- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2-959-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00258-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Nordec
- Atsakovas
- Kayi Insaat Sanayi
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Nordec atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Nordec ieškinį atsakovei Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Nordec kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi 277 833,25 Eur skolą, 165 010,68 Eur delspinigius, 523 843,26 Eur baudą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jos pagamintas ir sumontuotas metalo konstrukcijas (pagal atliktų darbų aktus Nr. 3.2, Nr. 4, Nr. 4.1 ir Nr. 4.2) uždraudžiant trečiajam asmeniui minėtas metalo konstrukcijas dengti / slėpti kitomis konstrukcijomis, ieškovės konstrukcijų ir jų lokalizaciją pavedant aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
3. Nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus montavimo darbus ir pagamintą bei perduotą produkciją (metalo konstrukcijas), kurių dalis buvo sumontuota objekte sporto paskirties pastate (stadione) (duomenys neskelbtini), o dalis buvo pristatyta į objektą ir jame sandėliuojama. Ieškovės nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus apsaugotos objekte jos sumontuotos metalo konstrukcijos, tai gali neigiamai paveikti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą – jį apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą. Tuo tarpu, metalo konstrukcijų demontavimas ir realizavimas vykdymo procese leistų ieškovei bent iš dalies apginti savo pažeistas teises ir sumažinti atsakovės įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi nusprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė jį galimai pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškinys gali būt laikomas preliminariai pagrįstu.
6. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė būtinybe užtikrinti nepakitusią faktinę situaciją – išsaugoti ieškovės pagamintas sumontuotas metalo konstrukcijas, kurių demontavimas ir realizavimas vykdymo procese leis jai bent iš dalies apginti savo pažeistas teises ir sumažinti atsakovės įsiskolinimą. Tačiau teismo vertinimu, šios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu.
7. Teismas nusprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes jas pritaikius būtų iš esmės sustabdytos dalies visuomenei reikšmingo objekto statybos, o tai galėtų turėti reikšmės ir visų statybos darbų eigai.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė šioje proceso stadijoje tikėtinai nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas tokį prašymą atmesti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
9. Ieškovė UAB „Nordec“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
9.1. Teismo padaryta išvada, kad prašomos areštuoti konstrukcijos yra perduotos trečiajam asmeniui, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pagamintos konstrukcijos buvo perduotos atsakovei, tačiau trečiajam asmeniui jos perduotos nebuvo, nes jis nutraukė su atsakove rangos sutartį.
9.2. Galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo metu, ji turės galimybę nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip tik ir buvo nukreiptas į galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą.
9.3. Trečiasis asmuo nėra nei ieškovei, nei atsakovei sumokėjęs už minėtas konstrukcijas, todėl jų demontavimas nepažeistų šių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, trečiasis asmuo nepatirs jokių nuostolių ir statybos procesas nebus trikdomas, nes konstrukcijas turės permontuoti naujas rangovas, o ieškovės pagamintas konstrukcijas grąžinti jai arba realizuoti vykdymo procese.
9.4. Kauno AVPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje jau yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15307-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį dėl ieškovės objekte dingusio turto – metalo konstrukcijų.
9.5. Atsakovė neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, neturi Lietuvoje jokio registruoto turto, todėl yra pakankamas pagrindas prognozuoti galimą jos nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Be to, pareikšto ieškinio suma jai yra laikytina didele, o tai papildomai gali kelti sunkumų atsakovei įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė neturi absoliučiai jokių reikalavimo teisių į trečiąjį asmenį, nes jis yra pilnai atsiskaitęs pagal tiesioginio atsiskaitymo sutartį. Tuo tarpu rangos sutartis tarp trečiojo asmens ir generalinio rangovo teisėtai ir pagrįstai buvo nutraukta dar 2020 m. sausio mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė, kad prašyme išdėstytas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesusijęs su pareikštu reikalavimu ir neproporcingas, o jas pritaikius trečiasis asmuo patirtų nuostolių ir tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pagal tai, kaip subrangovas suformulavo savo ieškinio dalyką ir pagrindą, nagrinėjama byla yra susijusi tik su piniginiais reikalavimais, t. y. atsiskaitymo, kylančio iš subrangos sutarties vykdymo, taip pat netesybų, vykdant sutartį netinkamai. Bylos dalyku nėra subrangovo sumontuotos metalo konstrukcijos statybų objekte bei statybos darbų teisėtumas.
