- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1172-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00258-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordec“
- Atsakovas
- Kayi Insaat Sanayi
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordec“ (buvęs pavadinimas - „Ruukki Lietuva“) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1525-221/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordec“ ieškinį atsakovui Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nordec“ kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi 277 833,25 Eur skolą, 165 010,68 Eur delspinigius,523 843,26 Eur baudą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo 966 687,19 Eur vertės kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o šio turto nesant arba jo nepakankant, trūkstamai sumai areštuoti lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus ieškovei.
3. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas, veikiantis Lietuvoje per filialą, nuolat turi pradelstų įsiskolinimų valstybei, netinkamai vykdo įsipareigojimus darbuotojams, neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įmonėje dirba tik 8 darbuotojai, jų skaičius mažėja, atsakovas delsia apmokėti sąskaitas ieškovei ilgiau kaip keturis mėnesius. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2592-803/2020 yra priimtas sprendimas už akių ir kreditoriui iš atsakovo priteista 154 292,86 Eur skola, 2 741,73 Eur delspinigiai. Ieškovės įsitikinimu, tikėtina, kad, prasidėjus šiam teisminiam procesui, atsakovas gali perleisti savo turimą kilnojamąjį turtą, reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, nes toks turtas nėra registruojamas. Be to, pareikšto ieškinio suma yra labai didelė – 966 687,19 Eur, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškinys pareikštas dėl didelės sumos, nėra absoliutus pagrindas taikyti tokias priemones. Teismas pabrėžė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, o šiuo atveju ieškovė jokių argumentų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., iš esmės nenurodė bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Teismo vertinimu, tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su laiku negrąžinama skola (kas bus įrodinėjama šią civilinę bylą nagrinėjant iš esmės), nepaneigia preziumuojamo atsakovo sąžiningumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Nordec“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinys yra pareikštas užsienio juridiniam asmeniui, kuris Lietuvoje veikia per filialą. Kartu su prašymu buvo pateikti įrodymai, kad nei pats atsakovas, nei filialas neturi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių. Atsakovas, veikdamas per filialą, nuolatos turi pradelstų įsiskolinimų valstybei (Sodros biudžetui), iš viešos informacijos yra žinoma, jog atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus darbuotojams, kreditoriams. Atsakovas su ieškove nebendrauja, o pateikta informacija patvirtina, jog kiti kreditoriai jau kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir teismas tenkino ieškinį priimant sprendimą už akių. Teisinėmis priemonėmis ieškovei neturint galimybių sužinoti, ar atsakovas turi dar kokio nors turto Lietuvoje, teismo reikalavimas pateikti duomenis apie tai, kad atsakovas ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas, yra neįmanomas ir iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma.
8.2. Byloje esant duomenų apie atsakovo neatsiskaitymą su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais bei neturint Lietuvoje jokio registruoto turto, manytina, jog tai galėtų būti pakankamas pagrindas prognozuoti galimą atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ir galima teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. gauti ieškovės UAB „Nordec“ rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl paaiškinimų priėmimo
11. Ieškovė UAB „Nordec“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.
12. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
13. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė iš esmės išdėstė naujus argumentus ir nurodė papildomas aplinkybes dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertintina, kad tokiomis aplinkybėmis bei argumentais yra pildomas ieškovės atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirąjį skundą draudžiama keisti (pildyti) po jo pateikimo termino pabaigos, apeliantės 2020 m. rugsėjo 30 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl klausimo esmės
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
15. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių, jog prašoma priteisti suma yra laikytina atsakovui didele, jog atsakovas veikia per filialą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl neįrodytos būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.). Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020 ir kt.).
17. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
18. Nagrinėjamu atveju teismui tokie nutarties 13 punkte aprašyti duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama būtent atsakovo elgesiu iki šios bylos iškėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jo nesąžiningumą – ieškovė teigia, kad atsakovas vengia grąžinti ieškovei skolą. Tokie ieškovės argumentai iš esmės yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą, ir nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tik vengimas (ieškovės teigimu) atsiskaityti neįrodo atsakovo siekio išvengti šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovo nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovo) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliantė negali prognozuoti atsakovo veiksmų, numatyti, kokių konkrečių veiksmų galėtų imtis atsakovas, ketindamas išvengti palankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau galimas vengimas atsiskaityti ar faktas, kad juridinis asmuo veikia ne Lietuvos Respublikoje, savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovo turto ir/ar lėšų arešto.
20. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovo turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
21. Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų jos argumentų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
22. Šia nutartimi atsisakoma priimti apeliantės rašytinius paaiškinimus, kuriais pildomas atskirasis skundas (CPK 323 straipsnyje numatytas draudimas). Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 323 ir 338 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordec“ 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytinius paaiškinimus.
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.