- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-2-933/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00137-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės V
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NS2“, E. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės V. Kernevičiaus firmos „Kervita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės V. Kernevičiaus firmos ,,Kervita“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės V. Kernevičiaus firmos ,,Kervita“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NS2“ ir E. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) V. Kernevičiaus firma „Kervita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,NS2“ (toliau – ir atsakovė) ir E. N. (toliau – ir atsakovas), prašydama: priteisti iš atsakovų 249 176,66 Eur skolą bei 8 096,48 Eur delspinigius (120 356,09 Eur priteisti iš atsakovės UAB „NS2“, o 136 917,05 Eur iš atsakovų solidariai); priteisti iš atsakovės UAB „NS2“ 11,65 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovo E. N. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB ,,NS2“ neatsiskaitė su ieškove už jai parduotas prekes. Ieškovė prašo priteisti susidariusią skolą su delspinigiais iš UAB ,,NS2“ ir E. N., kuris su ieškove buvo sudaręs laidavimo sutartį dėl UAB ,,NS2“ prievolių ieškovei.
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „NS2“ priklausančias lėšas 257 273,14 Eur, o jų nesant ar jų nepakankant, areštuoti atsakovei UAB „NS2“ priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, turtines teises; areštuoti atsakovui E. N. priklausančias lėšas 136 917,05 Eur, o jų nesant ar jų nepakankant, areštuoti atsakovui E. N. priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, turtines teises. Ieškovės manymu, egzistuoja būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinyje išdėstyti duomenys, argumentai ir su ieškiniu pateikti dokumentai leidžia teigti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl UAB ,,NS2“ atžvilgiu prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nurodė, kad: skola yra itin didelė; UAB „NS2“ priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas sutartinės hipotekos pagrindu; finansiniai dokumentai už 2023 m. liudija, kad UAB ,,NS2“ deklaravo patyrusi nuostolius; atsakovė mokėjimų už jai parduotas prekes nebevykdo nuo 2024 m. birželio mėn., o prekes, kurių reikia įmonės veiklai, galimai perka kitų įmonių vardu. Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių E. N. atžvilgiu ieškovė nurodė, kad atsakovas nebeturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nes tokį turtą, praėjus pusmečiui po laidavimo sutarties sudarymo, jis padovanojo. Toks atsakovo elgesys, ieškovės įsitikinimu, demonstruoja tiek nesąžiningumą, tiek tikėtiną sąmoningą siekį apsunkinti ieškoves galimybes realiai išieškoti priteistas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
5. Pasisakydamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB ,,NS2“ atžvilgiu, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė UAB „NS2“ atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nukreiptus į turimo turto sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdama tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Aplinkybės, kad ieškovei kyla abejonių, ar finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi realią įmonės būklę, yra tik ieškovės pamąstymai, kurie savaime nepatvirtina šios atsakovės nesąžiningumo ir neįrodo, jog ji siekia išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos. Tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Esant abejonių dėl skolininko mokumo, kreditorius savo teises turi ginti bankroto proceso metu, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios, be kita ko, suvaržo ir kitų sąžiningų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą.
6. Pasisakydamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones E. N. atžvilgiu, teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas materialus reikalavimas atsakovui E. N. nesusijęs su nekilnojamuoju turtu (nėra ginčijamas sandoris, kurio objektas nekilnojamasis turtas), todėl nėra pagrindo ieškinio reikalavimus užtikrinti areštuojant šio atsakovo nekilnojamąjį turtą, juolab kad, kaip nurodo pati ieškovė, E. N. nuosavybės teise registruoto turto nebeturi. Prie ieškinio nėra pridėtų duomenų (įrodymų) apie atsakovo E. N. nuosavybės teisėmis valdomą kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat duomenų, kad atsakovas savo dar turimą konkretų turtą arba turtines teises ketina paslėpti, perleisti tretiesiems asmenis ar kitaip suvaržyti.
