- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-183-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. P.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. P. ieškinys atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
2. 2024-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2024-11-22 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-25 nutartimi ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Grąžino ieškovei A. P. 1 000 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas ZN74644).
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-14 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2024-11-22 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-11-15 buvo gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo (DOK-171327). Prašyme ieškovė nesutiko su 2024-11-14 nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais ir tvirtino, kad ieškinyje nurodė visas jai žinomas faktines aplinkybes, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo kaltė dėl iširusios šalių santuokos ir kokiomis konkrečiai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šias aplinkybes rengiasi įrodinėti. Ieškovė manė, kad tinkamai pagrindė atsakovo kaltę – lojalumo principo pažeidimą. Tai, kad ieškovė neturi kitų duomenų, kuriais remiantis rengiasi įrodinėti atsakovo kaltę, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio, nes teismas dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įskaitant įrodymų pakankamumą arba trūkumą, pasisakys, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė per teismo nurodytą terminą nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-14 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, neprašė teismo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiai ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
6. Apeliantė (ieškovė) A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024-11-25 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji ieškinyje nenurodė kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė ieškinyje nurodė jai žinomas aplinkybes, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl iširusios šalių santuokos ir kokiomis konkrečiai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šias aplinkybes rengiasi įrodinėti. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio priėmimo stadijoje reiškiamus jos prašymus rinkti rašytinius (medicininius) duomenis ir iškviesti liudytojus, siekiant įrodinėti atsakovo kaltę. Ieškinio pagrįstumo klausimas negali būti sprendžiamas šio procesinio dokumento priėmimo metu, nurodant faktinių aplinkybių trūkumą, nors faktinės aplinkybės yra išsamiai nurodytos ieškinyje.
8. Apeliantė nurodo, jog tai, kad ji dėl objektyvių priežasčių (pakankamai ilgo laiko tarpo) negali nurodyti konkrečių datų, kai sutuoktinis nederamai elgėsi ieškovės atžvilgiu ar vartojo alkoholinius gėrimus, nesudaro kliūčių ieškovei leistinomis priemonėmis įrodinėti patį tokio elgesio buvimą, juolab, kad iš medicininių dokumentų gali būti nustatytos datos ir piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais faktai.
9. Apeliantės vertinimu, ieškinyje yra tinkamai, išsamiai suvestas viso ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansas pagal išsamius VĮ Registro centro pateiktus jai duomenis ir juose nurodytas/nustatytas vidutines turto rinkos vertes, įskaitant ir turtą, priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kuris ieškinyje nurodytas tiek sudarant turto balansą, tiek ir papildomai pasisakant apie šį turtą. Nutraukiant šalių santuoką, asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalintinas, nors ir įtrauktinas į turto balansą. Ieškovė neprivalo reikšti reikalavimo dėl šio turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
10 Pirmosios instancijos teismas 2024-11-14 nutartyje nurodė, kad dalintinas tik sutuoktiniams priklausantis turtas, o ne kadaise turėtas turtas, į kurį sutuoktiniai teises praradę. Apeliantė pažymi, kad ji nereiškia reikalavimo padalinti šalių santuokos metu naujai sukurtų 29-ių nekilnojamojo turto objektų, tačiau prašo konstatuoti, jog buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisti iš atsakovo ieškovei iš šio turto pirkimo – pardavimo sandorių atsakovo gautas (iš trečiųjų asmenų – pirkėjų) sumas (jų 1/2 dalį) kaip kompensaciją, atsakovui pardavus turtą ir vienasmeniškai disponavus šiomis lėšomis.
