- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2-64-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01314-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto infrastruktūros statyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GATAS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto infrastruktūros statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GATAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto infrastruktūros statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. lapkričio 28 d. priimtas nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GATAS“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Transporto infrastruktūros statyba“ 97 610,36 Eur skolą, 3 215,60 Eur delspinigius, 12 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant – piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą pareikšto ieškinio sumai (100 825,96 Eur).
3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai prima facie (tikėtinai) yra pagrįsti. Atsakovė sąmoningai nesumoka ieškovei priklausančio atlygio ir visais būdais bando apsunkinti pinigų susigrąžinimo procesą. Itin didelės skolos fakto ignoravimas ir vengimas atsiskaityti rodo atsakovės nesąžiningumą. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovė gali vengti įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovės veikla nuostolinga, todėl ji nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o skolos dydis viršiją turimo turto vertę. Dėl to galima daryti prielaidą, kad tolimesni atsakovės veiklos sprendimai gali būti nepalankūs atsakovės kreditorių galimybėms atgauti skolas. Tai, kad atsakovės atžvilgiu pradėti aštuoni teisminiai procesai, patvirtina sistemingą ir nesąžiningą atsakovės elgesio standartą santykiuose su kreditoriais bei vykdant turimus įsipareigojimus. Tai dar labiau sustiprina prielaidas, kad atsakovė gali imtis veiksmų siekdama paslėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims tam, kad nebūtų įvykdytas ir ieškovei palankus teismo sprendimas. Be to, faktas, kad civilinėje byloje Nr. e2-24690-429/2023 Kauno apylinkės teismas jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, reiškia, kad atsakovė nesąžininga ir yra pagrįsta rizika, jog atsakovė gali vengti sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės UAB „GATAS“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: pritaikė atsakovei UAB „Transporto infrastruktūros statyba“ priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, įskaitant iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, areštą 100 825,96 Eur sumas. Teismas iš areštuotų lėšų leido atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, darbuotojais ir ieškove UAB „GATAS“.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, konstatavo, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui pateikti įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, todėl nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškinio reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, tačiau sutiko su ieškove, jog kitų kreditorių inicijuoti teisminiai procesai atsakovės atžvilgiu sudaro pagrindą prielaidai, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis atsakovei yra inicijuoti ir nebaigti keturi teisminiai procesai, kuriuose atsakovei pareikšti reikalavimai dėl skolos ir netesybų priteisimo. Be to, 2023 m. priimti šeši teismo įsakymai ir vienas preliminarus sprendimas, kuriais iš atsakovės priteistos įvairios pinigų sumos. Pagal teismų priimtų procesinių sprendimų duomenis atsakovė nevykdo daug mažesnių sutartinių įsipareigojimų nei nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai. Tai leidžia spręsti, kad didelė ieškinio suma sudaro papildomą pagrindą spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas vertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl laikinąsias apsaugos priemones pritaikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Transporto infrastruktūros statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nesant net tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė siekė sumažinti turimo turto kiekį ar ėmėsi kitų veiksmų, siekdama pabloginti turtinę padėtį ar atliko kitus veiksmus, siekdama apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padaryti jį neįmanomą.
8.2. Kitų kreditorių pradėti teisminiai procesai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, kitos civilinės bylos neužbaigtos ir nėra priimtų sprendimų dėl bylos esmės.
8.3. Atsakovės elgesio vertinimas (ne)sąžiningumo aspektu negali būti siejamas su prievolės ieškovei vykdymu ar nevykdymu, nes tai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien atsakovės turtinė padėtis ir reikalavimo dydis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovės vykdomą komercinę veiklą, bendrovė neturi galimybės atsiskaityti už medžiagas, prekes ir paslaugas, būtinas verslo vykdymui. Atsakovė yra sąžininga, todėl būtina panaikinti be teisėto pagrindo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „GATAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė pripažįsta skolą, tačiau sąmoningai nevykdo sutartinių prievolių, nebendradarbiauja, deklaratyviai teigia siekianti ginčą baigti taikos sutartimi, tačiau nėra sumokėjusi net skolos dalies.