10.3. Trečiasis asmuo neturi prievolės (ne)tiesiogiai atsakyti už generalinio rangovo galimai netinkamą subrangos sutarties vykdymą, kurios šalimi savivaldybė nėra ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pagal minėtą sutartį.
10.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimai generaliniam rangovui būtų užtikrinami būtent trečiojo asmens sąskaita – jam be jokio teisinio pagrindo perkeliant generalinio rangovo prisiimtų įsipareigojimų našta. Taigi tokia situacija negali būti toleruojama vien dėl atsakovo finansinės padėties.
10.5. Metalo konstrukcijų uždengimas stogo paklotu niekaip neriboja nei subrangovo, nei jo pasitelktino (potencialiai) antstolio galimybių šias konstrukcijas apžiūrėti, užfiksuoti atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą.
10.6. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Visos metalo konstrukcijos jau yra sumontuotos, todėl jau dabar jų demontavimas nėra praktiškai įmanomas, nes šių metalinių konstrukcijų atskyrimas (demontavimas) galėtų būti atliekamas tik darant didžiulę žąlą pačiam statiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
13. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos nustatymo nėra, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dėl jos plačiau nepasisakys.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovei palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti; 2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi su reikalavimu priteisti jai iš atsakovės 277 833,25 Eur skolą, 165 010,68 Eur delspinigius, 523 843,26 Eur baudą. Šiuos reikalavimus ji kildino iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties, kurią sudarė su atsakove dėl darbų Sporto paskirties pastate (stadione) (duomenys neskelbtini) atlikimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pasirašytos sutarties pagrindu ji įsipareigojo sutartyje ir jos prieduose numatyta tvarka ir sąlygomis, pagal atsakovės pateiktą sporto paskirties pastato rekonstravimo techninį projektą (ar jo pakeitimus) bei kitus techninius dokumentus, parengti sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų apimties metalo (plieno) konstrukcijų darbo projekto dalį ir jų gamybinius brėžinius; remiantis techniniu projektu ir rangovo (atsakovės) patvirtintu darbo projektu pagaminti ir rangovui parduoti sutartyje ir (ar) jos prieduose nurodytus metalo (plieno) konstrukcijų gaminius, juos pristatyti į rangovo statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini) ir juos sumontuoti rekonstruojamame objekte pagal techninio projekto, darbo projekto ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad ji vykdydama sutartinius įsipareigojimus atliko sutartyje numatytų darbų dalį ir atliktų darbų aktais juos perdavė rangovui. Taip pat ieškovė teigia pagaminusi metalo (plieno) konstrukcijų gaminius ir juos perdavusi rangovui, o už atliktus darbus / perduotus gaminius išrašiusi sąskaitas faktūras (Nr. 550973, Nr. 550988, Nr. 550995, Nr. 550996, Nr. 551032), kurias rangovas priėmė tačiau jų neapmokėjo.
16. Įvertinus apeliantės pateikto ieškinio dalyką ir pagrindą, sutiktina su trečiojo asmens argumentu, kad nagrinėjama byla yra susijusi tik su piniginiais reikalavimais, t. y. atsiskaitymo, kylančio iš rangos sutarties vykdymo, taip pat netesybų, sutartį vykdant netinkamai. Taigi, nors apeliantė ir sieja ieškinio reikalavimus su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, akivaizdu, kad bylos dalyku nėra subrangovo tariamai ar tikrai sumontuotos metalo konstrukcijos statybų objekte bei statybos darbų teisėtumas. Tai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (ieškovės pagamintų ir sumontuotų metalo konstrukcijų areštas, uždraudžiant trečiajam asmeniui minėtas konstrukcijas dengti / slėpti kitomis konstrukcijomis, ieškovės konstrukcijų ir jų lokalizaciją pavedant aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui) nėra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu.
17. Apeliantė teigia, kad galimai palankaus jai teismo sprendimo vykdymo metu, ji turės galimybę nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad joks išieškojimas ieškovės atžvilgiu dar nėra pradėtas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, skirta užkardyti nesąžiningą elgesį, o ne kaupiamoji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Kitaip tariant, turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos asmens, kuriam dar tik pareikšti reikalavimai, turto sudėties nustatymui, turto masės ar jo turtinės padėties identifikavimui, turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
18. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes jas pritaikius būtų iš esmės sustabdytos dalies visuomenei reikšmingo objekto statybos, o tai galėtų turėti reikšmės ir visų statybos darbų eigai.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.