Šalies argumentai
11. Apeliantė pažymi, jog ji kartu su ieškiniu pateikė dalinį 1 000 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį įrodymą. 2024-11-15 Prašymu dėl ieškinio trūkumų pašalinimo apeliantė pakartotinai prašė pirmosios instancijos teismą išspręsti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2024-11-14 nutartimi dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ne tik neišsprendė klausimo dėl dalies mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau ir nenurodė, kokia yra teismo nustatyta žyminio mokesčio nepriemoka, jeigu tokia yra.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024-11-25 nutartimi, kurioje nurodyta, kad teismas įvertino ieškovės prašyme dėl trūkumų šalinimo pateiktą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aprašomojoje dalyje pasisakė tik dėl vieno iš teismo nustatytų ieškinio trūkumų – dėl ieškovės įrodinėjamos atsakovo kaltės ir su tuo susijusių įrodymų nebuvimo, nepasisakydamas dėl kitų 2024-11-14 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ir jų (ne)pašalinimo. Apeliantei neaišku, kuo remiantis kiti ieškinio trūkumai laikomi nepašalintais, dėl kurių ji išsamiai pasisakė 2024-11-15 prašyme dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nepasisakė nei dėl nekilnojamojo turto, nei dėl dalintino neegzistuojančio turto ir kompensacijos priteisimo, nei dėl žyminio mokesčio). Be to, ieškovei pašalinus trūkumus, t. y. pateikus papildomus paaiškinimus dėl atsakovo kaltės, dėl liudytojų iškvietimo ir medicininių duomenų rinkimo svarbos, pirmosios instancijos teismas šių ieškovės veiksmų neįvertino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės A. P. ieškinys atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta.
15. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmeniui ne tik teisę kreiptis į teismą, tačiau ir teisę į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti. Vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų – tai reikalavimas teismui motyvuoti ir pagrįsti jo priimtą sprendimą. Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), o jo argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti. Baigiamajame teismo akte negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo teismo baigiamojo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, įtvirtintas Konstitucijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimą).
16. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kuriems esant sprendimas turi būti panaikintas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
17. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Sprendimo turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio reikalavimus (CPK 268 straipsnio 4 dalis). Todėl jame, be kita ko, privalo būti motyvuojamoji dalis (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nutarties turinys turi atitikti CPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
19. Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje teismas įvertina nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus ir taiko teisę. Šioje dalyje nurodyti argumentai privalo būti logiškai susiję su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotu sprendimu (bylos rezultatu) (CPK 270 straipsnio 5 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) yra imperatyvus. Jis taikomas visų instancijų teismuose: Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą, t. y. nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių teismas vienaip ar kitaip išsprendė bylą, yra imperatyvus, jis kyla iš teisinės valstybės teismo proceso principų ir taikomas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimams (CK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).
20. Nagrinėjamu atveju 2024-11-14 nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kaip ieškinio trūkumai įvardinti: 1) konkrečių aplinkybių, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę, nenurodymas; 2) reikalavimas padalyti 32 ieškinio lape nurodytą turtą, kurio buvimas kelia klausimų; 3) reikalavimas už ieškinį sumokėti „tinkamą žyminį mokestį“, nors nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokio konkretaus dydžio žyminį mokestį teismas laiko tinkamu arba kaip ieškovė turėtų „tinkamą mokestį“ apskaičiuoti.
21. Ieškovė 2024-11-15 prašyme dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pateikė išsamius paaiškinimus, kurie patvirtina, kad ieškinys atitinka esmines CPK 111–114, 135 ir 382 straipsnių nuostatas. Tam tikrų aplinkybių perteklius ar šių aplinkybių įrodytumo stoka nėra kliūtys ieškiniui priimti. Ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimus, nurodė, ieškovės manymu, jas pagrindžiančias ar galinčias pagrįsti aplinkybes, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ar jų buvimo šaltinius. Ieškinyje aiškiai suformuluota ieškovės pozicija dėl žyminio mokesčio (ieškovė nurodė, kad už neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtina suma – 3 612,50 Eur (146,50 Eur (už neturtinio pobūdžio reikalavimus) + 3 466,00 Eur (už turtinio pobūdžio reikalavimus). Atsižvelgiant į ieškovės nedideles pajamas ir į tai, jog iš šalims priklausančio bendrosios nuosavybės turto ji negali sumokėti žyminio mokesčio, ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 1 000 Eur ir pareiškė prašymą atidėti likusios 2 612,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad šis ieškovės prašymas atmestas ir nepaaiškino, kodėl toks prašymas atmestas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, 2024-11-25 nutartimi nutarė, kad ieškovė nepašalino 2024-11-14 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. 2024-11-25 nutartyje neparašyta, kokie konkretūs ieškinio trūkumai liko nepašalinti po to, kai ieškovė pateikė 2024-11-15 prašymą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir kaip tokie trūkumai trukdo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2024-11-25 nutartis yra nepagrįsta, yra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Konstatavus absoliutų 2024-11-25 nutarties negaliojimo pagrindą, ši nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-25 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.