Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinius atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „SEB bankas“, notarė R. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-6093-534/2025 priimtas ieškovės A. P. ieškinys atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 12 d. gautas ieškovės A. P. patikslintas ieškinys atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-6093-534/2025 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, prijungta civilinė byla Nr. e2-23494-842/2025 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. D., suteikiant bylai vieną Nr. e2-6093-534/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovei A. P. nustatė terminą iki 2025 m. gegužės 27 d. pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti kokias konkrečias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 756 Eur, taip pat, atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

5. Teismas nurodė, kad teismui pateikiamas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 ir 382 straipsniuose nurodytų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis). Ieškovė prašo šaukti liudytojus aplinkybėms patvirtinti, tačiau nenurodo kokias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba. CPK 190 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Ieškovė privalo nurodyti kokias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba.

6. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė prašo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš patikslinto ieškinio nustatyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą prašo priteisti jai, o atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją. Ieškovė naudojasi dviejų skirtingų advokatų kontorų paslaugomis. Iš pateiktų duomenų ieškovė daug pajamų gauna iš individualių sutarčių, nes yra menininkė. Teismas nemato pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, kurias patvirtins arba paneigs prašomi iškviesti liudytojai, kadangi tai nėra apskritai laikoma ieškinio trūkumu, nes ieškovė nežino ir negali žinoti, ką pasakys liudininkai, todėl teismas reikalauja įvykdyti neįmanomą (lex non cogit ad impossibilia), o šis tariamas trūkumas nėra laikytinas tokiu, kad neleistų suprasti ieškinio esmės jo priėmimo stadijoje. Dar daugiau, ieškinys su šiais prašomais iškviesti liudytojais neprašant nurodyti liudytojų parodymais įrodinėtinų aplinkybių jau buvo priimtas pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, todėl teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo iš naujo spręsti, kad liudytojų parodytinų aplinkybių nenurodymas patikslintame ieškinyje yra ieškinio trūkumas, dėl kurio negalima išspręsti ieškinio priėmimo klausimo. Laikytina, kad teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl liudytojų nurodytinų aplinkybių nenurodymo ir tai laikydamas ieškinio trūkumu, nepasikeitus šiai ieškinio daliai, pažeidė teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principus.

9. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškinio žyminio mokesčio atidėjimo klausimas buvo išspręstas pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, kurioje nuspręsta, kad įvertinęs ieškovės prašyme nurodytus motyvus, pateiktus dokumentus bei bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tenkintinas, todėl teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo iš naujo spręsti ieškinio žyminio mokesčio atidėjimo klausimą visiškai nepasikeitus ieškovės padėčiai – ieškinio priėmimo metu ieškovė taip pat buvo menininkė, byloje nėra jokių naujų duomenų apie naujas ieškovės pajamas, o aplinkybė, jog ieškovė pasitelkė papildomą atstovą niekaip neįrodo ieškovės turtinės padėties pagerėjimo – greičiau priešingai, nes dėl to ieškovė turi papildomų išlaidų. Todėl teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nepasikeitus ieškovės turtinei padėčiai, pažeidė teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ieškovei A. P. nustatė terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – nurodyti kokias konkrečias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 756 Eur, taip pat, atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

13. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai ir neteisėtai iš naujo sprendė žyminio mokesčio atidėjimo ir liudytojais įrodinėtinų aplinkybių klausimus ir juos įvertino kaip ieškinio trūkumus, ignoruodamas, kad šie klausimai yra jau išspręsti pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, jų nelaikant trūkumais, o bylos faktinės aplinkybės, aktualios šiems klausimams įvertinti, nebuvo pasikeitusios ir patikslinto ieškinio priėmimo metu.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra suteikta kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, ši teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ar paneigti, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

15. Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, įtvirtinant jame konkrečias teisės kreiptis į teismą prielaidas, nuo kurių priklauso pačios teisės kreiptis į teismą buvimas (nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, nėra ir teisės kreiptis į teismą), ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 25-26 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. jis tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja po to, kai teismas iškėlė bylą, byla nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais.

17. Pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Taigi, teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 1, 2 dalys, 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

19. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

20. CPK 115 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui; ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama; atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

21. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos civilinio proceso šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo teisės. Pagal šios dalies nuostatas, ieškovas, kaip ir atsakovas, turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Taigi, ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyto trūkumo turi teisę teikti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus. Tik pirmosios instancijos teismui nutartimi nustačius, kad ieškovė nustatyto trūkumo neištaisė ir dėl to ieškinys laikytinas nepaduotu bei grąžintinas ieškovei, ieškovė tokią nutartį turi teisę skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui.

22. Vadinasi, skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą – nurodyti kokias konkrečias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba – atskiruoju skundu neskundžiama, t. y. ši nutarties dalis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

23. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne bet kokie ieškinio trūkumai sudaro pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį.

24. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams (pareiškėjams) ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Būtent į tai ir turėtų atsižvelgti pirmosios instancijos teismas taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

25. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus atsižvelgiant į CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-330/2023, 2025 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-169-934/2025).

26. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

27. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

28. CPK 132 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą; teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

29. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų į teismą kreipėsi 2024 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. ieškovei nustatė terminą iki 2024 m. lapkričio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams, be kita ko, už ieškinį sumokėti tinkamą žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovė teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų, be kita ko, nesumokėto žyminio mokesčio, iki teismo nustatyto termino nepašalino, ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui bei grąžino ieškovei 1 000 Eur žyminį mokestį.