9.2. Atsakovė iš perkančiosios organizacijos yra gavusi atlyginimą už atliktus darbus, tačiau sąmoningai su ieškove neatsiskaito. Pagal kreditingumo vertinimo duomenų bazės ataskaitos duomenis atsakovei iškeltos bylos dėl skolos ir delspinigių priteisimo, vienoje byloje bendrovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie sistemingą ir nesąžiningą atsakovės elgesį su kreditoriais.
9.3. Ieškovės nuomone, atsakovės veiklos nuostolingumas, jos atžvilgiu pradėti teisminiai procesai, bloga finansinė padėtis ir didelė ieškinio suma pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: duomenis iš interneto tinklalapių www.rekvizitai.lt ir www.tistatyba.lt apie bendrovės veiklą. Pateiktais duomenimis apeliantė siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo bendrovės veiklą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikti duomenys apie jos veiklos pobūdį ir turimų darbuotojų skaičių yra viešai prieinami ir esant poreikiui teismas su jais gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantės naujų įrodymų nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškinio dalyką ir pagrindą, padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Apeliantė atskirajame skunde šios teismo išvados nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, plačiau nepasisako ir pripažįsta, kad preliminarų ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai.
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pritarė ieškovės argumentais, kad kitų atsakovės kreditorių inicijuoti teisminiai procesai teikia pagrindą spręsti, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad didelė ieškinio suma yra papildomas pagrindas spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad teismas nenustatė net tikėtino jos nesąžiningumo. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad apeliantė ėmėsi ar gali imtis veiksmų, siekdama perleisti, slėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį turtą. Apeliantės vertinimu, kitų kreditorių teisme pareikšti reikalavimai, bendrovės turtinė padėtis ir didelė ieškinio suma nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais.
18. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
19. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
21. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti bent tikėtinų duomenų (informacijos) apie atsakovo (-ės) jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas ar pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo (-ės) interesus itin varžantis procesinis institutas netaikomas.
22. Ieškovė apeliantės nesąžiningumą įrodinėja sąmoningu vengimu vykdyti sutartines prievoles, nebendradarbiavimu, siekiu apsunkinti skolos susigrąžinimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad atsakovė sąmoningai vengia vykdyti prievoles ir (ar) atlieka veiksmus, siekdama sumažinti bendrovės turtą, taip apsunkindama būsimo teismo sprendimo vykdymą. Priešingai, atsakovė ieškovės pareikštų reikalavimų neginčija, teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį skolos (40 000 Eur) sumokėjo (DOK-2967), kilusį ginčą siekia išspręsti taikiai (2024 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 50 sek. – 8 min. 33 sek.), o šalims nepavykus sudaryti taikos sutarties, teismo prašo išdėstyti sprendimo vykdymą (DOK-3006). Tai, kad apeliantės atžvilgiu iškeltos kitos civilinės bylos galėtų būti pagrindas spręsti, jog bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, apyvartinių lėšų stygiumi, tačiau savaime nepagrindžia sąmoningo vengimo vykdyti prievoles ir (ar) nesąžiningo elgesio. Be to, LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) leidžia spręsti, kad ir kitus kilusius ginčus apeliantė siekia išspręsti taikiai. Ieškovės nurodytoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskųsta apeliacine tvarka ir šios nutarties priėmimo dieną atskirasis skundas neišnagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėta nutartis neįsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visumą paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl apeliantės nesąžiningumo ir sąmoningo vengimo vykdyti prievoles.
25. Apeliantės turtinė padėtis ir ieškinio sumos dydis, ieškovei neįrodžius apeliantės nesąžiningumo, taip pat negali būti laikomi pakankamais kriterijais, pripažįstant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių duomenų, tikėtinai patvirtinančių atsakovės nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Dėl to skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „GATAS“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GATAS“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto areštų aktų registro tvarkytojui.