- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-948-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22924-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6093-534/2025, pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui E. P. (toliau –atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“.
2. Teikdama teismui ieškinį, ieškovė taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. Apriboti atsakovo disponavimą jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis jo bankinėse sąskaitose reikalaujamų priteisti 5 000,00 Eur sumai (kaip neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės), ir 187 620,51 Eur kompensacijų sumoms, kurias sudaro:
2.1.1. 178 148,00 Eur kompensacija – už ½ dalį pirkimo – pardavimo sandorių kainą (356 296,00 Eur), kuriais ginčo žemės sklypai atsakovo buvo perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, o gautos iš sandorių lėšos vienasmeniškai panaudotos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui;
2.1.2. 3 472,51 Eur kompensacija – už ½ dalį priteistino atsakovui turto vertės už jam tenkančią didesnę turto dalį – 164/10461 dalį negyvenamosios patalpos - parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2.1.3. 4 500,00 Eur kompensacija (½ dalis priteistino atsakovui turto vertės) – už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį – lengvąją transporto priemonę Subaru Legacy, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);;
2.1.4. 4 500,00 Eur kompensacija (½ dalis priteistino atsakovui turto vertės) – už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį – priekabą valčiai vežti, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini);, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);;
2.1.5. 1000,00 Eur kompensacija (½ dalis priteistino atsakovui turto vertės) – už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį – pramoginį motorinį laivą Bush Skate S-410, registro Nr. (duomenys neskelbtini);, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini);, pastatymo m. – 2016 m., ir pakabinamas variklis YAMAHA 9,9, registro Nr. (duomenys neskelbtini); variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo m. – 2005 m.,
2.2. Lėšų nepakankant, uždrausti atsakovui perleisti nekilnojamąjį turtą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise reikalaujamai kompensacijų sumai – 192 620,51 Eur (5 000,00 Eur + 187 620,51 Eur) bet kokia forma perleisti nuosavybėn tretiesiems asmenims (įskaitant dovanojimo sandorius) iki teismas šioje byloje priims galutinį sprendimą.
2.3. Leisti ieškovei vienasmeniškai disponuoti piniginėmis lėšomis, gautomis iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto, jeigu šis turtas būtų išnuomotas (1) patalpų - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); (2) gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); (3) 1/9 dalies gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant (tačiau tuo neapsiribojant) padengti iš nuomos gautomis lėšomis visas išlaidas, susijusias su (1) patalpų - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu, (2) gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalies gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu, (3) prievolių kreditoriui vykdymu, kylančių sutuoktiniams pagal 2008-10-08 Kredito sutartį Nr. 1750818073449-25 ir 2009-07-28 Susitarimą pakeisti 2008-10-08 kredito sutarties Nr. 1750818073449-25 sąlygas Nr. 1, sumokant kredito ir palūkanų pilna apimtimi įmokas (patalpos - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė yra įkeistas kreditoriui). Išnuomojus tik vieną iš šiame punkte nurodytų nekilnojamojo turto objektų, nuompinigiai gali būti nukreipti į visų šiame punkte paminėtų nekilnojamojo turto objektų išlaikymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad atsakovas gali slėpti savo sąskaitose esančias pinigines lėšas, atsakovas neišlaiko bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas nemokėjo už šildymą ir komunalines paslaugas, už kuriuos reikia mokėti, nepriklausomai, ar gyveni bute, ar ne, kadangi šildymas įjungiamas centralizuotai, o komunalinės paslaugos skaičiuojamos nepertraukiamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. P. prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, prašydama areštuoti atsakovo turto dalį tokiai sumai, kokią jis turėtų ieškovei (jos požiūriu) kompensuoti, neatsižvelgė į jos pačios atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį. ½ dalis žemės sklypų priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teikdama minėtą prašymą ieškovė tinkamai nepagrindė jos keliamų prielaidų, t. y. kad atsakovas jam priklausantį turtą slėps ar su juo atliks kitus veiksmus. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovas neprisideda prie jų bendro turto išlaikymo ir (ar) nevykdo kitų šalių bendrų prievolių, todėl jai būtina turtu disponuoti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
7. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad jis minėtus 29 žemės sklypus pertvarkė savo asmeninėmis, o ne bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priklausiusiomis lėšomis. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apie patiriamas išlaidas dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo.
9. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nenustatyta, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įgyvendinimas byloje būtų apsunkintas at taptų neįgyvendinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė A. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir apriboti atsakovo disponavimą jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis jo bankinėse sąskaitose, ieškovės reikalaujamų priteisti 5 000,00 Eur sumai (kaip neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės), ir 187 620,51 Eur sumai (reikalaujamų kompensacijų sumai). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau atliko įrodymų vertinimą ir susidarė išankstinę nuomonę dėl ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo – pripažinti, kad šalių santuokos metu suformavus 29 žemės sklypus, įregistruotus kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei priteisti ieškovei kompensaciją – 1/2 dalį pirkimo - pardavimo sandorių kainos, kuriais žemės sklypai atsakovo buvo perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn.
10.2. Ginčo turtas galimai buvo perleistas tretiesiems asmenims 2014 m. rugsėjo 1 d. notaro kontoroje ieškovės atsakovui surašyto pareiškimo pagrindu, kurio turinys ieškovei nebuvo žinomas. Ieškovė pareiškia, kad jos pasirašytas 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškimas, registracijos Nr. 2-7628, kurį atsakovas įvardija kaip vienašalį sandorį ir kurį ieškovė gavo tik 2025 m. vasario 7 d., laikytinas negaliojančiu, niekiniu, prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, neatitinkantis jos valios ir objektyvios tikrovės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas E. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
11.1. Tokio pobūdžio civilinių bylų specifika lemia taip pat ir atitinkamų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo ypatumus, nes su jų (prašymų) išsprendimu tiesiogiai susijęs ieškinio (ar atitinkamas galimo priešieškinio) reikalavimas gali būti netenkinamas ir dėl kitų priežasčių, o ne vien dėl duomenų apie kokio nors turto priklausymą bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei buvimą ar nebuvimą. Galutiniame rezultate padalinus šalims priklausantį turtą, kompensacijų klausimas gali būti išspręstas visai kitaip, nei šiuo atveju įsivaizduoja ieškovė.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė, prašydama teismo padalinti santuokoje įgytą ir šalių bendrai jungtinei nuosavybei priklausantį turtą, tuo pačiu privalo tinkamai apskaičiuoti ir iš vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui priteistinas pinigines kompensacijas bei jas apėmimo būdu įskaičiuoti, nurodant galutinę to sutuoktinio mokėtiną kompensaciją, kuriam prašoma paskirti daugiau (ar brangesnio) bendro turto. Atitinkamai, jei atlikus šiuos veiksmus ieškovė ir galėtų pretenduoti į atsakovo jai mokėtiną piniginę kompensaciją, tai jos dydis turėtų sutapti su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytu atsakovo disponuojamų lėšų (papildomai prie šios sumos pridėjus minėtus 5000,00 Eur) dydžiu. Šiuo atveju ieškovės ieškinyje prašomos priteisti kompensacijos dydis ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas nesutampa.
