausiomis draugėmis, buvimu jų aplinkoje.

23. Institucija, teikianti byloje išvadą, konstatavo, kad šalių vaiko interesus atitinka G. G. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, tuo pakeičiant teismo sprendimą. Ieškovo, institucijos teikiančios byloje išvadą, pateikti duomenys, pačios mergaitės ne kartą teikti rašytiniai paaiškinimai taip pat tvirtina, kad vaikui atsakovės šeimos aplinka nėra saugi, nes pastebimas atsakovės alkoholio vartojimo faktas, didesnio dėmesio skyrimas ne dukrai, tačiau gyvenimo draugui ir t.t. Teismo vertinimu aplinka, kurioje dabar gyvena nepilnametis vaikas, kuris šiuo metu gyvena kartu ne tik su savo tėčiu, tačiau ir su vyresniąja savo seserimi (su kuria tam tikrą laikotarpį gyveno ne kartu), atsižvelgiant į G. G. nuomonę, yra jai pastovi ir saugi bei užtikrina vaiko poreikius, jos galimybes sveikai augti ir vystytis.

24. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (dešimt metų), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (vaiko poreikį gyventi saugioje aplinkoje), nėra pagrindo abejoti, kad toks teismo sprendimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Nėra duomenų, jog nepilnametė šalių dukra konfliktuotų ar nesutartų su ieškovu ar jo šeimos nariais (močiute). Todėl įvertinus šalių parodymus teismo posėdžio metu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), interesus (ugdymo, po pamokinio lavinimo ir kt.) šiuo metu labiausiai atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ieškovu R. G. (CPK 185 straipsnis). Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas visiškai (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.161, 3.168, 3.169 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

25. Šalims išaiškinama CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

26. Šalims taip pat išaiškinama, kad vaiko tėvams gyvenant skyriumi, tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pirminė betarpiška atsakomybė už nepilnametį vaiką, šis tėvas/motina yra įgaliotas veikti vaiko vardu ir interesais, įgyvendindamas tėvo/motinos valdžią, atstovauti vaiką santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Ieškovui išaiškinama, kad jis privalo tėvo valdžią naudoti tinkamai, ja nepiktnaudžiauti.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

27. Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui, atitinkami keistinas Sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

28. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

29. Kaip nurodo ieškovas, atsakovė šiuo metu neteikia nei vienai, nei kitai dukrai išlaikymo, todėl iš esmės vaikus išlaiko vienas. Ieškovas, teikdama ieškinį, prašė priteisti dukrai išlaikymą iš atsakovės po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Šį dydį įvertino atsižvelgiant į įprastus būtinus nepilnametės dukros poreikius. Ieškovas nepilnametės dukros poreikių nedetalizavo, nes juos siejo su pačių minimaliausių bei būtiniausių poreikių patenkinimu. Atsakovė nenurodė, kokio dydžio išlaikymą sutiktų teikti dukrai, dėl šio klausimo nepasisakė ir procesiniuose dokumentuose. Pastebėtina, jog procesiniuose dokumentuose atsakovė tik nurodė, jog jos turtinė padėtis neleidžia teikti prašomo dydžio išlaikymo, nes ieškovui nevykdant įsipareigojimų kreditoriui UAB „Finansų bitė“ pagal Sprendimą, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės; atsakovė turi kitų finansinių įsipareigojimų, ji dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį ir t.t.

30. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė skiria 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui, nuo 2025 m. sausio 1 d. bus/yra skiriama 122,50 Eur.

31. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

32. Ieškovas pateikė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovės, kuris patenkintų vaiko minimaliausius bei būtiniausius poreikius. Teismas sprendžia, jog ieškovo pateiktas prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui nėra padidintas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių. Todėl teismas vertina, kad minimaliausių ir būtiniausių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga iš abiejų tėvų ne mažesnė negu 400,00 Eur suma (CK 3.192 straipsnis). Pastebėtina, jog šalys, nutraukdamos santuoką, taip pat kartu buvo susitarę būtent dėl tokios pačios sumos (4 punktas), t. y. šalys sutarė ir nusprendė, jog reikalinga per mėnesį skirti kiekvienai dukrai po 400 Eur, o kiekvienam iš tėvų tenkanti pareiga yra skirti per mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur iki vaikų pilnametystės.

33. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, pateikė pažymą iš darbovietės (duomenys neskelbtini), kurioje 2024 m. balandžio 5 d. buvo nurodyta, jog atsakovė dirba 40 val. per savaitę pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojai yra mokamas nustatytas MMA. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog gaunamos pajamos kas mėnesį siekia 350 Eur, nes šiuo metu dirba pusę etato, bet artimiausiu laiku planuoja grįžti dirbti pilnu etatu. Teismo posėdžio metu tiksliai nenurodė aplinkybių, kodėl darbo užmokestis bei darbo valandos atsakovės yra sumažėję (CPK 175, 185 straipsniai). Atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog vasarą dirbo su kombainu, todėl užsidirbo pakankamai pinigų, jog būtų galima pragyventi žiemos laikotarpiu, o šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje. Iš duomenų, gautų iš VSDF, matyti, jog ieškovas dirba daugiau sezoninius darbus. Iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto bei jo vardu registruota viena transporto priemonė. Nėra duomenų, jog atsakovė šiuo metu dėl sveikatos negali dirbti ar jos darbingumas būtų ribotas. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis šiek tiek skiriasi nuo ieškovo, tačiau atsakovei taip pat tenka pareiga prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal turtinę padėtį. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaikų gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 (30 punktas)).

34. Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės mokėtino išlaikymo dydžio dukrai, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti dukrai (dukroms) išlaikymą, į tai, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus (pagal Sprendimą atsakovė privalo nepilnametei dukrai G. G. teikti kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą (4.2. punktas)), į G. G. amžių. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad iš atsakovės dukros G. G. išlaikymui priteistina po 200 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nepilnamečio vaiko tėvas R. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-906-1031/2023.

35. Teismas sprendžia įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bendravimo tvarkos (ne) nustatymo

36. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).

37. Atsakovė pareikšdama priešieškinį prašė pakeisti Sprendimą ir nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurios būtinybę grindė tuo, kad teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta bendravimo tvarka yra labai abstrakti ir neapibrėžta, dėl jos nekonkretumo tarp šalių kilo konfliktai ir prielaidos nepilnamečiam vaikui G. G. pakeisti savo nuomonę ir norą dėl gyvenamosios vietos su motina. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino faktą, jog šiuo metu nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nėra būtinybės, kadangi šalys dėl jos susitaria atsižvelgdamos į vaiko norus. Be to atsakovė teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog teisminio proceso metu teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nesilaikė, nes su ieškovu buvo susitarę, jog su vaiku susitiks, kaip vaikas norės. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo sprendimu nutarta nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ieškovu R. G., taip pat atsižvelgiant į tai, jog abi šalys teigė, kad šiuo metu nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nėra būtinybės, nes ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nekyla ir t.t., teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio, todėl jis atmestinas ir konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nenustatytina.

38. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo sprendimu konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nenustatytina, todėl nuo sprendimo paskelbimo panaikintinos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovės dukrai išlaikymą po 200 Eur, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas (200 x 12) x 0,03 x 0,75 = 54 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo.

41. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį (2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3.80, banke „Swedbank“, AB). Byloje pateikti įrodymai liudija, kad ieškovas patyrė 1 200 Eur išlaidų savo atstovės advokatės teisinės pagalbos apmokėjimui (pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei bankinių pavedimų kopijos).

42. Atsakovė, pateikusi byloje priešieškinį, yra sumokėjusi 109 Eur dydžio žyminį mokesti. Bylos (dalyje) nagrinėjimo metu atsakovė naudojosi advokatės paslaugomis, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, duomenų pagrindžiančių atsakovės susidariusias bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina (109 + 1 200) = 1 309,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis atmestinas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovės priešieškinį atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-906-1031/2023, dalį dėl nepilnamečio vaiko G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tėvu) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-906-1031/2023, dalį dėl nepilnamečio vaiko G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 309,00 Eur (tūkstantį tris šimtus devynis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistą sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.