7. Teismas nenustatė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) UAB V. Kernevičiaus firma „Kervita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. UAB ,,NS2“ su ieškove nebendradarbiauja, pateikus reikalavimą geranoriškai padengti įsiskolinimą, atsakovė šį reikalavimą ignoravo, neatsiėmė jai siųstos korespondencijos. UAB ,,NS2“ vengimas priimti dokumentus ir komunikuoti su ieškove tam tikra prasme demonstruoja atsakovės nesąžiningą elgesį. Jei atsakovė prisiimtas prievoles būtų vykdžiusi, ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą. Atsakovė yra verslo subjektas, dėl to jai keliami aukštesni elgesio standartai.
8.2. Vien tai, kad ieškovė savarankiškai vertino UAB ,,NS2“ finansinės atskaitomybės dokumentų turinį, darydama prielaidas dėl turimų duomenų reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra sąžininga, o tuo labiau jos finansinę padėtį vertinti teigiant, kad teismo sprendimo atsakovė negalėtų įvykdyti objektyviai dėl sunkios turtinės padėties. Finansiniai atsakovės duomenys aktualūs tiek, kiek sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė veiklą vykdo bent keliose vietose. Materialinis įmonės turtas, lyginant su ankstesniais metais, yra padidėjęs. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „NS2“ gautinos sumos 2023 m. padidėjo bene tris kartus lyginant su 2022 m. Ieškovės nuomone, tokie finansiniai rodikliai leidžia spėti, kad įmonė galbūt sąmoningai nesiima veiksmų atgauti sumas, tokiu būdu ne tik slėpdama savo tikrąją turtinę padėtį, tačiau ir sudarydama kliūtis vykdyti teismo sprendimus ateityje. Be kita ko, ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė. Nors didelė ieškinio suma nėra lemiantis faktorius, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau toks faktas negali būti nevertinamas.
8.3. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie kitą E. N. priklausantį turtą, laikydamas šią aplinkybę pagrindu netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisinis reglamentavimas nenumato šalies, prašančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareigos nurodyti konkrečius duomenis apie asmenų, kurių atžvilgiu tokių priemonių taikymo prašoma, turimą turtą. Teismas nepagrįstai pareigą dėl duomenų apie turtą suradimo perkėlė ieškovei.
8.4. Aplinkybė, kad praėjus pusmečiui po laidavimo sutarties pasirašymo, E. N. jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą padovanojo savo šeimos nariui, patvirtina atsakovo nesąžiningumą, kadangi neatlygintinas sandoris buvo sudarytas jau prisiėmus atitinkamą prievolę prieš ieškovę. Paskutinio sandorio, susijusio su šiuo turtu, pagrindu turtas perėjo atsakovo sutuoktinės nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 punktą, kai skolininkas sandorį sudaro su savo sutuoktiniu ar vaikais, skolininko nesąžiningumas yra preziumuojamas. Turto perleidimo veiksmą atsakovas atliko turėdamas prievolę prieš ieškovę ir iki civilinės bylos teisme iškėlimo, taigi, elgdamasis nesąžiningai potencialaus kreditoriaus atžvilgiu, apsunkino savo turtinę padėtį.
8.5. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad E. N. jau nebeturi nekilnojamojo turto, bet šiam atsakovui nėra pareikštas reikalavimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu, nėra suprantamas. Ieškovė ieškiniu neprašo panaikinti sandorio ir (ar) nereiškia kito konkretaus reikalavimo, tiesiogiai susijusio su nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikinai areštuojant atsakovo turtą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį) tik dėl to gali būti laikomas nepagrįstu.
8.6. Pirmosios instancijos teismui nepateikus motyvų, kokiu pagrindu netaikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su piniginių lėšų areštu, tokia nutarties dalis laikytina nemotyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas yra Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑78‑1120/2021).
13. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑159‑464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑90‑464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020).
14. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Atskirajame skunde ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko esant nustatytą pirmąją būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtiną ieškinio pagrįstumą – ir dėl jos plačiau nepasisako.
16. Toliau vertinama kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑9‑464/2022).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad didelė ieškinio suma bei sunki asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1156‑464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomo būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1724‑180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
18. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
19. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui) (ne)egzistavimo kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu.
Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių UAB ,,NS2“ atžvilgiu
20. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių UAB „NS2“ nesąžiningumą. Aplinkybės, kad ieškovei kyla abejonių, ar finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi realią įmonės būklę, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovės UAB ,,NS2“ atžvilgiu pagrindo nėra.
21. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepateikė duomenų apie atsakovės UAB ,,NS2“ nesąžiningumą. Ieškovės vertinimu, UAB ,,NS2“ nesąžiningumą patvirtina su ieškiniu pateikti duomenys apie atsakovės vengimą priimti ieškovės siųstus dokumentus dėl skolos apmokėjimo ir komunikacijos su ieškove nebuvimą. Ieškovė nurodo, kad, jei atsakovė prisiimtas prievoles būtų vykdžiusi, ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės nekomunikavimo (dokumentų dėl skolos apmokėjimo nepriėmimo) su atsakove, taip pat galimas atsakovės prievolių nevykdymas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-391-330/2022; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad duomenų apie atsakovės veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, t. y. apie atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, ieškovė nepateikė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo (ieškovo) valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71/2012; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010).
23. Ieškovė atskirajame skunde, pasisakydama dėl atsakovės finansinės padėties, nurodo argumentus dėl atsakovės 2023 m. veiklos finansinių rodiklių, teigdama, kad atsakovė galimai sąmoningai nesiima veiksmų atgauti sumas, tokiu būdu ne tik slėpdama savo tikrąją turtinę padėtį, tačiau ir sudarydama kliūtis vykdyti teismo sprendimus ateityje. Ieškovė taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog pareikštų reikalavimų suma yra didelė. Kaip minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Atsižvelgus į tai, ieškovės argumentai dėl atsakovės finansinės padėties ir didelės ieškinio sumos nėra aktualūs, nes nenustatyta atsakovės atliktų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
24. Ieškovė taip pat nurodo, kad tai, jog ji savarankiškai vertino UAB ,,NS2“ finansinės atskaitomybės dokumentų turinį, darydama prielaidas dėl turimų duomenų reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra sąžininga, o tuo labiau jos finansinę padėtį vertinti, jog teismo sprendimo atsakovė negalėtų įvykdyti objektyviai dėl sunkios turtinės padėties. Iš pirmosios instancijos nutarties turinio matyti, kad teismas, remdamasis ieškovės UAB ,,NS2“ finansinės atskaitomybės vertinimu, nedarė išvadų nei dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, nei dėl negalėjimo įvykdyti sprendimo dėl sunkios finansinės padėties. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės finansinės padėties reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, remdamasis aktualia teismų praktika, nurodė, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑504-912/2023). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių.
25. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB ,,NS2“ atžvilgiu sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovės UAB ,,NS2“ atžvilgiu.
Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių E. N. atžvilgiu
26. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad ieškovės pareikštas materialus reikalavimas atsakovui E. N. nesusijęs su nekilnojamuoju turtu (nėra ginčijamas sandoris, kurio objektas nekilnojamasis turtas), todėl nėra pagrindo ieškinio reikalavimus užtikrinti areštuojant šio atsakovo nekilnojamąjį turtą, juolab kad, kaip nurodo pati ieškovė, E. N. nuosavybės teise registruoto turto nebeturi. Atsižvelgęs į tai, kad prie ieškinio nėra pridėtų duomenų (įrodymų) apie atsakovo E. N. nuosavybės teisėmis valdomą kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat duomenų, jog atsakovas dar turimą turtą arba turtines teises ketina paslėpti, perleisti tretiesiems asmenis ar kitaip suvaržyti, pirmosios instancijos teismas nutarė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo E. N. atžvilgiu pagrindo nėra.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad vien tai, jog ieškovė reiškia turtinius reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o ne reikalavimus, susijusius su konkrečiu nekilnojamu turtu, nesudaro pagrindo vertinti, jog turto areštas (be kita ko, nekilnojamojo turto areštas), kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti taikoma. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais reikalavimais ir turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra orientuotas į galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Turto arešto instituto paskirtis – išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-302/2021, 17 punktas). Taigi, priešingai nei nutarė pirmosios instancijos teismas, laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo turo areštas, gali būti taikoma, siekiant išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė prašė ne tik atsakovo nekilnojamojo turto, bet ir piniginių lėšų, kilnojamojo turto, turtinių teisių arešto.
28. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nesąžiningumą grindė tuo, jog praėjus pusmečiui po laidavimo sutarties pasirašymo, E. N. jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą padovanojo savo šeimos nariui. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių apskritai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apskųstos nutarties priėmimo metu atsakovas nekilnojamojo turto, kurio perleidimo sandorio pagrindu ieškovė įrodinėja atsakovo nesąžiningumą, nebeturėjo, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti nekilnojamojo turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, ar apskritai nevertinti su nekilnojamojo turto sandoriu sudarymu susijusių aplinkybių atsakovo nesąžiningumo aspektu.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė su E. N. 2023 m. kovo 7 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria E. N. įsipareigojo, be kita ko, atsakyti ieškovei savo turtu, jeigu UAB ,,NS2“ tinkamai ir laiku neįvykdys prievolės ar jos dalies ieškovei už parduotas prekes. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad E. N. jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutarties Nr. T3GP-15287 pagrindu perleido J. M. Paskutinio sandorio, atliko dėl šio turto perleidimo – 2024 m. birželio 10 d. dovanojimo sutarties Nr. T3GP-5777, pagrindu turtas nuosavybės teise priklauso N. N.
30. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų atsakovo veiksmų (ne)pripažinimo nesąžiningais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, atsižvelgia į šias aplinkybes: i) ieškovė su E. N. laidavimo sutartį sudarė 2023 m. kovo 7 d.; ii) dovanojimo sutartimi atsakovas nekilnojamąjį turtą perleido 2023 m. gruodžio 29 d.; iii) pirmąjį reikalavimą dėl prievolių įvykdymo pagal laidavimo sutartį ieškovė atsakovui išsiuntė 2024 m. liepos 31 d.; iv) ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. rugsėjo 26 d.; v) priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovė, aplinkybė, kad sandoris sudarytas su galimu šeimos nariu, neleidžia preziumuoti atsakovo nesąžiningumo. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija nėra tapati atsakovo nesąžiningumo vertinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija taikoma tuomet, kai sprendžiama dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, o, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ši specialioje teisės normoje įtvirtinta prezumpcija, nėra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-302/2022). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas perleistas prieš septynis mėnesius iki pirmojo reikalavimo pagal laidavimo sutartį pareiškimo atsakovui. Įstatymo nedraudžiamo dovanojimo sandorio, kuriuo perleistas atsakovo nekilnojamasis turtas, sudarymas, turint potencialų kreditorių (sandorio sudarymo metu reikalavimas pagal laidavimo sutartį pareikštas nebuvo), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų nesąžiningumo, siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
31. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo E. N. atžvilgiu sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai nenustatė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo E. N. atžvilgiu.
32. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog prie ieškinio nėra pridėtų duomenų (įrodymų) apie atsakovo E. N. nuosavybės teisėmis valdomą kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nėra aktualus. Kaip teisingai nurodo ieškovė, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė privalo pateikti įrodymus dėl atsakovo nesąžiningumo, tačiau ne duomenis apie visą atsakovo turimą turtą. Visgi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, šis motyvas nebuvo esminis ir teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar ir dėl to, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas savo dar turimą konkretų turtą arba turtines teises ketina paslėpti, perleisti tretiesiems asmenis ar kitaip suvaržyti. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti, kad teismas nemotyvavo šios nutarties dalies. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau, nors ir iš dalies kitų motyvų pagrindu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu teisinga.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumui ir (ne)teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai nusprendęs, kad neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstai nenustatė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovų atžvilgiu ir ieškovės prašymą dėl jų taikymo atmetė. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar ją pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.