Atsiliepimas
11.3. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad E. P. turi ketinimų ir imsis veiksmų, nukreiptų būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimui. Priešingai, iš atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas ne tik kad nėra ėmęsis jokių tokio pobūdžio veiksmų, bet priešingai, saugo bendrai su ieškove įgytą turtą, juo rūpinasi, vykdo su tuo susijusias prievoles, moka mokesčius. Be to, šalims jau gyvenant skyrium, ieškovas padidino turimo bendro turto masę ir įgijo dar vieną nekilnojamąjį turtą – 1415/10000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 5 d. bankui prieš terminą grąžino/sumokėjo taip pat ir vienkartinę 35 000,00 Eur dydžio sumą, taip žymiai sumažindamas šalių prievolę kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
16. Ieškovė ieškinio dalį dėl turto padalijimo grindžia argumentais, kad atsakovo paveldėti žemės sklypai buvo pagerinti bendromis sutuoktinių lėšomis, sujungiant tris sklypus į vieną turtinį vienetą – vieną sklypą, pakeičiant suformuotam žemės sklypui naudojimo būdą – gyvenamųjų teritorijų (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybų), bei padalijant sklypą į atskirus 29 vnt. žemės sklypus. Minėti žemės sklypai atsakovo buvo perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją – 1/2 dalį nuo pirkimo – pardavimo sandorių gautos kainos. Ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės naudojant ieškovės atžvilgiu tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, todėl prašoma priteisti iš atsakovo 5 000 Eur piniginę kompensaciją.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas).
18. Ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos manymu pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas, todėl laikytina, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
19. Tuo atveju, jeigu teismas nustato pirmąją sąlygą, jis turi įvertinti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).
20. Apeliantė skunde nurodo, kad ginčo turtas galimai buvo perleistas tretiesiems asmenims 2014 m. rugsėjo 1 d. notaro kontoroje ieškovės atsakovui surašyto pareiškimo pagrindu, kurio turinys ieškovei nebuvo žinomas. Ieškovė pareiškė, kad jos pasirašytas 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškimas, registracijos Nr. 2-7628, kurį atsakovas įvardija kaip vienašalį sandorį ir kurį ieškovė gavo tik 2025 m. vasario 7 d., laikytinas negaliojančiu, niekiniu, prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, neatitinkantis jos valios ir objektyvios tikrovės. Apeliantės manymu, atsakovo elgesys pripažintinas nesąžiningu, kadangi 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovės pasirašytas dokumentas išgautas apgaulės būdu.
21. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo atskirojo skundo argumentus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios bus nustatinėjamos pagal ieškovės atskirai pareikštą ieškinį atsakovui E. P., kuriuo prašo pripažinti ieškovės A. P. 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškimą (notarinio registro Nr. 2-7608), padarytą atsakovo E. P. naudai, niekiniu arba negaliojančiu sandoriu. Tai reiškia, kad šiai dienai nėra aiškus šalių dalintino turto balansas, t. y. nėra aišku, ar ieškovės minimi 29 žemės sklypai buvo atsakovo asmeninė nuosavybės, ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybės, kuri įtrauktina į dalintino turto balansą. Dėl to ir nėra aiški galimai priteistinos kompensacijos suma. Visos šios aplinkybės bus nustatinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, kaip minėta, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų.
22. CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
23. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, pavyzdžiui, turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Šis nesąžiningais laikomų asmens veiksmų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis. Be to, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-64-577/2024; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024; kt.).
24. Ieškovė kitų atsakovo nesąžiningų veiksmų, išskyrus nurodytus šios nutarties 20 punkte, nenurodo. Atsakovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad jis, priešingai nei įrodinėja ieškovė, kaip tik padidino bendro turto masę, nors jau šalys gyveno skyrium (nuo 2020 metų šalys nebegyvena kartu), įgijo 1415/10000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Be to, 2018 m. spalio 5 d. bankui prieš terminą grąžino/sumokėjo 35 000,00 Eur dydžio sumą, taip žymiai sumažindamas šalių prievolę kreditoriui.
25. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė 2023 metais įgytą turtą – 1415/10000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įtraukė į bendro šalių dalintino turto balansą.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo bendro turto masę, t. y. duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia ieškovei pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
27. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo elgesiu santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje bus nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakanka vien ieškovės vertinimo, kad atsakovo atitinkami veiksmai pagrindžia jo nesąžiningumą.
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti objektyviai pagrįstos išvados, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovo atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šių priemonių taikymą, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.