31. Ieškovė tiek pradiniame 2024 m. lapkričio 10 d. ieškinyje, tiek 2024 m. lapkričio 15 d. prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad už neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtina suma – 3 612,50 Eur (146,50 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 3 466 Eur (už turtinio pobūdžio reikalavimus). Teigė, jog atsižvelgiant į ieškovės nedideles pajamas ir į tai, jog iš šalims priklausančio bendrosios nuosavybės turto ji negali sumokėti žyminio mokesčio, ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 1 000 Eur ir prašė atidėti likusios 2 612,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

32. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-183-432/2025 išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokio konkretaus dydžio žyminį mokestį teismas laiko tinkamu arba kaip ieškovė turėtų tinkamą mokestį apskaičiuoti, be to, nenurodė, kad ieškovės prašymas atidėti likusios 2 612,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos atmestas ir nepaaiškino, kodėl toks prašymas atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė, kad ieškovė nepašalino 2024m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, be to, 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje neparašyta, kokie konkretūs ieškinio trūkumai liko nepašalinti po to, kai ieškovė pateikė 2024 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir kaip tokie trūkumai trukdo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Konstatavo, jog dėl to pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis yra nepagrįsta, yra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), o konstatavus absoliutų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties negaliojimo pagrindą, ši nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo tenkino ir atidėjo ieškovei žyminio mokesčio už ieškinį dalies, sudarančios 2 612,50 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 3 612,50 Eur žyminis mokestis; ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 1 000 Eur žyminio mokesčio; likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 2612,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad įvertinęs ieškovės prašyme nurodytus motyvus, pateiktus dokumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, jog ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tenkintinas – ieškovei žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas atidedamas iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

34. Taigi, ieškovei reiškiant pirminį ieškinį, įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo tenkintas jos prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį dalies, sudarančios 2 612,50 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

35. Ieškovė 2025 m. gegužės 12 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad už neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtina bendrai sudėjus suma – 3 902,50 Eur (146,50 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 3 756 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus). Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės nedideles pajamas ir į tai, jog iš šalims priklausančio bendrosios nuosavybės turto ji negali tokio pobūdžio prievolės įvykdyti (apmokėti žyminio mokesčio), kadangi vienasmeniškai nedisponuoja šiuo turtu, ieškovė dalinai apmoka žyminį mokestį 1 000 Eur sumai, o dėl mokėtinos likusios 2 902,50 Eur žyminio mokesčio dalies reiškia teismui prašymą atidėti šios sumos sumokėjimą iki galutinio byloje teismo sprendimo priėmimo dienos.

36. Taigi, ieškovės teigimu, patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis padidėjo nuo 3 612,50 Eur iki 3 902,50 Eur, t. y. 290 Eur.

37. Šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ieškovės teikiamo patikslinto ieškinio trūkumų nurodė 2 756 Eur žyminio mokesčio dalies nesumokėjimą. Šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą prašo priteisti jai, o atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, ieškovė naudojasi dviejų skirtingų advokatų kontorų paslaugomis, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė daug pajamų gauna iš individualių sutarčių, nes yra menininkė ir kad dėl šių aplinkybių teismas nemato pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais nesutinka. Pirmiausia, kaip minėta, ieškovei reiškiant pirminį ieškinį, įsiteisėjusia 2025 m. sausio 21 d. teismo nutartimi jau buvo tenkintas jos prašymas atidėti ieškovei žyminio mokesčio už ieškinį dalies, sudarančios 2 612,50 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, patikslintame ieškinyje pakartodama prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nesudaro pagrindo pakartotinai svarstyti nesumokėtos 2 612,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą, kadangi šios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas įsiteisėjusia nutartimi jau yra atidėtas būtent iki teismo sprendimo priėmimo, o ne iki patikslinto ieškinio pateikimo ar kt. Kitų pagrindų kodėl šios nesumokėto žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimas turėtų būti svarstomas iš naujo pirmosios instancijos teismas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Vertinant priešingai, susidaro situaciją, kad ieškovei apsunkinamas teisės į teisminę gynyba įgyvendinimas vien dėl to, kad ji tikslina ieškinio reikalavimus.

39. Antra, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio visiškai neaišku kodėl pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš teikiamo patikslinto ieškinio trūkumų nurodė, būtent 2 756 Eur žyminio mokesčio dalies nesumokėjimą, kai ieškovės skaičiavimais ji, patikslinus ieškinio reikalavimus, lieka nesumokėjusi 2 902,50 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kokiu atveju (ar ieškovė lieka nesumokėjusi 2 756 Eur, ar 2 902,50 Eur, ar kt.), pirmosios instancijos teismas šiuo atveju motyvuotai ir argumentuotai turėjo pasisakyti tik dėl nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, viršijančios nesumokėtą 2 612,50 Eur dalį (t. y. viršijančios tą dalį, kurios mokėjimas įsiteisėjusia 2025 m. sausio 21 d. teismo nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo), mokėjimo atidėjimo, jei apskaičiavus visą mokėtiną žyminį mokestį tokia žyminio mokesčio dalis, kuri nėra sumokėta ir kurios mokėjimas nėra atidėtas, apskritai susidaro. Tik motyvuotai ir pagrįstai konstatavęs, jog būtent tokios nesumokėto žyminio mokesčio dalies mokėjimas pagal byloje esančius duomenis negali būti atidėtas, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu turėjo teisę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaip vieną iš ieškovės teikiamo patikslinto ieškinio trūkumų nurodydamas 2 756 Eur žyminio mokesčio dalies nesumokėjimą nepagrįstai taikė ieškinio trukumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas šis patikslinto ieškinio trūkumas laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties dalis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą – nurodyti kokias konkrečias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba – negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

42. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 756 Eur netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trukumų šalinimą, todėl ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir šioje dalyje ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą – nurodyti kokias konkrečias aplinkybes įrodinės liudytojų pagalba, nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 756 Eur ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.